- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-24
- Bylos Nr.
- 1-222-1037/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- D. V.
- Advokatai
- Irmantas Motužis, Valdas Kairys
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.4.6.2.1.1.2.5.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. V. terorizavo sutuoktinę D. V. grasindamas padaryti pavojingas gyvybei ir sveikatai veikas bei sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą: laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2019 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktinei D. V. paprašius skirtis, jai grasino sakydamas, kad apipils ją rūgštimi arba nutrenks einančią per pėsčiųjų perėją, ne mažiau kaip du kartus grasino pasamdyti draugus, dėl ko D. V. nejus, kaip ji atsidurs kapuose ar ligoninėje, ne mažiau kaip tris kartus grasino padegti sutuoktinės D. V. namą, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2019 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), grasindamas nusukti sutuoktinei D. V. galvą, metė į ją peilį, o po to ją vijosi grasindamas ją sunaikinti, padaryti galą, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 17 val., namų esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, pjaustydamas šakas, iškėlęs benzininį pjūklą į viršų grasino sutuoktinei D. V. sakydamas, jog padarys jai galą, taip panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino padaryti savo šeimos narei - sutuoktinei D. V. gyvybei ir sveikatai pavojingas veikas.
Taip pat jis 2018 metais, laikotarpyje nuo birželio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, važiuojant automobilyje, Telšių mieste, tyčia ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius savo sutuoktinei D. V. į galvą ir du smūgius - į kairės pusės skruostą, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei sukeldamas fizinį skausmą
Taip pat jis 2020 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei D. V. tyčia dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį į skruostą, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei sukeldamas fizinį skausmą.
Taip pat jis 2021 m. balandžio 27 d., apie 15 val. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankų delnais suėmęs savo sutuoktinei D. V. už kaklo jį spaudė, po to, apie 15 val. 10 min. savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tęsdamas nusikalstamą veiką, rankos delnu tyčia sudavė vieną smūgį D. V. į galvą, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei sukeldamas fizinį skausmą.
Taip pat jis 2021 m. gegužės 2 d., apie 19 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei D. V. tyčia rankos delnu sudavė du smūgius į galvą, tokiais savo veiksmais savo šeimos narei sukeldamas fizinį skausmą.
Taip pat jis 2022 m. rugpjūčio 25 d., apie 12 val., savo namų, esančių adresu - (duomenys neskelbtini), virtuvėje, savo sutuoktinei D. V. tyčia sudavė tris smūgius kumščiu į galvą bei ją pastūmė, dėl ko D. V. kairės kojos šlaunimi atsitrenkė į praustuvės spintelę, tokiu būdu padarydamas D. V. poodinę kraujosruvą kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, viršutiniame trečdalyje nežymiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis R. V. apklausiamas teisme dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino. Nurodė, kad tuo metu, kai susirgo žmona rimtom ligom, ji jam pasakė, jog jis su kita moterimi čia negyvens ir jeigu jis neišeisiąs geruoju, tai ji turinti giminių ir draugų ir jie jį iškraustysią, o jeigu jis pasišakos, tai net pasodins. Kaip nurodė kaltinamasis, tokių grasinimų jis sulaukęs, o vėliau prasidėjo įrašinėjimai. Dėl 2021 m. balandžio 27 d. nusikalstamos veikos nurodė, kad įtarimai jam nepagrįsti. Pasak kaltinamojo, jis tuo metu buvo grįžęs iš ligoninės po kairės kojos operacijos, o parodymai yra, kad jis ją vijosi į rūsį. Kaltinamojo vertinimu tai yra nesuvokiama, kaip galima po vakarykštės narkozės ryte vytis nukentėjusiąją. Visi kaltinimai yra dėl turto. Dėl 2020 m. rugpjūčio mėnesio nusikalstamos veikos nurodė, kad kaltinimai taip pat nepagrįsti. Kaltinamasis taip pat nesutiko ir su sūnaus liudytojo M. V. parodymų turiniu, kad jis girdėjęs pliaukštelėjimą. Pasak kaltinamojo, sūnaus nebuvo, tai jis pliaukštelėjimo nukentėjusiajai negalėjo girdėti. Kaip nurodė kaltinamasis, sūnus tuo metu buvo Vokietijoje. Be to, kaltinamojo vertinimu, 2020 m. sūnui buvo (duomenys neskelbtini) m. ir jeigu jis būtų panaudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją, tai sūnūs būtų sakęs – „ką čia tėvai darai?“, nes jis esąs jau senis, o sūnus jaunas. Pasak kaltinamojo, negalėjo jis nukentėjusiajai suduoti, gal ranką ir pakeldavęs, pasakydavęs kad tylėtų, ką čia šnekanti ir viskas. Kaltinamajam nesuvokiama, kaip įmanoma vairuojant suduoti smūgį, tokiu atveju atsidursi griovyje arba medyje. Rankos kėlimas, pasak kaltinamojo, tai tik gestikuliavimas. Pasak kaltinamojo, buvo vienintelis smurto atvejis ir jis vyko labai seniai, turbūt 2008 m. kai su lietsargiu sudavė nukentėjusiajai. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o daugiau tai nėra sudavęs. Dėl nusikalstamos veikos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nurodė, kad jis neleidęs jai į lauką išeiti, nes ji turėjo jam pasakyti kada jam virvę traukti į apačią kada kelti. Pasak kaltinamojo, jam buvo labai liūdna, kad buvo tikslas išsivalyti kaminą ir ji atsisakė, pradėjo mojuoti, isterikuoti, šaukti ant jo visa pamėlynavus, drebėti. Taip viskas ir baigėsi. Kaip nurodė kaltinamasis, jis jos nepastūmęs, nesudavęs, tik duris uždarė į virtuvę, o ji ten ėjo, barškėjo, šaukė „brūds, brūds“, o jis ėjo į lauką. Kaltinamasis nežino kaip jai sužalojimas kairėje šlaunyje atsirado – ji sunkiai vaikščiojo, galėjo užkliūti į kokią spintelę. Pasak kaltinamojo, jau prieš du metus nebebuvo kam nei jam jos mušti, nei ji jam kažką galėjo padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą.
