Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-209/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1A-226-209/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36081-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
A. B., A. M.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-209/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36081-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei J. Ž.,nuteistojo A. B. gynėjai advokatei R. V.,nuteistojo A. M. gynėjai advokatei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir A. M. bei jo gynėjos advokatės J. Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo 7 mėnesiams bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir A. B. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose, ir bauda 60 MGL ( 2259 € ) dydžio, kuri vykdoma atskirai. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo dienos. A. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo metu: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2017-07-03 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė A. M. paskirta laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo metu: nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti alkoholinių gėrimų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir bauda 36 MGL ( 1355,76 € ) dydžio, kuri vykdoma atskirai.

D. Š. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. M. ir A. B. solidariai D. Š. 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Procesas pagal J. B. civilinį ieškinį nutrauktas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. ir A. M. nuteisti už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jie, veikdami kartu, 2017-07-17 apie 11.00 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, panaudodami fizinį smurtą, bendrais veiksmais dėl asmeninių nesutarimų sudavė ne mažiau trylikos smūgių kumščiu ir kėde D. Š. į įvairias kūno vietas, padarydami viršugalvio, kaktos dešinės pusės, dešinio smilkinio, kairio antakio srities, nosies nugarėlės, skruostų, kairio dilbio, kairės plaštakos I-o piršto, kairio kelio odos nubrozdinimus, akių vokų, kairio kelio poodines kraujosruvas, kairės plaštakos I-o piršto muštinę žaizdą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė D. Š. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą, bei po to kai A. M. sudavė vieną kartą delnu į kaklo sritį J. B., po ko J. B. nugriuvo ant grindų koridoriuje, jie, veikdami kartu sudavė ne mažiau penkiolikos smūgių kojomis gulinčiam J. B., tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. B. ir A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nurodo, kad apylinkės teismas apie tokią galimybę net neužsiminė, nors jis to prašė.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. ir jo gynėja prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir jį išteisinti, arba paskirti jam švelnesnę bausmę. Taip pat prašo atmesti arba sumažinti civilinius ieškinius. Skunde teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymais. Apeliantas nurodo nukentėjusiojo D. Š. parodymų prieštaravimus, tai, kad jis pats buvo atsisakęs medicininės pagalbos, be to, ant nukentėjusiojo nesimatė kraujo, jokių sulūžusių kėdžių dalių nebuvo užfiksuota. A. B. taip pat buvo parodęs, kad jo ir D. Š. niekas nemušė. V. V. taip pat ant D. Š. matė tik menką nubrozdinimą. Nuteistojo teigimu civilinis ieškinys turėtų būti atmestas, o jeigu ne – priteistos žalos dydis mažintinas, nes priteistas didesnis, nei įprasta teismų praktikoje.

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjos prašė tenkinti apeliacinius skundus, prokurorė prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

5. Šioje baudžiamojoje byloje, apibendrinus abu pateiktus apeliacinius skundus, matyti, jog yra ginčijama tiek kaltė, tiek paskirtos bausmės bei priteisti civiliniai ieškiniai. Apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek tai yra būtina ir tikslinga, tačiau pakartotinai įrodymų tyrimo neatlieka.

Dėl kaltės.

6. Byloje neginčijamai nustatyta, kad abu nuteistieji kartu vartojo alkoholį ir pas juos atvažiavo nukentėjusieji. Vėliau, kaip nustatė apylinkės teismas, abu nukentėjusieji buvo sumušti būtent nuteistųjų. Apygardos teismas pritaria tokiai išvadai.

