- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- e2A-633-524/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cramo“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo: pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ieškovės UAB „Euronika“ sudarytus sandorius – 2017 m. kovo 28 d. skolos sumažinimą atsakovei UAB „Cramo“ 300 EUR; 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei 300 EUR; 2017 m. birželio 5 d. skolos sumažinimą atsakovei 500 EUR; 2017 m. rugpjūčio 9 d. skolos sumažinimą atsakovei 150 EUR; taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovei 1 250 EUR ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613/2017 nutarė iškelti UAB „Euronika“ bankroto bylą. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovė UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Cramo“ laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo 1 250 EUR, nors jau negalėjo įvykdyti įsipareigojimų kitiems savo kreditoriams, be to, turėjo aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė. Vykdant mokėjimus atsakovei, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnis (CK 1.80 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613, konstatuota, kad, remiantis UAB „Euronika“ pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 141 224 EUR. Šioje teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal bendrovės pateiktą kreditorių sąrašą 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės skolos nurodytiems sąraše kreditoriams sudaro 230 026,34 EUR, taigi įsiskolinimai kreditoriams toliau augo. Teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (8.2) SI-64524 matyti, kad ieškovės įsiskolinimas socialinio draudimo įmokų (VSD įmokų) už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. vasario – rugpjūčio mėn., yra 19 374,64 EUR; VSD įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apskaičiuotų už 2017 m. liepos mėn. 167,56 EUR; delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius pervedimą, už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. spalio 5 d. yra 891,68 EUR. Skolininkė UAB „Euronika“ neabejotinai žinojo apie prastą savo finansinę padėtį, taip pat tai, kad jos turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad ji nevykdo pradelstų įsipareigojimų, tačiau nepaisydama to, ji atsakovei išmokėjo 1 250 EUR, todėl skolininkė UAB „Euronika“ negali būti laikoma sąžininga šalimi. Atsakovė taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie sudėtingą finansinę UAB „Euronika“ padėtį, todėl taip pat negali būti laikoma sąžininga. Ginčijami mokėjimai negali būti pateisinami verslo logika: esant nepadengtų pradelstų kitų kreditinių reikalavimų, taip pat turint aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė. Taigi yra visos sąlygos actio Pauliana ieškinio tenkinimui, ieškovei pažeidus kitų savo kreditorių teises bei teisėtus interesus (CK 6.66 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento BUAB „Euronika“ sudarytus sandorius – 2017 m. kovo 28 d. 300 EUR mokėjimą atsakovei UAB „Cramo“; 2017 m. balandžio 3 d. 300 EUR mokėjimą atsakovei UAB „Cramo“; 2017 m. birželio 5 d. 500 EUR mokėjimą atsakovei UAB „Cramo“; 2017 m. rugpjūčio 9 d. 150 EUR mokėjimą atsakovei UAB „Cramo“, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės UAB „Cramo“ 1 250 EUR ieškovei BUAB „Euronika“, priteisė iš atsakovės UAB „Cramo“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 250 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei BUAB „Euronika“, priteisė ieškovei BUAB „Euronika“ iš atsakovės UAB „Cramo“ 302,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovės UAB „Cramo“ 28 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
4. Pirmosios instancijos teismas dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms konstatavo, jog ieškovės kreditorių – darbuotojų bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus – reikalavimai susidarė dar iki atliktų mokėjimų atsakovei ir jie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi šių kreditorių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Euronika“ su atsakove atsiskaitė, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su darbuotojais, taip pat pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. Taigi yra abi sąlygos ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Dėl actio Pauliana instituto taikymo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamų atsiskaitymų momentu UAB „Euronika“ turėjo kreditorių, be kita ko, darbuotojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės biudžetus, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į skolininkę. UAB „Euronika“, atsiskaitydama su atsakove, negalėjo nežinoti apie savo įsiskolinimus darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo bei valstybės biudžetams, taigi buvo nesąžininga, ir, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė pirmiau minėtų kreditorių interesus. Kita vertus, teismo vertinimu, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalis nuo 2016 m. vasario 2 d. siejo mechanizmų ir įrangos nuomos teisiniai santykiai. Ieškovė nuo 2017 m. kovo 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. (kai buvo atlikti ginčo mokėjimai) vykdė darbus pagal rangos sutartis. Atsakovės atstovės paaiškinimai, kad ieškovė atsiskaitydavo pagal nuomos sutartį iš anksto, nėra paneigti, tokią atsakovės poziciją pagrindžia nuomos sutarties 5.3 punktas, numatantis mokėjimą už įrankių ir mechanizmų nuomą avansu. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų įsiskolinusi atsakovei, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu ir nėra pagrindo manyti, kad nuomodama įrankius ir priimdama už tai apmokėjimą buvo nesąžininga. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų dėl atsakovės nesąžiningumo ir žinojimo arba turėjimo žinoti apie ieškovės nemokumą. Neįrodžius vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Tai konstatavęs, teismas plačiau nebepasisako dėl atsakovės atsikirtimų, susijusių su būtinybe ieškovei sudaryti ginčo sandorį. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ginčijamu sandoriu ieškovė atsakovei pervedė 1 250 EUR. Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsiranda teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Cramo“ grąžinti ieškovei BUAB „Euronika“ 1 250 EUR.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovė nežinojo apie ieškovės nemokumą ir neturėjo pagrindo abejoti ieškovės mokumu, tai iš esmės reiškia pripažinimą, jog atsakovei nebuvo žinoma ir apie tai, jog ieškovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su kitais asmenimis ir jog jos mokėjimų eiliškumui taikytinos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos.
5.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog ginčo mokėjimai visiškai atitiko CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir ieškovės kreditorių interesus – pirmo ginčijamo mokėjimo dieną ieškovė samdė net 30 darbuotojų, be to, 2017 m. birželio bei liepos mėnesiais samdė naujus darbuotojus, taip pat vykdė darbus pagal tris rangos sutartis. Pagal vieną iš šių rangos sutarčių jau net po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ieškovei buvo sumokėta net 9 917,66 EUR. Tai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė išsinuomojusi iš atsakovės įrankių už 1 250 EUR ir panaudojusi juos darbams pagal rangos sutartis atlikti, ne tik įvykdė savo įsipareigojimus pagal rangos sutartis, bet dar ir uždirbo mažiausiai 9 917,66 EUR, todėl laikytina, jog ieškovė atlikdama ginčo mokėjimus iš esmės sąlygojo kreditinių įsipareigojimų sumažinimą, bet ne padidinimą.
Šalies argumentai
5.3. Ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl 2016 m. vasario 8 d. Mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties Nr. 220160054 pripažinimo negaliojančia, bet dėl jos pagrindu atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau mokėjimai nebuvo nauji šalių sudaromi sandoriai, tai buvo ieškovės prievolių pagal 2016 m. vasario 8 d. šalių sudarytą sutartį vykdymas, todėl manytina, jog šiems mokėjimams apskritai negalėjo būti taikomos CK 1.80 straipsnio nuostatos.
5.4. Šios bylos atveju restitucija negalima, kadangi negalimas šalių grąžinimas į pirminę padėtį. Ieškovė negali grąžinti to, ką gavo nuomos laikotarpiu, nes ji pasinaudojo iš atsakovės išsinuomota statybine įranga, todėl taikant restituciją atsakovės padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėja – atsakovei lieka ieškovės nuomos metu nudėvėti įrankiai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visumą: 1) ieškovė atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir 2) egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atlikti ginčijami mokėjimai. Atsakovė apeliaciniu skundu šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija.
6.2. Atsakovės apeliacinio skundo motyvai, kad ji nežinojo apie ieškovės nemokumą, neturėjo galimybės gauti duomenis apie ieškovės įsiskolinimus darbuotojams, valstybės biudžetams, nėra teisiškai reikšmingi, nes konstatavus imperatyviai reguliuojamos atsiskaitymų tvarkos pažeidimą, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje, atsiskaitymą priėmusios šalies (apelianto) sąžiningumas nevertinamas.
6.3. Patys atsakovės nuomoti įrankiai nedirbo, reikalinga darbo jėga, taip pat ir medžiagos (prekės), o įstatymas imperatyviai įpareigoja, kad neturint pakankamai lėšų padengti pareikštiems reikalavimams, pirmiau būtina atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais. Atitinkamai atsakovės teiginiai, kad dėl įrankių nuomos ieškovė uždirbo 9 917,66 EUR, yra visiškai nepagrįsti.
6.4. Atmestini atsakovės teiginiai dėl netinkamo restitucijos taikymo. Vien ta aplinkybė, kad taikant restituciją atsakovė turės grąžinti iš ieškovės gautą pinigų sumą, jei neįrodyta, jog dėl tokio grąžinimo ji patirs papildomų reikšmingų (sunkių) turtinių praradimų, nepatvirtina tokio nepagrįsto ir nesąžiningo jos pablogėjimo, kuris sudarytų pagrindą atsisakyti taikyti restituciją, nes, sandorį pripažinus negaliojančiu, asmuo negali įgyti daugiau teisių, palyginti su tuo, kiek jų turėjo iki sudarydamas sandorį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
9. UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Cramo“ 2017 m. kovo 28 d. sumokėjo 300 EUR, 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 300 EUR, 2017 m. birželio 5 d. sumokėjo 500 EUR, 2017 m. rugpjūčio 9 d. sumokėjo 150 EUR. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovei UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas J. V.. Ieškovė kreipėsi į teismą ginčydama anksčiau paminėtus mokėjimo sandorius dviem pagrindais: i) reikšdama ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį (Pauliana ieškinys); ii) teigdama, kad sandoriai prieštarauja imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio normoms. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą. Skunde nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą ne dėl 2016 m. vasario 8 d. mechanizmų ir įrangos nuomos sutarties Nr. 220160054 pripažinimo negaliojančia, bet dėl jos pagrindu atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau mokėjimai nebuvo nauji šalių sudaromi sandoriai, tai buvo ieškovės prievolių pagal 2016 m. vasario 8 d. šalių sudarytą sutartį vykdymas, todėl manytina, jog šiems mokėjimams apskritai negalėjo būti taikomos CK 1.80 straipsnio nuostatos.
10. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju pirmiausiai tikslinga pasisakyti dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės mokumu, CK 6.930¹ straipsniu, nes CK 6.66 straipsnyje nustatytas sandorio negaliojimo pagrindas yra glaudžiai susijęs ir tam tikra apimtimi yra priklausomas nuo klausimo dėl minėtų mokėjimo sandorių atitikties CK 6.930¹ straipsniui išsprendimo.
Dėl įvykdytų mokėjimų prieštaravimo CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms ir UAB ,,Euronika“ mokumo
11. Šioje byloje yra ginčijami ieškovės UAB „Euronika“ 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. balandžio 3 d., 2017 m. birželio 5 d. ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. atlikti mokėjimai atsakovei UAB „Cramo“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Taigi ginčijami mokėjimai atlikti ne daugiau kaip prieš 6 mėnesius iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o 2017 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimas atliktas prieš pusantro mėnesio iki bankroto bylos iškėlimo.
12. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613, konstatuota, kad remiantis UAB „Euronika“ pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 141 224 Eur. Šioje teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal pačios bendrovės pateiktą kreditorių sąrašą 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės skolos nurodytiems sąraše kreditoriams sudaro 230 026,34 Eur, taigi įsiskolinimai kreditoriams toliau augo. Teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (8.2) SI-64524 matyti, kad ieškovės įsiskolinimas socialinio draudimo įmokų (VSD įmokų) už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. vasario mėn. – rugpjūčio mėn., – 19 374,64 Eur; VSD įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apskaičiuotų už 2017 m. liepos mėn., – 167,56 Eur; delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. spalio 5 d., – 891,68 Eur.
13. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Euronika“ kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų suma – 413 374,65 EUR, iš jų pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 48 815,85 EUR, antrosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 20 695,89 EUR, trečiosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma – 343 862,91 EUR. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, be kita ko, nurodant, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu bankrutuojančios atsakovės mokumas neatkurtas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės finansinė padėtis dar 2017 metais turėjo būti bloga.
14. BUAB ,,Euronika“ kreditorius 2017 m. liepos 18 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017-04-28 rašto Nr. IB-117 ,,Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB ,,Euronika“ bankroto bylos iškėlimo, darytina išvada, kad įmonė iki 2017-04-27 privalėjo sumokėti 11215, 57 EUR skolą, kurios VSDFV Klaipėdos skyriui nesumokėjo, tačiau iš esmės tuo laikotarpiu ir tuo laikotarpiu, kai buvo paduotas pareiškimas iškelti įmonei bankroto bylą, atliko ginčo mokėjimus. Be to, antstolės 2017-04-10 nurodymais priverstinai nurašyti lėšas įrodyta, kad įmonė nebuvo įvykdžiusi Darbo ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų ir buvo skolinga neišmokėto darbo užmokesčio D. N. 489, 50 EUR, M. J. – 521, 42 EUR , T. P. – 579, 09 EUR, A. G. – 489, 50 EUR, D. K. – 532, 44 EUR (t.1, b. l. 59–67).
