Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-15 · Civilinė byla Nr. 2-753/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-15
Bylos Nr.
2-753/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Telegausa“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos visuma“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-753/2007Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 110.5.; 126.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Telegausa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui UAB „Telegausa“, civilinėje byloje Nr. B2-384-280/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Apdailos visuma“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Telegausa“.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ ieškiniu prašė išketi bankroto bylą atsakovui UAB ,,Telegausa“.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė kelti bankroto bylą atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovas 2007 m. rugsėjo 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti bei iki įsiteisės teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo areštuoti atsakovo turtą ir uždrausti jį realizuoti, parduoti ar kitaip perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Telegausa“ 2007 m. rugsėjo 21 d. pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime atsakovas teigė, jog visas jam priklausantis turtas yra arba areštuotas kitose civilinėse bylose, arba įkeistas, o ieškovui kaip antriniam hipotekos kreditoriui, yra įkeista dalis UAB ,,Telegausa“ nekilnojamojo turto, todėl areštuoti minėtą turtą nėra tikslinga.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo UAB „Apdailos visuma“ prašymą patenkino ir iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pritaikėatsakovo UAB „Telegausa“ turto atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones – nurodė padaryti įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo UAB ,,Telegausa“ nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei sustabdyti atsakovo UAB ,,Telegausa“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius raštus. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas UAB ,,Telegausa“ turi skolų 723 649,77 Lt sumai, skola ieškovui siekia 345 000 Lt, byla dėl šios skolos išieškojimo neišnagrinėta, todėl iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo, vykdant kitų skolų išieškojimą gali nukentėti šio kreditoriaus interesai. Šiuo remiantis yra pagrindas padaryti įrašą viešame nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo UAB ,,Telegausa“ nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir sustabdyti atsakovo UAB ,,Telegausa“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius raštus iki bus išnagrinėtas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB ,,Telegausa“ Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį prašo panaikinti dėl netinkamo procesinės teisės normos taikymo, nes teismas nepaisė CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos imperatyvios normos, reglamentuojančios būtinumą parenkant laikinąsias apsaugos priemones vadovautis ekonomiškumo principu. Atsakovas skundą grindžia šiais argumentais:

atsakovo turto atžvilgiu nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių ieškovo interesai negali nukentėti, nes savo reikalavimo teisę ieškovas yra užsitikrinęs dviejų gyvenamųjų patalpų, esančių Panevėžyje, Vilnius g. 53B, hipoteka;nors civilinė byla Nr. 2-327-278/2007, kurioje ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ pateikė ieškinį atsakovui UAB ,,Telegausa“ dėl 250 000 Lt skolos išieškojimo neišnagrinėta, tačiau šioje byloje teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 250 000 Lt ieškinio sumai. Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu tenkino ieškovo ieškinį, todėl liko galioti ir 2007 m. birželio 19 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;teismas, teigdamas, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas dar neišspręstas, pats sau prieštarauja, kadangi tos pačios sudėties teismas 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą, nurodydamas tokio ieškovo reikalavimo nepagrįstumo motyvus;teismo nutartis sustabdyti visus anstolių vykdomuosius veiksmus yra neteisėta ir pažeidžianti kitų atsakovo kreditorių teises bei interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Apdailos visuma“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovas yra atsakovo turto antrinio hipotekinio įkeitimo turėtojas, turtas yra įkeistas pirminiu įkeitimu bankui, todėl ieškovo piniginių reikalavimų patenkinimas iš atsakovo nėra garantuotas. Teigia, kad civilinėje byloje Nr. 2-327-278/2007, kurioje ieškovo naudai yra areštuotas atsakovo turtas 250 000 Lt sumai, priimtas teismo sprendimas nėra įvykdytas, o Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą atsakovui, nėra įsiteisėjusi, todėl šioje civilinio proceso stadijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas (CPK 144 str. 1 d.). Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės atlieka būsimo teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančią funkciją. CPK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo tarpu ieškinį patenkinus, šios priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.). Taip pat pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, savo ar suinteresuoto asmens iniciatyva teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 str. 3 d.). Kaip jau minėta, iškėlus įmonei bankroto bylą, joje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustoja galios įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Tuo tarpu klausimai, susiję su kitose bylose taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis įmonės, kuriai vėliau iškeliama bankroto byla, turto atžvilgiu, sprendžiami ĮBĮ 18 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemones įmonei iki bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimo. Kaip žinoma, Panevėžio apygardos teismas priėmė ieškovo UAB ,,Apdailos visuma“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Telegausa“ iškėlimo ir 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nusprendė atsisakyti kelti bankroto bylą. Dėl šios nutarties ieškovas yra padavęs atskirąjį skundą, kuris apeliacine tvarka neišnagrinėtas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo kelti atsakovui bankroto bylą nėra įsiteisėjusi (CPK 279 str. 1 d., 331 str.6 d.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-327-278/2007, Panevėžio apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. preliminarų sprendimą, patenkinusį ieškovo UAB „Apdailos visuma“ ieškinį atsakovui UAB „Telegausa“ dėl 250 000 Lt skolos ir kitų mokėjimų priteisimo, paliko nepakeistą. Šioje civilinėje byloje Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartimi buvo taikytos UAB „Apdailos visuma“ ieškinio apsaugos priemonės ir ieškinio sumai areštuotas atsakovui priklausantis kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, o jo nepakankant, ir piniginės lėšos (b.l.48-51). Tokiu atveju, pagal CPK 150 straipsnio 5 dalį, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.

