- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1710-718/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12063-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. S. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų: jis, 2025-03-30, apie 04.00 val., bendro naudojimo koridoriuje, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su R. D. metu, ranka ją pastūmė, ko pasekoje ji, veido dešine puse atsitrenkė į durų staktą, tokiu būdu padarydamas jai muštinę žaizdą veide kaktos dešinėje pusėje, siekiančią dešinio antakio vidinę sritį su poodine kraujosruva išsidėsčiusia apie žaizdą ir nusitęsiančia per dešinį antakį į dešinės akies abiejų vokų sritį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad R. gerai nepažįsta, tik žino, jog ji gyvena kitame bendrabutyje. Jis pats (kaltinamasis) gyvena (duomenys neskelbtini) bendrabutyje kartu su drauge E. R.. Tuo metu jis miegojo, kambaryje dar buvo B., kuri su kitais gėrė alkoholį. E. jį (kaltinamąjį) pažadino ir paprašė, kad išprašytų visus iš kambario, nes jie triukšmavo. R. buvo atsinešusi „samagono“ ir narkotikų - tai jis pats matė. Tą dieną jie šventė keturiese: B., K., E. ir jis (kaltinamasis). R. iš pradžių nebuvo. Jie gėrė degtinę ir alų. Tai buvo trečiadienis arba ketvirtadienis. Po kurio laiko jis (kaltinamasis) nuėjo miegoti. B. miegojo kitame kambaryje, pasikvietė R. Vėliau ten buvo K., R. ir B. E. nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir jį (kaltinamąjį) pažadino, paprašydama, kad išvarytų visus. Atsikėlęs jis pamatė, kad tame kambaryje gėrė R., E., B. ir K. Tada paprašė, kad R. išeitų, tačiau ši labai priešinosi. Jis jai pasakė, kad palauks 5 minutes, o tada išmes per duris, jei neišeis. R. atsakė: „tu man neaiškink“. Tada jis nuėjo į kitą kambarį ir laukė. Išeidama R. jam pasakė negražių žodžių ir vis tiek per duris nėjo. Ji sakė: „užmušiu“, „pydere, tu negyvensi“. Tada jis jai liepė eiti lauk ir ranka pastūmė į nugarą. R. atsitrenkė į metalines duris. Ji stovėjo nugara į jį, o jis, siekdamas, kad ši išeitų, pastūmė ją už nugaros, dėl ko ji atsitrenkė į metalinį durų apvadą prie spynos. Po to jis apsirengė ir išėjo į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. Kas vyko toliau, nežino. E. jam vėliau pasakė, kad tada visi išėjo. R. išvežė greitoji pagalba. Viską matė K., o B. ir E. nematė, nes buvo kitame kambaryje. Koridoriuje pastūmė R., o K. tai matė, nes buvo kartu su ja. Jis (kaltinamasis) matė, kad R. bėgo kraujas, tačiau kas vyko toliau, nežino, nes išėjo. Pripažįsta, kad pastūmė R., ir dėl to gailisi. Jis sutinka atlyginti žalą už vaistus ir drabužius. Kitą dieną po įvykio matė R. girtą vaikštant, todėl mano, kad sužalojimas nebuvo rimtas. Po įvykio su ja nebendravo, tik gavo iš jos žinutes, kuriose ji jam grasino, rašė, kad jos sūnus jam „galvą nusuks“ ir kad jam „bus blogai“. Žinutes išsisaugojo. Kiek žino, R. geria beveik kas antrą dieną. Tai jis sužinojo iš bendrų draugų. Jis (kaltinamasis) šiuo metu nebegeria, nes dirba ir yra išvykęs. Tą naktį buvo stipriai išgėręs. Susitaikyti su R. neįmanoma, nes ji nuolat grasina. Jis šiuo metu uždirba apie 2000 Eur, tačiau turi įsiskolinimų antstoliams ir privalo rūpintis vaiku. Mano, kad R. reikalaujama neturtinė žala yra per didelė, nes rando pašalinimas tiek nekainuotų, o ji jokių didelių nepatogumų nepatyrė. R. nedirba jau apie 2 metus, ją išlaiko vyras. Jis nežino, ar R. vartoja narkotikus, į tai galėtų atsakyti medikai. Tą vakarą R. buvo atsinešusi naminės degtinės ir „žolės“. Jis pats matė, kad ji turėjo narkotinių medžiagų, tačiau nežino kur ji jas vėliau padėjo. Jo sugyventinė E. R.