- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2A-1477-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- A. K., G. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams A. K., G. L. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo ir nuginčijimo, juoprašė nuginčyti tėvystę, kad A. K. nėra sūnaus A. K. tėvas, ir panaikinti tėvo įrašą gimimo įraše, išduotame (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti tėvystę, kad G. L. yra sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, paliekant jam tą pačią pavardę K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su A. K., ji susitikinėjo su kaimynu G. L., turėjo intymių santykių. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų A.. Kadangi santuoka su A. K. nebuvo nutraukta, sūnui suteikta „K.“ pavardė. A. K. apie jos santykius su G. L. nežinojo. Ieškovė A. K. prisipažino, kad buvo neištikima ir kad sūnus yra ne jo vaikas. A. K. ieškovei atleido ir jie nutarė toliau gyventi šeimoje. Ieškovė nori, kad sūnui būtų nuginčyta tėvystė bei nustatyta tikroji tėvystė, kad vaikas žinotų, kas tikrasis jo tėvas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K. – jo sūnus, ir panaikino A. K. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą apie tėvą A. K., nustatė, kad G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K. tėvas, o jis – jo sūnus, nustačius tėvystę, suteikė A. K. motinos pavardę „K.“, priteisė iš atsakovo G. L. 575 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. K., priteisė iš atsakovo G. L. 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovo A. K. 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė G. K. ir atsakovas A. K. yra sutuoktiniai. G. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kuriam suteikė Arno vardą. Vaiko gimimas įregistruotas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vaiko tėvu nurodytas ieškovės sutuoktinis A. K.. Byloje gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 73/2019(01), kuriame nurodyta, kad G. L. yra A. K. biologinis tėvas su 99,99999999997 proc. tikimybe. Šalys su ekspertizės išvada sutiko. Remdamasis išklausytais teismo posėdyje asmenų paaiškinimais bei DNR ekspertizės išvada, teismas nustatė, kad atsakovas A. K. nėra vaiko A. K. tėvas, o jis – nėra jo sūnus, nustatė, kad G. L. yra A. K. tėvas, o nepilnametis vaikas A. K. yra jo sūnus. Ieškovė prašė palikti nepilnamečiam sūnui šiuo metu turimą pavardę „K.“, atsakovai tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas ir toliau augs ieškovės ir atsakovo šeimoje, vaikui suteikta ieškovės pavardė „K.“. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 000 Eur atstovavimo išlaidų. Nors ieškinys pareikštas dviem atsakovams, tačiau iš esmės į teismą ieškovė kreipėsi tik dėl atsakovo G. L. pozicijos, kuris iš pradžių su ieškiniu nesutiko, pageidavo DNR tyrimo, dėl to byloje buvo ne vienas teismo posėdis. Atsakovo A. K. tėvystę buvo galima nuginčyti irgi tik teismine tvarka, bet pastarojo pozicija byloje su ieškovės pozicija sutapo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į bylos sudėtingumą, ieškinio kaip procesinio dokumento paprastumą ir specialių žinių nereikalingumą, ieškovei iš atsakovo G. L. priteista 75 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą bei 500 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo A. K. kaip ieškovės sutuoktinio bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškinį patenkinus, procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, sudarančios 16,60 Eur sumą, priteistinos valstybei iš atsakovų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo G. L. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismui visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei turėjo būti atlygintos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovas G. L. nenorėjo taikiai išspręsti ginčo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo G. L..
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
6.1. Ieškinys nesudėtingas, nebuvo renkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylinėjimosi išlaidų detalizacijoje neteisingai nurodyta parengiamojo ir teismo posėdžio trukmė.
6.2. Priešingai nei nurodo ieškovė, ginčas tarp šalių buvo išspręstas taikiai – atliekant DNR ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
9. Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos tarp šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad A. K. nėra vaiko A. K. tėvas, o A. K. – jo sūnus, ir panaikino A. K. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą apie tėvą A. K., nustatė, kad G. L. yra A. K. tėvas, o jis – jo sūnus, nustačius tėvystę, suteikė A. K. motinos pavardę „K.“, priteisė iš atsakovo G. L. 575 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. K., priteisė iš atsakovo G. L. 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, priteisė iš atsakovo A. K. 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
11. Apeliaciniame skunde ieškovė nesutikdama su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismui visiškai patenkinus ieškinį, ieškovei turėjo būti atlygintos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Papildomai nurodo, jog atsakovas G. L. nenorėjo taikiai išspręsti ginčo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš atsakovo G. L.. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais.
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus apie jos patirtas 1 000 Eur atstovavimo išlaidas bei 150 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
13. Ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo nėra. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės dėl ieškovės atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo neturi reikšmės, kadangi atsakovo apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, nepateiktas.
14. Nesant ginčo dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, spręstinas klausimas dėl jų paskirstymo tarp šalių. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
15. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, ieškinys pareikštas dviem atsakovams – G. L. ir ieškovės sutuoktiniui A. K.. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis turėtų būti priteistos iš abiejų atsakovų.
16. Ieškovės argumentai, jog dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo atsakingas atsakovas G. L., nes nesutiko ginčo išspręsti taikiai, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą, dėl ko ji patyrė bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstas. Pažymėtina, jog CK 3.149 straipsnis numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Dėl šios priežasties, nepriklausomai kokios pozicijos laikėsi atsakovas G. L. iškėlus civilinę bylą, ieškovei pageidaujant nuginčyti vaiko tėvystę, buvo būtina pareikšti ieškinį teisme, dėl to ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti tik iš atsakovo G. L..
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pusę ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisė iš atsakovo G. L.. Likusios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka kitam atsakovui – ieškovės sutuoktiniui. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė su atsakovu A. K. yra sutuoktiniai, bylinėjimosi išlaidos iš šio asmens pagrįstai nepriteistos.
18. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
19. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, atsakovas nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą nepakeistą.