Kaip minėta, Įmonių bankroto įstatymas numato vykdymo proceso dalies (turto realizavimo ir išieškojimo) sustabdymą, kai pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo yra teismo priimtas. Išieškojimas ir turto realizavimas atnaujinamas, taikytos laikinosios priemonės panaikinamos, kai teismas atsisako iškelti įmonei bankroto bylą. Įmonei iškėlus bankroto bylą, jos turtą įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja ir juo disponuoja teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.). Įmonių bankroto įstatyme yra nuosekliai reglamentuotos tiek kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, tiek bankrutavusios įmonės likvidavimo bei įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo proceso taisyklės (Įmonių bankroto įstatymo 26 str., septintas ir aštuntas skirsniai). Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 3 punkte vienareikšmiai nustatyta, kad į kreditorių sąrašą įtrauktų kreditorių finansiniai reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje teismas, tiek ieškovo, tiek savo iniciatyva turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 2,3 d.d., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.), todėl atmestinas apelianto argumentas, kad ginčijama nutartis yra neteisėta ir pažeidžia kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus.

Apeliantas teigia, kad ginčo nutartimi teismas pažeidė CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ekonomiškumo principą. Kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir juos atmeta tokiais motyvais. Bankroto bylos esmė – bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių gynimas, siekiant patenkinti jų kreditorinius reikalavimus. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto byloje ypatumas yra tas, kad jos taikomos ne tik ieškinį padavusio, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Taigi, įmonių bankroto bylos yra viešąjį interesą turinčios bylos, todėl bet kurioje jų nagrinėjimo stadijoje aktyvus vaidmuo tenka ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims, bet ir teismui. Šiose bylose yra analizuojamas ir vertinamas atsakovo pradelstų įsipareigojimų visiems įmonės kreditoriams santykis su į jo balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 str. 8 p.). Kaip minėta, bankroto bylos iškėlimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama apsaugoti ne tik ieškinį iškelti bankroto bylą pareiškusio asmens, bet visų įmonės, kuriai keliama bankroto byla, kreditorių turtinius interesus. Todėl, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo galiojant atsakovo prievolės ieškovui įvykdymo užtikrinimui (hipotekai) bei ieškovo reikalavimo teisės apsaugai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kitoje byloje, teismas CPK 145 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto ekonomiškumo principo nepažeidė.

Kolegija taip pat nesutinka ir su apelianto argumentais dėl ginčijamos nutarties prieštaringumo. Taikydamas laikinąsias apaugos priemones, ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo teismas nesprendžia ir nevertina, o jomis siekia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šio ginčo atveju, laikinosiomis apsaugos priemonėmis, galiojančiomis iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo, teismas siekia išsaugoti atsakovo, jeigu jam bus iškelta bankroto byla, turtą visų įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimui užtikrinti. Todėl apelianto argumentas, kad tas pats teismas, neįsiteisėjusia nutartimi pasisakęs dėl ieškovo reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą nepagrįstumo ir pritaikęs laikinąsias priemones šio ieškinio apsaugai, pats sau prieštarauja, yra nepagrįstas ir neatitinka civilinio proceso kodekso bei Įmonių bankroto įstatymo normomis reglamentuoto laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslų bei uždavinių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio apygardos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones iki bus išspręstas bankroto bylos iškėlimo klausimas, todėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKonstantinas GurinasVincas Verseckas