- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-03
- Bylos Nr.
- e2S-305-569/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00941-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Pareiškėjas
- N. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, Debt Profilers SP1 OÜ, A. S., G. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, Debt Profilers SP1 OÜ, A. S., G. N., antstoliams T. U., I. E., V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas N. N. pareiškimu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė: iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratore paskirti nemokumo administratorę A. J. (sąrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); patvirtinti 200,00 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui; patvirtinti 480,00 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
2. Pareiškime nurodė, kad patiria finansinius sunkumus, todėl negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių bendra suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pareiškėjo šiuo metu gaunamos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 561,00 Eur/mėn. ir šios sumos vos pakanka patenkinti minimaliausius būtiniausius pareiškėjo poreikius. Iš pareiškėjo gaunamų pajamų antstoliai geriausiu atveju galėtų išskaičiuoti apie 112,00 Eur per mėnesį. Įvertinus pareiškėjo skolų dydį - 58 239,69 Eur - bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi nekilnojamo, kilnojamo turto, vertybinių popierių, kito turto, kurį realizavus galima būtų tenkinti kreditorinius reikalavimus, pareiškėjas galėtų visiškai atsiskaityti su kreditoriais per 43 metus ir tik tuo atveju, jei nebūtų skaičiuojamos priteistos palūkanos. Įvertinus pareiškėjo amžių ((duomenys neskelbtini)) bei vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę, abejotina, ar pareiškėjui pavyktų atsiskaityti su kreditoriais per visą savo gyvenimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjo N. N. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo N. N. turimi įsipareigojimai yra apie 58 000,00 Eur, viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, ir sprendė, kad pareiškėjas formaliai atitinka šios teisės normos sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. nemokumą, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl tokios būklės susidarymo priežasčių.
5. Teismas vertino, kad, sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realių pastangų, dėtų grąžinti skolas. Šių aplinkybių vertinimas atliekamas neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino.
6. Teismas vertino, jog nors FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygų taikymui formaliai yra aktualūs sandoriai ir veiksmai, įvykę per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o pareiškėjo ir jo individualios įmonės skola susidarė ir yra nepadengta nuo 2012 m., tačiau akivaizdu, kad kaip buvęs individualios įmonės savininkas ir vadovas pareiškėjas neužtikrino tinkamos įmonės veiklos, dėl ko dėl įmonės transporto priemonės valdytojo veiksmų įvykusio įvykio metu padaryta žala nebuvo atlyginta draudimo bendrovės.
7. Teismas vertino, kad pagrindinė pareiškėjo skola kilo būtent iš jo kaip verslininko vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Teismo vertinimu, teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė, kad įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai didėjo dėl susidarančių išieškojimo išlaidų, net ir pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo skolos auga, o jis nevykdo net mažesnių savo prievolių (pvz. A. S., Debt Profilers SPV1 OU). Visiškai nevykdydamas savo prievolių, N. N. jas sąmoningai didina, nes dėl jo pasyvumo susidaro bylinėjimosi ir priverstinio vykdymo išlaidos, skaičiuojamos procesinės palūkanos ir pan.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras, turi darbo patirtį, tačiau, deklaruodamas siekį sumažinti turimas skolas, nepateikė jokių įrodymų, liudijančių pastangas padidinti savo pajamas ir bent iš dalies dengti įsiskolinimus.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Pareiškėjo patvirtintos aplinkybės, kad buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, nebuvo įdarbintas (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo pastangos buvo ir yra pakankamos, tačiau jos nepasiteisino dėl nuo N. N. valios nepriklausančių aplinkybių. Pareiškėjo teiginiai, kad dar tik planuoja (praėjus apie dešimtmečiui nuo didžiausio įsiskolinimo atsiradimo) mokytis paklausesnės specialybės, taip pat parodo, jog pareiškėjo siekis yra ne sąžiningas noras atkurti savo mokumą ir bent iš dalies padengti skolas, bet išvengti (nurašyti) skolų mokėjimo.
10. Teismas pažymėjo, kad įsiskolinimas Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui, taip pat UAB „Swedbank lizingas“ atsirado dar apie 2012 m., tačiau nesiimdamas aktyvių veiksmų pareiškėjas laipsniškai per daugelį metų pasiekė esamą nemokumo situaciją (o taip pat ir ribotas galimybes visiškai atsiskaityti su kreditoriais dėl tokių faktorių, kaip pvz. pareiškėjo darbingumas, galimybės darbo rinkoje ir pan.).
11. Teismas vertino, jog nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų. Per paskutinius trejus metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo pareiškėjas elgėsi itin pasyviai, nedėjo pastangų gauti pajamas, kurias jis, atsižvelgiant į asmenines savybes, pajėgus gauti. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nesiekė gerinti savo finansinės būklės, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, galbūt tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, o toks pareiškėjo elgesys yra neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas N. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo N. N. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pareiškėjo atveju nėra duomenų apie tai, kad per 3 metų laikotarpį ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu iš jo būtų priteistos skolos, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Šių aplinkybių kontekste skundžiamą nutartį priėmęs teismas padarė bylos medžiaga nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo skolų augimą po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos.
12.2. Šiuo sprendimu teismas peržengė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo 3 metų ribą, kuri apibrėžta 2020 m. sausio 11 d. data. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, pažeisdamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų terminą, 2023 m. vasario 14 d. nepagrįstai išreikalavo iš Nekilnojamojo turto registro duomenis su istorija apie pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį turtą ir tokiu būdu pareiškėjo byloje tapo atskleisti visiškai nesusijusių su pareiškėjo byla asmenų asmeniniai duomenys už laikotarpį net nuo 2001 metų.
12.3. Nagrinėjant bylą iš esmės, teismas nesiaiškino visumos aplinkybių, kurios nulėmė pareiškėjo nemokumą ir dėl to padarė neteisingą išvadą apie pareiškėjo nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų prasme.
12.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas tapo nemokus dėl sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, pareiškėjas nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Teismas, neištyręs pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų apie jo pajamas, padarė visiškai neteisingą išvadą, kad pareiškėjas „nepateikė jokių įrodymų, liudijančių pastangas padidinti savo pajamas“.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Teismas nurodė, kad būtent N. N. kaip individualios įmonės vadovo teisinių prievolių nesilaikymas (įmonės transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės neapdraudimas) ir dėl to atsiradusi prievolė atlyginti žalą turėjo esminės įtakos, tampant nemokiu. Toks pareiškėjo veiksmų vertinimas prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai, kurioje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu.
12.6. Teismas taip pat visiškai neteisingai interpretavo pareiškėjo ketinimą mokytis paklausesnes specialybės. Teismas nesiaiškino, kuriais metais pareiškėjas įgijo profesinę kvalifikaciją ir žinias, kurios leidžia pareiškėjui teikti automobilių remonto paslaugas. Pareiškėjo ketinimą ateityje mokytis paklausesnės specialybės, teismas nepagrįstai prilygino nesąžiningiems veiksmams, neva šiuo ketinimu siekiama išvengti skolų mokėjimo. Pareiškėjo ketinimai įgyti kitą profesinę kvalifikaciją, vykdant mokumo atkūrimo planą, kaip tik atitinka FABĮ tikslą ir jokiais būdais negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė I. E. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nutartį palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo atmesti N. N. atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto byla, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo
17. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
18. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
19. FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis gauna pajamas, kurios yra pakankamos skoloms padengti. Kita vertus, vien didelių pajamų gavimo faktas automatiškai nereiškia asmens mokumo, jeigu jų neužteks jo įsipareigojimams padengti. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-561/2014).
20. Norint konstatuoti asmens nemokumą, turi būti įrodytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra realių galimybių šias skolas padengti. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad pareiškėjo N. N. turimi įsipareigojimai yra apie 58 000,00 Eur, t. y. viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą įsiskolinimų dydį, todėl pareiškėjas formaliai atitinka šios teisės normos sąlygą, reikalingą fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui, t. y. nemokumą.
Dėl skolininko nesąžiningumo kaip fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo pagrindo pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą
Žemesnės instancijos teismas
21. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
23. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020).
24. Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017).
25. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
26. Nesąžiningais veiksmais sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad pagrindinė pareiškėjo skola kilo būtent iš jo kaip verslininko vykdytos ūkinės komercinės veiklos. Teismas vertino, jog teisiškai reikšminga laikytina aplinkybė, kad įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai didėjo dėl susidarančių išieškojimo išlaidų, net ir pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, jog, nors FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto sąlygų taikymui formaliai yra aktualūs sandoriai ir veiksmai, įvykę per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o pareiškėjo ir jo individualios įmonės skola susidarė ir yra nepadengta nuo 2012 m., tačiau akivaizdu, kad kaip buvęs individualios įmonės savininkas ir vadovas pareiškėjas neužtikrino tinkamos įmonės veiklos, dėl ko dėl įmonės transporto priemonės valdytojo veiksmų įvykusio įvykio metu padaryta žala nebuvo atlyginta draudimo bendrovės.
28. Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos vertinimu ir teigia, kad teismas peržengė pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos nagrinėjimo 3 metų ribą, kuri apibrėžta 2020 m. sausio 11 d. data. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas netinkamai taikė teisinį reglamentavimą, pažeisdamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant šioje byloje kilusį FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nenustatė pareiškėjo nesąžiningų sandorių ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Nors teismas į bylą išsireikalavo iš Nekilnojamojo turto registro informaciją apie pareiškėjo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą 2008–2022 metais, tačiau iš esmės vertinimas vyko už paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrindu taikyti minėtą teisės normą laikė būtent nesąžiningą pasyvų pareiškėjo elgesį per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
30. Sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą – fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, reikšmingomis laikytinos aplinkybės dėl skolininko siekio skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas. Šių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas neperžengiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto 3 metų termino. Taip pat vertinant šias aplinkybes, gali būti atsižvelgiama į skolininko skolų susidarymo kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Minėtų nuostatų pirmosios instancijos teismas laikėsi ir pagrįstai vertino pareiškėjo siekį skolas grąžinti, operatyvaus reagavimo į skolų susidarymą bei realias pastangas, dėtas grąžinti skolas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
31. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini) metai, jis darbingas. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) savininkas. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartimi (civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini)) iškelta N. N. IĮ bankroto byla; įmonės bankroto metu teismo patvirtintų kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) veikla pripažinta pasibaigusia, o 2022 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pareiškėjas neturi. Pareiškėjas 2019 m. baigė Automobilių mechaniko rengimo standarte ((duomenys neskelbtini)) aprašytą 3 metų trukmės Automobilių mechaniko mokymo programą ((duomenys neskelbtini)) ir įgijo automobilių mechaniko kvalifikaciją, dirba pagal individualios veiklos pažymą – taiso automobilius. Pareiškėjo pajamos, atskaičius mokesčius, yra apie 674,00 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad planuoja mokytis paklausesnės suvirintojo specialybės.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo skolos susidarė nuo 2012 metų, o pareiškėjas automobilių mechaniko kvalifikaciją įgijo tik 2019 metais, ši aplinkybė nerodo pareiškėjo siekio kuo greičiau įgyti papildomą specialybę, kad pradėtų dirbti ir gautų kuo daugiau pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi argumentai, jog jis planuoja mokytis paklausesnės suvirintojo specialybės, vertintini kaip deklaratyvūs. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis domėjosi kitos specialybės įgijimu ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo įgyta automobilių mechaniko kvalifikacija yra pakankamai paklausi specialybė, todėl pareiškėjas turi galimybių susirasti papildomą darbą, kad jo pajamos padidėtų. Taip pat mažai tikėtina, kad taisant automobilius pajamos yra tik minimalaus atlyginimo dydžio. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi pakankamai paklausią specialybę, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą ir taip siekti padengti kreditorių reikalavimus.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjo sąskaitoje esančios 458,75 Eur lėšos buvo skirtos atsiskaitymui su kreditoriais vykdomuosiuose bylose, kurias vykdo antstolė I. E. išieškotojo Debt Profilers SPV1 OU naudai, ir antstolis T. U., vykdantis išieškojimą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras naudai, nereiškia, kad pareiškėjas atsiskaito su kreditoriais geranoriškai ar bando įnešti pinigų į sąskaitą daugiau, nei antstoliai yra areštavę. Yra vykdomi priverstiniai išieškojimai, todėl pareiškėjo sąskaitoje esančios lėšos yra nurašomos antstoliams.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, atsižvelgiant į jo amžių, darbinę patirtį, sugebėjimus, nedėjo pastangų gauti daugiau pajamų, grąžinti bent dalį skolų savo kreditoriams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo ar modifikavimo. Teismas pagrįstai teisiškai reikšminga laikė aplinkybę (kurios pareiškėjas neginčija), kad įsiskolinimas kreditoriams didėjo. Taip pat pagrįstai įvertino pagrindinių pareiškėjo skolų kilmę (kilo iš pareiškėjo vykdytos ūkinės komercinės veiklos) ir padarė pagrįstą išvadą, kad negalima spręsti, jog pareiškėjas elgėsi sąžiningai, o tai sudaro pakankamą pagrindą taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą bankroto bylos neiškėlimo pagrindą.
35. Taip pat, sprendžiant dėl pareiškėjo sąžiningumo, reikšmingomis aplinkybėmis laikytina tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, rodančių siekį sumažinti kreditorių reikalavimus ar realų siekį skolas grąžinti per paskutinių 3 metų terminą iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
36. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ne tik pareiškėjo pajamų dydžio dinamikos, bet ir kokie pareiškėjo būtinieji poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nustačius, kad nėra pagrindo iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, neliko pagrindo vertinti pareiškėjo būtinųjų poreikių bei jiems skirtinos sumos.
37. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas ( CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.