- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- 1-34-1083/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22920-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Nukentėjusysis
- A. L., J. L.
- Kaltinamasis
- D. B., G. S., N. E.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį;
N. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį;
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. G. S. 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., atvirai neteisėtai (prieš savininkės A. P. ir jos įgalioto asmens J. L. valią) įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje ranka suėmė nukentėjusiajai J. L. už kaklo ir stipriai suėmęs laikė, ranka suėmė ją už dešinės rankos ir spaudė bei ranka suėmė už plaukų ir tempė, po ko nukentėjusioji koja užkliuvo už durų slenksčio ir parkrito ant dešiniojo kelio, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą (padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje).
2. Be to, D. B. ir G. S. 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., lauko terasoje ir kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais rankomis sudavė ir kojomis spyrė nukentėjusiajam A. L. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą (padarė jam muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje čiurnoje, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžį).
3. N. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., lauko terasoje ir kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su D. B. ir G. S., bendrais veiksmais rankomis sudavė ir kojomis spyrė nukentėjusiajam A. L. ne mažiau kaip 24 kartus į įvairias kūno vietas bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą (padarė jam muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje čiurnoje, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžį).
4.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad tikslaus įvykio laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2019 m. birželio 2 d. po vidurnakčio. Prieš tai (2019 m. birželio 1 d.) vakare, tikslios valandos nepamena, susirinko pas G. S.. Tą vakarą pas G. S. buvo jis (kaltinamasis D. B.) su savo sutuoktine L. B., N. E. su savo drauge R. U. ir G. S. su savo drauge I. T.. Nepamena kurie atvyko pirmi. Susirinkę jie visi buvo pavėsinėje, bendravo, vartojo alkoholį, klausėsi grojančios muzikos. Asmeniškai jis pats (kaltinamasis D. B.) buvo išgėręs 2 butelius alaus ir nesijautė apsvaigęs. Nebuvo taip, kad jie visąlaik sėdėtų pavėsinėje – buvo judesys, žmonės išeidavo iš pavėsinės ir vėl sugrįždavo. Kažkuriuo momentu jam būnant prie telefono (ieškant muzikos) G. S. pasakė pažiūrėti į grįžtančius kaimynus. Matė, kad kaimynai į savo namus ėjo griuvinėdami. Tuo metu, kai pamatė kaimynus, pastarieji jau buvo įėję į savo kiemo teritoriją. Pastebėjo, kad abu kaimynai buvo neblaivūs – A. L. vedė J. L., pastaroji griuvo, o vyras ją pakėlė. Jis (kaltinamasis D. B.) trumpai pasižiūrėjo į kaimynus ir viskas, nes paprasčiausiai jam buvo neįdomu žiūrėti į girtus žmones. Jis (kaltinamasis D. B.) sėdėjo pavėsinėje ir telefonu ieškojo muzikos. Tą vakarą pas kaimynus L. tikrai nebuvo nuėję, L. tarpusavio konflikto ir stumdymosi jis nematė, taip pat nematė, ką L. veikė savo terasoje. Nematė, kad A. L. nugriūtų ir kaip jie įėjo į namą. Po to pas juos į kiemą atėjo policijos pareigūnai. Tuo metu jie nebuvo išsiskirstę, pas G. S. buvo visi. Policijos pareigūnai paklausė jų vardų ir pavardžių, pasakė, kad jie sulaikomi dėl to, jog kaimynai parašė pareiškimą (minėjo kažką apie mušimą) ir liepė sėstis į tarnybinį automobilį, ką jie ir padarė. Policijos pareigūnė siūlė pasitikrinti jam girtumą, tačiau jis tai daryti atsisakė. Policijos pareigūno M. K. asmeniškai nepažįsta, su juo nėra susipykęs ir nežino priežasčių, dėl kurių šis policijos pareigūnas galėtų jį apkalbėti.
4.2. Kaltinamasis N. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena, nes praėjo ilgas laiko tarpas. Įvykis galėjo būti vakare ir naktį iš 2019 m. birželio 1 d. į birželio 2 d. Vakare, apie 19–20 val. jis (kaltinamasis N. E.) su savo drauge R. U. buvo nuvykę pas G. S. į svečius. Kartu buvo D. B. su žmona ir G. S. su savo drauge. Nepamena, ar jie pirmi atvyko pas G. S., ar B. Jie visi pas G. S. sėdėjo pavėsinėje ir gurkšnojo alų, klausėsi muzikos. Taip pat vaikščiojo po kiemą – kas į tualetą išeidavo, kas dar kur. Tą vakarą jis (kaltinamasis N. E.) išgėrė 2 skardines alaus ir nesijautė apsvaigęs. Sutemus matė grįžtančius kaimynus L., kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Matė, kad kaimynai mažiausiai 2 kartus griuvo ir vėl atsistojo, jie tarpusavyje ginčijosi, stumdėsi ir rėkavo. Skambėjo visas kaimas. Nežino, kodėl kaimynai konfliktavo tarpusavyje. Tuo metu jie visi pas G. S. buvo pavėsinėje. Po to kaimynai negražiai išvadino juos (buvusius pas G. S.) ir liepė jiems patildyti muziką. Jie atsakė negražiai atgal ir taip prasidėjo žodinis konfliktas su kaimynais. Tuo metu kaimynai jau buvo savo namo kieme. Nematė, kad kas nors iš jų kompanijos būtų priėjęs arčiau tvoros, arčiau L. Nepamena, ar L. visą laiką buvo kieme, ar buvo įėję į savo namą ar terasą. Po to jie pasakė kaimynams, kad patildys muziką, kad jie nesikabinėtų, muziką patildė ir viskas tuo baigėsi. Nurimus kaimynams atvyko policijos pareigūnai. Tuo metu jie visi buvo G. S. pavėsinėje. Jam (kaltinamajam N. E.) nebuvo pareikštos jokios pretenzijos, policijos pareigūnai nesiūlė jam pasitikrinti girtumo. Policijos pareigūnams sulaikius G. S. ir D. B., jis (kaltinamasis N. E.) su drauge išėjo į namus.
4.3. Kaltinamais G. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. vakare su I. T. atvažiavo pas savo į sodybą, kur tvarkėsi automobilius ir dar kažką veikė. Po to pas juos atvažiavo B., vėliau N. E. su drauge. Visi sėdėjo pavėsinėje, gurkšnojo alkoholį ir klausė muzikos. Tą vakarą jis (kaltinamasis G. S.) gėrė alų, jautėsi apsvaigęs. Naktį jiems visiems būnant pavėsinėje išgirdo triukšmą, todėl jis, kartu su I. T., nuėjo prie tvoros pasižiūrėti kas triukšmauja. Pamatė, kad triukšmauja kaimynai L., kurie grįžinėjo į savo namus. Matė, kaip kaimynai vienas kitą vedė ir tarpusavyje stumdėsi. Taip pat kaimynai išsakė jiems įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius, reikalavo pritildyti muziką. Jis (kaltinamasis G. S.) atsakė tuo pačiu. Įvyko žodinis konfliktas. Jis (kaltinamasis G. S.) visą laiką buvo savo kieme. A. L. sakė J. L. užtilti. Po to, būdamas terasoje A. L. ne vieną kartą bandė įkišti J. L. į namą, o J. L. rėkė. Po to jiedu susistumdė ir A. L. pargriuvo ant žemės. Gulėdamas terasoje A. L. rėkė „koja“, sakė, kad kvies policiją. Jis (kaltinamasis) atsakė, kad gali kviesti ir sugrįžo į pavėsinę. L. terasa turi 5–6 laiptelius, prie terasos yra takelis iš plytelių, todėl A. L. galėjo griūti ant takelio plytelių ir užsigauti koją. Nebuvo įėjęs pas L. į namą. Nežino, ar konflikto metu prie tvoros buvo priėję D. B. ir N. E., bet buvo priėjusi L. U., jos telefone buvo įjungta šviesa. Vėliau, lygtai po konflikto, pas L. buvo atėjusi motina. Po to, jiems sėdint pavėsinėje atvažiavo policijos pareigūnai ir sulaikė jį (kaltinamąjį G. S.) bei D. B. Neklausė policijos pareigūnų sulaikymo pagrindo, nes manė, kad juos sulaikė dėl muzikos. Su L. nesutaria 6–7 metus dėl ankstesnio konflikto, su jais neturi nieko bendro. Mano, kad L. apkalba juos, nes A. L. vis dar įsižeidęs dėl ankstesnio konflikto. Policijos pareigūno M. K. nepažįsta, nėra su juo susipykęs ir mano, kad jis neturi pagrindo apkalbėti jį (kaltinamąjį G. S.).
4.4. Nukentėjusioji J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji ir sutuoktinis A. L. gyvena pas A. P., o kaimynystėje ((duomenys neskelbtini)) gyvena kaltinamasis G. S.. Jų sklypai yra atskirti metaline tvora, kuri yra neaukšta, apie 1 metro aukščio. Anksčiau, prieš aptariamą įvykį, yra buvę konfliktų su kaimynu G. S., pastarasis yra sumušęs jos sutuoktinį A. L., todėl jie kaimyniškų santykių su G. S. nepalaiko. 2019 m. birželio 1 d. buvo jos brolio anūkės krikštynos. Šventė vyko pas jos mamą A. U., gyvenančią tame pačiame kaime. Šventės metu ji išgėrė 2 taures šampano, nebuvo girta. Jos sutuoktinis A. L. taip pat nebuvo girtas, jis galėjo išgerti 2–3 taureles degtinės. 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., abu su sutuoktiniu grįžo į namus ir išgirdo pas kaimyną G. S. kieme garsiai grojančią muziką. Jiedu su sutuoktiniu paprašė kaimynų pritildyti muziką, tačiau kaimynai į tai nesureagavo. Po to ji pasakė kaimynams „pritildykite muziką, žąsinai“. Jos sutuoktinis taip pat paprašė pritildyti muziką, tačiau kokiais konkrečiais žodžiais tai išsakė, nepamena. Tai nepatiko kaimynams, jie pradėjo triukšmauti, keiksnoti juos. Pas kaimynus kieme buvo tamsu, ji nematė kaimynų, bet girdėjo jų balsus ir atpažino, kad pas kaimynus kieme buvo G. S. su sugyventine I. T., B., taip pat ji girdėjo N. E. ir R. U. balsus. D. B. ir G. S. triukšmavo, keiksnojo juos su sutuoktiniu (labiausiai rėkavo ir reiškė nepasitenkinimą D. B.). Taip pat matė L. B. ir I. T., stovinčias prie tvoros. Jiedu su sutuoktiniu atsakė jiems tuo pačiu – taip pat keiksnojo juos. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jie apsižodžiavo su kaimynais. Tuo metu ji su sutuoktiniu buvo namo terasoje, esančioje į kaimyno G. S. kiemo pusę. Jų terasoje degė šviesa. Su sutuoktiniu A. L. tarpusavyje jiedu nekonfliktavo. Žodinis konfliktas su kaimynais truko apie 10 minučių, o po to ji įėjo į namą. Jos sutuoktinis A. L. liko terasoje, kuri yra prie namo virtuvės lango. Įėjusi į namo vidų ji uždarė namo duris ir nuėjo į virtuvę. Būdama virtuvėje išgirdo, kad terasoje vyksta grumtynės, girdėjo N. E., D. B. ir G. S. balsus, kurie, jos manymu, sklido iš terasos. Jai būnant virtuvėje neužilgo pas ją atėjo G. S., kuris suėmė ją už rankos, už kaklo, už plaukų ir ištempė į lauką. Tempiama į lauką ji užkliuvo ir nukrito, užsigavo koją (kelį). Dėl tokio G. S. elgesio ji išsigando, tempiama už plaukų ir užsigavusi koją ji juto fizinį skausmą. G. S. į namus įėjo be jos (nukentėjusiosios), jos sutuoktinio ar A. P. leidimo. Ištempęs į lauką G. S. ją paliko. Kieme ji pamatė, kaip D. B. spardo jos sutuoktinį, o prie jo prisijungė G. S.. Jos sutuoktinis A. L. gulėjo ant žemės rankomis užsidengęs galvą. Kiek smūgių buvo suduota jos sutuoktiniui ji nepamena, bet smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas. Matydama mušamą sutuoktinį ji garsiai šaukė „ką darot, gyvuliai?“. Visą tai matė prie tvoros stovinčios L. B. ir I. T.. Po to, kaltinamiesiems grįžus į G. S. kiemą, ji terasoje susirado telefoną (jis buvo paliktas terasoje krautis) ir, sutuoktinio prašymu, iškvietė policiją, o jos sutuoktinis A. L., kurį laiką pagulėjęs ant žolės, atskėlė ir atėjo į terasą. Išgirdusi jos šauksmą pas juos atėjo mama A. U.. Garso įrašuose kviečiant policiją aiškiai girdisi jos mamos (A. U.) balsas. Galėjo būti, kad viena kvietė policiją, o kita kalbėjo, nes jos abi stovėjo viena prie kitos. A. U. kažkiek kalbėjo su I. T. ir L. B.. Kaltinamiesiems pasišalinus konfliktas baigėsi, jie (kaimynai) šventė toliau. Jos sutuoktiniui A. L. skaudėjo koją (prie pėdos), buvo sumušta lūpa. Atvykę policijos pareigūnai apklausė juos (nukentėjusiuosius), o po to nuėjo pas G. S.. Atvykusių policijos pareigūnų nepažįsta ir nežino, kodėl jie tvirtina, kad jie (nukentėjusieji) atsisakė pasitikrinti girtumą, kad su ja (nukentėjusiąja) nebuvo galima susikalbėti. Pasitikrinti girtumo policijos pareigūnai jiems nesiūlė. Sulaukę darbo dienos jie nuvyko pas medicinos ekspertą, sutuoktinis taip pat kreipėsi į šeimos gydytoją. Jam buvo nustatytas kulkšnies lūžis, dėl ko sutuoktinis gulėjo ligoninėje, jam buvo atlikta operacija. Palaiko savo civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jos neturtinę žalą sudaro jos patirti sužalojimai, išgąstis, nerimas, fizinis skausmas, kuriuos ji patyrė dėl neteisėto įsibrovimo į namus, tempimo už plaukų. Jai išlikę nemalonūs prisiminimai. Mano, kad jeigu jie (nukentėjusieji) nebūtų išvadinę kaimynų necenzūriniais žodžiais, konfliktas nebūtų įvykęs, kad kaimynų išvadinimas „žąsinais“ nėra normalus prašymas pritildyti muziką. Iš pradžių apie neteisėtą įsibrovimą į gyvenamąjį namą nepranešė, nes su tokia situacija susidūrė pirmą kartą ir nepagalvojo, kad apie tai reikia pranešti atskirai.
4.5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. buvo laisvadienis (šeštadienis) ir jis tvarkėsi namuose. Vakare kartu su sutuoktine išėjo pas sutuoktinės motiną A. U., kur šventė krikštynas. Tą vakarą jis išgėrė kelias taureles degtinės ir po šventės, 2019 m. birželio 2 d. apie 1 val., abu sugrįžo į namus. Grįždami į namus išgirdo kaip pas kaimynus kieme garsiai groja muzika. Tai buvo nebe pirmas kartas, kai muzika grojo taip garsiai. Abu su sutuoktine sušuko, kad kaimynai pritildytų muziką. Tada prie tvoros priėjo trys siluetai. Buvo tamsu, todėl neįžvelgė, kas tiksliai priėjo, bet matė tris siluetus ir pagal balsus atpažino, kad buvo trys asmenys. Jie prieštaravo, sakė, kad tai nėra jų (nukentėjusiųjų) reikalas ir atsisakė pritildyti muziką. Mano, kad jo sutuoktinė galėjo pasakyti kažkokį įžeidžiantį žodį kaltinamiesiems. Kilo žodinis konfliktas, kuris truko apie 10 minučių. Konflikto metu jis (nukentėjusysis) buvo terasoje. Jo sutuoktinė nuėjo į namus, o kaltinamieji trise peršoko per tvorą ir priėjo prie jo. G. S. įėjo į jo (nukentėjusiojo) gyvenamąjį namą, o D. B. ir N. E. atėjo prie jo (nukentėjusiojo). Matė kaip G. S., nieko neklausdamas, įėjo į namo vidų, namo durys buvo neužrakintos. G. S. į namą pateko be jo (nukentėjusiojo) ar kieno nors kito leidimo. Negali pasakyti ką jam (nukentėjusiajam) sakė D. B. ir N. E., bet jis suprato, jog jie ateina, nes buvo nepatenkinti dėl jų (nukentėjusiųjų) prašymo pritildyti muziką. N. E. ir D. B. puolė jį (nukentėjusįjį) – pirmas puolė D. B., o iš paskos N. E.. Jis (nukentėjusysis) užsidengė veidą. Iš pradžių jis (nukentėjusysis) stovėjo, o po to jį pargriovė terasoje. Negali pasakyti, nuo kieno smūgio jis nugriuvo. Nugriuvus D. B. ir N. E. jį spardė ir smūgiavo jam, po to atsitraukė. Matė, kad jį sumušė du vyrai – baigus spardyti jis pasižiūrėjo ir pamatė, kad nuo terasos nuėjo du vyriškiai. Tuomet jis (nukentėjusysis) atsikėlė ir vijo juos iš kiemo. Tada D. B. ir N. E. sugrįžo ir vėl puolė jį. Tuo metu jis jau buvo kieme, pievoje ant žolės. Jie pargriovė jį (nukentėjusįjį), smūgiavo ir spardė. Neužilgo prie jų prisijungė ir G. S., iš kur jis atėjo, nematė. Spardomas pievoje jis pajuto didelį skausmą dešinėje kojoje, prie čiurnos. Negali tiksliai įvardyti, nuo kurio iš kaltinamųjų smūgio jam (nukentėjusiajam) lūžo koja. Nematė ir negali nurodyti kas ir kur konkrečiai smūgiavo. Jam (nukentėjusiajam) buvo suduota apie 10 smūgių. Baigus spardyti jis gulėjo ant pievos ir matė kaip visi trys kaltinamieji nueina, taip pat matė savo sutuoktinę terasoje ant minkštasuolio su telefonu rankoje. Mano, kad sutuoktinė galėjo matyti, kaip jį mušė kaltinamieji. Jam gulint ant žolės atėjo A. U.. Sutuoktinė paklausė, ar kviesti policiją. Jis pasakė, kad kviestų policiją ir sutuoktinė iškvietė policiją. Girdėjo kaip sutuoktinė skambino pagalbos telefonu, tačiau jos pokalbio ir keiksmažodžių negirdėjo. Policijos pareigūnai buvo kviečiami po sumušimo. G. S. kieme lempa suveikdavo nuo judesio, bet konflikto metu ji nedegė ir buvo tamsu. Atvykę policijos pareigūnai apklausė juos (nukentėjusiuosius). Neblaivumo policijos pareigūnai netikrino ir neprašė pasitikrinti, jiedu su sutuoktine tikrintis neatsisakė. Sulaukę darbo dienos nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas dešinės kulkšnies lūžis, buvo sugipsuota koja. Po to nuvyko pas medicinos ekspertą. Po savaitės jis buvo operuotas, operacijos metu jo koja lūžio vietoje buvo sutvirtinta metalinėmis plokštelėmis. Koja sugipsuota buvo 3 mėnesius, po to vyko reabilitacija. Jo laukia dar viena operacija, tam kad išimti iš lūžusios kojos plokšteles. Palaiko savo civilinį ieškinį. Jo patirtą turtinę žalą sudaro prarastas 3 mėnesių darbo užmokestis, kuris nuo 2018 metų iki 2019 metų nekito. Neturtinę žalą sudaro patirtas stresas, nepatogumai dėl sugipsuotos kojos, orumo pažeminimas. Su kaimynu G. S. nebendrauja, anksčiau su juo buvo konfliktas, bet tiksliai konflikto aplinkybių nepamena.
4.6. Liudytoja I. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyvena su kaltinamuoju G. S.. 2019 m. birželio 1 d. apie 19–20 val. su G. S. atvyko į savo sodybą. Sodyboje yra jų ūkis, jie tvarkėsi automobilius. Po to susiskambino su D. B. ir L. B., o taip pat su N. E. ir R. U.. Pas juos pirmi atvyko D. B. su L. B., o vėliau N. E. su R. U.. Visi susirinko apie 22 val. Jie leido kartu laiką, klausėsi muzikos, vartojo alkoholį. Visi alkoholio vartojo nedaug, bet kiek tiksliai išgėrė alkoholio, negali pasakyti. Muzika grojo iš virš garažo pakabintos garso kolonėlės. Muzika grojo tokiu garsumu, kad jie visi galėjo susikalbėti. Visi sėdėjo kieme, pavėsinėje. Tikslaus laiko negali pasakyti, bet tuo metu jau buvo tamsu, jie išgirdo riksmus, sklindančius iš kaimynų kiemo. Ji atsistojo ir išėjo iš pavėsinės į kiemą pasižiūrėti, kas tokie šūkauja. Priėjo prie tvoros, skiriančios jų ir kaimynų L. sklypus. Tvora yra neaukšta, apie 1 metro aukščio, todėl tvora netrukdė jai matyti vaizdo kaimynų kieme. Pamatė kaimynus J. L. ir A. L., kurie ėjo gatve sunkiai orientuodamiesi ir rėkaudami. J. L. eidama griuvinėjo ir rėmėsi į A. L.. Jie (nukentėjusieji) šūkavo necenzūrinius žodžius ir liepė išjungti muziką. Jie (liudytoja su nukentėjusiaisiais) apsižodžiavo, prie jos priėjo L. B. ir G. S.. Jų (G. S. ir liudytojos) kieme yra nuo judesio suveikianti lempa, bet, jai regis, kad lempa tuo metu nešvietė, nes L. B. švietė su mobiliojo ryšio telefone esančiu žibintuvėliu. Žodinio konflikto metu matė, kaip A. L. ir J. L. lipo laiptais į namus pro terasą, kaip J. L. vis bandė įstumti J. L. į namus, bet pastaroji vis išeidavo į terasą. Matė, kaip J. L. griuvinėjo terasoje, ji vos laikėsi ant kojų. Po to A. L. paslydo ant terasos laiptelio ir nugriuvęs šaukė, kad skauda koją. Negirdėjo, kad A. L. prašytų kviesti greitąją medicininę pagalbą ir policiją. Pas kaimynus atėjo A. U., kuri taip pat koliojosi. Ji (liudytoja) kvietė A. U. prie tvoros pakalbėti, nes norėjo pasakyti, kad A. L. ir J. L. grįžo girti ir kėlė konfliktą. A. U. nebuvo priėjusi prie jos arti, buvo nutolusi maždaug per 5 metrus, bet kadangi A. U. koliojosi, kalbos tarp jų (liudytojos ir A. U.) nebuvo. Apsisukusios eiti atgal į pavėsinę jos (liudytoja ir L. B.) savo kieme sutiko N. E., o G. S. tuo metu reguliavo muziką. Iš jų kompanijos niekas per tvorą į kaimynų sklypą perlipęs nebuvo ir ji nematė, kad kas nors naudotų fizinį smurtą prieš A. L. ir J. L.. Atvykus policijos pareigūnams jie visi buvo pavėsinėje. Policijos pareigūnai su savimi išsivežė G. S. ir D. B., o N. E. nesidomėjo.
4.7. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 21 val. su savo vyru D. B. nuvyko pas G. S. į sodybą. Ši sodyba yra (duomenys neskelbtini). Po valandos, apie 22 val., atvyko R. U. su N. E.. Jie visi buvo pavėsinėje. Pavėsinė yra namo kieme, tačiau kurioje tiksliai kiemo vietoje, negali pasakyti. Taip pat negali atsakyti, ar iš G. S. pavėsinės matosi kaimynų L. terasa. Būdami pavėsinėje klausė muzikos, moterys gėrė šampaną, o vyrai – alų. Ji (liudytoja) tą vakarą alkoholio nevartojo. Pas G. S. prie garažo yra lempa, kuri reaguoja į judesį, bet ji (liudytoja) negali pasakyti, ar lempa užsidegdavo ir užgesdavo. Apie 24 val. išgirdo triukšmą ir necenzūrinius žodžius, kurie sklido iš kaimynų L. pusės. Tie žodžiai buvo skirti ne kuriam nors konkrečiam jų kompanijos nariui, o visiems jiems bendrai. Pamatė, kad sugrįžo kaimynai L. Abu L. buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jie (L.) buvo savo terasoje, kurioje degė šviesa, todėl ji (liudytoja) matė kas vyko. Iš pradžių plūdosi J. L., o A. L. ramino savo sutuoktinę. Tuomet jie – liudytoja, I. T. ir G. S. – priėjo maždaug 2 metrų atstumu nuo G. S. ir L. sklypus skiriančios tvoros. Eidama link tvoros ji (liudytoja) švietėsi su telefonu. Matė kaip A. L. ir J. L. stumdėsi ir koliojosi. A. L. liepė J. L. patylėti, įstumdavo ją į namą ir uždarydavo duris, bet ji nenorėjo eiti į namo vidų. Mano, kad matė, kaip J. L. buvo pargriuvusi, nes ji iš namo išropojo keturiomis (nors terasos grindų nematė, nes jas užstojo tvorelė, bet pamatė kaip J. L. atsistojo). Jie liepė L. nutilti, tačiau necenzūrinių žodžių nevartojo. Matė, kaip A. L., būdamas terasoje, nugriuvo nuo terasos (per užlipimą į terasą) ir susiėmęs už kojos pradėjo rėkti, kad skauda. Nuo L. terasos iki pievelės yra kokie 3–4 laipteliai, A. L. nukrito nuo terasos viršaus. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių nugriuvo A. L. ir kokia tiksliai poza jis nukrito, bet jis tikrai nenukrito ant priekio, greičiau ant nugaros ir šono. Po to, kai A. L. nukrito, atėjo J. L. motina A. U., kurią I. T. pakvietė pasikalbėti, bet A. U. nesutiko. Nežino iš kur ir dėl ko atėjo A. U., nepamena, ar A. U. jiems ką nors sakė. A. U. nesutikus pakalbėti, jie (liudytoja, I. T. ir G. S.) grįžo į pavėsinę ir visi buvo kartu. L. nesimušė, taip pat ji (liudytoja) nematė stūmimo, po kurio A. L. nukristų. G. S. ir L. sklypus skiria apie 1 metro aukščio tvora, bet iš jų kompanijos per tą tvorą niekas nebuvo perlipęs į L. sklypą. Nežino, kaip A. L., griūdamas ant nugaros ir šono, galėjo susižaloti priekyje (lūpą, peties priekinę dalį, dešinį žastą ir krūtinę). Atvažiavus policijos pareigūnams N. E. buvo kartu, bet policijos pareigūnai nesiteiravo N. E..
4.8. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. U. parodė, kad 2019 m. birželio 1 d. apie 22 val. kartu su savo sugyventiniu N. E. nuvyko į svečius pas G. S.. Tuo metu jis (G. S.) buvo su savo drauge I. T., taip pat buvo B. Atvyko blaivūs. Pas G. S. ji (liudytoja) vartojo šampaną, o vyrai gėrė alų. Visi buvo kieme, pavėsinėje. Pavėsinė yra namo kieme, toliau nuo kaimynų sklypo. Nuo G. S. pavėsinės matosi kaimynų sklypas. G. S. ir kaimynų kiemus skiria apie 1 metro aukščio tvora. Pas G. S. kieme yra apšvietimas, kuris suveikia (užsidega) nuo judesio. Pačioje pavėsinėje jie buvo užsidegę žvakes, kad būtų šviesiau. Matė, kad pas kaimynus degė šviesa, bet ar ji degė nuolat, ar kartais užgesdavo, nepamena. Girdėjo moterį (kaimynę), kuri koliojosi necenzūriniais žodžiais ir reikalavo pritildyti muziką. Jie muzikos garsiai nesiklausė, tačiau vis tiek pritildė muziką. Bet moteris (kaimynė) nenurimo. Kas vyko toliau, tiksliai nepamena. Nepamena, kad kažkas iš jų kompanijos būtų atsakęs į L. replikas, konfliktas toliau nevyko. Ji (kaimynė) buvo savo kieme, o jos (kaimynės) vyras ramino ją ir norėjo, kad ji eitų į namo vidų. Moteris (kaimynė) į savo vyro raginimus nereagavo. Ji (liudytoja) matė L. tarpusavio konfliktą, jų (kaimynų) pasistumdymą. Tuo metu ji (liudytoja) buvo G. S. pavėsinėje, o kaimynai L. buvo savo terasoje, jie stovėjo. Nematė, ar L. buvo nugriuvę. Iš L. elgesio suprato, kad jie abu buvo neblaivūs. Tuo metu, kai L. konfliktavo, iš G. S. pavėsinės niekas nebuvo išėjęs, nors vyrai vaikščiodavo į tualetą. N. E. visuomet buvo šalia jos. Po to pas G. S. atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė G. S. ir D. B.. Tuo metu jie visi buvo G. S. pavėsinėje. Negali pasakyti, dėl ko atvyko policijos pareigūnai.
4.9. Liudytoja A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tai vyko prieš du metus, 2019 m. birželio mėnesio pradžioje. Tą dieną savo namuose šventė proanūkės krikštynas. Šventėje dalyvavo apie 15 asmenų, taip pat dalyvavo dukra J. L. su savo vyru A. L. (jie gyvena netoliese, per du namus, A. P. namuose (šiuo metu A. P. jau mirusi)). Šventės metu ji (liudytoja) vartojo alkoholį, tačiau nedaug, apsvaigusi nebuvo ir aplinkybes pamena gerai. A. L. yra sunkvežimio vairuotojas ir jis nežino, kada jis gali būti iškviestas į darbą, todėl negalėjo daug išgerti alkoholio. Šventė baigėsi po vidurnakčio. Matė išeinančius L., kurie buvo blaivūs. Išsiskirsčius svečiams, būdama savo namo kieme išgirdo garsiai rėkiančius A. L. ir J. L., todėl nuėjo pas L. pasižiūrėti kas vyksta. Nuėjusi pas L. pamatė kieme, ant žemės (žolės) prie terasos laiptelių gulintį A. L., kuris buvo susiėmęs už kojos, vaitojo, sakė, kad jam labai skauda koją, kad jį sumušė. Tuo metu J. L. buvo terasoje ir pasakė, kad kažkas peršoko per tvorą ir sumušė juos, J. L. sakė, kad ją tempė už plaukų, kad jai skauda šoną ir galvą. J. L. kažkam skambino. Ji (liudytoja) neklausė J. L., ar ji kvietė policiją ir pati paskambino policijai (abiejuose telefoniniuose skambučiuose girdimas jos (liudytojos) balsas). Skambindama policijai galėjo koliotis, rėkauti ir vartoti necenzūrinius žodžius. Šiuos žodžius ji išsakė kaimynams. Skambinant policijai šalia jos (liudytojos) buvo J. L. Tarp pirmo ir antro skambučio muštynių nebuvo. Po to, kai buvo iškviesta policija, galėjo būti taip, kad ji (liudytoja) nuėjo į šoną, o atvykus policijos pareigūnams vėl priėjo. J. L. tiksliai neįvardijo, kas juos sumušė, bet ji (liudytoja) suprato, kad tai padarė kaimynai. Tuo metu kaimyno G. S. kieme prie tvoros stovėjo I. T. ir dar kita moteris, bet nepamena ar R. U., ar L. B.. Taip pat matė, kad toliau lygtai kažkas šmėkštelėjo, bet buvo tamsu ir ji (liudytoja) negali pasakyti kas ten buvo. Ji (liudytoja) paklausė I. T. ir kitos moters, kodėl buvo sumuštas A. L. (klausdama galėjo susikeikti), tačiau jos neigė, kad A. L. buvo sumuštas. Daugiau su I. T. ji (liudytoja) nebendravo, nors I. T. siūlė pasikalbėti. Sulaukusi policijos pareigūnų ji (liudytoja) išėjo į namus ir nematė, kaip L. bendravo su policijos pareigūnais. Ji ne kartą buvo L. terasoje ir nuo šios terasos matosi G. S. pavėsinė. J. L. kartais vartoja necenzūrinius žodžius, bet nedažnai. A. L. ir J. L. tarpusavio santykiai yra geri, jai neteko matyti ir girdėti, kad A. L. naudotų smurtą prieš J. L.
4.10. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. S. paaiškino, kad nukentėjusiuosius A. L. ir J. L. apžiūrėjo 2019 m. birželio 4 d. Nukentėjusiajai J. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešiniame kelyje, taip pat odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje; sužalojimai padaryti ne mažiau 6 bukų trauminio poveikių pasekoje; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajam A. L. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje, dešinėje čiurnoje bei dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis (lūžis buvo patvirtintas atlikus rentgenologinį tyrimą); apžiūros metu A. L. dešinė pėda ir dešinė blauzda (iki viršutinio trečdalio) buvo įtverta gipsiniu tvarsčiu ir langete; apžiūros metu gipsinės langetės jis (ekspertas) nenuėmė ir rėmėsi medicininiais dokumentais, kuriuose buvo užfiksuota, kad yra poodinės kraujosruvos dešinės čiurnos srityje; 2019 m. birželio 11 d. A. L. buvo hospitalizuotas ir operuotas, lūžis buvo sutvirtintas; sužalojimai A. L. padaryti ne mažiau 5 bukų trauminio poveikių pasekoje; sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai susidarė atlikus tiesioginius smūgius buka jėga į nurodytas sritis, tai galėjo būti tiek suduodant kumščiais, tiek įspiriant. Savo išvadoje nurodė, kad sužalojimai padaryti dėl išorinės jėgos, tai reiškia, kad asmuo ne pats griuvo ir susižeidė, bet buvo pašalinė jėga iš šono ar kito asmens. Reiškia, kad nei A. L., nei J. L. patys susižaloti negalėjo.
4.10.1. A. L. dešinės čiurnos srityje nustatyti išoriniai sužalojimai, t. y. poodinės kraujosruvos, atsirado tiesioginio smūgio pasekoje. Būna, kad išorinio kulkšnelio lūžiai susidaro bėgant, užkliūvant, nepatogiai pastatant koją, bet tokiais atvejais neatsiranda poodinių kraujosruvų, būna tik tinimas, nes lūžis įvyksta sąnario viduje, o ne nuo išorinio smūgio. Tokiais atvejais kraujosruva būna tik apie lūžio vietą, viduje ir ji išorėje nesimato. Paprastai be išorinio smūgio poodinė kraujosruva neatsiranda. Taip pat būna, kad kraujas iš lūžio vietos išsilieja į išorinius audinius, tada būna matomos hematomos (mėlynės), tačiau tokie atvejai medicininėje dokumentacijoje įvardijami kaip kraujo įsiliejimas, o ne kaip poodinė kraujosruva. Šiuo atveju čiurnos srityje buvo matomi išoriniai sužalojimai – poodinė kraujosruva – todėl sprendžia, kad A. L. dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis įvyko nuo tiesioginio buko smūgio. Toks smūgis gali būti griūnant ir koja atsitrenkiant į akmenį, plytą, bet tokiu atveju kartu turi būti ir odos nubrozdinimas, o šiuo atveju šioje srityje yra tik poodinė kraujosruva, kas rodo, jog buvo tiesioginis bukas smūgis į tą sritį. Jei medicinos dokumentuose nebūtų parašytų poodinių kraujosruvų, tai nebūtų teikęs išvados, jog buvo tiesioginis smūgis į čiurnos sritį. A. L. petyje, priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva galėtų atsirasti griūnant, o kitos kraujosruvos nėra būdingos griuvimui – krūtinės kairės pusės apatinėje dalyje, kur baigiasi šonkauliai, poodinė kraujosruva griūnant yra mažai tikėtina, nes reikalinga kažkokia brauna, būtų kitoks sužalojimas. Apatinės lūpos gleivinėje muštinė žaizda nugriuvus galėtų susidaryti tiesiai, kontaktuojant su kietu paviršiumi, bet tokiu atveju turėtų būti dantų ir išoriniai lūpos pažeidimai, o šiuo atveju to nebuvo, nes greito kontakto metu įplyšo lūpos gleivinė, todėl daro išvadą, kad tai buko smūgio metu padarytas sužalojimas, kuris nebūdingas susižalojimui griūnant;
4.10.2. J. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame kelyje negalėjo atsirasti ropojant, nes ropojant terasos grindimis gali atsirasti tik odos nubrozdinimai. Jos kelis nebuvo nubrozdintas, pagal sužalojimą tai būdinga smūgio sudavimui. Asmeniui stumiant kitą asmenį į žasto sritį neatsirastų tokia kraujosruva, kokia buvo nustatyta J. L.. Paprastai suėmus žastą lieka poodinės kraujosruvos nuo pirštų suėmimo.
4.11. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. N. parodė, kad aptariamas įvykis buvo labai senai, kiek pamena, šis įvykis buvo dėl konflikto su kaimynais. Į įvykio vietą pirmiausiai atvyko policijos pareigūnai M. K. ir D. P., o po to įvykio tirti atvyko ji (liudytoja) su operatyvine grupe. Įvykio vietoje abu nukentėjusieji jai mintis dėstė išsamiai ir aiškiai, aplinką nukentėjusieji suprato adekvačiai, todėl nukentėjusiųjų būsena ir jų parodymai jai nekėlė abejonių. Parodymus ji (liudytoja) užfiksavo apklausų protokoluose. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
4.12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos L. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 2 d. buvo gautas nurodymas vykti į (duomenys neskelbtini), dėl konflikto su kaimynais. Nuvykus minėtu adresu buvo jau apie 3 val., juos pasitiko moteris (jos duomenų nepamena). Minėtoji moteris paaiškino, kad ją ir jos sutuoktinį sumušė kaimynai ir kad ji norinti dėl įvykio rašyti pareiškimą. Minėtoji moteris buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Moteris pasakė, kad ji supranta, dėl ko ji įspėta. Moteris pasisakė, kad ji tą vakarą yra vartojusi alkoholio, tačiau jos išgerto alkoholio kiekis jokios įtakos neturi, nes ji viską puikiai suvokia. Bendraujant su ja, ji nuosekliai dėstė įvykio aplinkybes. Jos kalba buvo rišli, nuosekli, ji elgėsi adekvačiai, jautėsi ir atrodė stabiliai. Jos pasakojimas buvo nuoseklus ir nekėlė jokių abejonių. Jos parodymai buvo užfiksuoti jos apklausos protokole. Pareiškėją apklausė tarnybiniame automobilyje. Paklausus pareiškėjos, kur viskas įvyko, ji nurodė, kad terasoje prie namų. Surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, užfiksavo vaizdą fotonuotraukoje. Taip pat apklausė ir pareiškėjos sutuoktinį. Sutuoktinį taip pat apklausė tarnybiniame automobilyje. Jam taip pat buvo išaiškintos teisės ir pareigos dėl atsakomybės, jis susipažino, pasirašė. Ką jis jai paaiškino, viską užfiksavo jo apklausos protokole. Abu sutuoktiniai automobilyje buvo apklausinėjami atskirai. Jų parodymai sutapo, abejonių nekėlė. Dėl pareiškėjos sutuoktinio blaivumo daugiau nieko pasakyti negali, nes gerai nepamena, kadangi daugiausiai bendravo ir labiausiai atsimena apie pareiškėją (2 t., 33–34 b. l.).
4.13. Liudytojas (policijos pareigūnas) M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiksliai visų įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena tiksliai dienos ir laiko, bet tai buvo naktis. Pamena, kad aptariamas įvykis buvo (duomenys neskelbtini), kad buvo namas prie namo (turėjo būti susipykę kaimynai). Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusioji J. L. Nukentėjusieji paaiškino, kad sugrįžo iš šventės, abu nukentėjusieji tikrai buvo neblaivūs. Paklausė nukentėjusiųjų, ar jiems reikalinga greitoji medicininė pagalba ir abu nukentėjusieji atsisakė jos. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, ji vaikščiojo po terasą, rodė kaip ją tempė. Nuo nukentėjusiųjų namo terasos sklido šviesa, o nuo kaimynų pusės šviesos nesimatė. Po to nuėjo pas kaimynus, pasakė ko jiems reikia, dėl ko reikia ir sulaikė kaltinamuosius D. B. bei G. S., nes jie buvo paminėti kaip įtariamieji. Nepamena, ar buvo paminėta trečioji pavardė. Sulaikytieji nesipriešino, jie lygtai paminėjo, kad nukentėjusieji sukonfliktavo tarpusavyje, todėl jie (sulaikytieji) nuėjo pasižiūrėti pas nukentėjusiuosius. Sulaikytuosius nuvežė į policijos įstaigą ir toliau visas aplinkybes aiškinosi kiti policijos pareigūnai (operatyvinė grupė). Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
4.14. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 2 d. apie 01.33 val. gavo pranešimą apie konfliktą su kaimynais (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu pasitiko nukentėjusioji J. L., kuri paaiškino, kad būnant namuose kartu su sutuoktiniu A. L. įvyko žodinis konfliktas su kaimynas. Akivaizdžiai matėsi, kad J. L. buvo neblaivi. Ji sakė, kad grįžo iš svečių į namus. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji neaiškiai dėstė įvykio eigą, buvo susijaudinusi. Pastoviai vaikščiojo po terasą, buvo įėjusi į namo vidų, kur būdama tarp durų rodė kaip ją tempė už plaukų į lauką. Jos sutuoktinis A. L. gulėjo ant žolės prie terasos. A. L. kalbėjo labai mažai. Jis tik sakė, kad skauda koją ir aimanavo. J. L. sakė, kad juos sumušė kaimynai. Nei ant A. L., nei ant J. L. jokių sumušimo žymių nesimatė, nes buvo tamsu, švietė tik dirbtinis apšvietimas, sklidęs nuo terasos pusės. J. L. nurodė pavardes – S. ir B., apibūdino kaip jie atrodo. Daugiau L. kieme žmonių nebuvo, tik vėliau atėjo kažkokia pagyvenusi moteris, kuriai J. L. paliepė nesikišti, išvarė lauk. Sakė, kad patys išsiaiškins. Suprato, kad tai galėjo būti vieno iš L. motina. Kuomet J. L. nurodė juos sumušusius asmenis, daugiau nieko nebesiaiškino, o vyko į nurodytą kaimynų kiemą. Į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė, kurie toliau turėjo išaiškinti visas aplinkybes. Jiedu su kolege D. P. nuvyko pas kaimynus. Kaimynų kieme, lauke, pavėsinėje rado kelis asmenis. Paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas ir kaimynai paaiškino, kad tarp jų visų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vėliau B. ir S. juos sumušė. Pasakė, kad reikia B. ir S. pristatyti į policijos įstaigą tolimesniam išsiaiškinimui. B. su S. nesipriešino, tik papasakojo, kad jie išgirdo rėkiant J. L. namuose, todėl nuėjo jai padėti, nes galvojo, kad ją muša sutuoktinis. Vienam iš jų, t. y. S. buvo nustatytas girtumas, o B. girtumą pasitikrinti atsisakė. Taip pat girtumą pasitikrinti atsisakė ir L., lygtai dėl to, kad jie yra namuose ir nepažeidžia jokios tvarkos (2 t., 27–28 b. l.).
4.15. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja (policijos pareigūnė) D. P. parodė, kad aptariamas įvykis buvo seniai, todėl visų aplinkybių nepamena. Įvykis galėjo būti 2019 m. birželio 2 d., 1.30 val. Dirbo su kolega M. K.. Vyko į (duomenys neskelbtini), ar kažkur į tą pusę. Juos pasitiko 2 žmonės – moteris ir vyras. Suprato, kad pasitikę asmenys buvo pranešėjai, nukentėjusieji. Nukentėjusieji laukė jų savo namuose. Akivaizdžių nukentėjusiųjų sužalojimų nematė. Moteris kažką minėjo apie plaukus, kažkuris iš pranešėjų skundėsi kojos skausmais. Jie (nukentėjusieji) paaiškino, kad įvyko konfliktas su kaimynais, jie priėjo prie tvoros ir galimai apsistumdė. Nukentėjusieji buvo vartoję alkoholį, jie buvo sugrįžę iš kažkokios šventės. Matėsi, kad abu nukentėjusieji buvo neblaivūs, ypač moteris. Po to jiedu (su M. K.) nuėjo pas kaimynus (kiek jų buvo nepamena) ir pradėjo bendrauti su jais. Kaimynai buvo savo namuose. Su kuo konkrečiai bendravo ir ką jie paaiškino nebepamena. Pamena, kad sulaikė 2 vyrus, nes juos kaip smurtavusius nurodė nukentėjusieji. Nepamena, ar sulaikytiems vyrams buvo nustatinėjamas girtumas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus.
4.16. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 2 d., dirbant ekipaže kartu su vyr. patruliu M. K., apie 1.33 val. gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pas kaimynus namuose vyksta muštynės. Nuvykus nurodytu adresu, pasitiko J. L., kuri paaiškino, kad būnant namuose kartu su vyru A. L. įvyko žodinis konfliktas su kaimynais, ko pasekoje apsistumdė. Akivaizdžiai matėsi, kad J. L. neblaivi. Ji sakė, kad grįžo iš svečių į namus. Ar akivaizdžiai matėsi, kad A. L. neblaivus, negali pasakyti, nes nebepamena. Bet kadangi remiantis jos tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad abu L. atsisakė pasitikrinti blaivumą, tai sprendžia, kad jie buvo neblaivūs, nes jei būtų mačiusi, kad jie blaivūs, tai girtumo nebūtų siūliusi nusistatyti. Pamena, kad su L. bendravo lauke prie jų namo durų, o jie patys stovėjo tarpduryje. Buvo tamsu. Ant jų nei vieno nesimatė akivaizdžių sumušimo žymių. Jų paklausė, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, o L. medicininės pagalbos atsisakė, todėl juos paliko namuose, o patys su kolega nuėjo pas kaimynus, kuriuos nurodė L. kaip juos sumušusius. Į įvykio vietą buvo iškviesta operatyvinė grupė. Nuėjus pas L. kaimynus, bendraujant su D. B. ir G. S., būtent kuriuos ir nurodė L. kaip juos sumušusius asmenis, pastarieji paaiškino, kad su kaimynais L. įvyko žodinis konfliktas. Pamena, kad įtariamajam G. S. buvo nustatytas girtumas, o D. B. kategoriškai atsisakė pasitikrinti asmens blaivumo. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad jis neblaivus. Abu piliečius sulaikė ir pristatė į policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas, o į įvykio vietą turėjo atvykti operatyvinė grupė (2 t., 21–22 b. l.).
4.17. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Rytinėje namo sienoje yra durys, įėjimas į namą. Prie namo yra medinė terasa, kuri aptverta tvorele. Terasoje stovi minkštasuolis, suolas, stalas. Prie terasos yra veja. Žemės sklypas ribojasi su sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), šiuos du sklypus skiria metalinė tvora. Įvykio vietoje akivaizdžių nusikaltimo pėdsakų nerasta (1 t., 78–79, 81–82 b. l.).
4.18. Specialisto išvadose konstatuota, kad:
4.18.1. nukentėjusiajai J. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 2 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau 6 bukų trauminių poveikių pasekoje, pašalinės jėgos poveikyje; šie sužalojimai nukentėjusiajai J. L. sukėlė fizinį skausmą; nukentėjusiajai J. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas;
4.18.2. nukentėjusiajam A. L. buvo padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje čiurnoje, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis; sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. birželio 2 d.; sužalojimai padaryti ne mažiau 5 bukų trauminių poveikių pasekoje (tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija), pašalinės jėgos poveikyje; šie sužalojimai nukentėjusiajam A. L. sukėlė fizinį skausmą; nukentėjusiajam A. L. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (2 t. 43, 58 b. l.).
4.19. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusieji A. L. ir J. L. parodė vietas, kuriose jie buvo kilus žodiniam konfliktui su kaimynais ir pas kaimynus buvusiais asmenimis, kur atėjo kaltinamieji D. B., N. E. ir G. S., kur kaltinamasis G. S. ištempė nukentėjusiąją J. L. iš namo, kur visi trys kaltinamieji smurtavo prie nukentėjusįjį A. L., kur gulėjo nukentėjusysis A. L., kur buvo ir ką darė liudytojos I. T. ir L. B., nurodė savo sužalojimų aplinkybes bei patvirtino kitus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 124–126, 127–130, 179–181, 182–183 b. l.).
4.20. Iš akistatų protokolų matyti, kad:
Motyvuojamoji dalis
4.20.1. akistatų su kaltinamaisiais D. B. ir G. S. metu nukentėjusioji J. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, o kaltinamieji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus;
4.20.2. akistatų su kaltinamaisiais D. B., N. E. ir G. S. metu nukentėjusysis A. L. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, o kaltinamieji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (1 t., 114–115, 120–121, 165–166, 171–172, 175–176 b. l.).
4.21. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad pranešimai apie aptariamą įvykį Bendrajame pagalbos centre buvo gauti 2019 m. birželio 2 d. 1.15 val. ir 1.30 val. Apie įvykį buvo pranešta iš A. U. telefono (2 t., 113, 115–117 b. l.).
4.22. Iš policijos pareigūnės D. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusieji J. L. ir A. L. atsisakė pasitikrinti savo girtumus. Kaltinamajam G. S. buvo nustatytas 1,79 ‰ girtumas, o D. B. kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą. Nuo kaltinamojo D. B. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, judesių koordinacija buvo sutrikusi. Jie abu buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą (2 t., 60 b. l.).
5. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
5.1. Dėl kaltinamųjų D. B. ir G. S. veikų.
5.1.1. Šiuo konkrečiu atveju byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais neabejotinai įrodyta, jog aptariamo įvykio metu tarp nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. bei gretimoje sodyboje buvusių asmenų (kaltinamųjų D. B., G. S., N. E. ir liudytojų I. T., L. B., R. U.) kilo žodinis konfliktas dėl per garsiai leidžiamos muzikos. Byloje nustatyta dar ir tai, jog aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai J. L. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai pagrindžia ne tik byloje esančios specialisto išvados bei jas surašiusio eksperto G. S. duoti paaiškinimai, tačiau ir pačių nukentėjusiųjų duoti parodymai. Nukentėjusieji A. L. ir J. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jiems (A. L. ir J. L.) nustatyti sužalojimai buvo padaryti kaltinamųjų D. B., N. E. ir G. S. veikomis, pasireiškusiomis fizinio smurto prieš juos (A. L. ir J. L.) panaudojimu. Nepaisant to, nė vienas iš kaltinamųjų savo kaltės dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Kaltinamasis D. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. L. nenaudojo, jokių smūgių jam nesudavė ir net nebuvo nuėjęs pas L. į kiemą. Kaltinamasis D. B. nurodė tik tai, jog įvykio metu matė kaip A. L. ir J. L. grįžo į savo namus griuvinėdami, kadangi jie buvo neblaivūs – J. L. buvo nugriuvusi, o jos vyras ją pakėlė nuo žemės. Kaltinamasis N. E. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo taip pat nepripažino ir nurodė, kad nei jis, nei kiti kartu su juo buvę ir šventę asmenys fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, jis to nematė. Kaltinamasis N. E. nurodė matęs tik tai, kad įvykio metu L. į namus grįžo neblaivūs ir tarpusavyje ginčijosi, rėkavo ir stumdėsi. Savo kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo nepripažino ir kaltinamasis G. S., kuris neigė prieš kurį nors iš nukentėjusiųjų naudojęs fizinį smurtą. G. S. nurodė, jog visą laiką įvykio metu buvo savo kieme, į L. namą įėjęs nebuvo, tačiau matė tarpusavyje triukšmaujančius ir besistumdančius A. L. ir J. L.. Pasak kaltinamojo G. S., nukentėjusysis A. L., susistumdęs su J. L., pargriuvo ant takelio plytelių ir tokiu būdu galėjo užsigauti koją, o J. L. galėjo užgauti jos pačios vyras A. L., kadangi A. L. ne vieną kartą bandė įkišti J. L. į namą. Taigi, iš kaltinamųjų D. B., G. S. ir N. E. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog jie iš esmės neigia savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nurodydami, kad nukentėjusiesiems nustatytų sužalojimų priežastis buvo ne jų (D. B., G. S. ir N. E.) neteisėti veiksmai, o pačių nukentėjusiųjų veiksmų padariniai. Šią kaltinamųjų pateiktą įvykio versiją iš esmės patvirtino ir liudytojos I. T., L. B. bei R. U.. Minėtos liudytojos teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prieš nukentėjusiuosius fizinio smurto niekas iš kaltinamųjų nenaudojo, į nukentėjusiųjų kiemą niekas iš jų kompanijoje buvusių asmenų nebuvo užėjęs ir kaimynų teritoriją skiriančios tvoros niekas neperlipo, o nukentėjusieji jiems nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti ir fizinį skausmą galėjo sukelti vienas kitam patys, kadangi įvykio metu jie namo grįžo neblaivūs, griuvinėjo ir vienas su kitu stumdėsi. Tuo tarpu, nukentėjusieji A. L. ir J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, jog jiems nustatytus sužalojimus sukėlė ne jie patys, tačiau kaltinamieji. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu visi trys kaltinamieji peršoko jo bei G. S. namus skiriančią tvorą, po ko kaltinamasis G. S. įėjo į jo (nukentėjusiojo) gyvenamąjį namą, o D. B. ir N. E. atėjo prie jo ir puolė jį (nukentėjusįjį). A. L. nuo jam suduotų smūgių parkrito, o kaltinamieji D. B. ir N. E. jį spardė ir smūgiavo jam, po to atsitraukė. Pasak nukentėjusiojo A. L., kaltinamieji D. B. ir N. E. jį (nukentėjusįjį) puolė dar kartą, tačiau šį kartą fizinį smurtą prieš jį naudojo ir kaltinamasis G. S.. Nukentėjusioji J. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jai būnant savo namuose virtuvėje pas ją atėjo kaltinamasis G. S. ir suėmęs ją už rankos, už kaklo ir už plaukų ištempė į lauką. Pasak J. L. kuomet ji buvo ištempta į lauką pamatė kaip kaltinamasis D. B. spardo gulintį jos sutuoktinį A. L., po ko, prie D. B. prisijungė bei nukentėjusįjį A. L. spardyti pradėjo ir kaltinamasis G. S.
Žemesnės instancijos teismas
5.1.2. Nors kaltinamųjų D. B., G. S. ir N. E. pateiktą versiją, jog nukentėjusieji įvykio metu galėjo susižaloti patys tarpusavyje besistumdydami ir griuvinėdami dėl savo neblaivumo būsenos, iš esmės patvirtino liudytojos L. B., I. T. ir R. U., tačiau vertindamas tokią kaltinamųjų pateiktą įvykio versiją, o tuo pačiu ir minėtų liudytojų duotus parodymus, teismas atsižvelgia į tai, jog liudytojos I. T., L. B. bei R. U. nagrinėjamo įvykio metu buvo bendroje draugų kompanijoje kartu su kaltinamaisiais, šios liudytojos yra kaltinamųjų gyvenimo partnerės. Teismo manymu ši aplinkybė suteikia pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu, kadangi jos gali būti suinteresuotos bylos baigtimi. Be kita ko, pačių kaltinamųjų bei minėtų liudytojų parodymai nors iš esmės ir yra analogiški, t. y. iš esmės nurodoma, jog nukentėjusieji galėjo susižaloti patys ir niekas prieš juos fizinio smurto nenaudojo, tačiau jie turi ir neatitikimų, kurie atsižvelgiant į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, neturėtų kilti. Atsižvelgiant į tai, liudytojų I. T., L. B. bei R. U., o taip pat ir pačių kaltinamųjų duoti parodymai visų byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų kontekste vertinami kaip nepatikimi.
5.1.3. Pirmiausiai teismas atkreipia dėmesį į kaltinamojo G. S. duotų parodymų nenuoseklumą ir prieštaravimą kitų byloje apklaustų asmenų duotiems parodymams. Kaltinamasis G. S. nurodė, jog žodinio konflikto metu jis pats, kartu su liudytojomis I. T. ir L. B., buvo priėjęs prie jo bei kaimynų L. namų teritorijas skiriančios tvoros ir nors teisiamojo posėdžio metu jis negalėjo tiksliai nurodyti, ar įvykio metu prie minėtos tvoros buvo priėję D. B. ir N. E., tačiau būtent tai jis buvo nurodęs apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Nagrinėjamu atveju tai itin reikšminga aplinkybė, kuria remiantis galima nustatyti nagrinėjamo įvykio eigą, kadangi nukentėjusysis A. L. paaiškino, jog žodinio konflikto metu prie tvoros stovėję trys kaltinamieji peršoko per tvorą ir priėjo prie jo. Tuo tarpu kaltinamasis N. E. parodė, jog ne tik jis pats, tačiau ir niekas kitas iš jo draugų kompanijos įvykio metu nebuvo priėjęs arčiau minėtos tvoros, nurodė, jog to jis nematė. Kaltinamasis D. B. taip pat nurodė, jog jis pats prie tvoros priėjęs nebuvo. D. B. nurodė matęs tik tai, kaip į namus griuvinėdami grįžo nukentėjusieji A. L. ir J. L., jog J. L. griuvo, o jos vyras ją pakėlė. Atkreipiamas dėmesys, jog be šių aplinkybių nurodymo, kaltinamasis D. B. daugiau nieko negalėjo paaiškinti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu, jo duoti parodymai dėl nagrinėjamo įvykio neišsamūs. Kaltinamasis D. B. nurodė, jog į nukentėjusiuosius jis toliau nekreipė dėmesio ir kas vyko nukentėjusiųjų L. terasoje jis nematė. Pastebėtina, jog kaltinamasis D. B. negalėjo nieko pasakyti ir apie įvykio metu kilusį žodinį konfliktą dėl garsiai leidžiamos muzikos, nurodydamas, jog pamena tik tai kaip atvyko policijos pareigūnai. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamieji su kartu su jais buvusiais asmenimis vakarojo, šventė, buvo neapsieita ir be alkoholinių gėrimų vartojimo. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis D. B. įvykio metu galėjo būti neblaivus, tačiau girtumą pasitikrinti atsisakė, kas galėtų paaiškinti, kodėl jis negalėjo tiksliai atsiminti visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Taip pat, pastebėtina, kad D. B. tiksliai atsiminė ir galėjo nurodyti kaip nukentėjusieji įvykio metu grįžo namo ir, be kita ko, nurodė matęs kaip nukentėjusioji J. L. buvo nukritusi ant žemės, o A. L. ją pakėlė, tačiau jau po to ir iki to momento, kuomet jis (D. B.) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nieko daugiau apie nagrinėjamą įvykį negalėjo paaiškinti, kas verčia abejoti kaltinamojo D. B. duotų parodymų patikimumu.
5.1.4. Taip pat įžvelgiama prieštaravimų ir tarp kaltinamųjų bei jau minėtų liudytojų L. B., I. T. ir R. U. duotų parodymų. Nors liudytojos L. B., I. T. ir R. U. nurodė mačiusios kaip nukentėjusieji, grįždami namo, tarpusavyje konfliktavo, stumdėsi ir griuvinėjo, kas iš esmės patvirtintų kaltinamųjų pateiktą įvykio versiją, jog nukentėjusieji galėjo susižaloti patys dėl savo neatsargių veiksmų, tačiau ir tarp šių liudytojų duotų parodymų yra prieštaravimų. Nors liudytojos I. T. ir L. B. patvirtino, jog įvykio metu buvo priėjusios prie kaimynų sklypus skiriančios tvoros, ką patvirtino daręs ir pats kaltinamasis G. S., tačiau apklausų metu liudytoja R. U. parodė, jog kuomet A. L. ir J. L. tarpusavyje konfliktavo, iš G. S. pavėsinės niekas nebuvo išėjęs. Pastebėtina, jog iš esmės analogiškus parodymus davė ir kaltinamasis N. E., jog nei jis pats, nei kas nors kitas iš jo draugų kompanijos nebuvo priėjęs prie kaimynų sklypus skiriančios tvoros. Pastebėtina, jog nors kaltinamasis N. E. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nematė, kad kas nors iš jų kompanijos būtų priėjęs arčiau tvoros, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog sėdėdamas pavėsinėje matė kaip A. L. tampo savo žmoną už plaukų, kelis kartus įtempia ją į namo vidų. Kaltinamasis N. E. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis viską gerai matė, kadangi G. S. pavėsinė, kurioje jis ir sėdėjo, yra nutolusi apie 15–20 metrų atstumu nuo kaimynų namo, o be to, įvykio metu dar nebuvo visiškai sutemę. Tokiu būdu abejotina, jog kaltinamasis N. E. negalėjo matyti, kaip prie kaimynų namus skiriančios tvoros prieina G. S. ar liudytojos I. T. bei L. B. ar kokie nors kiti asmenys. Pastebėtina ir tai, jog kaltinamasis N. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs aplinkybę, jog nukentėjusysis A. L. tampė savo žmoną už plaukų. Nors kaltinamasis N. E. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog to nebepamena, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės apklausiami nebuvo nurodę nė vienas iš kitų byloje apklaustų asmenų, tame tarpe ir kaltinamasis G. S. bei liudytojos L. B. ir I. T., kurie neneigė, jog buvo nuėję prie kaimynų namus skiriančios tvoros ir tokiu būdu iš arčiau galėjo matyti nagrinėjamą įvykį.
5.1.5. Šioje dalyje svarbūs liudytojo (policijos pareigūno) M. K., kuris pagal gautą iškvietimą buvo nuvykęs į įvykio vietą ir tiesiogiai bendravo su ten buvusiais kaltinamaisiais D. B. ir G. S., duoti parodymai. Liudytojas M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad sulaikant D. B. ir G. S. šie nurodė, jog išgirdę šaukiant nukentėjusiąją J. L. namuose, nuėjo jai padėti, kadangi galvojo, kad ją muša sutuoktinis. Pastebėtina, jog nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu, nei duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji D. B. ir G. S. šios aplinkybės nenurodė, o kaltinamasis D. B., papildomai apie tai paklaustas teisiamojo posėdžio metu, neigė, jog jis buvo nuėjęs padėti J. L. Spręstina, jog kaltinamieji D. B. ir G. S. galėjo keisti savo parodymus, jog jie buvo patekę į nukentėjusiųjų L. namų teritoriją, bandydami išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas abejoti liudytojo M. K. duotų parodymų patikimumu neturi pagrindo, o aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas galėtų būti suinteresuotas bylos baigtimi, ar turėtų išankstinių nusistatymų prieš kaltinamuosius D. B. ar G. S., byloje nėra. Matyti, kad kaltinamųjų D. B., G. S. ir N. E. duoti parodymai ne tik iš dalies prieštarauja vieni kitiems, turi neatitikimų ir su byloje liudytojais apklaustų asmenų duotais paaiškinimais, tačiau, kaip matyti iš liudytojo M. K. duotų paaiškinimų, yra ir nenuoseklūs.
Žemesnės instancijos teismas
5.1.6. Teismas pastebi, jog priešingai nei kaltinamųjų D. B., G. S. ar N. E. duoti parodymai, nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. duoti parodymai dalyje dėl kaltinamųjų D. B. ir G. S. veikų, viso ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu buvo pakankamai nuoseklūs ir išsamūs bei sutapo tarpusavyje. Pastebėtina, jog nors pagal gautą iškvietimą į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas M. K. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio vietoje apklausiama nukentėjusioji J. L. mintis dėstė neaiškiai, buvo susijaudinusi, tačiau pažymėtina, jog policijos pareigūnė liudytoja L. N., kuri po įvykio praėjus kelioms valandoms bendravo su abiem nukentėjusiaisiais, parodė, jog įvykio vietoje abu nukentėjusieji mintis dėstė išsamiai ir aiškiai, aplinką nukentėjusieji suprato adekvačiai, todėl nukentėjusiųjų būsena ir jų parodymai jai nekėlė abejonių. Be to, liudytoja L. N. patvirtino, kad nors nukentėjusieji buvo apklausiami atskirai, tačiau jų parodymai sutapo, todėl abejonių nekėlė. Svarbu ir tai, jog nukentėjusiųjų duoti parodymai neprieštarauja ir byloje esančioms specialisto išvadoms bei eksperto G. S. paaiškinimams. Nors iš kaltinamųjų D. B., G. S., N. E. ir liudytojų L. B., I. T. bei R. U. duotų parodymų matyti, jog įvykio metu nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinio smurto niekas iš kaltinamųjų nenaudojo, o nukentėjusieji jiems nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti patys, tačiau tam prieštarauja eksperto G. S. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei paaiškinimai. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys, jog šiose išvadose konstatuota, kad tiek A. L., tiek ir J. L. nustatyti sužalojimai buvo padaryti pašalinių jėgų poveikyje, kas suponuoja tai, jog nei A. L., nei J. L. patys susižaloti negalėjo. Ekspertas G. S. papildomai paaiškino, jog nukentėjusiajam A. L. nustatyti sužalojimai susidarė atlikus tiesioginius smūgius buka jėga, tai galėjo būti tiek suduodant kumščiais, tiek įspiriant, kas vėlgi patvirtina nukentėjusiųjų duotus parodymus, jog A. L. buvo sumuštas. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo G. S. bei liudytojų I. T. ir L. B. duotus parodymus dalyje, jog įvykio metu A. L. buvo pargriuvęs ant žemės ir gulėdamas šaukė, kad jam skauda koją. Matyti, jog nurodydami tokias aplinkybes kaltinamasis G. S. bei liudytojos I. T. ir L. B. iš esmės teigia, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, tačiau šią versiją vėlgi paneigia eksperto G. S. duoti paaiškinimai, jog A. L. dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžis įvyko nuo tiesioginio buko smūgio. Ekspertas G. S. taip pat nurodė, kad jeigu A. L. padaryti sužalojimai čiurnos srityje būtų padaryti nuo smūgio griūnant ir koja atsitrenkiant į akmenį ar plytą, tokiu atveju kartu turėtų būti matomas ir odos nubrozdinimas, ko nagrinėjamu atveju nustatyta nebuvo. Taip pat, pasak eksperto, būna, kad išorinio kulkšnelio lūžiai susidaro bėgant, užkliūvant, nepatogiai pastatant koją, bet tokiais atvejais neatsiranda poodinių kraujosruvų, būna tik tinimas, nes lūžis įvyksta sąnario viduje, o ne nuo išorinio smūgio. Tokiais atvejais kraujas iš lūžio vietos gali išsilieti į išorinius audinius ir tada būna matomos hematomos (mėlynės), tačiau tokie atvejai medicininėje dokumentacijoje įvardijami kaip kraujo įsiliejimas, o ne kaip poodinė kraujosruva. O šiuo atveju medicininėje dokumentacijoje buvo nurodytos konkrečiai poodinės kraujosruvos. Be to, liudytoja L. B. nurodė dar ir tai, jog nukentėjusysis A. L., kuomet susižalojo koją, neva griuvo ant nugaros ir šono, tačiau kaip matyti iš minėtos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei paties eksperto G. S. paaiškinimų, jokie sužalojimai, kurie būtų galėję atsirasti nukentėjusiajam parkritus ant nugaros ar šono, nustatyti nebuvo. Eksperto G. S. duoti paaiškinimai apie kitus nukentėjusiajam A. L. nustatytus sužalojimus (muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje), kurie nėra būdingi griuvimui ir galėjo būti padaryti bukų smūgių sudavimo metu, taip pat patvirtina nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. duotus parodymus apie tai, kad jie buvo sumušti. Tokiu būdu, remiantis eksperto G. S. paaiškinimais kaip nepagrįsti atmetami liudytojos L. B. parodymai apie tai, kad nukentėjusioji J. L. įvykio metu taip pat galėjo būti pargriuvusi, kadangi pasak liudytojos L. B., ji (nukentėjusioji) neva iš namo išropojo keturiomis. Eksperto G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nukentėjusiajai J. L. nustatyti sužalojimai, o būtent poodinė kraujosruva dešiniame kelyje negalėjo atsirasti ropojant, kadangi ropojant terasos grindimis galėjo atsirasti tik odos nubrozdinimai. Ekspertas vėlgi patvirtino, jog šie nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai būdingi smūgio sudavimui (tuo pačiu ir nukritimui ant kelio).
5.1.7. Taigi, nors kaltinamieji D. B., G. S., N. E. bei liudytojai I. T., L. B. ir R. U. apklausų metu nurodė, jog matė kaip nukentėjusieji A. L. ir J. L. grįždami namo griuvinėjo ir tarpusavyje stumdėsi, o nukentėjusiųjų atžvilgiu niekas jokių fizinio smurto veiksmų neatliko, tačiau atsižvelgiant į pačių kaltinamųjų bei liudytojų I. T., L. B. ir R. U. duotus parodymus, jų tarpusavio prieštaravimus bei neatitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas šią įvykių versiją vertina kritiškai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. pateikiama įvykių versija, jog jiems nustatyti sužalojimai buvo prieš juos panaudoto fizinio smurto padariniai, kadangi nukentėjusiųjų duoti parodymai apie tai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iš esmės buvo nuoseklūs, jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams (specialistų išvadoms, eksperto G. S. ir liudytojų policijos pareigūnų L. N. ir M. K. duotiems paaiškinimams), todėl teismas remiasi jais kaip patikimais kaltinamųjų D. B. ir G. S. kaltę pagrindžiančiais įrodymais.
5.1.8. Kaltinamasis G. S. yra kaltinamas, be kita ko, tuo, kad 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje ranka suėmė nukentėjusiajai J. L. už kaklo ir stipriai suėmęs laikė, ranka suėmė ją už dešinės rankos ir spaudė bei ranka suėmė už plaukų ir tempė, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas dešiniame kelyje, nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, tai yra nežymiai sutrikdė J. L. sveikatą. Tačiau byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai buvo nustatyta daugiau sužalojimų, kurie kaltinamajam G. S. pareikštame kaltinime pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra nenurodomi, o būtent – poodinės kraujosruvos dešiniame žaste. Taip pat, kaltinime nenurodoma, jog nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai atsirado, be kita ko, šiai parkritus ant kelio, kai ją kaltinamajam G. S. už plaukų tempiant pro duris į terasą, ji koja užkliuvo už slenksčio. Todėl kaltinamajam G. S. pareikštas kaltinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atitinkamai patikslinamas.
5.1.9. Be to, byloje yra gautas nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. prašymas papildyti kaltinamajam G. S. pareikštą kaltinimą, nurodant, jog jis (G. S.) 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., neteisėtai atvirai įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį A. P., prieš jos (A. P.) ir jos įgaliotų asmenų (J. L. ir A. L.) valią, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje (4 t., 48 b. l.). BK 165 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog už BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius. Teismas pastebi, kad kaltinamajam G. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikštas įtarimas ir kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, tiek nukentėjusioji J. L., tiek ir nukentėjusysis A. L. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kaltinamasis G. S. nagrinėjamo įvykio metu buvo įėjęs į jų gyvenamąjį namą ir nukentėjusieji reiškė dėl to pretenzijas. Be to, nukentėjusieji A. L. ir J. L. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė prašymą dėl kaltinamojo G. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Tokiu būdu konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nukentėjusiųjų valia dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra išreikšta pakankamai aiškiai. Taip pat teismas informavo teisiamojo posėdžio dalyvius, o taip pat ir kaltinamąjį G. S. apie galimybę papildyti G. S. pareikštą kaltinimą paminėtomis aplinkybėmis. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog kaltinamojo G. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį šioje byloje turi būti sprendžiamas iš esmės, nors ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nukentėjusiojo asmens pareiškimas, kaip tai numatyta BK 165 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, jog tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis byloje Nr. 1A-9-879/2020).
5.1.10. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji J. L., kuomet prieš ją kaltinamasis G. S. atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, buvo savo namuose. Šią aplinkybę patvirtino ir nukentėjusysis A. L., nurodydamas, jog matė kaip kaltinamasis G. S. įeina į jo (nukentėjusiojo) gyvenamąjį namą. Matyti, jog kaltinamasis G. S. įsibrovė į L. gyvenamąjį namą turėdamas tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją J. L., t. y. siekdamas nusikalstamų tikslų. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltinamasis G. S. į L. gyvenamąjį namą pateko be A. P. ar J. L. ir A. L. leidimo, t. y. neteisėtai. Nors kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis G. S. įsibrovė į L. gyvenamąjį namą neįveikdamas jokių kliūčių, kadangi byloje nėra duomenų, jog buvo užrakintos gyvenamojo namo durys, ar kas nors kitas būtų trukdęs kaltinamajam įeiti į namą, tačiau tai šios nusikalstamos veikos baigtumui ir kvalifikavimui įtakos neturi. Be to, kaltinamasis G. S., įsibraudamas į svetimą būstą, be kita ko, turėdamas tikslą panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, neabejotinai suvokė, jog be leidimo patenka į svetimą būstą ir tęsė savo nusikalstamą veiką, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam G. S. pareikštas kaltinimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra papildomas. Papildant kaltinamajam G. S. pareikštą kaltinimą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įgaliotas asmuo yra vienas – nukentėjusioji J. L. (4 t., 51 b. l.), todėl iš nukentėjusiųjų suformuluoto kaltinimo (4 t., 48 b. l.) kaip įgaliotas asmuo šalinamas nukentėjusysis A. L.. Tokiu būdu kaltinamajam G. S. pareikštas kaltinimas papildomas nurodant, kad G. S. 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val. atvirai neteisėtai (prieš savininkės A. P. ir jos įgalioto asmens J. L. valią) įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje ranka suėmė nukentėjusiajai J. L. už kaklo ir stipriai suėmęs laikė, ranka suėmė ją už dešinės rankos ir spaudė bei ranka suėmė už plaukų ir tempė, po ko nukentėjusioji koja užkliuvo už durų slenksčio ir parkrito ant dešiniojo kelio, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą (padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje). Tuo pačiu kaltinamojo G. S. nusikalstama veika papildomai kvalifikuojama pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.
5.1.11. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinime nurodyta, kad aptariamo įvykio metu nukentėjusiajam A. L. galėjo būti suduoti iš viso 24 smūgiai. Tačiau ši aplinkybė į kaltinimą buvo perkelta iš nukentėjusiojo A. L. parodymų. Pagal byloje esančią specialisto išvadą seka, jog nukentėjusiajam A. L. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip 5 bukų trauminių poveikių pasekoje (2 t., 58 b. l.). Įvertinus tai, atitinkamai tikslinamas kaltinimas, nurodant, jog nukentėjusiajam A. L. iš viso buvo suduota ne mažiau kaip 5 smūgiai.
5.1.12. Apibendrindamas visus byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, jog byloje surinkti įrodymai, patvirtina, kad:
5.1.12.1. kaltinamieji D. B. ir G. S. 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., lauko terasoje ir kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais rankomis sudavė ir kojomis spyrė nukentėjusiajam A. L. ne mažiau kaip 5 kartus į įvairias kūno vietas bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. L. sveikatą (padarė jam muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinės kairėje pusėje ir dešinėje čiurnoje, dešinės čiurnos išorinio kulkšnelio lūžį). Tokia kaltinamųjų D. B. ir G. S. veika atitinka visus BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius;
5.1.12.2. kaltinamasis G. S. 2019 m. birželio 2 d., apie 1 val., atvirai neteisėtai (prieš savininkės A. P. ir jos įgalioto asmens J. L. valią) įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur virtuvėje ranka suėmė nukentėjusiajai J. L. už kaklo ir stipriai suėmęs laikė, ranka suėmė ją už dešinės rankos ir spaudė bei ranka suėmė už plaukų ir tempė, po ko nukentėjusioji koja užkliuvo už durų slenksčio ir parkrito ant dešiniojo kelio, tuo sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą (padarė poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje). Tokia kaltinamojo G. S. veika atitinka visus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymius.
5.2. Dėl kaltinamojo N. E. kaltės.
5.2.1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą bei tai, kad įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai, t. y. pareigą įrodyti asmens kaltę nusikalstamos veikos padaryme turi valstybės kaltintojas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėjimais, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, reikalingas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Šis principas įpareigoja visas abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-532/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013, 2K-171/2014 ir kt.).
5.2.2. Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš nukentėjusiuosius A. L. ir J. L.), BK 140 straipsnio 1 dalyje (nusikalstama veika prieš nukentėjusiąją J. L.) ir BK 165 straipsnio 1 dalyje iš tiesų buvo padarytos. Tai patvirtina pirmiau jau aptarti įrodymai. Tačiau, teismas pastebi, jog byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai nėra pakankami kaltinamojo N. E. kaltei pagal BK 138 straipsnio 1 dalį pagrįsti. Nors teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. L. duotais parodymais, jog jis nagrinėjamo įvykio metu buvo sumuštas kaltinamųjų D. B. ir G. S., tačiau atsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų visumą, teismas negali remtis jo (A. L.) parodymais dalyje, jog prieš jį fizinį smurtą naudojo ir kaltinamasis N. E., kaip pakankamais kaltinamojo N. E. kaltei pagrįsti. Nors nukentėjusioji J. L. patvirtino girdėjusi kaimynų kieme N. E. balsą, tačiau ji nurodė nemačiusi, kad kaltinamasis N. E. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš jos sutuoktinį. Nukentėjusioji J. L. parodė, jog kuomet ji kaltinamojo G. S. buvo ištempta iš namo į lauką, savo kieme ji pamatė, kaip D. B. spardo A. L., o prie jo (D. B.) prisijungė ir G. S. Atkreipiamas dėmesys, jog pasak paties nukentėjusiojo A. L., kuomet jį (nukentėjusįjį) gulintį pradėjo kojomis spardyti kaltinamasis G. S., prieš jį fizinį smurtą jau naudojo kaltinamieji D. B. bei N. E. (G. S. prisijungė prie D. B. ir N. E.). Tačiau kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji nurodė mačiusi kaip A. L. yra spardomas tik dviejų kaltinamųjų – kaltinamųjų G. S. bei D. B., todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo A. L. parodymus, jog prieš jį fizinį smurtą vienu metu turėjo naudoti visi trys kaltinamieji, ji (nukentėjusioji) privalėjo matyti ir kaltinamojo N. E. neteisėtus veiksmus. tačiau nukentėjusioji J. L. to nepatvirtino. Be to, nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. nurodė, jog įvykio metu prieš jį fizinį smurtą naudojo visi trys kaltinamieji, tačiau iš liudytojų (policijos pareigūnų) D. P. bei M. K. parodymų matyti, jog įvykio metu nukentėjusieji, kaip juos (nukentėjusiuosius) sumušusius asmenis nurodė tik kaltinamuosius D. B. ir G. S., kurie ir buvo sulaikyti į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis N. E., kaip jis nurodė pats, po įvykio kartu su liudytoja R. U. išėjo namo, kadangi jis net nebuvo apklaustas ar sulaikytas policijos pareigūnų, jam (kaltinamajam N. E.) nebuvo pareikštos jokios pretenzijos. Tokiu būdu abejotina, ar kaltinamasis N. E. galėjo atlikti jam pareikštame kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus, kuomet į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą atvykus policijos pareigūnams, jis (N. E.) net nebuvo sulaikytas ar apklaustas kaip kaltinamieji G. S. ir D. B.. Matyti, jog patys nukentėjusieji iškarto po įvykio net neįvardijo į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams N. E. kaip asmens, kuris naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. L. Todėl, nors teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. L. duotų parodymų patikimumu dalyje dėl kaltinamųjų D. B. ir G. S. padarytų veikų, tačiau atsižvelgiant į kitus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, kartu ir nukentėjusiosios J. L. parodymus, vien tik nukentėjusiojo A. L. parodymai dalyje dėl kaltinamojo N. E. veikų negali būti laikomi pakankamais kaltinamojo N. E. kaltei pagrįsti.
5.2.3. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatuoja, jog šioje baudžiamojoje byloje nepakanka įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo N. E. dalyvavimą kaltinamųjų D. B. ir G. S. veikoje prieš nukentėjusįjį A. L. Nors nukentėjusysis A. L. nurodė, jog prieš jį fizinį smurtą naudojo ir kaltinamasis N. E., tačiau be šių nukentėjusiojo parodymų byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, jog kaltinamasis N. E. atliko jam pareikštame kaltinime nurodytą veiką. Todėl šiuo konkrečiu atveju neįrodžius kaltinamojo N. E. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, iš šio jam pareikšto kaltinimo kaltinamasis N. E. išteisinamas BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką).
5.2.4. Atsižvelgiant į visus pirmiau paminėtus duomenis, atitinkamai koreguojamas kaltinamiesiems D. B. ir G. S. pareikštas kaltinimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
6.1. Byloje nustatyta, jog kaltinamųjų G. S. ir D. B. nusikalstamų veikų padarymui įtakos galėjo turėti provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis (rizikingas) nukentėjusio asmens elgesys, būtina atsižvelgti į tai, ar nukentėjusio asmens elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan. Taigi, minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta, kai moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks nukentėjusio asmens elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį. Byloje nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu tarp nukentėjusiųjų ir gretimoje sodyboje buvusių ir šventusių asmenų, t. y. kaltinamųjų kilo žodinis konfliktas dėl per garsiai leidžiamos muzikos. Nukentėjusioji J. L. parodė, jog įvykio metu, norėdama, kad kaimynai pritildytų muziką, kreipėsi į juos įžeidžiančiu žodžiu „žąsinai“. Be to, teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti iš Bendrojo pagalbos centro gauti garso įrašai, kuriuose girdima kaip įvykio metu tiek nukentėjusysis A. L., tiek nukentėjusioji J. L. išsako kaltinamiesiems G. S. ir D. B. įžeidžiančius žodžius. Nors nukentėjusysis nurodė, kad žodžius „ateikit čia“ ir „ką, ereliai“ jis pasakė kaltinamiesiems jau po to, kuomet buvo jų (kaltinamųjų) sumuštas, tačiau atsižvelgiant į kitus byloje surinktus įrodymus (kaltinamųjų N. E., G. S., liudytojų I. T., L. B., R. U. duotus parodymus) matyti, jog nukentėjusieji, prašydami pritildyti leidžiamą muziką, vartojo necenzūrinius žodžius, kurie buvo adresuoti kaltinamiesiems bei kartu su jais įvykio metu buvusiems asmenims. Taigi, nors byloje nustatyta, kad jokie smurtinio pobūdžio veiksmai kaltinamųjų atžvilgiu nebuvo atlikti, tačiau matyti, kad nukentėjusieji A. L. ir J. L. atliko įžeidžiančius, žeminančius ir visuomenėje nepriimtinus veiksmus, kurie išprovokavo kaltinamuosius G. S. ir D. B. panaudoti prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą. Toks nukentėjusiųjų elgesys pripažįstamas kaltinamųjų D. B. ir G. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (D. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; G. S. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 165 straipsnio 1 dalį) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tačiau toks nukentėjusiųjų elgesys negali būti laikomas provokacija, šalinančia kaltinamųjų G. S. ir D. B. baudžiamąją atsakomybę.
6.2. Kaltinamųjų D. B. ir G. S. atsakomybę sunkina tai, kad jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6.3. Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamieji D. B. ir G. S. nagrinėjamo įvykio metu galimai buvo neblaivūs (kaltinamieji pripažino vartoję alkoholinius gėrimus, o G. S. iškart po įvykio buvo nustatytas 1,79 ‰ girtumas), tačiau byloje nėra nustatyta, jog kaltinamųjų G. S. ir D. B. neblaivumo būsena turėjo įtakos jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymui. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, nusikalstamų veikų padarymui esminės įtakos turėjo pačių nukentėjusiųjų provokuojantis elgesys. Tokiu būdu, ši aplinkybė (kaltinamųjų D. B. ir G. S. girtumas) nepripažįstama kaltinamųjų D. B. ir G. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
6.4. Skirdamas bausmes kaltinamiesiems D. B. ir G. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmių skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6.5. Kaltinamasis D. B. padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus žmogaus sveikatai. Jis neteistas (teistumas išnykęs), penkių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka 2 kartus, jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas, sumokėjęs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo registraciją psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose nėra (2 t., 190–192, 193–195, 196, 197–198, 199–200 b. l.; 3 t., 1–3, 6–13 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į vieną kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę teismas mano, kad bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. B. už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje paskyrus laisvės apribojimo bausmę, švelnesnę už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį (netaikant intensyvios priežiūros), kartu kaltinamajam skiriant atitinkamus įpareigojimus.
6.6. Kaltinamasis G. S. padarė tris tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus žmogaus sveikatai ir žmogaus būsto neliečiamumui. Jis teisiamas pirmą kartą, penkių metų laikotarpiu baustas administracine tvarka 1 kartą, jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, yra sumokėjęs, dirba (duomenys neskelbtini), psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (3 t., 62–64, 67, 68, 69, 70–71 b. l.). Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes, į vieną kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną ją sunkinančią aplinkybę, teismas mano, kad bausmių tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. S. už padarytus nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmes, švelnesnes už numatytą tokios bausmės rūšies vidurkį (netaikant intensyvios priežiūros), kartu kaltinamajam skiriant atitinkamus įpareigojimus.
6.7. Kaltinamajam G. S. paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, nes visos šios nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse ir 5 dalies 1 punkte numatytais pagrindais).
7. Civiliniai ieškiniai
7.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė iš viso 1141,98 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti – 30,52 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios J. L. gydymo išlaidų ir 1111,46 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. L. gydymo išlaidų – ir prašo šią turtinę žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 t., 75–90 b. l.). Kaltinamųjų D. B. ir G. S. nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais ir ji nėra aiškiai per didelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir prašoma priteisti turtinė žala priteisiama iš kaltinamųjų D. B. ir G. S.. Atkreipiamas dėmesys, jog iš civilinio ieškinio matyti, kad dalis prašomos priteisti sumos, t. y. 30,52 Eur, sudaro nukentėjusiosios J. L. gydymo išlaidos. Kadangi padaryta turtinė žala, susijusi su nukentėjusiajai J. L. suteiktomis gydymo paslaugomis (30,52 Eur), atsirado išimtinai tik dėl kaltinamojo G. S. neteisėtų veiksmų, ši civilinio ieškinio dalis priteistina tik iš kaltinamojo G. S.. Tokiu būdu, iš kaltinamųjų D. B. ir G. S. solidariai Privalomojo sveikatos draudimo fondui turtinei žalai atlyginti priteisiama A. L. gydymo išlaidas sudaranti pinigų suma – 1111,46 Eur, o iš kaltinamojo G. S. – Privalomojo sveikatos draudimo fondui turtinei žalai atlyginti priteisiama nukentėjusiosios J. L. gydymo išlaidas sudaranti pinigų suma – 30,52 Eur.
7.2. Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 1421,62 Eur dydžio civilinį ieškinį už Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus biudžetui padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiajam A. L. išmokėtos ligos pašalpos (2 t., 127–129 b. l.). Kaltinamųjų D. B. ir G. S. nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, kuria buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. L. sveikata, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, jog dėl nukentėjusiajam A. L. padarytų sužalojimų ir jam laikinai tapus nedarbingam laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. A. L. buvo išmokėta 1421,62 Eur dydžio ligos pašalpa (2 t., 130–142 b. l.).
7.2.1. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad ligos išmoka nemokama, jeigu kompetentingos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo tapo nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Žemesnės instancijos teismas
7.2.2. Teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį A. L. fizinis smurtas buvo panaudotas po to, kuomet jis (A. L.) kartu su savo sutuoktine J. L. provokuojančiu savo elgesiu (vartodami necenzūrinius žodžius) iššaukė žodinį konfliktą, kuris vėliau peraugo į fizinį konfliktą.
7.2.3. Tiek J. L., tiek ir pats nukentėjusysis A. L., kuriam buvo išmokėta ligos pašalpa, nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivūs. Nors A. L. ir J. L. parodė, jog įvykio metu buvo vartoję nedaug alkoholio, tačiau aplinkybę, jog nukentėjusieji įvykio metu buvo neblaivūs patvirtino ne tik kaltinamieji bei kartu su jais įvykio metu buvę asmenys, tačiau ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai M. K. ir D. P. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis A. L. įvykio metu atsisakė pasitikrinti savo girtumą, nors tai jam padaryti siūlė policijos pareigūnai.
7.2.4. Apibendrinant šiuos duomenis matyti, kad prieš nukentėjusįjį A. L. padaryta nusikalstama veika buvo įtakota paties nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, kuomet nukentėjusysis buvo neblaivus. Tokiu būdu teismas konstatuoja, jog nukentėjusysis A. L. buvo sužalotas ir tapo nedarbingas dėl jo paties girtumo ir tokios būsenos įtakoto jo paties netinkamo ir provokuojančio elgesio. Tai, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, nesudarė pagrindo išmokėti nukentėjusiajam A. L. ligos pašalpos.
7.2.5. Atsižvelgiant į tai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys kaltinamiesiems D. B. ir G. S. atmetamas kaip nepagrįstas.
7.2.6. Teismas pažymi, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinio ieškinio kaltinamiesiems D. B. ir G. S. atmetimas neužkerta kelio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nepagrįstai išmokėtą ligos pašalpą išieškoti iš nukentėjusiojo A. L. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka arba kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
7.3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. L. pareiškė civilinį ieškinį 1780,99 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (4 t., 7–9 b. l. b. l.). Taip pat, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. L. pareiškė civilinį ieškinį 2000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (4 t., 7–9 b. l. b. l.).
7.3.1. Nukentėjusiojo A. L. teigimu, jo turtinę žalą sudaro prarastas 3 mėnesių darbo užmokestis, t. y. negautos pajamos.
7.3.1.1. Iš byloje esančių dokumentų, o taip pat paties nukentėjusiojo A. L. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad dėl aptariamo įvykio metu patirto sužalojimo jis nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo nedarbingas ir per šį laikotarpį jam buvo mokama ligos išmoka. Prieš aptariamą įvykį paskutinio pilno ketvirčio nukentėjusiojo A. L. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1004,86 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“) (4 t., 134 b. l.) Už nedarbingumą nukentėjusiajam A. L. buvo išmokėta iš viso 1421,62 Eur dydžio ligos pašalpa (2 t., 127–129 b. l.). Tokiu būdu dėl nedarbingumo, susijusio su aptariamo įvykio metu patirtu sužalojimu, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. (per tris mėnesius) nukentėjusysis A. L. neteko 1592,96 Eur pajamų (3 x 1004,86 – 1421,62 = 1592,96). Ši nukentėjusiojo A. L. patirta turtinė žala (negautos pajamos) iki šiol neatlyginta, todėl nukentėjusiajam A. L. solidariai iš kaltinamųjų G. S. ir D. B. priteisiama 1592,96 Eur turtinei žalai atlyginti.
7.3.1.2. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio išsprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo A. L. teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusioms su aptariamu įvykiu (pavyzdžiui, padidėjus nukentėjusiojo negautoms pajamoms), surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinius atsakovus D. B. ir G. S. dėl visos patirtos turtinės žalos atlyginimo, o jiems atsisakius ją atlyginti – į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).
7.3.2. Nukentėjusysis A. L. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia prarasta dvasine ramybe, patirta ir patiriama baime, fiziniais dvasiniais skausmais, pažeminimu. Nurodo, jog visa situacija pasireiškė emocine depresija ir dvasiniais išgyvenimais, jog negali ramiai jaustis savo namuose, kadangi įvykio metu buvo pažeista ir jo būsto neliečiamybė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. papildė, kad jo neturtinę žalą sudaro patirtas stresas, nepatogumai dėl sugipsuotos kojos, orumo pažeminimas.
7.3.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis A. L. neabejotinai kentė fizinį skausmą ir patyrė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas ir jis patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusysis A. L., kartu su nukentėjusiąja J. L. savo netinkamu elgesiu (jie buvo neblaivūs, prieš kaltinamuosius vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius) patys išprovokavo žodinį konfliktą, po ko, prieš nukentėjusįjį A. L. buvo panaudotas fizinis smurtas. Svarbu ir tai, jog iš civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad didžioji nukentėjusiojo sužalojimo pasekmių dalis iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, o duomenų apie konkrečius įtikinamus ir dokumentais patvirtintus patirto sužalojimo ilgalaikius liekamuosius reiškinius (pavyzdžiui, medicininiais dokumentais patvirtintą negrįžtamą sveikatos pakenkimą, nustatytą nedarbingumo lygį, ilgalaikius neišnykstančius skausmus ir kt.) byloje nėra. Tokiu aplinkybių nukentėjusysis A. L. nenurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Be to, teismai, esant panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-166-788/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017).
7.3.2.2. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį aptariamo įvykio metu bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma priteisti 5000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl sprendžia, kad 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam A. L. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Ši žala nukentėjusiajam A. L. iki šiol nėra atlyginta, todėl ji solidariai priteisiama iš kaltinamųjų D. B. ir G. S.
7.3.3. Nukentėjusioji J. L. savo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia prarasta dvasine ramybe, patirta ir patiriama baime, fiziniais dvasiniais skausmais, pažeminimu. Nurodo, jog visa situacija pasireiškė emocine depresija ir dvasiniais išgyvenimais, jog negali ramiai jaustis savo namuose, kadangi įvykio metu buvo pažeista ir jos būsto neliečiamybė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai nurodė, jog aptariamo įvykio metu ji juto fizinį skausmą dėl tempimo už plaukų, jog iki šiol jai yra išlikę nemalonūs prisiminimai dėl aptariamo įvykio, ji jaučia išgąstį ir nerimą.
7.3.3.1. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, jog dėl aptariamo įvykio metu prieš nukentėjusiąją J. L. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ši juto fizinį skausmą bei patyrė neigiamus išgyvenimus (baimę, nerimą ir kt.). Taip pat, prieš nukentėjusiąją J. L. kaltinamojo G. S. atlikti smurtiniai veiksmai buvo atlikti jos pačios namuose, kaltinamajam į juos patekus neteisėtai. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį būtina įvertinti veikos padarymo aplinkybes – nukentėjusioji J. L. kartu su savo sutuoktiniu A. L., savo netinkamu elgesiu (abu buvo neblaivūs, prieš kaltinamuosius vartojo necenzūrinius ir įžeidžiančius žodžius) patys išprovokavo žodinį konfliktą, po kurio kaltinamasis G. S. įsibrovė į J. L. ir A. L. gyvenamąjį namą bei atliko prieš nukentėjusiąją smurtinio pobūdžio veiksmus. Svarbu ir tai, jog iš civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat matyti, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, jai būtų pasireiškę kokie nors ilgalaikiai padariniai. Nors nukentėjusioji nurodo, jog patyrė ir iki šiol patiria išgąstį ir nerimą, tačiau nei kartu su civiliniu ieškiniu, nei teisiamojo posėdžio metu nepateikė jokių įrodymų, jog jai būtų reikėję vartoti kokius nors vaistus ar ji būtų kreipusi pas specialistus jos patirtų psichologinių išgyvenimų palengvinimui.
7.3.3.2. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį aptariamo įvykio metu bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios prašoma priteisti 2000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl sprendžia, kad 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai J. L. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus. Ši žala nukentėjusiajai J. L. iki šiol nėra atlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo G. S.
8.1. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, t. y. iš viso 713 Eur už nukentėjusiesiems A. L. ir J. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (4 t., 99 b. l.).
8.1.1. Iš kartu su pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. interesus atstovavo advokatas A. P.. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2019 m. birželio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1235-10458, nukentėjusiajai J. L. buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba jos atstovu paskiriant advokatą A. P., o 2019 m. liepos 2 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-1236-10973 nukentėjusiajam A. L. taip pat buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba jos atstovu paskiriant advokatą A. P. (4 t., 99, 100–102 b. l.). Teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems A. L. ir J. L. buvo patirta 713 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovas parengė civilinį ieškinį ir atstovavo abu nukentėjusiuosius teisiamojo posėdžio metu), į tai, kad kaltinamieji G. S. ir D. B. yra darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas ir valstybės turėtos išlaidos nukentėjusiųjų A. L. ir J. L. advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis bei 713 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma lygiomis dalimis išieškoma iš kaltinamųjų G. S. ir D. B., iš kiekvieno išieškant po 356,50 Eur.
8.2. Šioje byloje valstybė taip pat patyrė 28,50 Eur dydžio išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamųjų D. B. ir G. S. lygiomis dalimis į valstybės pajamas išieškomos 28,50 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti, iš kiekvieno išieškant po 14,25 Eur.
9. Kiti klausimai
9.1. Kaltinamajam D. B. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 59–60 b. l.), kaltinamajam G. S. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 115–116 b. l.), kaltinamajam N. E. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., 146–147 b. l.). Kaltinamiesiems D. B. ir G. S. taikomos kardomosios priemonės paliekamos galioti iki bausmių vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmes – panaikinamos. Kaltinamajam N. E. taikoma kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.
9.2. Kaltinamasis D. B. laikinajame sulaikyme buvo nuo 2019 m. birželio 2 d. 1.50 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 16.22 val. (2 paras) (3 t., 26, 28, 46 b. l.). Kaltinamasis G. S. laikinajame sulaikyme buvo nuo 2019 m. birželio 2 d., 01.50 val. iki 2019 m. birželio 3 d., 16.10 val. (2 paras) (3 t., 80, 82, 100 b. l.). Šis kaltinamųjų laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į jiems paskirtas bausmes.
9.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai) su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, saugomos kartu su byla (4 t., 127, 130 b. l.), paliekamos saugoti kartu su byla.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti D. B.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) per 7 (septynis) mėnesius atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 2 d. 1.50 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 16.22 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
- BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros);
- BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros);
- BK 165 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės apribojimo bausmei apimant švelnesnes laisvės apribojimo bausmes ir skirti G. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti G. S.: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) per 7 (septynis) mėnesius atlyginti visą nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 2 d. 1.50 val. iki 2019 m. birželio 3 d. 16.10 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
G. S. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
N. E. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
N. E. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
N. E. pareikštus visus civilinius ieškinius atmesti.
- 1592,96 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 96 ct) A. L. turtinei žalai atlyginti;
- 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) A. L. neturtinei žalai atlyginti;
- 1111,46 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika eurų 46 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).
- 300 Eur (tris šimtus eurų) J. L. neturtinei žalai atlyginti;
- 30,52 Eur (trisdešimt eurų 52 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį D. B. ir G. S. atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus) su Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, saugomas kartu su byla, palikti saugoti kartu su byla.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš D. B. bei G. S. į valstybės pajamas po lygiai išieškoti:
- 28,50 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 50 ct) dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti (iš kiekvieno išieškant po 14,25 Eur (keturiolika eurų 25 ct)) (šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (AS „Danske Bank“ Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (AS „Luminor Bank“ Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas)) (įmokos kodas 5660);
- 713 Eur (septynių šimtų trylikos eurų) dydžio proceso išlaidas už A. L. ir J. L. atstovavimą (iš kiekvieno išieškant po 356,50 Eur (tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) (šias išlaidas sumokant į vieną iš pirmiau paminėtų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų) (įmokos kodas 5630).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą ir už A. L. bei J. L. atstovavimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.