15. Šios nutarties 13–14 punktuose nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnis, reglamentuojantis atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos kasacinio teismo praktikoje yra išaiškintas CK 6.930¹ imperatyvus pobūdis ir konstatuota, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015, 2017 m. spalio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).
17. Tačiau kad atlikti mokėjimai būtų pripažįstami prieštaraujančiais imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniais pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma.
18. Pirma, sprendžiant klausimą, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį.
19. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant šios nutarties 18 punkte aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.
20. Šios nutarties 13–14 p. nurodytais motyvais darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad atliekant ginčo mokėjimus UAB ,,Euronika“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti ir tuo metu egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su atsakove, kuriai atliktas mokėjimas yra ginčijamas.
21. Atsakovės nurodytu motyvu, jog ginčo mokėjimų metu UAB ,,Euronika“ neturėjo jokių įsiskolinimų atsakovei ir šie mokėjimai yra tik ieškovės prievolių pagal 2016 m. vasario 8 d. šalių sudarytą sutartį vykdymas nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo, nes byloje įrodyta, kad dėl ginčo atsiskaitymų buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas eiliškumas ir šie ieškovės vienašaliai sandoriai pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 str. 1d.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį
22. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013; kt.).
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
24. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovė buvo UAB ,,Euronika“ kreditore, tačiau atsakovė nurodo, jog ieškovė privalėjo atsiskaityti su ja pagal 2016 m. vasario 8 d. šalių sudarytą sutartį.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018 yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamų mokėjimų apeliantei atlikimo metu (2017-03-28–2017-08-09) ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, kuriems mokėjimo terminai jau buvo suėję, todėl atsiskaityti su atsakove pažeisdama įstatyme nustatytą eiliškumą ieškovė neturėjo teisės.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, jog atsiskaitymas pagal sutartį yra jos vykdymas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį yra siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, jis atitinka sandorio požymius (CK 1.63 str. 1 d.) ir gali būti ginčijamas, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-915/2015; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Tokie kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja išvadą, kad mokėjimo veiksmas gali būti vertinamas kaip vienašalis atsiskaitymo sandoris, nes jį atlikusios šalies valia nukreipta užbaigti sutartį ir iš jos kylančius prievolinius teisinius santykius (CK 1.63 str. 1 d. ir 3 d.). Todėl ieškovės atlikti pavedimai atsakovei atitinka vienašalio sandorio sampratą.
28. Pripažinęs ginčo pavedimus negaliojančiais dėl jų prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją visa apimtimi. Sandoris, kuris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis, t. y. jis negalioja nuo jo sudarymo momento ir negali sukurti teisinių padarinių nepriklausomai nuo to, ar jis yra vienašalis, ar dvišalis, ar daugiašalis (CK 1.78 str. 1 d.). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai įtvirtintos tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmės – kiekviena šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, o ši taisyklė galioja ir vienašalio sandorio pripažinimo niekiniu atveju. Tokiu atveju konstatavus, kad ginčo sandoriai yra niekiniai ir objektyviai negalėjo sukurti jokių teisėtų padarinių, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės skundo argumentai dėl restitucijos taikymo, dėl jos įrankių, išnuomotų ieškovei pagal 2016 m. vasario 8 d. sutartį, nusidėvėjimo. Ieškovės vienašalių sandorių teisinis įvertinimas, pripažinus juos niekiniais, negali sukurti atsakovei teisinių pasekmių, nes teisei bei jos tikslams prieštaraujančio rezultato siekimas negali sukurti teisėtų lūkesčių, kad tokie siekiai bus ginami įstatymo.
29. Atsakovės sąžiningumas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas, nes byloje ginčijami vienašaliai sandoriai. Be to, pasirinktinis atsiskaitymas nesilaikant įstatyme nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidžiant pirmesnės eilės kreditorių teises paneigia skolininko sąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013).
30. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalies ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
31. Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 145,2 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės į apeliacinį skundą parengimą. Ieškovės prašomas priteisti atlyginimas už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistina jos prašoma bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1dalis, 3 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Cramo“ 145,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.