Pagal kaltinamajame akte suformuotą kaltinimą šiai bylai aktualus alternatyvusis veikos požymis sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-346-303/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, sistemingumas kaip objektyvioji nusikalstamos veikos pusė šioje byloje pasireiškė nuolatine psichine prievarta, kurią lydėjo nuolatiniai garsinimai: apipilti rūgštimi, nutrenkti einančią per pėsčiųjų perėją, pasamdyti draugus, padegti nukentėjusiosios namą, galvos jai nusukimu lydėjusiu peilio metimu į nukentėjusiąją.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios apklausų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu 2023 m. liepos 25 d. patvirtintų parodymų jai sunku apie visus atvejus papasakoti, nes visų atvejų ji jau net nebeprisimenanti, tai buvo praktiškai jos kasdienybė. Pasak nukentėjusiosios, ji senai norėjo skirtis su vyru. Tikslaus laiko ji neprisimena, bet tai galėjo būti laikotarpyje nuo 2017 m. iki 2019 m. Prisimenanti ji tik tiek, kai jos mama dar buvo gyva, ji būdama namuose (duomenys neskelbtini) vyro paprašė skirtis. Tada jis jai pagrasino, kad jis prie jos nekiš rankų, grasino, kad ją kas nors apipils rūgštimi, arba nutrenks einančią per perėją. Taip pat ji nurodė, kad nurodytu laikotarpiu, namuose adresu : (duomenys neskelbtini) kaltinamasis ne mažiau kaip du kartus grasino jai, kad pasamdys savo draugus ir ji nejus kaip atsidurs kapuose ar ligoninėje, dėl to, kad ji nori skirtis. Taip pat R. ne mažiau kaip tris kartus jai grasino, kad jai pabandžius išsiskirti, jis padegs jos namą. Kaip nurodė nukentėjusioji, visi išvardinti grasinimai atrodė realūs, ji bijojusi, kad iš tikrųjų jai ką nors jis ar jo draugai gali padaryti, dėl to ji ir bijojo su juo skirtis, gyveno baimėje, įtampoje, visą laiką jautėsi nesaugi. Taip pat ji nurodė, kad laikotarpyje nuo 2018 m. iki 2019 m. ji rūpinosi savo sergančia mama. Pirmiausia jai vyras liepdavo pasirūpinti juo, o tik po to mama, jeigu ji pirmiau eidavo rūpintis mama, jis grasindavo, kad nusuks jai galvą. Šiame laikotarpyje, tikslaus laiko ji neprisimena, tačiau po vyro išsakyto grasinimo, kad jai nusuks galvą, jis namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo antro aukšto virtuvėje, metė į ją peilį, bet į ją nepataikė. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji tada labai išsigando, galvojo, kad jis jai ką nors tikrai padarys, todėl išbėgo iš virtuvės laiptais į apačią, į namo pirmą aukštą. Kai bėgo tais laiptais, jis ją vydamasis grasino, kad ji niekur nepabėgs, jis ją vis tiek sunaikins, padarys jai galą. Kaip pamena nukentėjusioji, ji nuo jo spėjo pabėgti pas mamą ir užsirakino duris, ji prisimena, kad jis daužė tas duris, prašė jas atidaryti. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį, kai namuose adresu (duomenys neskelbtini), su vyru genėjo obelų šakas, jis jai grasino iškėlęs benzininį pjūklą sakydamas "Aš padarysiu tau galą". Pasak nukentėjusiosios, ji labai išsigando, visa drebėjo ir tikrai galvojo, kad jis jai kažką padarys, bet nieko tą vakarą nepadarė, tik jis pjovė tas šakas su tuo pjūklu prie pat jos rankų, ji tada jautė didžiulį stresą ir baimę. Kaip nurodė, nukentėjusioji ji negalėjo nuo jo tiesiog nueiti, nes žinojo, kad jis ant jos šauks ir vis tiek lieps eiti darbuotis. Pasak nukentėjusiosios, jis tyčia ją taip gąsdino ir jai susidarė toks įspūdis, kad jis jausdavo malonumą ją gąsdindamas (t. 1, b. l.18–19, 110–112, 117–119, 124–125, 135, 138, 143–144, 3 t. b. l. 3–5).
Šiuos nukentėjusiosios parodymus apie nepakeliamą psichologinę įtampa, lydėjusius grasinimais kaltinime nurodytu laikotarpiu patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Nepaisant to, kad kaltinamojo vaikai E. M., D. A. ir M. V. apklausti teisme kaip liudytojai tik abstrakčiai nurodė, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laikotarpiu grasino mamai, tačiau tai neeliminuoja nukentėjusiosios parodymų pagrįstumo.
Teisiamojo posėdžio metu 2022 m. liepos 20 d. apklausiama E. M. nurodė, kad kaltinamasis grasino, kad mamą nuveš į mišką, pakas po velėna, nutrenks einančią gatve, sutraumuos visais įmanomais būdais. Pasak liudytojos, mama nuolat jautė įtampą. Kai liudytoja grįždavo namo girdėdavo grasinimus, keiksmažodžius- „žertva, k.“. Pasak liudytojos, mamai pastoviai buvo daužoma galva, ji buvo mušama į galvą ir ji pati ją vežė pas neurologą į Santaras, pas gydytoją V. Tada ji sužinojo, šitą baisią diagnozę ir gydytojas jai patvirtino, kad tą ligą galėjo išprovokuoti smūgiai į galvą. Pasak liudytojos, ji visų trenksmų nežinojo, mama slėpė nuo jų. Kaip nurodė liudytoja, 2018 m. buvo grasinimai, kiek jai teko išgirsti iš aplinkinių, kad nusuks jai galvą, metė į ją peilį, peiliai buvo metami dažnai.
Panašias aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas ir M. V. (2023 m. liepos 20 d. teisiamasis posėdis). Liudytojas nurodė, kad kaltinamasis yra jo tėvas ir nuolat grasindavo mamai, kad padegs namą, išveš į „Švėksną“, nutrenks per perėją, jam sakydavo, kad įstums į sieną, sutraiškys. Būdavo tas pats per tą patį, nebūdavo tokios savaitės, kad būtų namuose ramus gyvenimas, vis kažkas atsitikdavo dėl mažiausios smulkmenos būdavo iškeltas triukšmas, net ir kaimynai gali patvirtinti, kad dažnai būdavo kviečiama policija. Kaip nurodė liudytojas, kai seneliai būdavo gyvi, kviesdavo policiją, nes ir močiutei kliūdavo, ir senelį buvo nuspyręs, nustūmęs, su vandeniu karštu buvo apliejęs. Pasak liudytojo, mama nepasakodavo tų dalykų, jie labiau sužinodavo tik tada, kai ji emociškai pratrūkdavo. Ji gana stiprus žmogus tiek fiziškai, tiek emociškai, ji susitvardydavo, gaudavo mušti – paverkdavo, nusiramindavo ir vėl eidavo savo darbus daryti, nebūdavo taip, kad mama paskambintų ir sakytų mane primušė, man reikia pagalbos. Pasak liudytojo, juos vaikus ji norėdavo taip apsaugoti.
D. A. apklausta 2023 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad aplinkybių buvo daug ir ji visų metų sekos tikrai negalinti atkartoti. Pasak liudytojos, ji 2017 m. jau gyveno savo gyvenimą ir kitame mieste, todėl jai sunku nurodyti konkrečias aplinkybes. Kaip nurodė liudytoja, buvo laikas, kai mama gyveno krizių centre 2020 m. Kaip nurodė liudytoja, jie (vaikai) bendravo su krizių centro darbuotoja ir mama bijodavo pareiti namo. Namuose ji liko viena ir buvo agresija. Ji buvo išsakiusi tėvui kad nori skirtis. Skyrybų byla buvo pradėta po įvykio, kai jos kartu su drauge važiavo kažkur ir kažkas atsitiko, kad mamos ta draugė buvo tėvo aprėkta ir išvadinta necenzūriniais žodžiais.
Įvertinus šiuos liudytojų parodymus konstatuotina, kad nors jie ir yra abstraktesnio pobūdžio, tačiau ne dėl kaltinime nurodytų aplinkybių neegzistavimo, bet dėl to, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu tėvų namuose apklausti liudytojai jau nebegyveno. Kaip nurodė liudytojai, nukentėjusioji jiems labai nedaug pasakodavo, tik fragmentiškai pasiguosdavo, nes taip norėjo juos apsaugoti ir tik protarpiais prasiverždavo jos kančia ir skausmas be konkrečių detalių. Be to, liudytojams labai sunku buvo išskirti konkrečius atvejus, nes jų buvo labai daug. Išklausius minėtų liudytojų parodymų darytina išvada, kad nepaisant kaltinime inkriminuojamo laikotarpio, jie visą gyvenimą prisimena, kaip kaltinamasis nuolat grasindavo, nuolat būdavo konfliktai, fizinis smurtas ir didžiulė psichologinė įtampą. Dėl to jų parodymų turinys vertintinas kaip patvirtinantis nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes.
Nepaisant parodymų abstraktumo nukentėjusiosios parodymų pagrįstumą patvirtina ir R. B., kuri buvo apklausta teisiamojo posėdžio metu 2023 m. liepos 25 d. Apibendrinant jos parodymų turinį konstatuotina, kad kaltinamasis nuolat grasindavo nukentėjusiajai susidorojimu, dažnai ją žemindavo ir vadindavo necenzūriniais žodžiais.
Liudytoja apklausta D. V. teisiamojo posėdžio metu 2023 m. liepos 27 d. nurodė, kad D. norėjo skirtis ir dėl to R. jai grasindavo. Pasak liudytojos, ji girdėdavo, kad R. jai grasino nužudymu, į mišką išvežimu, prie medžio pririšimu, po bėgiais pakišimu. Nepaisant to, kad liudytoja negalėjo tiksliai nurodyti, kurių skyrybų metu kaltinamasis grasino nukentėjusiajai, tačiau ji patvirtino, kad nukentėjusioji prieš porą metų bėgo iš namų, gyveno socialiniuose namuose. Kaip nurodė liudytoja, pastoviai viskas buvo ir D. sunku buvo šeimoje.
Šių parodymų turinys tik dar kartą patvirtina nukentėjusios parodymų pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Aplinkybę, kad kaltinamojo R. V. grasinimai kaltinime nurodytu laiku kėlė nepakeliamą psichologinę įtampą nukentėjusiajai ir tai turėjo pasekmes patvirtina ir 2023 m. liepos 27 d. teisimojo posėdžio metu liudytojomis apklaustos Telšių krizių centro darbuotojos T. V. ir E. P. Kaip matyti iš jų parodymų turinio, nukentėjusioji pasakojusi joms visą savo gyvenimą įskaitant ir kaltinime nurodytą laikotarpį. Pasak liudytojos T. V., nukentėjusioji dėl tokio ilgalaikio traumavimo, kai žmogus negali pasipriešinti stipresniam žmogui, galiai pajautė didelį neįgalumo jausmą, ji jautėsi auka, negalėjo pasipriešinti. Pasak liudytojos, ji D. pamatė tokią kaip susigūžusį mušamą šuniuką demonstruojantį besąlyginį paklusimą, kad tik viskas būtų ramu ir gerai. Liudytojos vertinimu, tai yra aukos sindromas, labai stipriai išsivystęs neįgalumo jausmas. Kaip nurodė liudytoja T. V., kai D. buvo krizių centre, jos kalba pasitaisė, o kai grįžo į namus ir jos su socialine darbuotoja nuvažiavo pas ją, tai net išsigando, taip stipriai ji buvo paveikta, vėl baimės, kalbos strigimas.
Pasak liudytojos, E. P., nukentėjusioji buvo sugniuždyta. Liudytojos vertinimu, ji tikrai negalėjo išsigalvoti tokios istorijos, visa jos kūno kalba rodė tikrovę, ji pradėdavo drebėti pamačiusi telefono ekrane vyro vardą, tuo metu ji kalbėjo pakankamai gerai, tik kai kalba paliesdavo vyrą, kažkokius įvykius tai jos žaisdavo tokią spėlionę, tik kai nurimdavo, jos galėdavo kažkiek susikalbėti. Kaip nurodė liudytoja, vien tik tai, kad skambutis ją tiek išbalansuodavo, tai rodė, kad viskas tikra.
Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-3/2022 išvadoje nurodyta, kad D. V. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu (nuo 2017 m. iki 2021 m. gegužės) nustatyti psichikos sutrikimai: pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimas. D. V. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu pagal savo psichinę būseną individualius psichologinius ypatumus ir įvykio aplinkybes galėjo ir šiuo metu gali adekvačiai suprasti jos atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį ir reikšmę, įvertinti situacijos pavojingumą, suprasti bylos aplinkybes, tačiau negalėjo jiems adekvačiai pasipriešinti. D. V. juridiškai reikšmingu laikotarpiu nebuvo ir šiuo metu nėra konstatuojami tokie psichikos, intelekto, pažinimo, mąstymo sutrikimai, kurie būtų trukdę juridiškai reikšmingu laikotarpiu ar trukdytų dabar adekvačiai suvokti bylai reikšmingas aplinkybes ir trukdytų duoti parodymus. D. V. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti, išgalvoti aplinkybes meluoti, kerštauti, apkalbėti įtariamąjį, atvirkščiai, jai būdinga padidinta psichologinė priklausomybė nuo įtariamojo. D. V. daugiau apklausti nerekomenduotina (2 t. b. l. 108-117).
