- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2S-820-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01596-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- S. R.
- Ieškovas
- B. R.
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. R. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-169/2014 pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei S. R. ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo B. R. ieškinį atsakovei S. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės S. R. priešieškinį bei patikslintą priešieškinį ieškovui B. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
2014 m. gegužės 13 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovės S. R. atstovas advokato padėjėjas R. B. pateikė patikslintą priešieškinį ieškovui B. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, apsimestinių sandorių nuginčijimo. 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė atsakovei pašalinti priešieškinio trūkumus, t. y. nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas priteisti iš ieškovo B. R. pagal pateiktą pardavimų suvestinę pusę gautų lėšų iš bendro ūkio, t. y. 27 728,40 Lt; suformuluoti nesąlyginį reikalavimą dėl 200000 Lt kompensacijos už be sutuoktinės žinios išparduotą turtą ir galimai neteisėtai pasisavintas lėšas priteisimo.
2014 m. gegužės 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme gautas atsakovės S. R. prašymas dėl patikslinto priešieškinio trūkumų pašalinimo bei patikslintas priešieškinis. Atsakovė savo prašyme nurodė, jog atsisako savo reikalavimo dėl 27728,40 Lt priteisimo iš ieškovo B. R. bei suformulavo naują reikalavimą, kad prašoma priteisti kompensacija iš B. R. būtų priteista turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-05-30 nutartimi atsakovės S. R. 2014-05-12 patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, apsimestinių sandorių nuginčijimo nutarė laikyti nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžinti jai. Teismas nustatė, kad atsakovės S. R. pateiktame patikslinto priešieškinio aprašomojoje dalyje dėl santuokoje bendrai įgyto turto padalijimo 5 punkte nurodytas tas pats sąlyginis reikalavimas „jei B. R. sumoka kompensaciją, tai 72000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, kurį sudaro 0,2773 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise paliekamas B. R.“, o 8 punkte nurodyta, jog kaip kompensacija S. R. priteistinas tas pats 72000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, kurį sudaro 0,2773 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Priešieškinio rezoliucinėje dalyje 11 ir 14 punktuose prašoma tą patį nekilnojamąjį turtą priteisti S. R. ir dalinant sutuoktinių turtą ir kaip kompensaciją. Teismas nurodė, kad patikslintame priešieškinyje atsakovės formuluojami reikalavimai iš esmės tapatūs jau anksčiau teiktiems priešieškinio reikalavimams, byloje teikiamas jau šeštas patikslintas priešieškinis, kurio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse išdėstyti reikalavimai skiriasi, formuluojami neaiškiai. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovė S. R. nepašalino visų teismo nustatytų priešieškinio trūkumų, todėl 2014-05-12 patikslintą priešieškinį laikė nepaduotu (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė S. R., naudodamasi kvalifikuota teisine pagalba ir teikdama teismui jau šeštą patikslintą priešieškinį, kuriuose formuluojami iš esmės tapatūs reikalavimai, o teismo nutartyse konstatuoti trūkumai nustatant terminus jiems pašalinti, iš esmės nepašalinami, todėl, pirmosios instancijos teismo manymu, atsakovė vilkina procesą ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti 2014-05-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti patikslintą priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-36-169/2014. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantei nėra suprantama bei, apeliantės manymu, pažeidžianti viešąjį interesą, teismo pozicija, jog šiuo atveju reikia remtis priešieškinio aprašomąja dalimi, kurioje atsakovė samprotavo bei svarstė turimas galimybes, o ne rezoliucine dalimi, kurioje S. R. jau išdėstė konkrečius prašymus. Todėl mano, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-05-30 nutartis yra neteisėta ir pažeidžianti proceso šalių teisėtus lūkesčius bei viešąjį interesą. Nors, teismo manymu, ieškovė tiek 5, tiek 8 aprašomosios dalies punktuose ir rezoliucinės dalies 11 ir 14 punktuose dėl santuokoje bendrai įgyto turto padalijimo reikalauja tapataus dalyko, apeliantė pabrėžia, kad S. R. šiuo atveju siekė dviejų skirtingų tikslų – visų pirma ji, kaip santuokos sutarties šalis, skyrybų atveju, turi teisę į jai priklausančią 1/2 dalį turto, todėl priešieškinyje būtent jo ir reikalauja, nes CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o antrasis ieškovės prašymas, nukreiptas į kitą 1/2 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį, kuri, pagal įstatymą, priklausytų kitai santuokos šaliai. Tačiau nagrinėjamu atveju, ši turto dalis, kaip kompensacija natūra prašoma priteisti S. R. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovės teigimu, proceso koncentruotumas šiuo atveju yra paskesnis po viešojo bei proceso šalių interesų gynimo principų. Mano, kad teismas, nagrinėdamas atitinkamus klausimus šeimos bylose, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes – ieškovo bei atsakovo turtinę padėtį, pajamas, pajamų pastovumą, šalių sąžiningumą bei kita. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovas (pagal priešieškinį) santuokoje nuolat elgdavosi neprognozuojamai, agresyviai, meluodavo, keldavo konfliktines situacijas, kurias ne pirmą kartą tenka spręsti teisme, teisminio proceso metu teikė melagingus parodymus apie savo gyvenamąją vietą bei ieškovės santykius su kitais asmenimis. Toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas, nes jis sukčiavimo būdu bando pasisavinti šimtatūkstantinį turtą, įgytą bendros jungtinės nuosavybės pagrindu. Mano, kad teismas turi atsižvelgti į tokius kaltus sutuoktinio veiksmus, kurie pažeidžia ieškovės (pagal priešieškinį) teises ir teisėtus interesus. Teigia, kad šiuo atveju teismas elgiasi priešingai, apsunkina ieškovės procesines teises, net ir pataisius priešieškinius juos nuolat atmeta, neteisingai aiškina ieškovės patikslintus reikalavimus, palaiko nesąžiningos šalies – atsakovo, interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas B. R. prašo atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-05-30 nutarties atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė šioje byloje jau šeštą kartą teikia priešieškinio patikslinimus. Reikalavimai šiek tiek kito, bet iš esmės atsakovė nesugebėjo suformuluoti reikalavimų aiškiai, nedviprasmiškai ir besąlygiškai. Ieškovo nuomone, atskirajame skunde, atsakovė bandydama pasiaiškinti dėl tokių priešieškinio reikalavimo formuluočių tik dar labiau supainiojo situaciją. Toks priešieškinis negali būti priimtas, todėl, kad atsakovės reikalavimai yra neaiškūs ir sąlyginiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės patikslintas priešieškinis laikytas nepaduotu neištaisius teismo nurodytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimai liko netikslūs ir sąlyginiai, atsakovė neištaisė jai nurodytų trūkumų. Atsakovė mano priešingai ir teigia, kad reikia žiūrėti ne į jos patikslinto priešieškinio aprašomąją dalį, o į rezoliucinę dalį, kuri yra aiški, mano, kad kiti reikalavimai taip pat aiškūs ir neprieštarauja vienas kitam. Be to, nurodo, kad teismas, nepriimdamas patikslinto priešieškinio, pažeidžia viešojo bei proceso šalių interesų gynimo principus, negina atsakovės teisių šeimos byloje, todėl nutartis neteisėta ir turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.
CPK 143 str. 3 d. įtvirtinta, jog priešieškinis yra pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti.
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, tačiau kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
Nagrinėjamu atveju įvertinus atsakovės teismui teikto patikslinto priešieškinio turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patikslintame priešieškinyje nurodyti reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai, patikslinto priešieškinio motyvuojamoji dalis yra paini. Šią aplinkybę iš esmės pagrindžia atsakovės siekis atskirajame skunde paaiškinti patikslintame priešieškinyje nurodytus argumentus ir prašymus (pvz. dėl prašomo priteisti 1/2 dalies sutuoktinio turto), ko patikslinto priešieškinio motyvuojamoje dalyje nėra. Pažymėtina, kad patikslinto priešieškinio reikalavimai turi būti suprantami ne tik apeliacinės instancijos teismui, bet ir bylą iš esmės nagrinėjančiam Mažeikių rajono apylinkės teismui, todėl atsakovė paaiškinimus apie keliamus reikalavimus turi teikti ne atskirajame skunde, o turi aiškiai suformuluoti priešieškinio dalyką ir pagrindą pirmosios instancijos teisme, kad būtų galima apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Be to, sutiktina ir su pirmosios instancijos argumentais dėl proceso vilkinimo, kadangi atsakovė priešieškinį tikslina šeštą kartą ir nors CPK 377 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio (atitinkamai ir priešieškinio) pagrindo ir dalyko keitimas yra galimas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau šios šalių procesinės teisės nėra absoliučios, jų įgyvendinimo tvarką bei ribas nustato CPK. Byloje nustatyta, kad pirmoje instancijoje procesas jau dabar trunka beveik pusantrų metų, teismo posėdžiai atidedami dėl atsakovės teikiamų patikslintų priešieškinių ir nors santuokos nutraukimo byla dėl pareikštų reikalavimų pobūdžio gali būti vertinama kaip sudėtinga, tačiau teisminis nagrinėjimas negali vykti nepateisinamai ilgai. Juo labiau kad nagrinėjamu atveju patikslinto priešieškinio nepriėmimas šiuo atveju neužkerta kelio atsakovei ginti savo teises teisme, kadangi atsakovės priešieškinis ir patikslintas priešieškinis, pateiktas 2013-12-12, yra priimti nagrinėti teisme, o teismas šeimos bylose turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu ir pan. Be to, atsakovės interesai nagrinėjamoje byloje gali būti ginami ne tik reiškiant priešieškinį, bet ir teikiant atsikirtimus į pareikštą ieškinį, taip pat teikiant pasiūlymus teisminio nagrinėjimo metu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju priimto priešieškinio ir jau patikslinto priešieškinio tikslinimas vilkina bylos nagrinėjimą ir pažeidžia civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.). Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, siekdamas operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taupydamas teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų laiką, pagrįstai atsisakė priimti atsakovės dar vieną patikslintą priešieškinį.
Kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškovo, pasak atsakovės, netinkamu ir neteisėtu elgesiu santuokos metu ir nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą teisme, su atsakovės galimu teisių pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi šie argumentai bus įvertinti ginčą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, atsisakydamas priimti atsakovės patikslintą priešieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.