Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškėjas aiškina, kad kadangi žemės sklypas grąžintas jau po pareiškėjo motinos mirties, pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių priimti motinos palikimą per nustatytą terminą. Taip pat teigia, kad jo tėvas prieštaravo, jog pareiškėjas imtųsi veiksmų dėl pareiškėjo motinai grąžinto žemės sklypo įregistravimo (priėmimo).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad E. S. mirė (duomenys neskelbtini) Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, E. S. mirė būdama santuokoje (sutuoktinis L. S. (pareiškėjo tėvas, kuris mirė (duomenys neskelbtini))); turėjo vieną pilnametį vaiką: A. S. (pareiškėjas). Palikėjos E. S. palikimą, pagal byloje esančius duomenis, sudaro žemės sklypas Trakų rajone (teisės į jį). Pareiškėjo motina 1979 m. vasario 12 d. testamentu visą savo turtą paliko pareiškėjui. Vadovaujantis pareiškėjo motinos mirties metu galiojusio 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 straipsniu, į palikimo atsiradimo vietos notarą E. S. įpėdiniai turėjo kreiptis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadovaujantis Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro M. V. pateikto 2023 m. gegužės 5 d. rašto duomenimis, po E. S. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; jos palikimas nepriimtas.

7. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – VĮ „Registro centras“ pažyma apie asmens duomenis ir gimimo liudijimas, patvirtina A. S. ir E. S. giminystę.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

9. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

10. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

11. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui (žemės sklypas/teisės į jį) priimti praleido, nes kompetentingos institucijos sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrimą E. S. buvo priimtas 1999 m., t. y. jau po pareiškėjo motinos mirties. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta pažyma Nr. 173 apie valstybinės išperkamos žemės (miško) vertę. Be to, pareiškėjas teigia, kad tarp pareiškėjo ir jo tėvo (palikėjos E. S. sutuoktinio) buvo kilę nesutarimų dėl to, ką reiktų daryti su anksčiau nurodytu žemės sklypu, sudarančiu E. S. palikimą.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. pareiškėjas motinos mirties metu nežinojo apie jo motinai grąžintiną turtą, turėjo įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę; byloje nėra duomenų apie kitus galimus E. S. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (nežinojimą apie palikimą sudarantį turtą visą terminą, per kurį pareiškėjas galėjo kreiptis į notarą; nesutarimai su kitu palikėjos E. S. įpėdiniu) dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po motinos E. S. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų (ir šešių) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui A. S., kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.