Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus palikimą faktiškai valdyti – nustatymo, suinteresuoti asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė ,,Turto bankas“, K. Š. ir M. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos O. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne)nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

4.1. pareiškėja O. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje jiems gimė 2 vaikai: sūnus K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini);

4.2. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis S. Š. mirė (duomenys neskelbtini);

4.3. Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro 2010-11-19 liudijimas patvirtina, kad M. Š. ir S. Š. (broliai - teismo pastaba) priėmė motinos I. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą;

4.4. iš Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2025-02-11 liudijimo matyti, kad po S. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), užvesta paveldėjimo pagal įstatymą byla, o paveldimo turto pagal įstatymą įpėdiniai yra mirusiojo sutuoktinė O. Š. bei mirusiojo sūnūs K. Š. ir M. Š.;

4.5. iš 2025-02-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis paveldėjo 1/2 dalį I. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, kurį sudarė: i) ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,2000 ha, naudojimo būdas – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, ir ½ dali gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje; ii) 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,00 ha, paskirtis – miškų ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybėje; iii) 5/34 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,89 ha, paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje; iv) 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,54 ha, paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje; v) 176/879 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8,6020 ha, paskirtis – žemės ūkio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybėje;

4.6. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2011-04-12 mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta - Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini);

4.7. Vilniaus rajono 4-ojo notaro biuro notarė Vilija Partaukienė 2025-02-25 rašte nurodė, jog po I. Š. mirties (duomenys neskelbtini) vienas iš palikimą priėmusių įpėdinių yra M. Š. (paveldėjimo teisės liudijimas paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) tačiau į M. Š. priklausančią ½ dalį paveldimo turto dalį, neišduotas. Taip pat notarė nurodė, koks turtas liko po mirusios I. Š. mirties;

4.8. pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinio brolis M. Š. priėmė palikimą po savo motinos mirties, bet dėl savo ligos negalėjo kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo ir (duomenys neskelbtini) mirė. Taigi M. Š. ½ dalis palikimo iki šiol Nekilnojamojo turto registre yra užregistruota mirusios I. Š. vardu;

4.9. Testamentų registro 2025-02-24 išrašas apie M. Š. patvirtina, kad pastarasis būtų sudaręs testamentą(-us), nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų;

4.10. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. Š. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravo nuo 2007-11-29 iki (duomenys neskelbtini) adresu Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini); duomenų apie sutuoktinę ar apie vaikus nėra.

5. Pareiškėjo O. L. teigimu, po M. Š. mirties pareiškėjos sutuoktinis savo mirusio brolio palikimą priėmė faktiškai pradėjęs aukščiau aptartą turtą (palikimą) valdyti.

6. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (turtą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

7. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio (duomenys neskelbtini) d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

8. Pareiškėja pateikė į bylą įrodymus, kad už namo, esančio (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r. sav., elektros energiją 2011-02-15 sumokėjo M. Š. (miręs (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu jo įpėdinis S. Š. už elektros energiją sumokėjo 2011-07-22 bei mokėjo vėlesniais mėnesiais. Šie įrodymai patvirtina, kad nuo pat palikimo atsiradimo dienos S. Š. išlaikė namą periodiškai mokėdamas už komunalines paslaugas. Pareiškėjas nuo pat palikimo atsiradimo momento iki savo mirties nepertraukiamai naudojosi visu turtu ir jį valdė kaip turto savininkas. Nieks nuo palikėjo mirties momento nereiškė pretenzijų palikimu faktiškai besinaudojančiam S. Š. Taigi visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir yra pagrindu pripažinti, kad pareiškėjos sutuoktinis S. Š. palikimą priėmė nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdamas turtą valdyti (CK 5.51 str. 1 d.).

9. Pareiškėja nurodė, kad po M. Š. mirties jos sutuoktinis S. Š. po brolio mirties toliau rūpinosi namais, naudojosi visais likusiais M. Š. daiktais, taip pat brolio nekilnojamojo turto dalimi, ir tai darė iki pat savo mirties. Nustatyta, kad M. Š. deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytais duomenimis, kad pareiškėjos sutuoktinis po savo brolio mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą, juo (turtu) rūpindamasis kaip savo. Pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjos sutuoktinis S. Š., po savo brolio M. Š. mirties rūpinosi visu brolio paliktu ūkiu bei daiktais. Mirusiojo M. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais pareiškėjos sutuoktinis S. Š. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą. Po brolio M. Š. mirties S. Š. toliau rūpinosi visu brolio (ir tėvų) paliktu turtu, mokėjo mokesčius. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po M. Š. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį (turtą) valdyti, juo (turtu) rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Be to, pareiškėjos sutuoktinis S. Š. yra vienintelis mirusio M. Š. įpėdinis pagal įstatymą, nors ir ketvirtos eilės (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). Mirusio M. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį (turtą) valdyti ir juo (turtu) rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais po M. Š. mirties pareiškėjos sutuoktinis S. Š. faktiškai pradėjo turtą valdyti ir juo (turtu) rūpintis kaip savu ir tai neprieštarauja įstatymo keliamiems reikalavimams (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šiais veiksmais pareiškėjos sutuoktinis S. Š. išreiškė savo valią ir įgijo visas teises į palikimą.

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos sutuoktinis S. Š. po savo brolio M. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas jį (palikimą) faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po sutuoktinio mirties.

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 str. 1 d., 5.51 str. 1 d.). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis S. Š. priėmė visą brolio M. Š. palikimą, o ne konkretų turtą – žemės sklypų ar pastatų dalis (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

12. Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

tenkinti pareiškėjos O. L. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinis S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo brolio M. Š. (M. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė velionio M. Š. (M. Š.) palikimą, pradėjęs jį (palikimą) faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui O. L. nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę pagal įstatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.