Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjai D. T., pareiškėjos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui, atsakovės atstovui Tomui Petrikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos D. T. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė 2010-01-18 įsakymu Nr. 41-17 „Dėl D. T. grąžinimo į pareigas“ pareiškėją grąžino į vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2010-01-18. Tą pačią dieną atsakovės 2010-01-18 raštu Nr. 2492 „Dėl pareigybės panaikinimo“ pareiškėja buvo įspėta, kad ji bus atleista iš vyriausiojo specialisto pareigų pagal LR Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 d. 9 p., nes pareigybė, į kurią pareiškėja turėjo būti grąžinta panaikinta nuo 2009-10-01.

2010-01-18 įsakymu Nr. 41-18 „Dėl D. T. atleidimo iš valstybės tarnybos“ atsakovė atleido pareiškėją iš vyriausiojo specialisto pareigų pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), atleidimo datą perkeldamas į 2010-05-19, įpareigodamas pareiškėjai nuo 2010-01-19 iki atleidimo dienos sumokėti vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2009-12-01 – 2010-05-19 dirbtą laiką, taip pat 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką.

Pareiškėja skunde teisingai išdėstė bylos aplinkybes. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-159-95/2010 2010-01-14 priėmė sprendimą, kuriuo panaikino 2009-09-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 41-930 „Dėl D. T. atleidimo iš valstybės tarnybos“, pareiškėją D. T. grąžino į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus Privatizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis, 12 kategorija). Teismas sprendimo daliai dėl pareiškėjos grąžinimo į pareigas nustatė skubų vykdymą (administracinė byla Nr. I-159-95/2010, tomas 2, b.l. 45-51).

Atsakovė, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-14 sprendimą, 2010-01-18 priėmė įsakymą Nr. 41-17 „ Dėl D. T. grąžinimo į pareigas“, kuriuo pareiškėją grąžino į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus Privatizavimo poskyrio A lygio 12 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigas nuo 2010-01-18 (tomas 1, b.l. 51).

2010-01-18 raštu Nr. 2492 pareiškėja buvo įspėta, kad ji 2010-01-18 bus atleista iš valstybės tarnybos pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), atleidimo laiką perkeliant iki to laiko, kada turėtų pasibaigti 4 mėnesių įspėjimo terminas (tomas 1, b.l. 53).

2010-01-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 41-18 „Dėl D. T. atleidimo iš valstybės tarnybos“, kuriuo pareiškėja nuo 2010-01-18 iš pareigų atleista pagal LR valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, atleidimo datą perkeliant į 2010-05-19. Buhalterija įpareigota pareiškėjai mokėti nuo 2010-01-19 iki atleidimo vidutinį darbo užmokestį, atleidimo dieną pareiškėjai išmokėti kompensaciją už neišnaudotas atostogas už 2009-12-01 – 2010-05-19 dirbtą laiką (40 kalendorinių dienų už darbo metus), pareiškėjai išmokėti 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (tomas 1, b.l. 52).

D. T. 2010-02-17 Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, kuriuo atsakovės 2010-01-18 įsakymą Nr. 41-18 „Dėl D. T. atleidimo iš valstybės tarnybos“ prašė panaikinti, grąžinti ją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas, priteisti iš atsakovės jos naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (tomas 1, b.l. 2-4).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-05-28 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (tomas 1, b.l. 117-124).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs D. T. apeliacinį skundą, 2011-02-23 priėmė sprendimą, kuriuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-05-28 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo D. T. skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-18 įsakymo Nr. 41 „Dėl D. T. atleidimo iš valstybės tarnybos“ dalį, kuria pareiškėja iš valstybės tarnybos atleista nuo 2010-01-18, atleidimo datą perkėlus į 2010-05-19. Šiuo sprendimu pripažinta, kad D. T. iš pareigų teismo sprendimu atleista 2011-02-23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylos dalį dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką (nuo 2010-05-20 iki 2011-02-23) priteisimo pagal LR darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja teismui pateikė apskaičiavimus, kuriais remdamasi, jos naudai iš atsakovės prašo priteisti iš viso 52 435,36 litus išmokų už laikotarpį nuo 2010-10-18 iki 2011-02-23, tame tarpe 2157,72 litus nepriemoką už 2010 metus, 22 380,93 litus už priverstinę pravaikštą, 4331,02 litus kaip kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 22 993,75 litus išeitinės kompensacijos už penkis mėnesius, 571,94 litą nepriemokos už 2009 metus. Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad pareiškėjai jos prašoma su darbo santykiais susijusi pinigų suma būtų priteista, paaiškino, kad atsakovo buhalterijos darbuotoja peržiūrėjo pareiškėjos pateiktus apskaičiavimus ir su jais sutiko.

Pagal LR darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Pagal LR darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje - nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių – penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Pagal LR darbo kodekso 177 straipsnio 1 dalį kasmetines minimaliąsias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama. Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Pagal LR darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą. Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejus metus.

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjai D. T. priklausančių su tarnybos santykiais susijusių išmokų dydžio, tame tarpe, atsakovė neginčija ir to fakto, kad pareiškėjai, pagal jos turimą darbo stažą pas atsakovę, priklauso penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pareiškėjos skundas įrodytas atsakovės pateiktomis buhalterinėmis pažymomis, pačios pareiškėjos pateiktais apskaičiavimais (tomas 2, b.l. 5-7, 14-15, 25-31).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal šią įstatymo nuostatą pareiškėjos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimą jai turėtų būti atlyginta. Iš pareiškėjos pateiktos 2011-04-30 PVM sąskaitos faktūros Serija RB Nr. 00772 matyti, kad joje yra detalizuotos išlaidos už skundo parengimą ir atstovavimą, patirtos nagrinėjant bylą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, jų neišskiriant (tomas 2, b.l. 17). Prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos išlaidos turėjo būti išskirtos. Nesant pilnos informacijos apie pareiškėjos pirmos instancijos teisme patirtas teismo išlaidas, šio klausimo pagal pateiktus įrodymus išspręsti negalima.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendė:

Pareiškėjos D. T. skundą tenkinti.

D. T. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 52 435,36 litus su buvusiais tarnybos santykiais susijusių išmokų už laikotarpį nuo 2010-01-18 iki 2011-02-23.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.