Nurodytų įrodymu visuma leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje. Jo padaryta veika atitinka visus šiai veikai būdingus objektyviuosius požymius. Kaltinamojo objektyviąją pusę sudarančių veiksmų atlikimą sudaro sutuoktinės D. V. terorizavimas grasinant padaryti pavojingas gyvybei ir sveikatai veikas bei sistemingu jos bauginimu naudojant psichinę prievartą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų kryptingumą kaip siekį sistemingai bauginti nukentėjusiąją naudojant psichinę prievartą išsakant kaltinime nurodytus grasinimus. Teismas konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų turinys neleidžia pripažinti pagrįsta gynybos išreikštą poziciją, kad kaltinamasis iš esmės yra teisiamas už pagarbos stoką šeimoje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamojo veiksmų turinys savo pavojingumu yra peraugęs civilinių šeimos teisinių santykių turinį ir patenka į baudžiamųjų teisinių santykių reguliavimo sritį. Pažymėtina, kad liudytojų parodymų kontekstas labai aiškiai ir nedviprasmiškai parodo, kokią didelė psichologinę įtampą ir nepakeliamą atmosferą sukeldavo kaltinamojo veiksmų turinys. Teismas konstatuoja, kad bendras bylos kontekstas suformuotas įrodymų pagrindu pranoksta netgi fragmentiškai laiko aspektu kaltinime nurodytus ir kaltinamojo išsakytus grasinimus. Vis dėlto viską suvedus į vieną visumą tenka konstatuoti kaltinamojo atliktų veiksmų sistemiškumą terorizuojant nukentėjusiąją D. V. ir yra vertintinas kaip nusikaltimas numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. V. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų (nusikalstama veika 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnuo, 2020 m. rugpjūčio mėnuo, 2021 m. balandžio 27 d., 2021 m. gegužės 2 d. 2022 m. rugpjūčio 25 d.), kurios numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu 2023 m. liepos 25 d. patvirtinti parodymai leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Nukentėjusioji nurodė, kad 2018 m. vasarą, tikrai neprisimenanti, koks tai buvo mėnuo, žino, kad tai buvo dienos metas, važiavo su vyru mašina, važiuojant mašinoje, Telšių mieste, dienos metu, vyras rankos kumščiu arba delnu (su kuo tiksliai neprisimena) ne mažiau kaip du smūgius jai sudavė į galvos sritį, tai jai sukėlė fizinį skausmą galvos srityje. Kaip nurodė nukentėjusioji tuomet ji susilenkė, vyras jai liepė nežiūrėti į grindis, liepė žiūrėti į jį ir neverkti ir tada sudavė jis jai dar du kartus į kairės pusės žandą, netoli akies srities dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat jis jai pasakė, kad vieni juokai jam ją užmušti. Mašinoje tuo metu važiavo vieni. Dėl to, kad vyras ją sumušė, ji į medikus nesikreipė, nors galvoje tuo metu buvo likęs guzas, o kairės pusės sritis apie akį buvo pamėlusi. Niekas jos sužalojimų tuo metu nematė, apie tai niekas negali paliudyti. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji pati vengdavo apie tai kam nors pasakoti, jai būdavo gėda. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad 2020 m., praeitą vasarą, ji žino, kad tai buvo po jos chemoterapijos, tai galėjo būti rugpjūčio mėnuo. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji prisimena namuose adresu (duomenys neskelbtini), buvo jos sūnus M. V. Pasak nukentėjusiosios, vyras liepė jai ravėti daržą, liepė eiti darbuotis, negulėti. Ji prisimena pasakiusi, kad jai nuo tos chemijos yra silpna, tada jai būnant namo pirmo aukšto virtuvėje, kai ji gamino valgyti, R. prie jos priėjęs vieną kartą dešinės rankos delnu jai stipriai sudavė į skruostą, tačiau ji nepamena į kurį, atsimena, kad jos žandas visas buvo raudonas, toks smūgis jai sukėlė fizinį skausmą, ji pradėjo verkti. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nežino, ar M. matė, kaip vyras jai delnu sudavė į žandą, bet jos nuomone, sūnus turėjo tai girdėti. Nukentėjusioji gali patvirtinti, kad M. matė, kad ji po to verkė. Tą kartą ji į medikus nesikreipė, jai buvo tik žandas paraudęs, mėlynės tą kartą jai ant žando nebuvo. Pasak, nukentėjusiosios, 2021 m. balandžio mėnesį 27 dieną, apie 16 val. kai vyras grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), po kelio menisko operacijos, jis jos paklausė ar ji padarė valgyti, ar pakūrė pečių ir panašiai. Ji pasakiusi, kad viską padarė. Jis jai priekaištavo, kad ji su juo nešneka ir jis būdamas virtuvėje metė į ją peilį. Tuo metu ji stovėjo tarpduryje tarp kambario ir virtuvės, bet peilio į ją jis nepataikė, peilis nukrito ant žemės, prie jos kojų. Kaip nurodė liudytoja, jis tą peilį į ją metė netikėtai ir staiga, grasinimų prieš metant peilį, jis jai jokių neišsakė. Kaip nurodė liudytoja, tada ji išsigando ir nubėgo į rūsį, bet nebespėjo durų užkabinti kabliu. Tada ji ją pasivijo, abiejų rankų delnais suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, sakydamas, kad jis viena ranka ją gali pribaigti. Kaip nurodė liudytoja, tuo metu, kai jis ją suėmė už kaklo, tai jai sukėlė fizinį skausmą, skaudėjo kaklo sritį ir ji labai išsigando jo žodžių, galvojo, kad tikrai jai jis kažką padarys. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji paprašė jo liautis, pasakė, kad išvirė ir valgyti, ir malkas parsinešė, tada vyras ją paleido ir liepė jai ramintis ir eiti į savo trobą, nešaukti. Kaip nurodė nukentėjusioji į medikus ji dėl suspausto kaklo nesikreipė, sužalojimų tuo metu ji nepatyrė, tai jai sukėlė fizinį ir psichologinį skausmą. Taip pat paaiškino, kad 2021 m. balandžio 27 d., kai ji buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 19 val. vyras, neatsimena dėl ko šaukė ant jos, dėl kažko kabinėjosi, ji tuo metu sėdėjo lovoje ir telefone buvo įjungus diktofoną. Tada jis priėjo prie jos ir norėjo iš jos atimti telefoną, nes jis įtarė, kad ji viską įrašinėja. Kaip nurodė liudytoja, R. ją sėdinčią lovoje rankomis pastūmė, dėl to ji atsigulė lovoje, o jai už nugaros liko telefonas, kuriame buvo įjungtas diktofonas. Tada jis jai sudavė rankos delnu (nežino kurios rankos, nes neatsimena), į galvos sritį, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą galvos srityje, skaudėjo jai tą galva visą vakarą, bet į medikus dėl to ji nesikreipė, akivaizdžių sužalojimų galvos srityje nebuvo. Garso įrašą nurodė vėliau pateiksianti prie bylos (t. 1, b. l.18–19, 110–112, 117–119, 124–125, 135, 138, 143–144, 3 t. b. l. 3–5)
Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo 2022 m. birželio 6 d. papildomos apklausos, kuri užfiksuota garso įraše nukentėjusioji tikslino nusikalstamos veikos 2022 m. balandžio 27 d. įvykio aplinkybes ir nurodė, kad vyras po operacijos grįžo į namus apie 14 val., tai įvykis „sklepe“ galėjo būti apie 15 val., bet tiksliai neatsimenanti. Nukentėjusioji atsakydama į tyrėjos klausimą, kokiu laiku sutuoktinis R. V. 2021 m. balandžio 27 d. jai delnu sudavė į galvos sritį, ji nurodė, kad tai galėjo būti 15 val. 10 min. Pasak liudytojos, pirmoje apklausoje ji nurodžiusi, kad tai vyko 19 val., tiksliai nežinodama ir neprisimindama tikslaus laiko, o nuo to laiko, kai vyras ją "sklepe" smaugė, nepraėjus nei valandai, jis jai sudavė delnu į galvą.
Iš nukentėjusios 2023 m. gegužės 6 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji nurodė, jog 2021 m. gegužės 2 d. apie 19:00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainėje, jos vyras R. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., pargriovė ją ant ten esančios sofos, paėmęs už pečių ją purtė bei sudavė ne mažiau du smūgius rankos delnu į galvos sritį, kurio metu ji pajuto fizinį skausmą. Kaip nurodė nukentėjusioji, įvykio niekas nematė ir negirdėjo, namuose buvo tik ji ir jos vyras R. V.. Po įvykio į policiją nesikreipė, nes vyro R. V. bijo. Dėl smūgių sudavimų į medicinos darbuotojus taip pat nesikreipė, nes po įvykusio konflikto sužalojimų ant jos kūno neišliko. Kaip nurodė nukentėjusioji, dėl vyro R. V. smurtavimo jos atžvilgiu į policiją paskutinį kartą kreipėsi maždaug prieš 15 metų ir nori, kad toks vyro R. V. elgesys nebesikartotų. Kaip nurodė nukentėjusioji nuo tokio elgesio jaučiasi psichologiškai palūžusi, nebenori tylėti, nori, kad jai būtų suteikta pagalba, o vyras R. V. dėl tokio savo elgesio atsakytų įstatymų nustatyta tvarka.
Nukentėjusiosios 2022 m. rugsėjo 8 d. apklausos protokolas atsakant į konkrečius tyrėjos klausimus nukentėjusioji nurodė, kad jos sutuoktinis R. V. 2022 m. rugpjūčio 25 d., virtuvėje sudavė jai tris smūgius kumščiu į galvą bei ją pastūmė ir ji kairės kojos šlaunimi atsitrenkė į praustuvės spintelę.
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad D. V., atliekant psichofiziologinį tyrimą taikant Jutos palyginimo zonos metodiką, priklausančią melo nustatymo metodikų grupei, į jai teste užduotus tikrinamuosius klausimus, sakė tiesą (2 t. b. l. 80-83). Dėl to netikėti jos parodymais, kuriuos ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu nėra pagrindo. Be to, atitinkamai šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir teisimojo posėdžio metu apklausti liudytojai.
Liudytoja apklausta D. A. nurodė, kad buvo 2022 m. ruduo. Gal tai buvo rugpjūčio mėnesį, mama atvažiavo ir jie pamatė mėlynes ir tada pradėjo kalbėti apie tai kas atsitiko. Iš socialinės darbuotojos N., ji gavo skambutį, kad rado mamą verkiančią. Tada ji paprašiusi, kad suruoštų ir mama atvažiuotų pas ją į Kėdainius. Kaip nurodė liudytoja, ji mamą kvietusi tam, kad nusiramintų ir pabūtų kitoje aplinkoje. Joms bekalbant pamatė mėlynes ant kojos ir berods, ant riešo ir dar jai sakė kad į galvą buvo gavusi smūgių. Kaip nurodė liudytoja, ji su socialinės darbuotojos pagalba išsiaiškino kas ten atsitiko. Kaip ji supratusi buvo iškviestas kaminą valantis žmogus ir kažkas tarp tėvų įvyko, lauke ar kambaryje buvo susistumdymas su tėvu, virtuvėje įvyko kažkoks kivirčas, jie susistumdė, buvo panaudota fizinė jėga prieš mamą ir tada atvažiavo socialinė darbuotoja N. ir rado mamą verkiančią. Taip pat ji nurodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. vyko kažkokie barniai, kai mama atsiliepė telefonu, buvo kažkoks epizodas per mamos dieną, tačiau tiksliau ji papasakoti teismui apie tai nieko negalėjo.
Liudytojas M. V. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24-25 d. sužinojo, kad mamai buvo suduota, atsirado mėlynė, sesės jam atsiuntė nuotrauką. Tuo metu jis buvau užsienyje, dirbo, bet jam buvo apie tai pranešta, nors to įvykio nematė. Žino tik tiek, kad buvo mėlynė, mama pasakė, kad jai sudavė tėvas, pati mama buvo susigraudinusi, apie tai kalbėti jai buvo sunku. Kaip nurodė liudytojas, jam atrodo, kad jau tada buvo atsiradusi problema dėl kalbos. Taip pat jis nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, po mamos chemoterapijos buvo toks įvykis, kai mamai eilinį kartą buvo liepta eiti darbuotis į lauką, užsiimti žemės darbais, mamai buvo labai sunku po chemoterapijos. Kaip nurodė liudytojas, jis buvo kitame kambaryje, pirmame aukšte ir girdėjo, kad buvo konfliktas. Kaip nurodė liudytojas, jis girdėjęs ir plekštelėjimą, o paskui pamatęs raudoną mamos skruostą.
Liudytoja E. M. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio paskutinę savaitę, berods 25 d. buvo įvykis namuose, po kurio mama atvyko į Kauną, ji atvažiavo išsigandusi, ji parodė ant klubo mėlynę. Kaip nurodė liudytoja, ji nuvežė mamą į ekspertizę įvertinti, dar pats ekspertas užklausė, ar tėvas buvo blaiviu protu. Taip, ji atsakiusi, visi smurto atvejai yra įvykdyti blaiviu protu. Mama pasakojo, kad jai davė ranka ar kumščiu į galvą, į smilkinį du kartus ir pastūmė į spintelę. Ji buvo neįgali, silpna, jai sukilo įtūžis, kad tėvas sugeba taip elgti su neįgaliu žmogumi. Dėl kiekvienos smulkmenos buvo daužymai. Atsimena, kad 2021 m. gegužės mėn. Mamos dienos proga ji grįžo su dukromis pasveikinti mamos. Kaip nurodė liudytoja, jos prabuvo savaitgalį ir jai išvykus į Kauną ir vakare paskambinusi mama buvo labai liūdna, ji pasakė, kad prieš ją buvo pakelta ranka, ji eilinį kartą gavo į galvą, tik nepamena kiek kartų. Priežasčių nebuvo, buvo norma mesti, daužyti kumščiais. Tai buvo rutina, sistemingumas, kai buvo smurtas. Kaip nurodė liudytoja, ji net negali įvardinti, kiek kartų tas smurtas buvo. 2020 m. rugpjūčio mėn., mama buvo grįžusi po chemoterapijos, ji verkė, nes ją vertė eiti į daržą ravėti. Kaip nurodė liudytoja, mama pati jai tada paskambino ir pasakė. Virtuvėje ji eilinį kartą tada gavo į galvą, kad atsisakė eiti į daržą. Pasak liudytojos, ji ne kiekvieną kartą kreipdavosi į gydytojus, kiek ji žiūrėdavo jai galvą, tai matosi tie randai, ji yra šukavusi jos plaukus, tie randai yra likę, jie labai gerai matosi. Be to, liudytoja nurodė, kad 2021 m. balandžio mėnesį tėvas grįžo po menisko operacijos ir dėl kažkokių priežasčių lygiai taip pat įėjo į jos kambarį ir puolė, sudavė jai per veidą ar galvą, tiksliai nenurodė. Pasak liudytojos, kai jis grįždavo, mama turėdavo kalbėti su juo nori nenori, bet turi kalbėti. Kaip nurodė liudytoja apie šį atvejį sužinojo iš mamos, turbūt su broliu, su sese pasikalbėdami. Kaip nurodė liudytoja, tėvas spaudė jai kaklą, tačiau detalių ji negali įvardinti, gali būti, kad peilis skrido, nes tų peilių skridimų buvo daug.
Liudytoja N. R. nurodė, kad D. V. yra jos klientė. Pati liudytoja yra socialinės darbuotojos padėjėja, dabar jau nebebendrauja su D. Pasak liudytojos, įvykis buvo, kai ji iškvietė policiją, kai rado D. verkiančią. Iš pradžių ji jai paskambino ir paklausė ar galinti atvykti, D. atsakė, kad ne. Kaip nurodė liudytoja paskui jai paskambino kažkas, vardo neprisimena, gal D. ir jai sakė, kad atėjo pas D. ir rado ją verkiančią ir paprašė, kad ji pamatytų ją. Pasak liudytojos, tada ji nuvažiavo ir pamatė D. verkiančią, drebančią. D. jai sakė, kad jai trenkė, stūmė ir buvo šaldytos dešrelės uždėtos ant rankos. D. sunkiai ėjo suprasti, bet sakė, kad jai trenkė sklepuose. Ji tikrai buvo strese ir lygtai viena pusė buvo pamėlynavusi, paraudonavusi. Kaip nurodė liudytoja, ji pati pasimetė, kad žmogui su negalia gali kažką daryti. Pasak liudytojos, D. įvardijo kas ją nuskriaudė – sakė, kad V. Ji supratusi, kad konfliktas buvo įvykęs neseniai. Kaip nurodė liudytoja, viskas vyko praeitų metų vasarą, tiksliai nepamena kokiu laiku. Liudytoja nurodė, kad matėsi raudonumas veido srityje. Kaip nurodė liudytoja, tą dieną ji skambino dukroms ir apie tą įvykį iš jos ir sužinojo. Kiek pamena liudytoja ji skambino lyg ir E.
Liudytoja D. V. 2023 m. liepos 27 d., teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji kažkokią dieną, tai buvo pernai rudeniop, ji D. paskambino norėdama sužinoti kaip ji jaučiasi, tada ji dar galėjo pasakyti kažkokius žodžius. Ji pasakė, kad „blogai“ ir pradėjo verkti. Ir taip stipriai pradėjo verkti. Kaip nurodė liudytoja, ji žinojo, kad ji ir vaikščioja sunkiai, būna, kad pargriūna ir negali atsikelti. Tuo metu R. jau turėjo būti Klaipėdoje ir darytis operaciją. Kaip nurodė liudytoja, ji supratusi, kad D. yra viena ir įsivaizdavo, kad jai sunku. Tada ji atvažiavusi pas ją ir pamatė, kad kieme mašinos stovi ir paklausė „kas jai yra?“, o ji neatgavo žado, verkė. Tada ji parodė liudytojai, kad davė jai į galvą, spyrė į koją. Kaip nurodė liudytoja, ji paklausė kas ir ji atsakė, kad R. Tada R. pats įėjo pasiteisinti ir sakė „sakiau jai šaukti, kad tarpininkauti tarp kaminkrėčių ir jo“. Liudytoja supratusi, kad D. nepakluso, ji ir taip negalėjo kalbėti, ji neturėjo balso ir kaip jai ten reikėjo dalyvauti, liudytoja nesuprato. Liudytoja nurodė, kad R. emocijos liejosi per kraštus. Liudytojos vertinimu, jis daug sau leidžia, todėl jis ir paleido rankas į darbą. Kaip nurodė liudytoja, ji puolė pagelbėti D., pradėjo dėti kompresus. R. sakė, kad nieko nepadaręs, tik pastūmęs ją, o D. rodė, kad jai dėjo į galvą, į koją. Ir dar krūtinėje buvo raudonos dėmės. Kaip nurodė liudytoja, nesimatė kojos sumuštos, ji net nežiūrėjusi. Paskui atvyko socialinė darbuotoja ir ji kažkam skambino, o po to jai turbūt liepė skambinti policijai ir pranešti. Kaip nurodė liudytoja, ji nieko nežino apie policijos atvykimą. Trumpam buvo atvažiavęs ir jos vyras. Liudytoja samprotavo, kad jis matyt pergyveno dėl jos, nes ji paskambino ir pasakė, kad D. čia ne kas, kad R. prisidirbęs ir pasak liudytojos jos vyras išsigando, kad nebūtų smurto prieš ją. Vyras pasibaimino, nes pažįsta R., žino jo emocijas.
Kitų objektų 2023 m. gegužės 14 d. apžiūros protokole, kurio metu buvo apžiūrėtas DVD laikmenoje esantis garso įrašas, gautas 2023 m. gegužės 13 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole patvirtina, kad garso įrašo "Balsas 021" apžiūra, kuriame girdimas vyro ir moters dialogas, kurio metu vyras niršta ant moters, priekaištauja jai, vadina įžeidžiančiais žodžiais, girdimas pliaukštelėjimas, po kurio girdimas moters balsas : "Uj, va!", po to vyro reikalavimai su grasinimais duoti telefoną, pabučiuoti, moters priekaištas dėl mušimo: "Vo vo dar...muškis" ir verkimas (2 t. b. l. 35-38). Šis įrodymas patvirtina smurto atvejį, kuris įvyko 2021 m. balandžio 27 d. šią datą patvirtina kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad mobiliajame telefone "Samsung", kurį pateikė D. V., yra įrašyti garso įrašai, tarp kurių yra analogiškas pateiktam prie ikiteisminio tyrimo medžiagos garso įrašui "Balsas 021". Prie šio garso įrašo matomi skaičiai 04-27 15:10 (2 t. b. l. 44-52).
Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktame mobilaus ryšio telefone "Samsung Galaxy J4+", vidinėje atmintyje rasti užklausti garso įrašai ir pateikti įrašų sukūrimo laikai. Tyrimo atlikimo metu mobilaus ryšio telefone nurodytas laikas atitiko realų laiką. Tikėtina, kad tyrimui aktualių garso įrašų sukūrimo laikas atitinka realų laiką (2 t. b. l. 58-60).
Aplinkybę, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata 2022 m. rugpjūčio 25 d. patvirtina Valstybinės teismo medicininės tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 5 d. specialisto išvada.
Vertindamas šiuos įrodymus dėl smurto artimoje aplinkoje teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojų parodymai, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pakankamai nuoseklūs bei neprieštaringi sudarė vieningą įrodymų seką ir kontekstą. Vien tik tai, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu dėl progresuojančios ligos nulėmusios jos sveiktos būklę negalėjo visko dar kartą papasakoti, o tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nekeičia fakto, kad jos parodymai gali būti pripažinti įrodymu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, kuriais nesiremti teismas neturi pagrindo. Be to, teisimojo posėdžio metu vykusio 2023 m. rugsėjo 4 d. apklausta ir tyrėja, kuri fiksavo nukentėjusiosios parodymus. Ji nurodė, kad parodymus nukentėjusioji davė laisva valia, buvo galima suprasti ką ji kalbėjo. Vien tik tai, kad gynyba dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės neturėjo galimybių užduoti klausimų nukentėjusiajai nekeičia parodymų turinio esmės, nes nukentėjusiosios parodymai aiškūs ir nuoseklūs, prieštaravimų nebuvo. Vienintelis prieštaravimas tarp nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų pirminių parodymų dėl nusikalstamos veikos padarytos 2021 m. balandžio 27 d. laiko buvo pašalintas papildomai apklausus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąją ir pačios nukentėjusiosios pateikto įrašo, kuris patvirtina, kad nusikalstama veika buvo tęsiama 15 val. 10 min., o ne 19 val., kaip pirminės apklausos metu nurodė nukentėjusioji. Nepaisant to, kad gynyba kvestionavo nukentėjusiosios parodymus kaip įrodymus, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo, kad kaltė padarant nusikaltimą turi būti įrodyta tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė dėl nusikaltimo padarymo gali būti grindžiama ir netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais. Esminis reikalavimas yra tai, kad jie atitiktų įstatymo reikalavimus bei sudarytų nuoseklų įrodomąjį pagrindą, patvirtinantį kaltinime nurodytas aplinkybes. Šiuo atveju net ir netiesioginių įrodymų, kurie susivedė į vieną bendrą kontekstą, buvo pakankamai, kad būtų pagrįsta kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad gynyba kėlė klausimą dėl proceso teisėtumo išskyrus nusikalstamą veiką numatytą 2022 m. rugpjūčio 25 d. Pasak gynybos, kaltinamasis yra persekiojamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą ir yra pažeistas non bis per idem principas. Kaip nurodė gynyba dėl visų kaltinime nurodytų veikų, datuojamų nuo 2017 m. iki 2021 m. imtinai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus 2022 m. kovo 29 d. nutarimu konstatavus, jog veikos nebuvo padarytos, tačiau 2022 m. lapkričio 29 d. aukštesniosios prokurorės nutarimu ir vadovaujantis BPK 170 straipsnio 6 dalimi. prokuroro Arūno Gailiaus nutarimas buvo panaikintas. Gynybos vertinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 20 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-495/2023, nutartimi buvo nutraukta baudžiamoji byla iš esmės dėl non bis in idem principo pažeidimo. Gynyba nurodo, kad šioje nutartyje suformuotas teisės aiškinimas dėl proceso nutraukimo panaikinant nutarimą turėtų būti taikomas ir šioje byloje. Gynybos vertinimu, šioje byloje nutarimas buvo panaikintas neteisėtai praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po jo priėmimo, kai BPK 214 straipsnio 5 dalis numato naikinamąjį 6 mėnesių terminą. Gynybos vertinimu, šis terminas turi būti taikomas ne tik proceso šalims skundžiantiems prokuroro nutarimą, bet ir pačiam prokurorui.
Bylą nagrinėjantis teismas nesutinka su šiais gynybos argumentais dėl proceso neteisėtumo. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria kaip precedentu remiasi gynyba, joje nurodomos aplinkybės dėl procesinių aspektų visiškai neatitinka šios bylos aplinkybių. Minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas kitam ne aukštesniajam prokurorui panaikinus kito prokuroro priimtą sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šioje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus 2022 m. kovo 29 d. nutarimas buvo panaikintas aukštesnės prokurorės, kuriai pagal pareigas ir pagal įstatyme įtvirtintą pagrindą suteikta teisė tokį nutarimą panaikinti. Be to, šis aukštesnės prokurorės sprendimas buvo apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o pastarojo procesinis sprendimas ir aukštesnės instancijos teismui. Šiaulių apygardos teismas 2023 m vasario 23 d. nutartimi įtariamojo ir jo gynėjo skundą atmetė konstatavęs aukštesniosios prokurorės veiksmų pagrįstumą panaikinant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus 2022 m. kovo 29 d. nutarimą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo analizuoti ir iš naujo kvestionuoti priimto procesinio sprendimo, kuris yra įsiteisėjęs, teisėtumo klausimo. Dėl to bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šį ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras procesinių pažeidimų nepadarė, duomenys, kuriuos šią bylą nagrinėjantis teismas pripažino įrodymais sutrinkti teisėtais ir įstatyme numatytais būdais. Šių įrodymų pakanka, kad kaltinamąjį būtų galima pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Pripažinus, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje ir nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje jam skirtina bausmė.
BK 145 straipsnio 2 dalyje nenumatyta jokių alternatyvių bausmės rūšių kaip tik laisvės atėmimas iki ketverių metų. Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 4 metai (BK 50 straipsnio 2 dalis ir BK 145 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 2 metų, 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vis dėlto teismo vertinimu nenustačius kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių jau ir taip skiriant savo pobūdžiu itin griežtą bausmės rūšį, todėl skirti sankcijos vidurkį atitinkantį bausmės dydį teismas nemato pagrindo. Teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiektas kaltinamajam skyrus vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnio nuostata dėl bausmės rūšies parinkimo nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2011, 2K-181/2014, 2K-208/2014, 2K-7-87/2014, 2K-7-358-303/2015, 2K-118-489/2020). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išsiskiria pavojingumu tuo aspektu, kad jos visos padarytos (išskyrus 2018 m. birželio – rugpjūčio mėnesio) nukentėjusiajai sergant ir būnant prastos būklės ir negalint adekvačiai pasipriešinti. Net ir įvertinus 2018 m. nusikalstamą veiką konstatuotina, kad suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią žmogui kūno vietą – galvą. Vien tik tai, kad tokie smūgiai nesukėlė didesnio sveikatos sutrikdymo masto kaip fizinis skausmas, nereiškia, jog tai gali būti pagrindas eliminuojantis pačios veikos pavojingumą pasireiškusį kaltinamojo intencija suduoti smūgius į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą už šias nusikalstamas veikas švelnesnę bausmės rūšį kaip tik laisvės atėmimas neleidžia jam paskirti itin ciniškas jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas kaltinant pačią nukentėjusiąją, jo šmeižtu, prasimanymu dėl nusikalstamų veikų. Be to, akcentuotina ir tai, kad kaltinamasis labai dažnai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Pažymėtina, kad kaltinamasis per 2018 m. – 2022 m. laikotarpį padarė 5 nusikalstamas veikas. Dėl to teismas įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų kontekstą, kaltinamojo asmenybę nemato kitos išeities kaip tik skirti kaltinamajam už nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą laisvės atėmimo bausmę.
Parinkdamas bausmės dydį už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina tai, kad jo veiksmuose nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir parinktą griežtą bausmės rūšį, todėl skiria kaltinamajam minimalią trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 3 dalyje numatyta, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš viso padarė 6 nusikalstamas veikas, teismas nemato pagrindo lengvinti kaltinamojo padėties bendrinant kitokiu būdu nei visiškas bausmių sudėjimas. Be to, kaltinamajam už nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skyrė minimalias bausmes ir tai neleidžia teismui parinkti kitokį bendrinimo būdą kaip tik visišką bausmių sudėjimą, todėl prie griežčiausios iš paskirtų bausmių vienerių metų ir trijų mėnesių paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje pridėtina po tris mėnesius už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų (5 nusikalstamos veikos) numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir iš viso skirtina R. V. 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020 ir kt.).
Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu vien tik tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą nėra pagrindas besąlygiškai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo esminę reikšmę turi tai, ar bausmės tikslai galės būti pasiekti taikant šį institutą. Pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atsikleidžia per BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų turinį. Siekiant atskleisti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų įgyvendinimą konkrečiu atveju būtina įvertinti ir kaltinamojo poziciją dėl nusikalstamos veikos nepaneigiant jo teisės gintis ir nepripažinti padarytos nusikalstamos veikos. Viena iš bausmės paskirčių yra numatyta kaip poreikis paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bendruoju aspektu vertinant toks tikslas galėtų būti užtikrintas atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant atitinkamas baudžiamojo poveikio priemones, kurios skatintų asmenį ne tik daugiau nenusikalsti, bet ir suprasti, kad nusikalstamų veikų darymas neturi pridėtinės vertės. Šiuo atveju vienintelė adekvati baudžiamojo poveikio priemonė, kuri galėtų būti paskirta R. V. būtų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje. Vis dėlto šios programos veiksmingumas įvertinus kaltinamojo susiformavusią asmenybę (šiuo metu jam (duomenys neskelbtini) metai), jo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (ne tik nepripažino nusikalstamos veikos, tačiau dėl aplinkybių dėl kurių yra teisiamas kaltino nukentėjusiąją) nepadės pasiekti keliamų tikslų. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali pasiekti savo tikslų, kai asmuo linkęs kritiškai įvertinti savo veiksmus. Tokiu atveju pati programa padeda išryškinti bei suvokti padarytų veiksmų žalą ne tik sau ir aukai, bet ir socialiniu aspektu apsvarstyti savo elgesį ir suprasti poreikį keistis. Asmuo, kuris ne tik kategoriškai nepripažįsta savo veiksmų, bet ir dėl jų padarymo kaltina kitą asmenį, tokios programos lankymas yra beprasmis ir keliantis tik susierzinimą, betiksliškumą ir pan. jį lankančiam asmeniui. Per prievartą paskirta priemonė gali užtikrinti tik nubaudimo funkcija, tačiau ne tokia yra šios priemonės paskirtis. Kitos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas kaip prašė prokurorė -įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. V., nebeturi reikšmės, nes kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO, R. V. ir nukentėjusiosios santuoka yra nutraukta Telšių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Vienintelė baudžiamojo poveikio priemonė, kuri galėtų būti paskirta R. V. būtų įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios daugiau nei 200 m. atstumu, tačiau vien tik paskyrus šią baudžiamojo poveikio priemonę ir formaliai patenkinus prokurorės prašymą dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir realus asmens nubaudimas. Tokiu atveju pripažinimas asmens padarius nusikalstamas veikas būtų tik teisinė fikcija, o pats procesas beprasmis teisingumo vykdymo aspektu. Nurodytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, kad atidėjus bausmės vykdymą nebūtų užtikrintas kaltinamojo nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, todėl neužtikrinus šių dviejų bausmės tikslų negalima pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo paskyrimo R. V. Dėl to BK 75 straipsnis šiuo atveju netaikytinas.
Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria pakeistos kardomosios priemonės sąlygos taikytos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pradėjus bausmės vykdymą naikintinos (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas
nusprendė:
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 metų, 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2018 m. birželio–rugpjūčio mėnesiai), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2020 m. rugpjūčio mėnesį), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2021 m. balandžio 27 d.), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2021 m. gegužės 2 d.), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2022 m. rugpjūčio 25 d.), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti R. V. galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Telšių apylinkės teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi, kuria pakeistos kardomosios priemonės sąlygos taikytos Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.