- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-05
- Bylos Nr.
- eAN2-156-993/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- T. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Indrė Averkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. skundas atmestas ir paliktas nepakeistu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 16 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. T. D. patrauktas administracinėn atsakomybėm pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. spalio 29 d. 00.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, po to kai policijos pareigūno buvo nukreiptas pastatyti transporto priemonę dešiniau kelkraštyje tolimesniems patikrinimo veiksmams atlikti, lėtai judėdamas su transporto priemone į dešinę pusę, staigiai akseleruodamas greičio pedalu intensyviai didino greitį ir nesustojęs nuvažiavo.
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2025 m. kovo 31 d. nutartimi buvo netenkintas, konstatuojant, kad T. D. teisingai ir pagrįstai nubaustas, jam paskirta teisinga ir padarytam administraciniam nusižengimui proporcinga bauda, kuri atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas nustatė, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimas 36 mėnesiams yra neproporcingas ar paskirtas nepagrįstai.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo T. D., nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį bei Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimą ir pripažinti, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Iš skundo turinio galima suprasti, jog T. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų tyrimu. Skunde argumentuojama, kad administracinis pažeidimas buvo įvykdytas dėl žmogiškos klaidos, apeliantui nesusikalbėjus su policijos pareigūnais. Nors apeliantas ir buvo stabdomas policijos pareigūnų, tačiau pareigūno prašymą pavažiuoti į šoną neteisingai suprato kaip leidimą tęsti kelionę, dėl ko ir nuvažiavo toliau. Skunde T. D. tikina, kad nesustojus policijos pareigūnai jo nesivijo, nenaudojo nei garso, nei šviesos, nei kitų specialių signalų jam stabdyti ir situacijai išaiškinti, kas, apelianto nuomone, taip pat įrodo, jog jis nepadarė administracinio nusižengimo.
3.2. Taip pat skunde T. D. prašo iš jo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde argumentuojama, kad apeliantas turi du nepilnamečius vaikus, dirba vairuotoju ir yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Pabrėžiama, jog apeliantui ilgą laiką pradirbus vairuotojų būtų itin sunkų susirasti kitokį darbą, dėl ko teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neproporcingai pakenktų apelianto šeimos finansiniam stabilumui.
4. Atsiliepimų į apelianto T. D. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėm patraukto asmens T. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde prašoma administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukti. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu ir jų pagrindu Institucijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigiama, kad T. D. vairuodamas transporto priemonę ir stabdomas policijos pareigūnų nesustojo, nes nesuprato, jog policijos pareigūnai jį stabdo.
6. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas nuostatas, patikrino byloje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad Institucija ir apylinkės teismas, spręsdami klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina T. D. kaltę dėl jam inkriminuoto ir apeliaciniame skunde ginčijamo ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Vien tai, kad Institucija ir apylinkės teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Institucijos nutarimo išvados dėl administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga.
8. Apeliaciniame skunde ginčijant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą laikomasi pozicijos, kad T. D. nematė ir nesuprato, jog policijos pareigūnų yra stabdomas. Visų pirma dėl to, kad nebuvo atitinkančio ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas aiškiai išreikšto policijos reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. O antra, dėl oro sąlygų sąlygoto prasto matomumo bei garsiai veikiančio transporto priemonės variklio negirdėjo policijos pareigūnų duodamų signalų.
9. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantį policijos pareigūno R. G. 2023 m. spalio 30 d. tarnybinį pranešimą ir 2024 m. vasario 21 d. liudytojo R. G. apklausos protokolą, o taip pat kitą su T. D. blaivumo tikrinimu susijusią administracinio nusižengimo byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad T. D., vairuojančio transporto priemonę, stabdymas atitiko ANK 426 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytą tvarką ir T. D. suprato, kad policijos pareigūnai stabdo būtent jo vairuojamą transporto priemonę. Pažymėtina, jog iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai sustabdė T. D. patikrinti jo neblaivumą, pats administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę ir sutiko bekontakčiu prietaisu pasitikrinti savo neblaivumą. Bekontakčiam alkoholio kiekio matavimo prietaisui parodžius raudoną „X“ ženklą ir policijos pareigūnui tarpusavio bendravimo metu liepus T. D. priparkuoti savo transporto priemonę šalikelėje ir pasitikrinti blaivumą naudojant kitą alkoholio kiekį matuojantį prietaisą, pastarasis neįvykdė teisėto pareigūno reikalavimo ir nors iš pradžių transporto priemonę parkavo šalikėlėje, tačiau vėliau apsigalvojo ir pasišalino iš įvykio vietos. Pažymėtina, kad nors stabdant policijos pareigūnai gali naudoti tarnybinio automobilio garso ir šviesos priemones, tačiau priešingai negu skunde nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nagrinėjimu atveju šios priemonės negalėjo būti naudojamos, kadangi buvo vykdoma vairuotojų blaivumo tikrinimo prevencijos priemonė, policijos pareigūnai tikrino kiekvieno vairuotojo blaivumą ir apeliantui nesilaikius teisėto reikalavimo, pareigūnai negalėjo operatyviai pasinaudoti tarnybine transporto priemone. Taip pat, priešingai negu skunde nurodo T. D., pareigūnas R. G. jam aiškiai ir suprantamai išsakė reikalavimą priparkuoti transporto priemonę šalikelėje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atlikdamas parkavimo veiksmus parodė, jog tokį reikalavimą suprato, tačiau vis tiek pasirinko nesilaikyti pareigūno teisėto nurodymo priparkuoti transporto priemonę ir pasišalino iš įvykio vietos. Nepagrįsti ir apelianto pasiteisinimai, kad jis nematė ir negirdėjo policijos pareigūnų reikalavimų dėl blogų oro sąlygų ir variklio keliamo triukšmo.
10. Apygardos teismas visų aptartų aplinkybių kontekste neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti, jog T. D. aptartoje situacijoje girdėjo ir suprato, kad policijos pareigūnai po transporto priemonės sustabdymo išsako jam reikalavimą sustoti šalikelėje. Policijos pareigūnų reikalavimas buvo aiškus ir teisėtas, tačiau T. D. nepakluso, nesustojo ir iš įvykio vietos nuvažiavo, todėl tokiai veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
11. Iš apeliacinio skundo argumentų taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. T. D. Institucijos 2025 m. sausio 16 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, nubaustas 850 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikė priemonė – specialios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 36 mėnesiams. Už 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Taigi, nagrinėjamu atveju T. D. buvo paskirta minimali įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 3 metams.
12. Pagal teismų praktiką nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023, 2AT-22-648/2024).
13. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas tokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar jos terminą sutrumpinti, nenustatė. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės proporcingumo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad T. D. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas, galimai stengdamasis išvengti atsakomybės už vairavimą išgėrus, kuomet bekontaktis alkoholio kiekio matavimo prietaisas užfiksavo alkoholio vartojimo faktą, tačiau nesugebėjo užfiksuoti konkretaus alkoholio kiekio kraujyje, tokiais savo veiksmais neabejotinai keldamas pavojų ne tik eismo dalyvių saugumui, bet ir sveikatai ar net gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Administracinis nusižengimas padarytas nakties metu. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Šioje byloje analizuojamą nusižengimą padarė turėdamas galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad nors Institucijos nutarime buvo nustatyta viena T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau atsižvelgus į tai, kad jam buvo paskirtas minimalus įstatymo sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės terminas, o taip pat įvertinus T. D. asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ir administracinėmis nuobaudomis, švelninti ar neskirti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo.
14. Nors apeliaciniame skunde ir nurodomos aplinkybės, susijusios T. D. darbu ir jo specifika, šeimos poreikiais, tačiau pagal teismų praktiką nusižengimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, bei nurodytos šeiminės aplinkybės nėra esminės ar išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti ar neskirti administracinio poveikio priemonę.
15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad T. D. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati jo veiksmams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, jog administracine nuobauda ir administracinio poveikio priemone siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turės įtaką įprastiniam T. D. asmeniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau tai yra neišvengiama administracinio poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo yra kaltas pats T. D..
16. Apibendrinant aptartas teisines ir faktines aplinkybes konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, byloje nėra jokių nepašalintų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Paskirta poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga analizuojamai situacijai. Nenustačius įrodymų vertinimo klaidų ar kitų pažeidimų, skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.