7. D. Š. buvo nustatyti tokie sužalojimai: galvos srityje – viršugalvyje matyti nubrozdinimas, kakta ir dešinė veido pusė nuo kaktos iki ausies užklijuota pleistru. Nosis nubrozdinta, kairys ir dešinys žandai su kraujosruvomis. Dešinė ausis nubrozdinta, matyti kraujosrūva. Kairė ranka virš riešo ir šalia alkūnės užlipdyta pleistru, kairėje kojoje virš kelio sąnario matyti nubrozdinimas (t. 1, b. l. 59-64). Sužalojimai buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b .l. 93-94). Nukentėjusiajam J. B. buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas. D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus apylinkės teisme buvo nuoseklus ir parodė, kad jį sumušė būtent nuteistieji. J. B. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą teigė, kad jį sumušė nuteistieji, tačiau apklausiamas apylinkės teisme jau teigė, jog jo sužalojimai atsirado dvi-trys savaitės iki įvykio.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva ir nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016). Klausimą, ar liudytojo parodymai laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, dėl D. Š. parodymų turinio ir nuoseklumo abejonių byloje nėra. Nuteistasis A. M. ir jo gynėja apeliaciniame skunde ginčija D. Š. parodymus kaip nenuoseklius ir melagingus, tačiau toks jų ginčijimas yra pagrindžiamas kitų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais, dėl kurių apygardos teismas pasisakys vėliau. Iš paties D. Š. parodymų matyti, jog jis gana aiškiai nurodė, kad buvo mušamas nuteistųjų tiek nenaudojant papildomų priemonių, tiek ir su virtuvine kėde. Dėl ant jo kūno buvusių sužalojimų, muštynių žymių, jis parodė, kad po įvykio namuose persirengė ir tik tada iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad atvykus pas nukentėjusįjį šis buvo persirengęs, parodė ir policijos pareigūnas S. K.. Ant D. Š. policijos pareigūnams pateiktų drabužių buvo matyti dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 1, b. l. 70-77), taigi, nukentėjusiojo pateikiama įvykių seka yra logiška ir įtikinanti.

9. Nukentėjusysis J. B. proceso metu pakeitė savo parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė nuteistiesiems nepalankius parodymus, tačiau teismo posėdžio metu juos pakeitė. Teisės jurisprudencijoje ir doktrinoje įtvirtinta, kad vertinant įrodymų patikimumą, kai faktinių duomenų šaltinis yra žmogus (liudytojas, nukentėjusysis, kaltinamasis ir kt.), svarbu įvertinti jo individualias savybes, nuo kurių priklauso asmens sugebėjimas ne tik teisingai suvokti, bet ir perduoti informaciją /.../, taip pat, ar nėra objektyvių ir subjektyvių veiksnių, trukdančių jam tai padaryti (suinteresuotumas, prastas apšvietimas, greitas objekto judėjimas ir pan.) (Žibaitė – Neliubšienė, R. Asmenų parodymų patikimumo probleminiai klausimai. Jurisprudencija, 23(2), p. 310-332). Liudytojo (šiuo atveju – nukentėjusiojo) suinteresuotumas gali pasireikšti įvairiais aspektais, tačiau šiuo konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. B. nelegaliai dirba pas nuteistąjį A. M. ir už tai gauna atlygį. Kitaip tariant, juos sieja darbiniai pavaldumo santykiai, A. M., kaip darbdavys (nors ir nelegalus) yra nukentėjusiojo pajamų šaltinis. Tokia proceso dalyvių tarpusavio subordinacija sudaro pagrindą vertinti, kad nukentėjusiojo parodymų pakeitimas yra susijęs būtent su tuo, todėl pritariama apylinkės teismo išvadai, kad tikslinga remtis J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. J. B. 2017-07-18 pateikė pareiškimą policijos pareigūnams, nurodydamas kad jį A. M. namuose 2017-07-17 apie 11 val. bendrais veiksmai, mušdami kojomis ir rankomis sumušė A. M. ir A. B., kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminiame tyrime J. B. buvo apklausiamas 2017-07-18 ir 2018-05-02, 2017-08-02 suvestas į akistatą su kaltinamuoju A. M., 2017-12-21 suvestas į akistatą su kaltinamuoju A. B. ir šių akistatų metu palaikė savo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Šias aplinkybes buvo nurodęs apylinkės teismas. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismo nurodyti duomenys yra teisingi. J. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A.(M.) pastūmė D. (Š.), suduodamas kumščiu į veidą, D. nugriuvo ir A. pradėjo jį gulintį daužyti taburete į visas kūno vietas. Pasikeisdami su A. jie abu mušė D. taburete, po to taburetė lūžo, tada dalimis pradėjo jį mušti. Jam M. A. į kaklą stipriai davė delno pagrindu ir J. B. nugriuvo į koridorių. D. liko virtuvėje gulėti. jį irgi pakaitomis mušė, spardė kojomis tai A. tai A. B.. Už ką jį mušė jis nesuprato, jis realiai atvažiavo pasiteirauti kada A. jam 90 eurų grąžins, tačiau to net nespėjo paklausti. Bendrai jam buvo suduota ne mažiau 15 spyrių kojomis, prarado sąmonę. Kreipsis į gydytojus, jo apsunkintas kvėpavimas, gal koks šonkaulis lūžo, jaučiu dūrimą viduje. Ir dabar neatsimena, kad jam būtų mušama į galvą, tačiau yra galvoje patinimas, nubrozdinimas, skauda už dešinės ausies, nosis skauda, matyt kai buvo be sąmonės jį abu dar mušė (t. 1, b. l. 102). Būtent šiais nukentėjusiojo parodymais rėmėsi apylinkės teismas, tai daro ir aukštesnės instancijos teismas. Taigi, teisėjų kolegija vertina, jog nukentėjusysis savo parodymus pakeitė dėl to, kad yra finansiškai priklausomas nuo vieno iš nuteistųjų, todėl jo parodymai apylinkės teismo posėdžio metu yra atmetami kaip nepatikimi.

10. A. M. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde akcentuojami ir liudytojos V. V. parodymai. Ši liudytoja, pabrėžtina, taip pat yra A. M. pažįstama, kaip parodė ji pati, atvyko pas nuteistąjį pasiskolinti cheminės priemonės, jau ankščiau buvo jo to prašiusi. Jos parodymai proceso metu buvo beveik nuoseklūs, tačiau pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo nurodžiusi, jog „ant to vyro kaktos pastebėjo nedidelį nubrozdinimą, matėsi, kad nubrozdinimas nestipriai kraujavo“ (t. 1, b. l. 118-119). Apklausiama apylinkės teisme jau parodė, kad jokių sužalojimų nebuvo matyti. Pastebėtina ir tai, kad liudytoja abu kartus nurodė, kad tas vyras (D. Š.) jai atėjus iškart paliko kambarį. Ši aplinkybė sutampa ir su paties nukentėjusiojo nurodyta aplinkybe, jog atėjus liudytojai jis pasinaudojo proga ir pabėgo. Be to, V. V. teigė, kad nukentėjusįjį matė labai trumpai, todėl realu, kad ji galėjo nepastebėti kai kurių jo patirtų sužalojimų.

11. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog D. Š. pats yra charakterizuojamas neigiamai, yra nepatikimas ir t.t. Su tokia skundo argumentacija apygardos teismas nesutinka, nes byloje nėra duomenų, jog D. Š. būtų provokavęs konfliktą, jį iniciavęs ar pan. Tokiu atveju nėra tikslinga vertinti šių nuteistojo ir jo gynėjos nurodomų teiginių, nes jie neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimui.

12. Kaip svarbūs ir nukentėjusiojo D. Š. parodymus papildantys vertinti ir policijos pareigūno S. K. parodymai, jog vėliau, nuvykus pas A. M. bei A. B., virtuvėje, ant viryklės gulėjo sulaužyta kėdė ar sulaužytas medinis stovas. Nukentėjusysis D. Š. buvo aiškiai nurodęs, kad buvo mušamas kėde, kuri paskui sulūžo. Policijos pareigūnas patvirtino, jog matė, tikėtina, sulūžusios kėdės dalis ten, kur ir vyko aptariamas įvykis – virtuvėje. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo aiškiai matyti, jog ant viryklės yra neaiškios kilmės medinės lazdos, detalės (t. 1, b. l. 21).

13. Visuma aukščiau aptartų duomenų patvirtina, jog smurtavimas prieš nukentėjusiuosius realiai vyko ir jis vyko tokiomis aplinkybėmis, kurias nustatė apylinkės teismas. Dėl to, kad abu nuteistieji veikė kaip bendrininkai, taip pat nekyla abejonių, nes jie vartojo alkoholį kartu, smurtavo kartu, vėliau įvykio vietoje taip pat buvo rasti kartu. Nors A. M. savo kaltę ginčija iš esmės, tačiau teisėjų kolegija vertina, kad šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga atskirai, pakartotinai analizuoti abiejų nuteistųjų veiksmų, todėl pritaria apylinkės teismo išvadoms.

14. Teismo vidinį įsitikinimą byloje taip pat sustiprina ir nuteistojo A. B. apeliacinio skundo turinys. Šis nuteistasis savo kaltės neginčija, o tik prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Nors kiekvieno nuteistojo teisė į gynybą yra realizuojama taip, kaip to nori ir pasirenka nuteistasis, tačiau vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų pozicija dėl skundžiamo nuosprendžio taip pat yra reikšminga.

Dėl paskirtų bausmių.

15. Apylinkės teismas A. M. paskyrė laisvės apribojimo bausmę (iki subendrinimo su kitu teismo sprendimu – baudžiamuoju įsakymu), o A. B. – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (taip pat iki subendrinimo). Skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų asmenybes, ankstesnius teistumus bei kitas svarbias aplinkybes.

16. A. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką nepripažino, teistas aštuonis kartus, taip pat ir už smurtinių nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, savo elgesio nekeičia ir toliau nusikalsta, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, todėl jam pagrįstai buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri vėliau subendrinta su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Nuteistojo prašymas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą netenkintinas, nes, kaip minėta, jis nekeičia savo elgesio, elgiasi agresyviai, kelia pavojų aplinkiniams. Be to, jo atžvilgiu ankščiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris buvo panaikintas. Teisėjų kolegija šioje byloje negali padaryti išvados, kad kriminalinei bausmei keliami tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo A. B. asmenybė ir padaryta nusikalstama veika yra tokios, kad atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą ne tik nebūtų pasiekti bausmės tikslai, tačiau ir neužtikrinamas baudžiamosios atsakomybės bendrosios prevencijos funkcijos įgyvendinimas. Bausmių subendrinimą apylinkės teismas atliko nepažeisdamas BPK nuostatų.

17. A. M. paskirta laisvės apribojimo 1 metams 3 mėnesiams bausmė paskiriant jam skundžiame nuosprendyje numatytus įpareigojimus. Jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir veikdamas bendrininkų grupėje, praeityje teistas penkis kartus, nusikalstamą veiką padarė neatlikus Panevėžio apygardos teismo 2017-07-03 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – nesumokėjus paskirtos baudos, baustas administracine tvarka. Paskirti dar švelnesnės rūšies bausmę nėra objektyvios galimybės, nes nuteistasis dirba, paskirtos baudos dar nėra sumokėjęs, todėl tik aptariama bausmės rūšis yra adekvati šiuo konkrečiu atveju. Nuteistajam paskirti įpareigojimai būti namuose nuo 23 iki 6 val. bei nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų yra protingi, todėl nekeistini. Vertinat įpareigojimų pobūdį atsižvelgtina ir į tai, kad jie neproporcingai nevaržys nuteistojo bei esmingai netrukdys jo normaliam gyvenimui, o įpareigojimas nevartoti alkoholio yra susijęs su tuo, kad iš dalies ir dėl to, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bausmių subendrinimą apylinkės teismas atliko nepažeisdamas BPK nuostatų.

Dėl civilinių ieškinių

18. Apylinkės teismas nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir iš abiejų nuteistųjų solidariai priteisė 700 Eur žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pabrėžtas ir būtinumas teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems tokias bylas, tiesiogiai vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

19. 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas per dideliu. Apeliaciniame A. M. ir jo gynėjos skunde nurodoma, kad įprastai tokios bylose turi būti priteisiama nuo 500 iki 2000 Litų. Su šiais skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Visų pirma, Lietuvos Respublikoje pasikeitus valiutai, netikslinga toliau teismų praktiką sieti su Litu. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika yra iš bylos, kuri nagrinėta prieš 4 metus. Per šį laiką pasikeitė tiek visuomeninių – socialinių santykių pobūdis, tiek valiutos vertė. Antra, Kasacinis teismas bylose dėl BK 140 straipsnio 1 dalies yra pasisakęs ir dėl didesnės vertės neturtinės žalos priteisimo (kasacinės bylos Nr. 2K-109-976/2018, 2K-92/2014 ir kt.).

20. Neturtinės žalos atlyginimas šioje byloje grindžiamas nukentėjusiojo D. Š. patirtais dvasiniais išgyvenimais, patirtu fiziniu skausme, stresu ir t.t. Sutiktina, kad tokie motyvai apeliantui gali pasirodyti standartiniai ir paviršutiniški, tačiau tai nė kiek nemažina nei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, nei nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų. Apylinkės teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, vertino visumą byloje esančių duomenų, priteistos žalos dydis yra logiškas ir adekvatus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

21. Teismas, remdamasis visuma aukščiau išdėstytų argumentų daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. B. ir A. M. bei jo gynėjos advokatės J. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Daiva Kazlauskienė(parašai)Stasys LemežisUgnius TrumpulisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis