Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujantatsakovo V. P. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Lietuvos draudimas“ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, M. K., V. Ž., D. P. (D. P.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų V. Ž., D. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Ieškovės UAB ,,Lietuvos draudimas“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl ieškovės atstovo užimtumo kitose bylose. Įvertinus aplinkybę, jog šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, ieškovės atstovas savo poziciją išdėstė raštu, pateikė papildomus paaiškinimus, atsikirtimus į atsakovo argumentus, įvertinus ieškovės atstovo procesinį elgesį byloje, aplinkybę, jog ieškovės atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje nesudaro kliūčių nagrinėti civilinę bylą iš esmės, byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsakovo poziciją, pateiktą procesiniuose dokumentuose. Paaiškino, jog atsakovas nėra tas subjektas, kuris turi atlyginti žalą. Nurodė, jog šiuo atveju draudimo santykiai išsikreipė, įvykis įvyko, žala 50 proc. atlyginta, bet draudimas prašo kito asmens atlyginti išlaidas. Draudimas susijęs su gamtos įvykiais, buvo didelis šaltis ko pasėkoje užšalo šildymo sistema ir įvyko tam tikri sugadinimai. Nurodė, jog atsakovas ir jo artimieji name gyveno nuomos sutarties pagrindu, tai reiškia, jog jie yra susiję tiesiogiai su namo savininku, teisėtu pagrindu nuomojosi namą. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nebuvo draudimo sutarties šalis nėra pagrindas reikalauti iš atsakovo atlyginti žalą. Papildomai nurodė, jog pirminiame akte nėra duomenų apie sienų, grindų, lubų užliejimą, vadinasi iškart po įvykio tokių pasekmių nebuvo. Įvykus draudiminiam įvykiui buvo iškviestas namo savininkas (atstovas), atvyko draudiko atstovas po keturių dienų, nuomininko tuo laikotarpiu nebebuvo, turtas paliktas savininkui. Atsakovas pasibaigus nuomos santykiams perdavė namo kontrolę savininkui, jis fiziškai negalėjo užtikrinti, kad nebūtų užliejimo. Pažymėjo, jog užliejimas užfiksuotas praėjus 5 mėn. nuo įvykio, antro akto surašymo metu. Namo savininkas nesiėmė visų priemonių, kad žala nekiltų. Nesupranta, kodėl atsakovas turi būti atsakingas už tai, kad kažkas laiku nesureagavo į įvykį. Taip pat nurodė, jog gyvenamasis namas buvo nekokybiškas, namas buvo itin šaltas. Tai pripažino ir pats namo savininkas. Mano, jog skaičiuojant žalos dydį, į ją nepagrįstai įtrauktas senas šildymo katilas, iš sąmatos matyti, jog yra paskaičiuota nauja katilo kaina, tačiau nėra aišku, kam reikėjo keisti įrenginius, kurie nebuvo sugadinti, pakeista vamzdyno šešis kartus daugiau, nei jo buvo apskaičiuota, į sąmatą įtraukti įrenginiai, apie kurių sugadinimą nebuvo duomenų. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui M. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2011-04-18 ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ išduotą būsto draudimo liudijimą Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas trečiajam asmeniui M. K. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), numatyti rizikos veiksniai – pastate nėra komercinių patalpų, pastatai (patalpos) nėra nuomojami, pastate (patalpose) nėra šarvuotų durų, pastate nėra įrengta priešgaisrinė signalizacija prijungta prie apsaugos tarnybos ar gaisrinės pulto, pastate nėra įrengta turto apsaugos signalizacija pajungta prie apsaugos tarnybos pulto, draudimo laikotarpis nuo 2011-05-14 iki 2012-05-13. Tarp trečiojo asmens M. K. ir atsakovo V. P. 2011-09-20 sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už išnuomotas patalpas mokėti trečiajam asmeniui 800 Lt dydžio nuomos mokestį. Ieškovė 2012-02-16 surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nustatyta, kad 2012-02-12 pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl užšalusios visos namo šildymo sistemos ir vandentiekio sutrūkinėjo vamzdžiai, radiatoriai, šildymo sistema naudotis nebetinkama, apie įvykį ieškovei 2012-02-14 pranešė namo savininko įgaliotas asmuo, o jam pranešė namo nuomininkai. Akto priede nurodyta, kad pirmo aukšto grindų šildymas neveikia, radiatoriai sutrūkinėję, iš viso 50 sekcijų, mansardoje radiatoriai sutrūkinėję, iš viso 28 sekcijos, vandens sistema užsalusi, šildymo katilas „Kalvis 2-16“ nebetinkamas naudoti, hidroforas perskilęs, siurblys perskilęs. Pagal 2012-04-18 lokalinę sąmatą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir vandentiekio atstatymo darbams reikalinga 15720,52 Lt suma. Pakartotinės 2012-05-08 apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad pakartotinė apžiūra atlikta siekiant įvertinti po 2012-02-12 įvykio metu padarytą žalą, atvykus nustatė, jog šildymo vamzdynas nupjaustytas ir sandėliuojamas garaže, vamzdyno ilgis 33,46 m., taip pat vizualiai matomas sutrūkęs hidroforas ir cirkuliacinis siurbliukas. Pagal 2012-05-15 lokalinę sąmatą, statinio, esančio (duomenys neskelbtini), remontui reikalinga 3593 Lt suma. Pagal 2012-05-31 draudimo išmokos apskaičiavimą, nuostolius pagal lokalinę sąmatą sudaro 19313 Lt, tačiau 50 procentų sumažinus draudimo išmoką dėl draudimo sąlygų nesilaikymo ir išskaičius 100 Lt dydžio išskaitą, trečiajam asmeniui išmokėtiną sumą sudaro 9556,50 Lt. Pakartotinės 2012-07-19 apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad pakartotinė apžiūra atlikta siekiant įvertinti po 2012-02-12 įvykio metu padarytą žalą, gavus turto savininko M. K. pranešimą apie sugadintą laminatą. Nustatyta, kad dėl drėgmės laminatas deformavosi, atsirado tarpai, sienų tapetai susitraukė, atsirado tarpai, pūslės, kiliminė danga sulieta vandeniu, matosi rūdžių dėmės, ant lubų matyti vandens pratekėjimo žymės, siekiant prieiti prie vamzdyno buvo išdaužytos apdailos plytelės. Pagal 2012-09-12 lokalinę sąmatą, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), papildomiems remonto darbams reikalinga 3154 Lt suma. Pagal 2012-09-12 draudimo išmokos apskaičiavimą, nuostolius pagal lokalinę sąmatą sudaro 3154 Lt, tačiau 50 procentų sumažinus draudimo išmoką dėl draudimo sąlygų nesilaikymo, trečiajam asmeniui išmokėtiną sumą sudaro 1577 Lt. Trečiajam asmeniui M. K. 2012-06-01 mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė 9556,50 Lt draudimo išmoką, 2012-09-14 mokėjimo nurodymu ieškovė pervedė 1577 Lt draudimo išmoką. Ieškovė 2012-10-10 išsiuntė pretenziją atsakovui, reikalaudama sumokėti trečiajam asmeniui M. K. išmokėtą draudimo išmoką.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens M. K. buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2011-05-14 iki 2012-05-13 būstui, esančiam (duomenys neskelbtini) galiojo draudimo apsauga. Sutartis sudaryta pagal būsto draudimo taisykles Nr. 064. Būsto draudimo sutartimi nustatyta, jog pasirinktas standartinis pastato draudimo variantas, į kurį patenka šie draudiminiai įvykiai: ugnis, vanduo, gamtinės jėgos, piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, transporto priemonės atsitrenkimas, savaiminis medžio užvirtimas, elektros įtampos svyravimai ir viršįtampiai. Būsto draudimo taisyklių Nr. 064 (toliau – Taisyklės) (sutarčiai taikoma redakcija skelbiama ieškovės internetiniame puslapyje: http://www.ld.lt/sites/default/files/B%C5%ABsto%20draudimo%

20taisykli%C5%B3%20pakeitimai%20%28nuo%202007%2001%2002%29_0.pdf), kurios yra sudėtinė draudimo sutarties dalis, bendrųjų sąlygų 1.9 punktas numato, jog trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo. Su draudėju susijusiais asmenimis, remiantis Taisyklių bendrųjų sąlygų 1.10 punktu, laikomi draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atstovai. Tokiu būdu, draudimo apsauga taikoma tiek draudėjui, tiek su juo susijusiems asmenims (Taisyklių bendrųjų sąlygų 7.11. punktas). Nustatyta, jog tarp atsakovo ir trečiojo asmens M. K. 2011-09-20 sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo išnuomojo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Todėl darytina išvada, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu M. K. buvo susijęs civiliniais teisiniais santykiais, kylančiais iš nuomos sutarties, atsakovui buvo perduotas naudotis apdraustas turtas, V. P. gyvenamuoju namu naudojosi teisėtai.

Atsikirsdama į atsakovo argumentus, ieškovė nurodo, jog atsakovas nėra su M. K. susijęs asmuo Taisyklių bendrosios dalies 1.10 p. prasme, kadangi draudikas nebuvo informuotas apie nuomos sutarties sudarymą ar ketinimą sudaryti tokią sutartį, draudikas tokių duomenų neturėjo.

Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 6.1010 straipsnio 1 dalis numato, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Taisyklių II dalies 1.6 punkte numatyta, jog nuomos sutarties sudarymas yra vertinamas, kaip rizikos padidėjimas, apie kurį draudėjas privalo informuoti draudiką. Aplinkybė, jog draudėjas nevykdė ar netinkamai įvykdė pareigą pranešti apie rizikos padidėjimą sudarius nuomos sutartį, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nėra su draudėju susijęs asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuomos sutartis draudiminio įvykio metu buvo galiojanti, nebuvo nutraukta ar pakeista, ieškovė sudarytos nuomos sutarties neginčija. Civilinio kodekso 6.193 straipsnis numato, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Ieškovės atstovo pateiktas sutarties interpretavimas neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, prieštarauja sutarčių aiškinimo taisyklėms. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo, jas aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; kt.). Teismas, vertindamas ir aiškindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimą. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Ieškovės argumentai, jog M. K. nepranešus apie nuomos sutarties sudarymą, draudikas apdraudė tik turto savininko interesus nepagrįstas, prieštarauja sudarytai draudimo sutarčiai ir Taisyklėms, pažeidžia draudimo sutarties esmę. Draudimo sutartimi draudėjas siekia už draudikui mokamą draudimo įmoką gauti draudimo apsaugą, kuri pasireiškia draudiko įsipareigojimu įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju 2012-02-12 užšalus apdrausto pastato šildymo sistemai, turtui buto padaryta žala, įvykis pripažintas draudiminiu, ieškovė naudos gavėjui išmokėjo draudimo išmoką, tokiu būdu įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Nenustačiusi, jog dėl įvykio yra kaltas draudėjas ar su juo susiję asmenys, draudikas neturi teisės nukreipti reikalavimą atlyginti žalą į su draudėju susijusį asmenį.

Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 3 dalis numato, jog draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Analogiškos taisyklės numatytos ir Taisyklių II dalies 10.4. punkte. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-02-14 atlikus turto apžiūrą užfiksuota, jog dėl užšalimo sutrūko gyvenamojo namo radiatoriai, sugedo namo šildymo sistema, tačiau apžiūros akte taip pat užfiksuota, jog apžiūros metu vanduo buvo užšalęs, o atvykus įvykio vietos apžiūrėti antrą kartą, kai buvo pliusinė temperatūra, nustatyta, jog vandens vamzdžiuose nebuvo (t.1 b.l. 10). 2012-05-08 atlikus pakartotinę apžiūrą, jos metu išmatuotas supjaustyto ir sandėliuojamo vamzdyno ilgais (33,46 m) (t.1, b.l. 11). 2012-07-19 pakartotinio patikrinimo akte užfiksuota, jog dėl iš šildymo sistemos pratekėjusio vandens buvo apgadinta grindų danga (laminatas), susitraukė ar deformavosi tapetai, sulieta kiliminė danga mansardoje (t.2, b.l. 43). Tačiau byloje nėra duomenų, kokių veiksmų ėmėsi turto savininkas (draudėjas), kad išvengtų papildomų nuostolių, sumažintų žalos dydį. Be to bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas po įvykio (duomenys neskelbtini) negyveno, turtas buvo perduotas savininkui (jo atstovams).

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog draudėjas jokių veiksmų imtis negalėjo, kadangi ilgą laiką negyvena Lietuvoje, negalėjo atvykti. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, jog draudėjas, net ir negyvendamas Lietuvoje, turėjo atstovą, kuris turėjo rūpintis gyvenamuoju namu, trečiojo asmens atstovas bendravo su ieškove, dalyvavo atliekant turto apžiūrą, aiškino su byla susijusias aplinkybes ieškovės darbuotojams. Be to Civilinio kodekso 4.37 straipsnis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybė įpareigoja, tokiu būdu yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Todėl asmuo savo teisėmis privalo naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog draudėją trečiąjį asmenį M. K. ir atsakovą siejo civiliniai teisiniai santykiai, kylantys iš šalių sudarytos nuomos sutarties. Atsakovas yra su draudėju susijęs asmuo, kaip taip numatyta Taisyklių bendrosios dalies 1.9, 1.10 punktuose.

Remiantis Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19, 21, 26, 27, 28, 33 punktais, 75, 77 straipsniais, 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas turėtų vengti situacijų, kai draudimo išmoka mokama dėl draudimo sutartimi neprisiimtos rizikos arba ji nemažinama esant tam teisiniam pagrindui, arba išmokama, nors yra teisinis pagrindas jos nemokėti. Tokių ex gratia išmokų atveju draudikas neįgyja reikalavimo teisės į kaltą asmenį. Vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė šildymo sistemos užšalimą ir dėl to kilusias pasekmes pripažino draudžiamuoju įvykiu, išmokėjo draudimo išmoką viso 3224,48 Eur sumai, išmoką sumažino 50 proc. dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Išmokos dydį apskaičiavo pagal byloje pateiktas lokalines sąmatas, nustatančias gyvenamojo namo remonto išlaidas. Tačiau pažymėtina, jog bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog gyvenamasis namas pastatytas 1997 metais, byloje nėra duomenų, jog nuo daikto sukūrimo momento, būtų atnaujinta ir remontuota statinio šildymo sistema, byloje nėra duomenų, kokia šios sistemos vertė, atsižvelgiant į natūralų susidėvėjimą buvo iki įvykio. Ieškovė, apskaičiuodama draudimo išmokos dydį į turto susidėvėjimą neatsižvelgė. Iš byloje pateiktų atsakovo ir trečiojo asmens (draudėjo) susirašinėjimo turinio matyti, jog atsakovas turto savininką informavo apie gyvenamojo namo šildymo sistemos sutrikimus, nurodė, jog radiatoriai nešyla arba greitai atvėsta, garaže kaupiasi vanduo. Šalių sudarytoje nuomos sutartyje nėra aptarta perduodamo turto būklė, nuomotojas į sutartį neįtraukė duomenų apie gyvenamojo namo defektus. Bylos duomenimis nustatyta, jog šildymo sistema užšalo, dėl ko trūko vamzdžiai praėjus vos 16 val. nuo paskutinio pašildymo.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovei (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu. Įstatymas numato, jog tais atvejai, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, jog įvykus įvykiui – užšalus gyvenamojo namo šildymo sistemai, dėl ko name trūko radiatoriai, ieškovė įvykį pripažinusi draudiminiu išmokėjo draudėjui draudimo išmoką. Draudiminio įvykio metu (2012-02-12) tarp trečiojo asmens M. K. (draudėjo) ir atsakovo buvo sudaryta nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui, kurios pagrindu atsakovas naudojosi apdraustu statiniu. Tokiu būdu remiantis draudimo sutarties ir Taisyklių nuostatomis atsakovas laikytinas su draudėju susijusiu asmeniu, kuriam taip pat taikoma būsto draudimo apsauga, todėl ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką neturi nepagrįstai iš atsakovo reikalauja išmokėtų sumų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovė draudimo išmoką apskaičiavo remdamasi lokalinių sąmatų duomenimis, išmokos dydis sumažintas dėl draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau neįvertintas turto nusidėvėjimas, sugadinto turto vertė iki draudžiamojo įvykio, tokiu būdu sudarant galimybę draudėjui gauti daugiau, nei realiai yra patirta žalos, papildoma draudimo išmoka bei žala užfiksuota po to, kai atsakovas name faktiškai negyveno ir turto nevaldė. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, prisiėmė daugiau rizikos, nei buvo nustatyta draudimo sutartyje.

Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktiką, vadovaujanti Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, jog advokato teisinei pagalbai apmokėti patyrė 300,00 Eur. Teismui atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB ,,Lietuvos draudimas“ 1370,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.