- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-05
- Bylos Nr.
- AS-492-568-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00430-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- D. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. T. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja D. T. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 42), kuriuo, prašė iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jos naudai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas – 363 Lt už skundo parengimą, 484 Lt už atstovavimą pirmosios instancijos teisme ir 242 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl išlaidų priteisimo tenkino ir iš atsakovo priteisė 847 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir nustatė, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįsta.
II.
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija padavė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti; pripažinus pareiškėjos teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos sudėtingumo laipsnį, pareiškėjai advokato teikiamų paslaugų pastovumą ir patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos prašyme nurodomu priteistinu išlaidų už advokato paslaugas ruošiant skundą pirmosios instancijos teismui ir atstovaujant šiame teisme dydžiu. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu posėdžių trukmės sumavimu. Paaiškina, kad pirmą kartą išnagrinėjus bylą buvo priimtas sprendimas pareiškėjos skundą atmesti, ir šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas ir byla grąžinta šiam teismui nagrinėti iš naujo – tokiu būdu pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinant iš dalies, todėl mano, kad už atstovavimą 2010 m. gegužės 18 d. teismo posėdyje priteistina suma turėtų būti mažinama proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į atstovavimo teismo posėdžiuose laiką įtraukė ir pasiruošimą šiems posėdžiams. Teigia, kad nebuvo įvertintas Rekomendacijose nurodytas kriterijus – teikiamų paslaugų pastovumas. Pažymi, kad pareiškėjai advokatas R. Baliūtis yra atstovavęs ir ankščiau. Mano, kad ši administracinė byla negali būti priskiriama sudėtingų bylų kategorijai, todėl priteistinos išlaidos turi būti maksimaliai sumažintos iki protingo, atsakovo teisių nepažeidžiančio ir bylos sudėtingumą atitinkančio, dydžio. Taip pat pažymi, kad savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o tokios lėšos (847 Lt) biudžete nenumatytos. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsniu, reglamentuojančiu viešųjų juridinių asmenų tikslus ir mano, kad priteista suma atsakovui yra sunki našta.
Atsiliepimas
Pareiškėja D. T. su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas įrodymais nepagrindė argumento, jog teismo priteista suma jam yra sunki našta. Pažymi, kad pareiškėjai priteista bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių sumų, nėra neprotingai didelė ar nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjos teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 41-18; grąžinti ją į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir verslo paslaugų departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus Privatizavimo poskyrio vyriausiojo specialisto pareigas (A lygis 12 kategorija); priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. sprendimu (I t., b. l. 117–124) pareiškėjos D. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Išnagrinėjęs pareiškėjos paduotą apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą (I t., b. l. 147–157), kuriuo pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: pripažino pareiškėjos atleidimą iš valstybės tarnybos neteisėtu, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. 41 dalį, kuria D. T. iš valstybės tarnybos atleista nuo 2010 m. sausio 18 d., atleidimo datą perkėlus į 2010 m. gegužės 19 d., pripažino, kad pareiškėja D. T. iš valstybės tarnybos atleista teismo sprendimu nuo 2011 m. vasario 23 d., bylos dalį dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 4 dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (II t., b. l. 37–40) pareiškėjos skundą tenkino ir pareiškėjai iš atsakovo priteisė 52 435,36 Lt su buvusiais tarnybos santykiai susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2011 m. vasario 23 d.
Įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šioje byloje priimto sprendimo motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš esmės pareiškėjos skundas buvo patenkintas visiškai, tik vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais jos prašytas teisių gynimo būdas – grąžinimas į tarnyba, buvo pakeistas išeitine išmoka ir vidutiniu darbo užmokesčiu už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Atsižvelgus į tokias bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma negali būti mažinama tuo pagrindu, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje.
ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, suteikia teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į pareiškėjai priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą įtraukė ir advokato pasirengimo bylai išlaidas. Nurodyta advokato atlikta paslauga laikytina paslauga, numatyta Rekomendacijų 8.1–8.2 punktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis Nr. AS556-766/2009 ir kt.). Taip pat atmestinas ir atsakovo argumentas, kad priteista suma jam yra sunki našta. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės atsakovas neįrodė.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, kuria remdamasis Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė 2011 m. gegužės 25 d. nutartį, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus, Rekomendacijose numatytas maksimalias priteistinų atstovavimo išlaidų sumas, o taip pat atsakovo atskirajame skunde išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išlaidų apskaičiavimu. Šių išlaidų dydis yra pagrįstas ir atitinka Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.18, 9 punktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos nagrinėtos bylos kontekste nėra laikytinos aiškiai per didelėmis, jos atitinka protingumo kriterijų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.