- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-165-319/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32985-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- Ž. Ž.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vladislovas Milukas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį ir nubaustas keturiasdešimt penkioms paroms arešto.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, Ž. Ž. nustatyta galutinė bausmė – trisdešimt parų arešto.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš Ž. Ž. 170,42 Eur žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. Ž. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. liepos 14 d., apie 10.20 val., būdamas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, nuo lentynos pagrobė tris butelius po 0,7 l talpos viskio „Tullamore Dew“, kurio vieno butelio vertė 21,49 Eur, viso bendra vertė 64,47 Eur, 26,99 Eur vertės 1 l talpos viskio butelį „Jack Daniel‘s“, 24,99 Eur vertės 0,7 1 talpos viskio butelį „Jack Daniel’s“, tris butelius po 0,7 1 talpos viskio „W.Grant’S“, kurio vieno butelio vertė 17,99 Eur, viso bendra vertė 53,97 Eur, kuriuos susidėjo į kuprinę ir išėjo pro kasą, už prekes nesusimokėjęs, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 170,42 Eur turtinę žalą.Prienų rajono apylinkės teismas, priimdamas Ž. Ž. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys dėl Ž. Ž. nusikalstamais veiksmais padarytos 170,42 Eur turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas byloje ištirtais įrodymais. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. Ž. nesutinka su nuosprendžio dalimi, susijusia su priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Nuteistasis nurodo, kad parduotuvės savininkai ieškinyje nurodė pavogtų prekių kainas, už kiek jas parduoda, o ne už kiek įsigijo, todėl gaunasi, kad parduotuvių tinklas tokiu būdu nori pasipelnyti iš nuteistojo, be to, prekės gali būti apdraustos, ir savininkams nuostoliai bus atlyginti. Todėl mano, kad ieškinys iš jo priteistas nepagrįstai.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo Ž. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau nesutinka su priteisto ieškinio dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.
6.1. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 str.). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo šis baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 1 ir 2 d.). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl vagystės metu patirtų nuostolių. Pavogtų prekių vertė ieškinyje nurodyta pagal jų pardavimo (rinkos) kainą. Byloje yra pateiktas žalą pagrindžiantis dokumentas – prekių nurašymo akto nuorašas (t. 1, b. l. 9).
6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje (kasacinės nutartys Nr. 2K-84-699/2015, 2K-147-511/2016) konstatuojama, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Įvertinus aptartą, konstatuojama, jog Ž. Ž. pavogtų prekių vertė pagal jų pardavimo kainą buvo nustatyta teisingai ir ieškinio suma teisingai paskaičiuota pagal prekių vertę.
6.3. Nepagrįstas skundo teiginys dėl pagrobtų prekių draudimo. Kai pagrobtas turtas yra draustas, žalą atlygina draudimas ir tokiais atvejais baudžiamojoje byloje civilis ieškovas civilinio ieškinio nereiškia. Draudimo įmonė, atlyginusi patirtą žalą, įgyja teisę regreso tvarka išsireikalauti turėtus nuostolius iš asmens, dėl kurio veiksmų žala atsirado. Šiuo atveju civilinis ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl neteisėtų Ž. Ž. veiksmų patyrė realią turtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Duomenų apie pavogtų prekių draudimą byloje nėra, todėl ieškinys pagrįstas civilio ieškovo patirtais realiais nuostoliais ir todėl turi būti patenkintas.
7. Įvertinus šiuos aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad civilio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dydis pagrįstais faktiniais duomenimis, jis nėra atlygintas, todėl pirmosios instancijos nuosprendžiu jis patenkintas ir pagrįstai priteistas iš nuteistojo Ž. Ž..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.