- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-09
- Bylos Nr.
- e2-378-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00253-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Kreditorius
- R. J.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Aliejaus spaudimo bazė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Aliejaus spaudimo bazė“ antrosios eilės kreditoriaus R. J. 39 150 Eur finansinis reikalavimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aliejaus spaudimo bazė“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, įmonės nemokumo administratore paskyrė E. G. (toliau – nemokumo administratorė). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. J. (toliau – pareiškėjas), patikslinęs reikalavimą, prašė patvirtinti 39 150 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje. Pareiškėjas nurodė, kad finansinį reikalavimą sudaro UAB ,,Aliejaus spaudimo bazė“ neįvykdyti įsipareigojimai, kildinami iš taikos sutarties, patvirtintos Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eL2-4614-838/2020 (toliau – taikos sutartis).
Žemesnės instancijos teismas
3. Nemokumo administratorė su pareikštu reikalavimu sutiko iš dalies. Nemokumo administratorė pažymėjo nesant ginčo dėl 5 000,00 Eur skolos, 800,00 Eur baudos nesumokėjimo, tačiau, jos manymu, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, 10 proc. palūkanos pagal taikos sutartį turi būti skaičiuojamos metinės, o ne už kiekvieną dieną. Todėl palūkanų dydis turi būti ne 33 350,00 Eur, kaip nurodo pareiškėjas, o tik 91,38 Eur. Be to, nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti ir palūkanas, ir netesybas, kas jau reiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkei. Nemokumo administratorės manymu, 91,38 Eur kompensacinių palūkanų suma turi būti įskaityta į 800,00 Eur baudą, ir bendras pareiškėjo finansinis reikalavimas, teikiamas teismui tvirtinti, turi sudaryti 5 800,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi patvirtino antrosios eilės pareiškėjo patikslintą 39 150 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo ir UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ sudarytą taikos sutartį, kurioje numatyti skolos ir palūkanų sumokėjimo terminai. Vadovaujantis šios taikos sutarties nuostatomis, šalys susitarė dėl netesybų ir palūkanų mokėjimo skolininkei pradelsus mokėjimus. Teismas pažymėjo, kad ši teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, yra privaloma ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, negali būti kitaip skaičiuojamos palūkanos, negu numatyta taikos sutartyje, taip pat negali būti palūkanos įskaitomos į netesybas arba netesybos į palūkanas, nes tai prieštarautų šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, nuostatoms.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo skolos, baudos ir palūkanų paskaičiavimų, todėl pripažino, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, kas sudaro pagrindą patvirtinti pareiškėjo patikslintą 39 150 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė RUAB ,,Aliejaus spaudimo bazė“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą dėl 39 150 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pasirašytoje taikos sutartyje yra numatyta itin dviprasmiška palūkanų skaičiavimo metodika, nes sąlyga „10 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną“ pasirašant sutartį buvo suprasta kaip metinės palūkanos, nes palūkanos visada ir visur skaičiuojamos kaip metinės.
7.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo atliktų skolos, baudos ir palūkanų paskaičiavimų. Nemokumo administratorė nuolat akcentavo, kad 10 proc. palūkanos pagal taikos sutartį turi būti skaičiuojamos metinės (ne už dieną), todėl ji sutiko tik su 91,38 Eur kompensacinių palūkanų suma, o ne pareiškėjo prašomomis 33 350,00 Eur palūkanomis.
7.3. Pareiškėjas šališka ir dviprasmiška taikos sutartimi, teikta pasirašyti apeliantei, taip pat ir vėlesnėmis nepagrįstomis turtinėmis pretenzijomis elgėsi nesąžiningai, grubiai pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso sąžiningumo, lojalumo, interesų konfliktų vengimo principą.
7.4. Jei Klaipėdos apylinkės teismas, tvirtindamas taikos sutartį, būtų manęs, kad palūkanos skaičiuojamos ne metinės, o už dieną, tokios sutarties, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, jis nebūtų tvirtinęs.
7.5. Bendras RUAB ,,Aliejaus spaudimo bazė“ patvirtintų finansinių reikalavimų dydis yra 130 869,8 Eur (su 5 800,00 Eur jau patvirtintu pareiškėjo finansiniu reikalavimu), todėl papildomo 33 350,00 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimas leistų pareiškėjui turėti net 30 proc. visų įmonės patvirtintų finansinių reikalavimų ir neabejotinai ženkliai sumažintų galimybę apeliantei sėkmingai baigti restruktūrizavimo bylą.
7.6. Taikos sutartimi patvirtintos sąlygos, iš kurių kildinamas 39 150,00 Eur reikalavimas, prieštarauja įmonės veiklos tikslams, pažeidžia visų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises ir interesus, o ginčo situacija susiklostė tik dėl pareiškėjo pasinaudojimo pranašesne, kaip advokato, padėtimi, o ne esant tam teisiniam pagrindui ir laisvai šalių valiai.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas nurodė, kad:
14.1. Apeliantės direktorė V. B. ir jos sutuoktinis, buvęs apeliantės direktorius A. B., jau daugiau kaip 30 metų užsiima verslu. Jie pareiškėjo patalpas nuomojosi verslo, o ne vartojimo tikslais, todėl pasirašydami taikos sutartį turėjo įvertinti, ar numatytos palūkanos yra protingos, nepažeidžia jų interesų, tuo labiau, kad 2018 m. birželio 30 d. patalpų nuomos sutarties 3.5 p. buvo numatytas toks pat palūkanų skaičiavimo būdas (už kiekvieną uždelstą dieną) kaip ir taikos sutarties 3 p.
14.2. Pareiškėjui priklausančios ir apeliantei nuomojamos patalpos yra įkeistos Luminor bankui, ir gaunami nuompinigiai už šių patalpų nuomą pareiškėjui tik iš dalies padengia mėnesines kredito įmokas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismui nauji įrodymai, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, negali būti pateikti, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
11. Pareiškėjas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė jo ir apeliantės 2018 m. birželio 30 d. sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. 06-30/18, kurios sąlygų nevykdymas suponavo pareiškėjo kreipimąsi į teismą ir taikos sutarties, sudarančios pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrindą, pasirašymą. Prašydamas priimti šį rašytinį įrodymą, pareiškėjas nurodė, kad šios patalpų nuomos sutarties pateikimo būtinybė iškilo tik po apeliantės atskirojo skundo padavimo, kadangi jai kvestionuojant taikos sutarties sąlygų dėl palūkanų skaičiavimo teisėtumą, naujai teikiamas dokumentas įrodo, jog tokia pat palūkanų skaičiavimo metodika buvo įtvirtinta ir šalių pasirašytoje patalpų nuomos sutartyje.
12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujo įrodymo į bylą nepriima.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.
14. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus ne tik restruktūrizavimo bylos iškėlimui, bet ir tolimesniam restruktūrizavimo proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Nepagrįstai patvirtinus kreditoriaus finansinį reikalavimą, ne tik mažėja kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus, tačiau toks kreditorius įgyja nepagrįstą pranašumą prieš kitus kreditorius, be to, nesėkmingos restruktūrizavimo bylos baigties atveju jis įgyja teisę į patvirtinto dydžio reikalavimo patenkinimą. Todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2228/2013).
15. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo patvirtinti patikslinto 39 150 Eur finansinio reikalavimo, kildinamo iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintos šalių pasirašytos taikos sutarties, RUAB ,,Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje. Taikos sutarties 3 punktas numatė pareiškėjo ir apeliantės susitarimą apeliantei pradelsus bet kurios skolos dalinės įmokos sumokėjimo terminą, ir (arba) sumokėjus ne viso dydžio bet kurią skolos dalinę įmoką, arba laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, apeliantės atžvilgiu skaičiuoti vienkartinę 200 Eur baudą ir 10 (dešimties) procentų dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos bendros skolos sumos ar jos dalies ar nuomos mokesčio dalies. Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Aliejaus spaudimo bazė“ iškėlus restruktūrizavimo bylą, pareiškėjas kreipėsi į nemokumo administratorę su pašymu patvirtinti jo 39 150 Eur finansinį reikalavimą ir pateikė šio reikalavimo apskaičiavimo detalizaciją. Nemokumo administratorei sutikus tik su 5 800 Eur pareiškėjo finansiniu reikalavimu, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo 5 800 Eur finansinį reikalavimą, o bylos dalį dėl 33 350 Eur reikalavimo išskyrė į atskirą bylą. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino antrosios eilės pareiškėjo patikslintą 39 150 Eur finansinį reikalavimą RUAB „Aliejaus spaudimo bazė“ restruktūrizavimo byloje.
16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atskirojo skundo argumentais, nustatė, kad jis iš esmės yra grindžiamas taikos sutarties sąlygos dėl palūkanų skaičiavimo nesąžiningumu bei neteisėtumu (taikos sutarties 3 puntas), taip siekiant nuginčyti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintą taikos sutartį ir įrodyti pareiškėjo finansinio reikalavimo nepagrįstumą.
17. Pasisakant šiuo aspektu verta aptarti teismo patvirtintos taikos sutarties teisinę galią. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei negali būti revizuojama ar modifikuojama kitaip, nei numatyta įstatymo. Teismo nutarties privalomumas yra aptartas ir CPK 18 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
18. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta – ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Taigi, teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama tik civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir kitose kasacinio teismo nagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl galimybės vienašališkai ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo patvirtina taikos sutartis gali būti nutraukta, pripažinta negaliojančia ar pakeista tik CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės formomis arba taikant proceso atnaujinimo institutą, o siekiant pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir ginčijant teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos tiek procesinės prielaidos, tiek materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su CK nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią kasacinio teismo jurisprudenciją, konstatuoja, kad taikos sutarties šalis, t. y. apeliantė, nesutikdama su tam tikromis taikos sutarties nuostatomis, turi galimybę ją nuginčyti pateikdama prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, o ne nagrinėjamoje byloje, tvirtinant pareiškėjo finansinį reikalavimą, prašyti teismo dėl taikos sutarties sąlygos prieštaravimo įstatymui, jos nesąžiningumo, netaikyti taikos sutarties nuostatos dėl palūkanų (sankcijų) apskaičiavimo. Priešingu atveju, t. y. jeigu teismas išnagrinėtų ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia šioje byloje, o ne toje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui ir 279 straipsnio 4 daliai prieštaraujanti ir pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, vienas kitam prieštaraujantys teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą privalomumo ir res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį šalių sulygtomis sąlygomis ir teismo procesinis sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą negaliojančia.
20. Priėjus tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjo apskaičiuotos palūkanos negali būti skaičiuojamos kitais, nei numatyta taikos sutartyje, tai pat jos negali būti įskaitomos į netesybas, kaip to reikalauja nemokumo administratorė.
21. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, atskirojo skundo argumentai apie taikos sutarties sąlygų prieštaravimą imperatyvioms teisės normoms, palūkanų dydžio nepagrįstumą, pareiškėjo reikalavimų dalies padidėjimą visų restruktūrizuojamos bendrovės kreditorių apimtyje, jo nesąžiningumą, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jie nėra analizuojami bei vertinami.
22. Papildomai nurodytina ir tai, kad apeliantė klaidingai supranta pirmosios instancijos teismo išvadą apie ginčo byloje dėl pareiškėjo atliktų skolos, baudos ir palūkanų paskaičiavimo nebuvimą. Apskųstoje nutartyje šis teiginys yra nurodytas pabrėžiant apskaičiuoto pareiškėjo finansinio reikalavimo sumos nekvestionavimo faktą, t. y. apeliantė neįrodinėjo, kad ne tik pati palūkanų susiformavimo metodika, paremta galiojančios taikos sutarties sąlyga, bet ir apskaičiuotas palūkanų dydis, taikant šį skaičiavimo algoritmą, yra neteisingas. Apeliantei ginčijus ne tik taikos sutarties 3 punkte įtvirtintą nuostatą, bet ir reikalavimo aritmetinį apskaičiavimą, teismas be palūkanų apskaičiavimo pagrindo, turėtų patikrinti ir pačios sumos dydį. Apeliantei nenurodžius nesutikimo su palūkanų suma motyvų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo byloje nesant ginčo dėl pareiškėjo atliktų skolos, baudos ir palūkanų skaičiavimo.
Dėl procesinės bylos baigties
23. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.