- K., ji asmens dokumentų nėra pasikeitusi. Pats nuolat gyvena tuo pačiu adresu. Jis R. neįžeidinėjo, o ją pastūmė tik todėl, kad ši nenorėjo išeiti ir net bandė sugrįžti atgal į butą. Pats narkotinių medžiagų nevartoja jau 10 metų. R. viso konflikto metu jam grasino ir vadino jį žeminančiais žodžiais - „pyderu“, „gaidžiu“, sakė, kad jis „čia negyvens“. Jis jai atsakė: „tik negąsdink manęs, mauk greičiau iš čia per duris“. Jų bute negali lankytis bet kas, o R. pasikvietė B., kuri draugauja ir su E., ir su R. Taikytis su R. neįmanoma, ji jį viešai šmeižia, gatvėje sutikusi šaukia ir įžeidinėja. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po sužalojimo kurį laiką negalėjo išeiti į lauką, nes žmonės į ją žiūrėjo ir rodė pirštais, visiems buvo įdomu, ar tikrai liko didelis randas. Jos vyras, grįždamas iš darbo, užsukdavo į parduotuvę, kur visi jį pažinojo ir klausinėjo, kaip laikosi R. Apie 2 mėnesius beveik niekur negalėjo išeiti iš namų, o iki šiol jaučiasi nepilnavertiška. Kai buvo išimti tamponai iš žaizdos, visi aplinkiniai žinojo, kas nutiko, ir į ją žiūrėdavo. Šiuo metu ji jaučia didelį kompleksą ir vis dar atsimena kiekvieną smūgį, kurį jai sudavė A. Įvykio metu buvo neblaivi. Neturtinę žalą įvertino 8000 Eur. Ji nurodė, kad balandžio pradžioje turėjo eiti į darbo pokalbį. Šiuo metu ji nedirba apie pusantrų metų, o iki tol dirbo parduotuvėje. Jos sugyventinis šiuo metu dirba, o ji namuose gamina aksesuarus mergaitėms, taip šiek tiek prisidurdama prie šeimos pajamų. A. niekada nebandė taikytis - jis ją ignoravo, praeidavo gatvėje kaip pro nematomą žmogų. Ji negali į jį net pažiūrėti, nes jis jai kelia šiurpą. Jos (nukentėjusiosios) sužalojimas buvo dešinėje veido pusėje, nors dokumentuose nurodyta, kad kairėje. Kairysis antakis niekada nebuvo sužalotas. Dėl patirto sužalojimo negalėjo dalyvauti šventėse, negalėjo per Motinos dieną nuvykti į kapines, dėl to susipyko su teta, taip pat negalėjo dalyvauti sūnaus 20-mečio šventėje, nors tai buvo šeimos šventė. Negalėjo net šuns vedžioti, nes rajone visi ją pažįsta ir žiūri, o tai ją veikia nerviškai. Dėl patirto streso nemiega naktimis, tačiau gydytojos neprašė vaistų nuo nemigos, tik nuo padidėjusio kraujo spaudimo. Jai skauda dešinę galvos pusę, jaučia tempimą ir šios pusės tirpimą, todėl ji turi siuntimą pas neurologą. Iki įvykio tokių sveikatos problemų neturėjo - viskas prasidėjo po smūgio. Operacijos dėl šio sužalojimo nebuvo, tik susiūta žaizda. Prie civilinio ieškinio pateikė čekius už vaistus. Birželio 4 d. čekyje - „Ibuprom“ nuo skausmo (1 pakuotė - 4,28 Eur), birželio 10 d. čekyje - 2 pakuotės „Ibuprom“ už 5,98 Eur, birželio 17 d. čekyje - „Ibumetin“ už 1,49 Eur ir „Nemesil“ už 2,74 Eur, o rugsėjo 12 d. - „Ibustar“ už 3,39 Eur, iš viso 17,88 Eur. Per dieną sunaudoja 4-5 tabletes „Ibuprom“, tačiau šis vaistas jai nepadeda, o padeda tik „Nemesil“. Kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, nuo juosmens skausmo, vartoja ne dėl kaltinamojo A. veiksmų, nes šią problemą turi jau seniai. Daugiau čekių už vaistus neturi, todėl tikslina civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir prašo priteisti 17,88 Eur už vaistus ir 100 Eur už sugadintus drabužius. Šiuo metu negali kreiptis dėl plastinės operacijos, nes kiek domėjosi, gijimas trunka mažiausiai šešis mėnesius, todėl planuoja dėl to kreiptis kitais metais. Pas neurologą Jūrininkų poliklinikoje jau yra užsiregistravusi, tačiau eilė labai didelė - reikia laukti 3-4 mėnesius. Ji pergyvena dėl būsimos plastinės operacijos, nes, kiek domėjosi, randas vis tiek liks. Dėl incidento sukrėtimą patyrė ir jos vaikai.
Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina kiti įrodymai.
R. D. pareiškime nurodyta, kad 2025-03-30, apie 04.00 val., pažįstamas A. S. jai du kartus trenkė į veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2025-03-30 apie 04.00 val., būdama neblaivi kartu su K. S. atėjo į svečius pas pažįstamą E., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Pas E. jau buvo B. U. ir I. J.. E. sugyventinis A. S. atėjo šiek tiek vėliau. Pas E. visi vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjęs A. pasakė, kad nori miego. Ji jam pasakė, kad tuoj išeis. A. išėjo į kitą kambarį. Pabaigus gerti alų, ji su K. išėjo, o I. ir B. dar liko pas E. Einant link bloko durų išgirdo, kad kažkas parbėga, atsisukusi pamatė, kad A. A. pribėgęs prie jų, nieko nesakęs, jai dešinės rankos kumščiu trenkė į dešinės akies antakį ir spyrė į dešinės akies antakį. Po šių smūgių ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Jai stipriai pradėjo bėgti kraujas iš dešinio antakio. Kodėl A. taip pasielgė nesuprato, tarp jų jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 1-4).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-03-30, nakties metu, valandos neatsimena, jis su kaimyne R. D., su kuria gėrė alkoholinius gėrimus, sugalvojo nueiti į svečius pas jų bendrą pažįstamą E., gyvenančią netoliese, (duomenys neskelbtini). Pas E. buvo I., ir kitame kambaryje gyvenantis A. Jam atrodo, kad daugiau žmonių pas E. nebuvo. Jie visi pas E. gėrė alkoholinius gėrimus. Tarp jų nebuvo jokių pykčių, visi bendravo geranoriškai. Paryčiais, valandos neatsimena, jis su R. sugalvojo eiti namo. Jis su R. nuėjo iki 4-o aukšto bendros laiptinės. Jis atidarė bendro koridoriaus metalines duris ir laikė jas pradaręs. R. stovėjo šalia jo. Staiga A. priėjo prie R. ir sakydamas „kurva pyzdink iš čia“ kumščiu stipriai jai sudavė į petį, nuo smūgio R. neišlaikė pusiausvyros ir veidu trenkėsi į metalinės staktos dalį. R. atsitiesus pamatė, kad dešinėje kaktos pusėje yra kraujuojanti žaizda. Kodėl A. taip pasielgė, nežino. Jis tiksliai atsimena, kad A. R. sudavė kumščiu į pečių sritį, po ko ji veidu trenkėsi į durų staktą (1 t., b. l. 105-106).
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su A. S. gyvena bendrabučio kambaryje, (duomenys neskelbtini). 2025-03-30, nakties metu, pas ją svečiuose buvo draugės B. ir I., jos gėrė alkoholinius gėrimus. Po to ji norėjo miegoti į kitą kambarį kartu su A. S.. B. ir I. pasiliko. Nakties metu, valandos neatsimena, prabudo ir išgirdo triukšmą iš kambario, kur pasiliko B. su I. Nuėjo į kambarį ir pamatė, kad jame be B. ir I., yra jos pažįstami R. ir K. Jie visi gėrė alkoholį. Ji supykusi pareikalavo R. išeiti, nes, jai nepatiko, kad be jos žinios yra pašaliniai asmenys. R. atsikalbinėjo, nenorėjo išeiti. Ji pažadino A. S. ir paprašė, kad jis išvarytų R. A. S. nuėjo į kambarį ir R. liepė išeiti. Ji atsikalbinėjo, šaukė ant jo, kad jos nevarytų, bet galiausiai kartu su K. išėjo iš kambario į bendrą koridorių. Kartu išėjo ir A. S.. Ji stovėjo tarpduryje ir žiūrėjo į juos. Matė, kad A. S. priėjo prie koridoriaus įėjimo durų, jas atrakino ir liepė jiems eiti lauk. R. vėl pradėjo ant A. S. šaukti. Tada A. S. ranka pastūmė R. link durų, o ji neišsilaikė pusiausvyros ir veidu atsitrenkė į durų metalinę staktą. Po to jai iš kaktos pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 111-114).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentėse užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), bendrabutyje, ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, prie durų slenksčio ant grindų yra kraujo dėmės (1 t., b. l. 32-39).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint R. D., veide kaktos dešinėje pusėje yra kirstinė kraujuojanti žaizda (1 t., b. l. 42-45).
Specialisto išvadoje Nr. G 285/2025 (03) nurodyta, kad R. D. padaryta linijinė muštinė žaizda veide kaktos dešinėje pusėje, siekianti dešinio antakio vidinę sritį su poodine kraujosruva išsidėsčiusia apie žaizdą ir nusitęsiančia per dešinį antakį į dešinės akies abiejų vokų sritį. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, paveikus veido kaktos dešinę sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 49).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad R. D. 2025-03-30 5.43 val. nustatytas 2,71 prom. neblaivumas ( 1 t., b.l. 100).
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. S. kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino, nurodė, kad supykęs, kad R. atsisakė išeiti iš jo namų, ją ranka pastūmė į nugarą link durų. Nuo pastūmimo R. veidu atsitrenkė į durų metalinės staktos kraštą ir susižalojo veidą. Teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, jų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis kaltinime nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytu laiku, ranka ją pastūmė R. D., ko pasekoje ji, veido dešine puse atsitrenkė į durų staktą, tokiu būdu padarydamas jai muštinę žaizdą veide kaktos dešinėje pusėje, siekiančią dešinio antakio vidinę sritį su poodine kraujosruva išsidėsčiusia apie žaizdą ir nusitęsiančia per dešinį antakį į dešinės akies abiejų vokų sritį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo A. S. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolų duomenimis, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Specialisto išvadoje Nr. G285/20254 (03) konstatuota, kad R. D. padaryta linijinė muštinė žaizda veide kaktos dešinėje pusėje, siekianti dešinio antakio vidinę sritį su poodine kraujosruva išsidėsčiusia apie žaizdą ir nusitęsiančia per dešinį antakį į dešinės akies abiejų vokų sritį. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu daiktu, paveikus veido kaktos dešinę sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 49).
Tarp kaltinamojo veiksmų – pastūmimo, ir dėl to kilusių pasekmių – nukentėjusiosios nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra akivaizdus priežastinis ryšys. Priežastinis ryšys sprendžiamas vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus sužalojimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei ir į įrodymų visetą, laiko įrodyta, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus smurtinio pobūdžio veiksmus, kuriais kitam asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ši kaltinamojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai jog iki šios veikos padarymo kaltinamasis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, dauguma paskirtų baudų sumokėtos, dirba. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis –laisvės apribojimas, jo dydį nustatant mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, būtent tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skirtinas įpareigojimas visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Tokia bausmė ir jos dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, užtikrins socialinę bausmės paskirtį.
Taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis, ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina 1/3.
A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 154,11 Eur dydžio civilinį ieškinį A. S. dėl R. D. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 54-56). Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jai suteiktų gydymo paslaugų kaina – 154,11 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą sveikatai, privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui. Kaltinamasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas, todėl iš kaltinamojo priteisiama 154,11 Eur Valstybinei ligonių kasai.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios R. D. 8 380 Eur civilinis ieškinys, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamojo 8 000 Eur dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą ir 380 Eur turtinę žalą. Prie ieškinio pridėti vaistinių čekiai, ambulatorinio apsilankymo aprašymai, drabužių bei šlepečių fotonuotraukos (2 t., b. l. 25-36). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patikslino civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė iš kaltinamojo A. S. priteisti 8 000 Eur neturtinę žalą ir 117,88 Eur turtinę žalą. Nukentėjusioji nurodė, jog dėl patirto sužalojimo jai teko pirkti vaistus nuo skausmo, už kuriuos iš viso sumokėjo 17,88 Eur, be to, įvykio metu nepataisomai krauju sutepti jos rūbai: bliuzonas, marškinėliai bei šlepetės, kuriuos įvertino 100 Eur. Kiti jos pateikti čekiai už vaistus nesusiję su kaltinamojo padarytu sužalojimu, yra nuo juosmens skausmo, juos vartoja, nes šią problemą turi jau seniai.
Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ir pan.). Žala nėra preziumuojama ir ją turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė.
Pažymėtina, kad teismas kompensuoja tik pagrįstas išlaidas. Apie patirtų išlaidų pagrįstumą kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Taigi asmenys, turintys teisę gauti išlaidų atlyginimą, šia teise turi naudotis sąžiningai ir teisingai, nepiktnaudžiauti ja ir nepagrįstai neišlaidauti.
Į bylą pateikti čekiai, drabužių bei šlepečių fotonuotraukos, patvirtina nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 117,88 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiajai sveikata sutrikdyta nežymiai, ji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Nukentėjusioji R. D. nurodė, kad po patirto sužalojimo iki šiol jaučia fizinį skausmą, patyrė ne tik fizinį, bet ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, o taip pat įvairius nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą. Dėl sveikatos būklės ji negalėjo ne tik vykti į pokalbius dėl įsidarbinimo, bet ir ilgą laiką išeiti į lauką, dalyvauti susitikimuose bei artimųjų šventėse. Dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjo jos reputacija gyvenamojoje vietoje - tiek name, tiek visame rajone, kuriame ji gyvena jau daugiau nei 20 metų. Kadangi turi daug pažįstamų ir kaimynų, tarp jų buvo paskleista melaginga informacija apie įvykio aplinkybes, todėl daugelis jos pažįstamų domėjosi šiuo incidentu bei jos išvaizda, kas sukėlė jai papildomų neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Po patirto sužalojimo jos veide liko 12 centimetrų ilgio randas, kurį galima pašalinti tik operaciniu būdu. Ją vis dar kamuoja stiprūs galvos skausmai ir nemiga, todėl nėra aišku, ar šiuos padarinius pavyks visiškai pašalinti net ir atlikus plastines operacijas bei lankantis pas specialistus.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. S. tyčinio smurtinio veiksmo nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatyta linijinė muštinė žaizda veide kaktos dešinėje pusėje, siekianti dešinio antakio vidinę sritį su poodine kraujosruva išsidėsčiusia apie žaizdą ir nusitęsiančia per dešinį antakį į dešinės akies abiejų vokų sritį. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais sveikatos pakenkimais, jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jokių objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius, kurie ateityje sukeltų itin didelių nepatogumų nukentėjusiajai, teismui nepateikta.
Vertinant nustatytas aplinkybes ir analogiško pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad nukentėjusiosios prašomas priteisti 8000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, nes dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 150 iki 1500 Eur (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-14-616/2024 ir joje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-339-935/2024). Didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.
Todėl teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 1000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiosios R. D. civilinis ieškinys kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai R. D. šioje baudžiamojoje byloje. Iš 2025-10-29 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog už nukentėjusiajai R. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 295,83 Eur išlaidų (teisinės pagalbos gavėjas 100 proc. atleista nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo). BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į atstovės advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkintinas, bylos nagrinėjimo teisme metu valstybės turėtos išlaidos – 295,83 Eur – nukentėjusiosios atstovės advokatės pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo A. S..
Kiti klausimai.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena, esanti byloje, voke prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi;
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams. Įpareigoti A. S. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams. Įpareigoti A. S. visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Iš kaltinamojo A. S. nukentėjusiosios R. D. naudai priteisti 117,88 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 1117,88 Eur. Kitą ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. valstybės naudai 295,83 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo.
Priteisti iš kaltinamojo A. S. 154,11 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD laikmeną, esančią byloje voke prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.