Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-12-28 · Civilinė byla Nr. 2S-839-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-28
Bylos Nr.
2S-839-278/2011
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00198-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
V. N.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-839-278/2011

Teisėja D.Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00198-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 114.4; 116.8; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-351-765/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žvalguva“ ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2011 m. gegužės 9 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovo V. N. ieškovei UAB „Žvalguva“ buvo priteista 68 062,22 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 021 Lt žyminio mokesčio, 1 452 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei iš atsakovo priteisė 1 633,50 Lt papildomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas V. N. teismui pateikė prašymą dėl sprendimo išdėstymo 10 metų laikotarpiui, nustatant, kad nuo 2011-12-01 kiekvieno mėnesio pirmą darbo dieną jis ieškovei UAB „Žvalguva“ perveda 1/120 dalį 2011-09-09 sprendime priteistos sumos be priskaičiuotų palūkanų. Nurodė, kad teikdamas prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, prašė teismą išdėstyti sprendimo vykdymą, tačiau prašymas nebuvo išspręstas.

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Nurodė, kad V. N. ginčą tęsia nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos, pateikė raštus, kad skolą sutinka mokėti nuo 2011 m. kovo mėnesio, vėliau nuo 2011-08-01, paskutiniame rašte - nuo 2011-12-01, bet per visą šį laikotarpį neatliko nei vieno mokėjimo, padengiant susidariusią skolą. Konstatavo, jog atsakovas turi nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, dirba. Įvertinęs, jog skola negrąžinama nuo 2009 metų pabaigos, skolos mokėjimas pagal skolininko nurodytą būdą užsitęstų dar 10 metų, teismas darė išvadą nesant pagrindo atidėti sprendimo vykdymą, nes priešingu atveju būtų pažeisti ieškovės interesai, kuri turi didelius įsipareigojimus kredito įstaigoms.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas V. N. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant. Teigia, kad šiuo metu visos turimos ūkio lėšos, įskaitant suteiktas kreditu, yra ir buvo panaudotos pasėlių parengimui, sėjai, degalams, trąšoms, pesticidams ir t.t. Be to, jis turi įsipareigojimų atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, kitais kreditoriais, įskaitant finansines institucijas, mokėti atlyginimus darbuotojams, atsiskaityti su paslaugų teikėjais pagal jau sudarytas sutartis, t. y. vykdyti įprastinę ūkinę - komercinę veiklą. Dėl žemės ūkio pirminės gamybos specifikos ir cikliškumo, šiuo laikotarpiu yra tik investuojama į pirminę žemės ūkio produkcijos gamybą ir patiriamos tik išlaidos, o rudenį, nuėmus derlių ir jį pardavus, yra gaunamos pajamos, todėl šiuo metu piniginės lėšos yra labai svarbios, nes jų reikia investicijoms, kad būtų gautas kokybiškas derlius ir normaliai kasdieninei ūkinei komercinei veiklai. Pažymi, kad po 2009 m. rudenį patirtos traumos jo sveikatos būklė yra pablogėjusi, dėl patirtos traumos ilgą laiką buvo nedarbingas ir dėl to nukentėjo ūkio komercinė veikla - buvo patirti didžiuliai nuostoliai, negautos planuotos pajamos, sutriko atsiskaitymai su tiekėjais ir trečiaisiais asmenimis. Teigia, kad šiuo metu iš gautų įplaukų ir išmokų dalinai yra atsiskaitoma su kreditoriais, tačiau iškart įvykdyti teismo sprendimą ir padengti visą skolą ieškovei neturi finansinių galimybių. Nurodo, kad jo teiktus siūlymus dėl skolos išdėstymo ir padengimo dalimis ieškovė eilę kartų atmetė bei reikalavo padengti iškart visą skolą. Teigia, kad ieškovės turimi įsipareigojimai kredito įstaigoms nėra pagrindas atmesti jo prašymą išdėstyti įsiskolinimą, nes jo skola ieškovei nesudaro ir vienos dešimtosios procento dalies visos ieškovės skolos bankui. Nurodo, jog UAB „Žvalguva“ yra stambi verslo įmonė, todėl privalo pati planuoti savo veiklos riziką ir pinigų srautus, nepriklausomai nuo vieno ar kito ūkininko veiklos rizikos ir pavienių pinigų srautų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Žvalguva“ prašo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad atsakovas akcentuoja savo patirtą traumą, nedarbingumą, tačiau kartu nurodo, jog pagrindinis jo verslas yra žemės ūkis, jog gauna pajamas iš šios veiklos, ūkio lėšas naudoja pasėlių parengimui, sėjai, kas leidžia daryti išvadą, jog atsakovo, kaip ūkininko veikla, nesustabdyta ir ūkio veikla yra tęsiama. Nurodo, jog net ir įvertinus, kad dėl patirtos traumos galėjo nukentėti ūkio komercinė veikla, įrodymų apie pasikeitimus ūkio veikloje, atsakovas nepateikė. Teigia, kad atsakovas vengia nurodyti aplinkybę, jog gauna pajamų iš darbo santykių LR Žemės ūkio rūmuose, turi nekilnojamojo turto, registruotų transporto priemonių, nutyli apie gautas tiesiogines išmokas už turimus 300 ha dirbamų pasėlių. Mano, jog atsakovo liga ir žemės ūkio veiklos specifika negali paneigti teismo sprendimo vykdymo privalomumo ir lemti vykdymo išdėstymą atsakovo pageidaujamu būdu. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovas vedė derybas dėl skolos išdėstymo, neatitinka tikrovės, nes visi atsakovo pasiūlymai buvo tik teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nors ir pagal pasiūlytą išdėstymą skola nebuvo mokama. Nurodo, kad V. N. prekes iš bendrovės pirko 2009-2010 m., abipusių derybų būdu buvo pasirašyta skolos suderinimo sutartis, kuria buvo sulygta dėl skolos grąžinimo sąlygų ir terminų, tačiau atsakovas nei jų, nei vėliau savo siūlytų sąlygų nesilaikė, pateikęs teismui prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, įmokų neatliko. Teigia, jog atsakovo faktiniai veiksmai ir pozicija prieštarauja UAB „Žvalguva“ teisėtiems lūkesčiams, sąžiningumo, protingumo principams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnio nuostatos nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėto kodekso 284 straipsnio nuostatos įtvirtina teismo teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-764/2002, Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-3-301/2006, Nr. 3K-7-61/2011). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą 10 metų laikotarpiui atsakovas nurodė, jog sprendimo vykdymas turi būti atidėtas dėl dvejopo pobūdžio aplinkybių, tai yra dėl finansinės padėties ir nepalankių sąlygų - jo ligos, žemės ūkio gamybos specifiškumo ir lėšų šiai veiklai vykdyti reikalingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vertinant, ar ieškovo ir atsakovo finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, būtina nustatyti esamą atsakovo finansinę būklę bei finansines galimybes dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis. Visais atvejais būtent atsakovas turi pareigą pateikti įrodymus apie savo finansinę būklę (CPK 12 ir 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas V. N. nepateikė jokių įrodymų, kurie atspindėtų jo gaunamas pajamas, metinę apyvartą, kreditorinius įsiskolinimus ir kitus finansinius duomenis. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2011-09-09 sprendimu iš atsakovo V. N. ieškovės UAB „Žvalguva“ naudai priteista 68 062,22 Lt skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už 2009-2010 m. laikotarpiu įsigytas prekes. Atsakovas skolą pripažįsta, tačiau nuo ieškinio teisme 2011-04-22 priėmimo iki šiol UAB „Žvalguva“ skolos nėra sumokėjęs nei dalies. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas teikė ieškovei siūlymus dėl skolos grąžinimo dalimis nuo 2011 m. kovo mėn., vėliau procesiniais dokumentais nuo 2011-10-01, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlikęs nors vieną mokėjimą, padengiant susidariusią skolą (2 t., b.l. 89, 96-97). Apeliantas nurodo, jog dėl jo patirtos traumos yra pablogėjusi ūkio finansinė veikla, tačiau teismui nepateikti duomenys apie ūkio finansinę būklę bei duomenys jog ši būklė pagerės ateityje ir atsakovas skolą ieškovei turės galimybę sumokėti dalimis ar net per 10 metų laikotarpį. Teigdamas jog yra skolingas kitiems kreditoriams, duomenų kokio dydžio yra kreditoriniai įsipareigojimai, kaip jie yra vykdomi, teismui nepateikta. Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, 300 ha dirbamų pasėlių, iš kurių kasmet gaunamos tiesioginės išmokos, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra itin sudėtinga ir sprendimo vykdymas gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus (2 t., b.l. 54-64, 136-139). Be to, 10 metų laikotarpis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, todėl V. N. negali garantuoti, jog jo turtinė padėtis nepablogės ir sprendimas bus pilnai įvykdytas. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad UAB „Žvalguva“ atsakovas yra skolingas už 2009 -2010 m. įsigytas prekes, todėl išdėstant sprendimo įvykdymą 10 metų laikotarpyje būtų pažeisti teisėti šios bendrovės lūkesčiai bei sumenkintas pats teismo sprendimas. Aplinkybė, kad V. N. yra skolingas ir kitiems kreditoriams, kad privalo atsiskaityti su valstybinėmis institucijomis, mokėti atlyginimus darbuotojams, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta, be to, nurodyta aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo taikyti išimtį ir atidėti teismo sprendimo vykdymą vienam iš kreditorių. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nesant duomenų, kad V. N. ėmėsi priemonių skolai sumažinti, neatmestina, kad apeliantas vengia atsiskaityti su ieškove, tuo pažeisdamas jos teisėtus interesus. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo klausimą, išdėstant mokėjimus per tam tikrą laiką, būtina vadovautis abiejų šalių lygiateisiškumo principu, atsižvelgti tiek į skolininko, tiek į kreditoriaus interesus, nes susiklosčiusi sunki ekonominė situacija neigiamai veikia ne tik atsakovo, bet ir ieškovės finansinę padėtį. Ta aplinkybė, jog V. N. teigimu ieškovė yra stambi įmonė, nesudaro pagrindo išdėstyti sprendimo vykdymą.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė