- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- eAS-51-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03055-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. (M. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (15‑01)3I-726, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI-5166-764/2017 iki bus priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-58747-2015-2).
Teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. (15-01)3I-726, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Viena iš esminių aplinkybių, kuria grindžiamas skundžiamas sprendimas, yra ta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nes yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį, kurie yra kvalifikuojami kaip sunkūs nusikaltimai. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1‑01‑1-58747-2015-2), kurioje pareiškėjas yra vienas iš kaltinamųjų. Šioje byloje yra vertinamas pareiškėjui pateiktų kaltinimų pagrįstumas, todėl priimamas nuosprendis turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017 pasisakė dėl Migracijos departamento atlikto patikrinimo bei priimto sprendimo pareiškėjui ir išaiškino, kad grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgdamas į tai, kad baudžiamojoje byloje bus priimtas teismo nuosprendis, kuris turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje, teismas sprendė, jog yra tikslinga sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI-5166-764/2017 iki bus priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-58747-2015-2) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 str. 1 d. 3 p., 101 str. 2 p.).
III.
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendime konstatuota, kad aplinkybė, jog užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, jog jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Migracijos departamento sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nebuvo nurodęs, kad nesant apkaltinamojo nuosprendžio, Migracijos departamentas negali atsisakyti pakeisti leidimo laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o savo sprendimą motyvavo tuo, kad šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas savo sprendime vadovavosi išimtinai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikta išvada dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir neįvertino kitų bylai reikšmingų aplinkybių.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išnagrinėjęs ne vieną administracinę bylą dėl Migracijos departamento sprendimų atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi užsieniečiams pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kai užsieniečiai yra tik įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamosiose bylose, ir palikęs galioti tokius Migracijos departamento sprendimus, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad užsieniečių grėsmė viešajai tvarkai gali būti konstatuojama ir nesant apkaltinamojo teismo nuosprendžio (žr., 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2603-756/2017, 2017 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2920-858/2017 ir kt.).
Nurodo, kad Įstatymas, nustatydamas, jog atsisakoma pakeisti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, nedetalizuoja, kas yra laikytina tokia grėsme. Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo.
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, jog Migracijos departamentas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, įvertino visas prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad pareiškėjui jau yra suteiktas kaltinamojo statusas byloje dėl dviejų sunkių nusikaltimų ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo ir byla perduota į teismą, taip pat tai, kad pareiškėjui pareikšti įtarimai dėl dar vieno sunkaus nusikaltimo padarymo. Taigi, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo statusas (kaltinamasis baudžiamojoje byloje) patvirtina, jog jam įtarimai pareikšti ne vien dėl to, kad būtų galima jį formaliai apklausti apie jam žinomas aplinkybes – ikiteisminį tyrimą atlikę subjektai yra įsitikinę, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Surinktų duomenų visuma (t. y. ne tik formalus įtarimų pareiškimas) patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, ši grėsmė yra reali, akivaizdi ir pakankamai rimta, t. y. susijusi su sunkiais nusikaltimais, darančiais itin didelę žalą kitų asmenų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Pažymėtina, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, jog išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai, yra imperatyvios, o Migracijos departamentas privalo jas vykdyti.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Migracijos departamentas ginčo sprendimą priėmė vadovaudamasis ne vien tik Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bet ir kitais Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindais – 2, 12 ir 14 punktais. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai yra imperatyvūs, nustačius bent vieną iš jų, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi atsisakoma. Taigi, Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą iš esmės, turėjo pareigą įvertinti kiekvieną Migracijos departamento sprendimo priėmimo pagrindą (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 ir 14 p.), tačiau to teismas neatliko ir priėmė nutartį, prieštaraujančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą, sutikdamas su jo motyvais, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. eI-5166-764/2017 iki bus priimtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-58747-2015-2), teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių ją išspręsti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu reikalauja panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (15‑01)3I‑726, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 1, 2, 12 ir 14 punktai, kuriuose numatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (1 p.); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi (2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).
Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą ir vertindamas, ar yra pagrindas atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jei jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, rėmėsi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymu Nr. 5-S-7471 „Dėl M. D. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“, kuriame nustatyta, jog užsienietis įtariamas padaręs keturis tyčinius nusikaltimus: vieną nesunkų nusikaltimą valdymo tvarkai, susijusį su dokumentų klastojimu, ir tris sunkius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ir iš to padaryta išvada, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.
Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas ne tik įtariamas, bet jau ir kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu (Vilniaus apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1‑01-1-58747-2015-2)).
Administracinė byla skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sustabdyta remiantis tuo, kad viena iš esminių aplinkybių, kuria grindžiamas ginčijamas sprendimas, yra ta, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), nes yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį, kurie yra kvalifikuojami kaip sunkūs nusikaltimai; teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1‑01‑1-58747-2015-2), kurioje pareiškėjas yra vienas iš kaltinamųjų; šioje byloje yra vertinamas pareiškėjui pateiktų kaltinimų pagrįstumas, todėl priimamas nuosprendis turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017, kuriame, teismo vertinimu, yra pasisakyta dėl Migracijos departamento atlikto patikrinimo ir priimto sprendimo pareiškėjui, taip pat išaiškinta, kad grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą sprendimą, su pirmosios instancijos teismo atliktu šio sprendimo vertinimu nesutinka, nes šiame sprendime tiesiog nurodyta, kad „išvados teikimas tik formaliai taikant duomenų apie užsienietį tikrinimo apraše numatytus informacijos vertinimo kriterijus, t. y. nevertinant ir neatskleidžiant tokio pobūdžio informacijos turinio (pvz., koks konkrečiai ir kada nusikaltimas padarytas, kokie įrodymai tai patvirtina, ar yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir ar jis yra įsiteisėjęs, ir pan.) Migracijos departamentui galimam sprendimui atsisakyti užsieniečiui išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nėra visiškai tinkamas. <...> Aplinkybė, jog užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiškimo) tokiam asmeniui turi būti atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Faktas, kad užsieniečiui yra pareikšti įtarimai sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečioje byloje surinktų duomenų visumą“.
Priešingai, minėtame sprendime remiamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A506-624/2015 ir kt.), taip pat, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis tuo, kas išdėstyta prieš tai, konstatuoja, kad tiesioginio ryšio tarp nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyko ir Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-259-190/2017 (teisminio proceso Nr. 1‑01‑1‑58747‑2015‑2) vertinamų aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismo nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A‑2744-756/2017 nėra nustatyta, kad grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei gali būti konstatuojama tada, kai yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl padarytų nusikalstamų veikų. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pažymėtina, jog pagal ginčo apimtį turi būti vertinamos tos aplinkybės, kurias atsakovas nurodė ginčijamo akto pagrindu ir tam laikotarpiui, kada aktas buvo priimamas. Taigi pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir vertindamas pareiškėjo ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, procesinį sprendimą turės priimti išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančią medžiagą bei nuspręsti dėl konkrečių duomenų reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.