Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-1060-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2A-1060-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-00169-2009-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
Ieškovas
A. D., D. S., N. R., A. P.
Atsakovas
T. O.
Trečiasis asmuo
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1060-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00169-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1, 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų A. D., D. S., N. R. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. D., D. S., N. R. ir A. P. ieškinį atsakovui T. O., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl inžinierinių tinklų tiesimo privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai A. D., D. S., N. R. ir A. P. patikslintu 2011-09-01 ieškiniu prašė teismo pripažinti jiems teisę tiesti inžinerinius tinklus jų faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal pateiktą UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą, suderintą su kompetentingomis institucijomis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovas yra žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato bei kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Gyvenamajame name, kuriame yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji objektai keturi butai, namo dalyje, priklausančioje ieškovams, nėra pagrindinių komunalinių patogumų. Ieškovai siekia pagerinti savo buities ir gyvenimo sąlygas - nori įsivesti vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, tačiau atsakovas nesutinka su inžinerinių tinklų tiesimo darbų vykdymu ieškovams priklausančiose gyvenamojo namo dalyse ir jų faktiškai naudojamame žemės sklype. Ieškovų teigimu, atsakovo nesutikimas nėra pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis. Esą teismui pateikti techniniai duomenys patvirtina, kad inžinerinių tinklų tiesimas nepadarys neleistino poveikio bendrosios nuosavybės teisėmis valdomam žemės sklypui bei nepakenks gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stabilumui, o teisės tiesti inžinerinius tinklus pripažinimas yra vienintelė priemonė, leidžianti daugumai gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendraturčių tinkamai naudotis savo turtu ir jį pagerinti.

Atsakovas T. O. su ieškovų patikslintu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovai jam pateikė neteisėtą inžinerinių tinklų tiesimo projektą ir pradėjo projekto įgyvendinimo darbus, akivaizdžiai nukrypdami nuo projekto sprendimų. Esą projektas, pagal kurį ieškovai prašo teismo leisti tiesti inžinerinius tinklus, yra neteisėtas ir juo negali būti vadovaujamasi – jame yra suklastotas parašas. Ieškovai, pateikdami prašymą duoti leidimą įrengti minėtus inžinerinius tinklus, nepateikė atsakovui projektinės dokumentacijos, todėl atsakovas atsisakė duoti leidimą ir paprašė leisti susipažinti su išsamiu inžinerinių tinklų įrengimo projektu, įskaitant darbų vykdymo projektą. Ieškovai tokių projektų nepateikė, tačiau 2008-04-07 prie atsakovo namų pradėjo minėtų inžinerinių tinklų įrengimo darbus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakovui pateikė informaciją, kad vykdomų darbų projekte yra atsakovo parašas, nors jokio projekto jis nebuvo pasirašęs. Todėl dėl dokumentų klastojimo atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato 4 PK, o vėliau į Vilniaus m. apylinkės prokuratūrą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Atsakovas pažymėjo, kad teismo sutikimas leisti tiesti inžinerinius tinklus per atsakovo sklypą, nesant teisėto ir tinkamai parengto projekto, iš esmės reikštų leidimą ieškovams vykdyti tiksliai neapibrėžtus darbus atsakovo žemės sklype. Tinkamą darbų atlikimą gali užtikrinti tik teisėti numatomų įrengti inžinerinių tinklų įrengimo ir atitinkamų darbų vykdymo projektai, o nesant suderintų projektų bei teismui pateiktuose dokumentuose nesant nurodytų konkrečių vandentiekio ir nuotėkų šalinimo sistemos įrengimo sprendinių, negali būti duodamas sutikimas inžinerinių tinklų įrengimui. Be to, atsakovas nurodė, kad specialisto K. P. 2010-01-18 raštas patvirtina, jog parengtas projektas yra su trūkumais, nes projektuojant vandentiekio įvadą ir nuotėkų šalinimo įrenginius, nenurodyta ar jis skirtas visam namui, ar vienam/keliems butams (-ui), o ne abstrakčiai namo daliai. Projektuojami įrenginiai negalės patenkinti nei vieno buto poreikių, nes jų parametrai yra netinkamai tiekti vandenį ir šalinti nuotekas net iš vieno buto. (duomenys neskelbtini) esantis namas yra Pavilnių regioniniame parke, todėl projektuotojas ar projekto užsakovas privalėjo kreiptis į Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkciją dėl techninių sąlygų parengimo ir parengtą techninį projektą privalėjo suderinti, tačiau to nepadarė. Taip pat nurodė, kad nei atsakovui, nei teismui nepateiktas vandentiekio ir nuotėkų išdėstymo butuose projektas, kas yra svarbu, nes pastatas, į kurį ketinama įvesti vandentiekį yra medinis, o pirmojo aukšto perdanga yra iš medinių lentų ir nepritaikyta jokioms didesnėms apkrovoms.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad reikia įvertinti ieškovų galimybes tiesti inžinerinius tinklus, nustatyti aplinkybes, dėl kurių atsakovas neduoda sutikimo, ir ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007-12-22 išdavė sutikimą Nr. K-02-27-1972 „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo valstybinėje žemėje“, kuriuo nurodė neprieštaraujanti, jog ieškovas A. D., pagal suderintą projektą, per valstybinę žemę, nepažeidžiant trečiųjų asmenų interesų ir gavęs kitos sklypo dalies savininko sutikimą, tiestų inžinierinius tinklus iki sklypo ir sklype (duomenys neskelbtini). Prašė teismo ginčą nagrinėti savo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2012-10-02 sprendimu ieškovų ieškinį nusprendė atmesti, priteisti solidariai iš ieškovų A. D., D. S., N. R. ir A. P. atsakovo T. O. naudai 2 000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir į valstybės pajamas 231,72 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nustačius, jog atsakovas nepasirašė techninio projekto, pagal kurį ieškovai siekia teisės tiesti inžinierinius tinklus, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai teismui nepateikė šio projekto originalo, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta projekto originalo buvimo vieta, teismas negali leisti ieškovams atlikti inžinierius darbus, nesant tinkamai parengto techninio projekto. Priešingu atveju atsakovo nuosavybei gali būti padaryta nenustatyto dydžio žala.

Apeliacinio skundo bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliantai (ieškovai) A. D., D. S., N. R. ir A. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-10-02 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vieninteliu motyvu, kad ieškovai į bylą nepateikė techninio projekto originalo, esant atsakovo pareiškimui, jog techninis projektas yra suklastotas. Esą teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą. Be to, esą teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus. Nurodė, kad atsakovui buvo pateiktas techninio projekto nuorašas, o teismo išvados apie tai, kad į bylą yra pateiktas suklastotas dokumentas, yra nepagrįstos. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad techninio projekto sprendiniai padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys statiniai neteks stabilumo.

Atsiliepimas

Atsakovas T. O. atsiliepime nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė leisti tiesti inžinierinius tinklus pagal projektą, kuris yra su suklastotu parašu, kuomet teismui yra pateikta tik suklastoto projekto kopija. Ši kopija negali būti vertinama kaip įrodymas. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tokiu būdu duotas sutikimas būtų per daug abstraktus, nes nėra nurodyti konkretūs vandentiekio ir nuotėkų šalinimo sistemos įrengimo sprendiniai, nėra suderinto projekto. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstu vadovautis UAB „Vandens projektai“ parengtu techniniu projektu, atsakovas prašo atsižvelgti į tai, kad sutikimas negali būti duodamas, nes projekto sprendiniai pažeidžia atsakovo interesus, o pradėti projekto įgyvendinimo darbai atliekami nukrypstant nuo projekto sprendinių.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutiko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašė teismo jį spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta ribota apeliacija ir tai reiškia, kad šiame procese tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visa bylą iš naujo (de novo).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

Nagrinėjamojoje byloje ieškovai siekia realizuoti teisę tiesti inžinerinius tinklus jų faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), teigdami, kad atsakovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo bei savitarpio supratimo principais. Kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.

Kaip matyti iš pradinio 2009-02-27 ieškinio, ieškovai civilinę bylą iniciavo, reikšdami reikalavimą pripažinti jiems teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą tiesti inžinierinius tinklus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), be bendraturčio T. O. sutikimo.

Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Pagal ginčo laikotarpiui aktualią Statybų įstatymo redakciją, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalėjo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos (rekonstrukcijos) planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovai A. D., D. S., N. R. ir A. P. 2008-04-03 pateikė atsakovui T. O. prašymą duoti leidimą įvesti vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadas, tačiau nei su šiuo prašymu, nei su ieškiniu ieškovai eskizinio projekto, kuriame būtų išdėstyti esminiai norimų tiesti inžinierinių tinklų duomenys, leidžiantys atsakovui nuspręsti, ar atitinkamu būdu vykdant vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų statybą nebus pažeistos atsakovo teisės, nepateikė. Negana to, atsakovas T. O. atsiliepime į pirminį ieškinį nurodė, kad 2008-04-07 prie namo buvo pradėti inžinierinių tinklų įrengimo darbai ir jam tapo žinoma, jog yra išduotas statybos leidimas. Šių aplinkybių ieškovai nepaneigė. Atsakovas į bylą pateikė UAB „Vandens projektai“ parengto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies techninio projekto nuorašą, ant kurio yra uždėtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimo skyriaus spaudas, datuotas 2008-02-13, o statytoju (užsakovu) nurodytas ieškovas A. D.. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkama projektinė dokumentacija negalėjo būti rengiama be bendraturčių sutikimo, o ieškovai teigia, kad atsakovas sutikimą buvo davęs, logiškai nėra paaiškinama situacija, kad ieškovai siekia teisės gynimo, kuri faktiškai, anot jų, jau yra realizuota. Kontekste nustatytų aplinkybių apie techninio projekto originalo dingimą, atsakovui T. O. tvirtinant, kad jokio sutikimo jis savo parašu nėra patvirtinęs ir projekte esantis parašas yra ne jo, ieškovų elgesys, pareiškiant reikalavimą pripažinti jiems teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą tiesti inžinierinius tinklus be bendraturčio sutikimo, kuomet jau yra išduotas ir leidimas statybai, pripažintinas nesąžiningu. Patikslintu 2011-01-19 ieškiniu ieškovai pakeitė ieškinio dalyką – prašė leisti be atsakovo T. O. sutikimo gauti leidimą su įgaliotomis institucijomis derinti parengtą inžinierinį techninį projektą bei gauti leidimą pradėti vykdyti inžinierinių tinklų darbus pagal teismui pateiktą UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą be atsakovo sutikimo. Patikslintu 2011-09-01 ieškiniu ieškovai dar kartą pakeitė ieškinio dalyką ir pareiškė reikalavimą pripažinti jiems teisę tiesti inžinierinius tinklus pagal teismui pateiktą UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą, suderintą su kompetentingomis institucijomis. Tokiu būdu suformuluodami reikalavimą ieškovai teismo pagalba siekia ne įstatymo ginamos teisės į statybą – leidimo rengti statybai būtinus dokumentus be bendraturčio sutikimo, kurią galimai pažeidžia atsakovas, gynimo, o pripažinimo teisės atlikti inžinierinių tinklų tiesimo darbus pagal pateiktą UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą, kurio originalo nėra išlikusio ir kurio procedūra buvo pradėta, galimai pažeidžiant Statybos įstatymo reikalavimus, t. y. neturint bendraturčio T. O. sutikimo. Ieškovams laikantis pozicijos, kad UAB „Vandens projektai“ techninis projektas buvo parengtas ir suderintas, gavus atsakovo T. O. sutikimą, nėra pagrindo pripažinti, kad jų teises į statybą pažeidžia atsakovas T. O. ir kad yra pagrindas jas ginti teismine tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju, jeigu ieškovai buvo gavę atsakovo T. O. sutikimą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, turi atitinkamą aplinkybę patvirtinančius įrodymus, o inžinierinių tinklų statybai privalomų dokumentų parengimo procedūros buvo pradėtos, atliktos bei su visomis privalomomis institucijomis suderintos įstatymo nustatyta tvarka, ieškovų teisės tiesti inžinierinius tinklus pagal teismui pateiktą UAB „Vandens projektai“ parengtą techninį projektą pripažinimo teismine tvarka nereikia, nes atitinkamą teisę garantuoja Statybos įstatymas. Tuo atveju, jeigu bendraturčio sutikimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo gautas ir yra sustabdyti statybos darbai, ieškovai turi pareigą kreiptis su atitinkamo turinio pareiškimu į atsakovą ir pateikti jam būsimos statybos eskizinį projektą tam, kad atsakovas galėtų išreikšti motyvuotą poziciją, o kilus ginčui, kad būtų galima nustatyti, ar ieškovų pasirinktas teisės statyti įgyvendinimo būdas nepažeidžia bendraturčių teisėtų interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, techninio projekto nuorašas negali būti vertinamas kaip ieškovų teikiamas eskizinis projektas, be to, ginčui pagal ieškovų pareikštą reikalavimą spęsti jo vertinimas tokiu aspektu nėra aktualus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai nagrinėjamuoju atveju pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovų reikalavimo pagrįstumą, teisingai įvertino ginčo ribas sudarančias aplinkybes bei byloje esančius įrodymus ir pagrįstai, esant atsakovo pareiškimui apie UAB „Vandens projektai“ parengto techninio projekto suklastojimą ir nustatytoms aplinkybėms, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta darbų projekto originalo buvimo vieta, nelaikė šio projekto nuorašo tinkama įrodinėjimo priemone, nes šį įrodymą į bylą pateikęs atsakovas pasinaudojo Civilinio proceso kodekso 184 straipsnio 1 dalies nuostata ir pareiškė atitinkamą prašymą. Ieškovai kitų įrodymų teismui nepateikė, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas buvo suteikęs galimybę ieškovams įvykdyti procesinę pareigą pateikti įrodymus, kurias jie galėtų pagrįsti pareikštą reikalavimą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apeliantų A. D., D. S., N. R. ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėAndrius IgnotasLiuda Uckienė