Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1716-730/2015

Teisėja Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-00763-2015-6) Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.; 3.3.2.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo T. J. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. J. ieškinį atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei atsakovės I. J. priešieškinį ieškovui T. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su mažamečiais vaikais R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką suteikiant atsakovei teisę šiuos vaikus pasiimti iš T. J. gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės penktadienį 17 val. ir vaikus parvežti į jų gyvenamąją vietą kiekvienos savaitės sekmadienį 17 val. Taip pat įpareigoti ieškovą T. J. nedelsiant ją informuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, jeigu kuris nors iš vaikų arba abu vaikai susirgtų, ir suteikti galimybę sergantį vaiką aplankyti bet kuriuo metu.

Vaikai yra mažamečiai, todėl jų vežiojimas kiekvieną savaitgalį iš jiems įprastos aplinkos į kitą miestą sukelia stresą ir nerimą.Pirmosios instancijos teismas, prieš nustatydamas laikiną bendravimo tvarką su mažamečiais vaikais, turėjo įvertinti, ar bendravimas su mama nedaro žalos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teises, kadangi atėmė galimybę ieškovui bendrauti su vaikais savaitgaliais, kartu leisti laisvalaikį, kadangi ieškovas darbo dienomis dirba.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino atsakovės prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-04-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – mažamečių vaikų R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu T. J., iki bus išnagrinėta civilinė byla. Klaipėdos apygardos teismas 2015-06-18 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-05-26 nutartimi patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteistas laikinas po 60,00 Eur išlaikymas nepilnamečiams vaikams iš atsakovės. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-08-26 nutartimi patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatė laikiną – iki tol, kol bus išnagrinėta civilinė byla, atsakovės I. J. bendravimo su mažamečiais vaikais R. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką – atsakovei I. J. suteikė teisę vaikus pasiimti iš ieškovo T. J. gyvenamosios vietos kiekvienos savaitės penktadienį 17 val. ir vaikus parvežti į jų gyvenamąją vietą kiekvienos savaitės sekmadienį 17 val. Taip pat įpareigojo ieškovą nedelsiant informuoti atsakovę I. J. elektroninėmis ryšio priemonėmis, jeigu kuris nors iš vaikų arba abu vaikai susirgtų, ir suteikti galimybę atsakovei sergantį vaiką aplankyti bet kuriuo metu.

Atskirajame skunde ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia vaikų interesus, kadangi vaikai vežiojami kiekvieną savaitgalį iš vienos vietos į kitą, neišsiaiškinta ar atsakovė bendraudama su vaikais nedaro jiems žalos, be to, pažeidžiami ir ieškovo interesai, nes jam apribotos galimybės bendrauti su vaikais savaitgaliais. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentais nesutinka.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo su vaikais tvarka ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Tačiau CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad gali būti taikomos kitos įstatymuose numatytos ar teismo pritaikytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Viena tokių priemonių yra laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, CK 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai R. J. ir A. J. yra atitinkamai 4 ir 2 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikams būtinas bendravimas, emocinio ryšio palaikymas tiek su mama, tiek su tėčiu. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovės bendravimas su nepilnamečiais vaikais daro neigiamą įtaką vaikų interesams ar kaip kitaip žaloja vaikų psichinę būseną, jog atsakovė netinkamai atlieka savo pareigas ar piktnaudžiauja savo valdžia. Įrodymų apie tai, jog šiuo metu atsakovės gyvenimo būdas yra netinkamas, byloje taip pat nėra. Priešingai, nustatyta, kad atsakovė turi nuolatinį darbą, gyvenamąjį plotą. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyveno nuo jų gimimo iki 2015-03-09, todėl darytina išvada, jog vaikai yra prisirišę prie mamos.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai padaryti, jog yra pagrindas nustatyti atsakovei minimalią bendravimo su vaikais tvarką.

Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog nustačius tokią laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, jam yra apribotos galimybės bendrauti su vaikais laisvalaikiu, tai yra savaitgaliais, nes darbo dienomis ieškovas dirba. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas nuo 2015-03-28 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pamaininį darbą pagal patvirtintą darbo grafiką, todėl darytina išvada, jog ieškovas turi galimybę bendrauti su savo vaikais ir kitomis dienomis, kai pagal nustatytą darbo grafiką nereikia vykti į darbą. Be to, nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl jis turi visas galimybes bendrauti su vaikais po darbo.

Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat Tauragėje, tai yra kitame mieste nei vaikų gyvenamoji vieta, todėl ji neturi galimybės pasimatyti su vaikais kiekvieną dieną. Vienintelė galimybė vaikus pamatyti yra savaitgaliai. Todėl nesant duomenų, dėl kurių mamos ir vaikų bendravimas galėtų būti ribojamas, siekdamas apsaugoti mažamečių vaikų interesus, vadovaudamasis šalių lygiateisiškumo principu bei įvertinęs tai, kad atsakovės bendravimas su vaikais įmanomas tik savaitgalių metu, o ieškovas su vaikais gyvena, gali bendrauti su jais ir kitomis dienomis, kai nereikia vykti į darbą pagal nustatytą grafiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovė su nepilnamečiais vaikais turi teisę matytis kiekvieną savaitę nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, taip pat kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.