- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- e2A-53-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12351-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- M. K.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-53-163/2016
Teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova (Proceso Nr. 2-06-3-12351-2014-0)
2016 m. sausio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo M. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3224,48 Eur (11133,50 Lt) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-02-12 trūkus gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., nuosavybės teise tuo metu priklausiusiam trečiajam asmeniui M. K., šildymo sistemos vamzdynui vandeniu užpiltos ir sugadintos patalpų Nr. 1-9 grindys, sienos, patalpų Nr. 1-8 grindys, patalpų Nr. 1-6 lubos, sienos, patalpų 1-2 siena (keraminės plytelės išdaužytos keičiant peršalusius vamzdžius), bei pati šildymo sistema (vamzdynai, radiatoriai, šildymo katilas „Kalvis“, hidroforas, siurblys ir boileris). Įvykio metu gyvenamasis namas buvo apdraustas būsto draudimu, o įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė, vadovaudamasi draudimo sutartimi, Turto sunaikinimo, sugadinimo aktais, lokalinėmis sąmatomis, apskaičiavo nuostolius ir išmokėjo trečiajam asmeniui 9556,50 Lt (19313 Lt nuostolio suma pagal lokalines sąmatas – 100 Lt besąlyginė išskaita pagal būsto draudimo sutartį – 9656,50 Lt 50 procentų draudimo išmokos mažinimo suma dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo), tai yra 2767,75 Eur draudimo išmoką, bei 2012-09-12 papildomai išmokėjo 1577 Lt (3154 Lt nuostolio suma pagal lokalinę sąmatą – 1577 Lt draudimo išmokos mažinimo suma dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo), tai yra 456,73 Eur draudimo išmoką, iš viso ieškovė trečiajam asmeniui išmokėjo 11133,50 Lt, tai yra 3224,48 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė paaiškino, kad jos atstovas nustatė, jog gyvenamojo namo šildymo sistemos avarija įvyko dėl šildymo sistemos peršalimo. Įvykio metu gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., 2011-09-20 nuomos sutarties pagrindu buvo perduotas atsakovui, todėl atsakovas turėjo pareigą prižiūrėti gyvenamąjį namą ir tinkamai juo naudotis. Kadangi atsakovas šios pareigos nevykdė, jis turi pareigą atlyginti per įvykį atsiradusią žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-03 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 3224,48 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-10-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 448,92 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovės būsto draudimo sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu, o ne su atsakovu, pripažintina, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nėra draudėjas ir jo su ieškove sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o žalos atlyginimo. Dėl netinkamos kokybės trečiojo asmens perduoto daikto atsakovui kaip nuomininkui, teismas padarė išvadą, vadovaudamasis byloje pateiktais duomenimis, kad atsakovas nepateikė konkrečių ir neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jam perduoto naudotis gyvenamojo namo ar jo dalių trūkumus, ir tai, kad šie trūkumai lėmė 2012-02-12 įvykį, kurio metu atsirado ieškovės prašoma priteisti žala. Dėl turto sunaikinimo, sugadinimo akto, teismas pasisakė, kad vadovaujantis 2015-05-15 lokaline sąmata, remontui reikalinga 3 593 Eur suma. Padarytos žalos faktą patvirtina byloje pateikti duomenys. dėl atsakovo pareigos prižiūrėti gyvenamąjį namą ir tinkamai juo naudotis netinkamo vykdymo 2012-02-12 šildymo ir vandentiekio sistemos sutrūko ir tapo netinkamos naudoti, be to, po 2012-02-12 įvykio dėl atsakovo pareigos prižiūrėti gyvenamąjį namą ir tinkamai juo naudotis netinkamo vykdymo iš sutrūkusios šildymo ir vandentiekio sistemos išbėgo vanduo ir sugadino gyvenamojo namo lubas, sienas ir grindis. Taigi tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Dėl sutrumpinto senaties termino draudimo teisiniuose santykiuose teismas nurodė, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis), draudiko už žalą atsakingam asmeniui reiškiamiems reikalavimams atlyginti draudėjui išmokėtas sumas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas netaikomas.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – juo atmesti ieškovės ieškinį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LRCK 6.266 straipsnio nuostatas, kadangi jame įtvirtinta savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė taikytina tais atvejais, kai dėl statinio sugriuvimo ar trūkumų žala padaroma tretiesiems asmenims, o ne statinio savininkui ar valdytojui. Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovas yra susijęs su draudėju asmuo, į kurį negali būti nukreiptas reikalavimas subrogacijos tvarka atlyginti žalą. LRCK 6.112 straipsnis numato atvejus, kad reikalavimas pereina trečiajam asmeniui regreso tvarka. Nagrinėjamu atveju tam kad būtų įmanoma regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo, žalą turi padaryti trečiasis asmuo, t.y. asmuo nesusijęs su žalą padariusiu asmeniu. Trečiuoju asmeniu draudikas nelaikomas, kai žala tariamai padaryta su draudėju susijusio asmens (šiuo atveju nuomininko). Be to apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, nepasisakė dėl išnuomoto pastato kokybės, netyrė, kokia yra tikroji šildymo sistemos užšalimo priežastis, kitus byloje pateiktus duomenis byloje, todėl netinkamai nustatė civilinei atsakomybei taikyti būtinus pagrindus. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl žalos dydžio pagrįstumo nors bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti atsakovo argumentai dėl nepagrįsto žalos atlyginimo, jo netinkamo skaičiavimo ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.).
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
LRCPK 266 straipsnis numato, kad teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos „teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2008; kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizuodamas klausimą dėl atsakovo civilinės atsakomybės byloje taip pat pasisakė dėl į bylą neįtrauktų, su atsakovu susijusių asmenų, t.y. D. P. (D. P.) ir V. Ž.. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėti asmenys faktiškai gyveno patalpose, tuo metu, kai buvo padaryta turtinė žala trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam turtui. Teismas taip pat nustatė, kad pastatas, kuriame tuo metu faktiškai gyveno minėti asmenys, kurį laiko buvo nekūrenamas, dėl ko užšalo šildymo sistema ir sutrūkinėjo pastato vamzdžiai, radiatoriai ir kiti šildymo bei vandentiekio prietaisai. Taigi pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, gali daryti įtaką į bylą neįtrauktų – D. P. ir V. Ž. teisėms ir pareigoms, kadangi tai gali turėti įtakos atsakovo teisei išieškoti patirtus nuostolius iš minėtų asmenų. Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą, turi spręsti klausimą dėl D. P. ir V. Ž. įtraukimo į bylos nagrinėjimą (LR CPK 45 str., 47 str.).
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neįtraukdamas į jos nagrinėjimą faktiškai gyvenusių žalos kilimo momentu asmenų, ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą dėl skundžiamo sprendimo, taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į patirtas išlaidas siekiant nustatyti patirtą žalą ir jos atlyginimą. Išlaidos, susijusios su namo remontu apskaičiuotos neatkreipiant dėmesio į namo amortizaciją, kadangi namas buvo pastatytas 1997 metais, o draudžiamasis įvykis įvyko tik 2012-02-12. Taigi turi būti atkreiptas dėmesys į name įrengtos sistemos būklę, jos natūralų susidėvėjimą ir patirtus realius nuostolius dėl to. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį į pateiktą lokalinę sąmatą, kurioje nurodyti turimi atlikti darbai ir jų kaina. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad minėti darbai buvo atlikti, tačiau į lokalinės sąmatos apskaičiuotą galutinę kainą buvo įskaičiuotas 21 procento pridėtinės vertės mokestis. Todėl įvertinus tą aplinkybę, kad byloje nepateikti įrodymai dėl atliktų darbų kiekio, nėra pagrindo skaičiuoti 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėtų perskaičiuoti atlygintinos žalos dydį.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-03 sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LRCPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Atsakovui V. P. grąžintinas 73 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 103, LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti atsakovui V. P. 73 Eur žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą.