Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litrailas“ dėl skolos priteisimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. preliminaraus sprendimo peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodoma, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybai 2019 m. balandžio 9 d. priėmus sprendimą perleisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomą krovinių vežimo verslą (veiklą) (kaip turtinį kompleksą) nuo 2019 m. gegužės 1 d. į AB „LTG Cargo“ buvo perkelta krovinių vežimo veikla (kaip turtinis kompleksas), įskaitant šiai veiklai vykdyti reikalingą turtą, darbuotojus bei su krovinių vežimo veikla susijusius įsipareigojimus. Perleidus krovinių vežimo veiklą iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ į AB „LG Cargo“, visos iš krovinių vežimo sutarčių, inter alia sutarčių, sudarytų su atsakove, kylančios teisės ir įsipareigojimai buvo perleisti ieškovei. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 21 d. sudarė Vežimų organizavimo sutartį Nr. SM(DK)-162 (toliau – ir Vežimų organizavimo sutartis). Ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. DKEC-129(2016) (toliau – ir Krovinių ekspedijavimo sutartis). Pagal Krovinių ekspedijavimo sutartį atsakovė, inter alia, įsipareigojo: 1) mokėti vagonų naudojimo, privačių vagonų, konteinerių naudojimo ir kroviniams prilygintų riedmenų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose arba ieškovės pravažiuojamuose keliuose, krovinio saugojimo ar apsaugos tarnybos paslaugų mokesčius už visą krovinių ar tuščių riedmenų sulaikymo laiką, jei ieškovės ekspedijuojami kroviniai ar tušti riedmenys vežimo metu buvo sustabdyti dėl kliūčių, atsiradusių ne dėl ieškovės kaltės bei neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius atsakovės įsipareigojimus arba nesuderinus krovinio priėmimo su krovos kompanijomis pasienio punktuose ar uostuose (2.2.7 punktas); 2) atsiskaityti už krovinių ar tuščių riedmenų vežimo organizavimą, padengti išlaidas, kurias ieškovė patiria ekspedijuojant krovinius ar tuščius riedmenis ir atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas (2.2.10 punktas); 3) neatsiskaičiusi per nurodytą mokėjimo terminą, atsakovė nuo nesumokėtos sumos moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (4.4 punktas). Ieškovė, atsakovė ir UAB „VPA Logistics“ 2017 m. kovo 9 d. sudarė susitarimą dėl vagonų varymo į pravažiuojamąjį kelią Nr. SV(DrGS)-14 (toliau – ir Susitarimas), kuriuo atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 7 kalendorines dienas nuo elektroninės PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo el. paštu dienos.

3. Ieškinyje teigiama, jog pagal 1951 m. lapkričio 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) (toliau – ir SMGS) važtaraščius iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Kenos geležinkelio stoties pasienio postą 2018 m. spalio 29 d. buvo įvežti septyni konteineriai su šaldytos vištienos produktais, kurio siuntėjas ir gavėjas – atsakovė. Kenos pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 29 d. sprendimu krovinys buvo sulaikytas, nes krovinio siuntėjas – atsakovė – nepateikė privalomų krovinio įvežimo dokumentų. Ieškovė apie sulaikytą krovinį telefonu ir el. paštu ne kartą informavo atsakovę, informuodama apie pareigą atsiimti sulaikytą krovinį. 2019 m. birželio 4 d. raštu „Dėl krovinio atsiėmimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“ ieškovė pakartotinai raštu informavo atsakovę apie sulaikytą krovinį ir įspėjo, kad per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo neatsiėmus atsakovei krovinio, ieškovė bus priversta pati sunaikinti krovinį, o atsakovė privalės atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su krovinio sunaikinimu (vežimu iki utilizavimo vietos, vagonų plovimu, dezinfekavimu ir kt.). Kartu ieškovė informavo atsakovę, kad nuo krovinio sulaikymo momento yra skaičiuojami krovinių saugojimo organizavimo ir ieškovei priklausančių vagonų naudojimo Kenos geležinkelio stotyje mokesčiai, 2019 m. birželio 3 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudarė 78 790,77 Eur, taip pat informavo ir apie delspinigių skaičiavimą nuo nesumokėtos sumos. 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu „Dėl krovinio utilizavimo“ ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė ilgiau kaip 9 mėn. nesiėmė jokių priemonių atsiimti ir likviduoti krovinį, jau trečią kartą raštu informavo atsakovę, kad planuoja atlikti krovinio utilizavimą ir reikalauti iš atsakovės visų su krovinio utilizavimu susijusių patirtų išlaidų atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 23d. raštu „Dėl krovinio utilizavimo išlaidų“ ieškovė informavo atsakovę apie preliminarias krovinio utilizavimo išlaidas ir priminė nepadengtus įsiskolinimus pagal Vežimų organizavimo ir Krovinių ekspedijavimo sutartis, kurie 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė 106 786, 74 Eur. Ieškovė 2019 m. gruodžio 13 d. raštu „Dėl atsiskaitymų“ pateikė atsakovei jos skolos ieškovei detalizavimą, nurodydama visas neapmokėtas sąskaitas, kurių suma 2019 m. gruodžio 13 d. sudarė 197 102,36 Eur. Atsakovės vadovas 2019 m. gruodžio 11 d. el. paštu informavo ieškovę, kad pats laukia apmokėjimo, pateiktų skolą sudarančių sumų neginčijo, tačiau iki pat šio ieškinio pateikimo dienos skolos už ieškovės suteiktas paslaugas nesumokėjo. 2020 m. sausio 8 d. ieškovės apskaitos duomenimis, atsakovė skolinga ieškovei 200 291,03 Eur (iš jų 15 570,95 Eur delspinigių) pagal Krovinių ekspedijavimo sutartį, Vežimų organizavimo sutartį, Susitarimą bei už krovinio sunaikinimo paslaugas.

4. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovei skirtas krovinys Kenos geležinkelio stotyje buvo sulaikytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo (šiuo atveju ieškovės) kaltės, t. y. dėl to, kad siuntėjas, t. y. atsakovė, nepateikė privalomų krovinio veterinarijos dokumentų (sertifikatų), todėl vežimo metu atsirado kliūtis (vežėjas neturėjo galimybės toliau vykdyti vežimo sutartį – krovinį pristatyti į galinę krovinio paskirties stotį – Draugystės geležinkelio stotį). Nurodyta situacija, pagal krovinių vežimo santykius reglamentuojančius teisės aktus, yra laikytina kliūtimi krovinio vežimo metu. Atsiradus kliūčiai vežimo metu, ieškovė, vadovaudamasi SMGS 21 straipsniu, nedelsdama, iškart po krovinio Kenos geležinkelio stotyje sulaikymo, atliko šiame straipsnyje numatytus veiksmus, t. y. apie vežimo metu atsiradusią kliūtį informavo atsakovę, siekdama gauti jos nurodymus, kokių veiksmų ieškovė gali imtis dėl krovinio tolesnio vežimo. Per SMGS 21 straipsnio 3 punkte nustatytą terminą (8 paros po pranešimo siuntėjui išsiuntimo) vežėjas, t. y. ieškovė, iš siuntėjo, t. y. atsakovės, negavo nurodymų. Krovinys pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), yra priskiriamas šalutinių gyvūninių produktų 1 kategorijai, kurių naudojimas yra draudžiamas, o šių šaldytų vištienos produktų galiojimo terminas pasibaigė 2018 m. lapkričio 18 d. Atsakovė nesiėmė jokių realių veiksmų dėl krovinio išvežimo, nors ieškovė, siekdama bendradarbiavimo, ne kartą geranoriškai ragino imtis priemonių dėl krovinio išvežimo. Atsakovė nesiėmė veiksmų ir krovinio neišvežė, todėl ieškovė, vadovaudamasi SMGS 21 straipsniu, suteikiančiu teisę vežėjui su kroviniu elgtis savo nuožiūra, bei Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174, VIII skirsniu bei jų 13 priedu, buvo priversta imtis atitinkamų veiksmų, t. y. Krovinį išvežti sunaikinti. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, akivaizdu, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles ir imperatyvius teisės aktų reikalavimus, laiku neįvykdė savo prievolių, todėl ieškovė mano, kad jos reikalavimas atsakovei yra teisiškai pagrįstas.

6. Atsakovė prieštaravimais dėl preliminaraus teismo sprendimo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą, ginčą perduoti nagrinėti pagal bendras ginčo teisenos taisykles, ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Prieštaravimuose nurodoma, kad Vežimų organizavimo sutartis, pagal kurią atsakovė, be kita ko, įsipareigojo sumokėti vagonų naudojimo, privačių vagonų, konteinerių naudojimo ir kroviniams prilygintų riedmenų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose arba ieškovės pravažiuojamuose keliuose, krovinio saugojimo ar apsaugos tarnybos paslaugų mokesčius už visą krovinių ar tuščių riedmenų sulaikymo laiką, jei ieškovės ekspedijuojami kroviniai ar tušti riedmenys vežimo metu buvo sustabdyti dėl kliūčių, atsiradusių ne dėl ieškovės kaltės bei neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius atsakovės įsipareigojimus arba nesuderinus krovinio priėmimo su krovos kompanijomis pasienio punktuose ar uostuose; taip pat atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už krovinių ar tuščių riedmenų vežimo organizavimą, padengti išlaidas, kurias ieškovė patiria ekspedijuojant krovinius ar tuščius riedmenis, ir atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas. Šios aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais – sutarčių kopijomis – ir ginčo dėl to nekyla. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra bendro pobūdžio sutartys, sudarytos prisijungimo būdu, ir šių sutarčių nuostatos apibrėžia bendras paslaugų teikimo sąlygas, terminus, įkainius ir šalių atsakomybę. Ginčo teisingam išsprendimui yra reikšmingos ne tik šių paminėtų sutarčių nuostatos, bet susidariusios faktinė situacija ir aplinkybės, kurias ieškovė nurodo ir aiškina neteisingai.

8. Prieštaravimuose teigiama, jog Kenos pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 29 d. sprendimu buvo sudarytas krovinio sulaikymo aktas Nr. 153. Kaip manoma, krovinys buvo sulaikytas, nes Krovinio siuntėjas nepateikė privalomų krovinio įvežimo dokumentų. Krovinio siuntėju ieškovė įvardija atsakovę, tačiau šio teiginio nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, nors ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Kaip matyti iš 2018 m. spalio 29 d. krovinio sulaikymo akto Nr. 153 turinio, krovinio siuntėjas yra nurodomas KOCH foods, (duomenys neskelbtini). Krovinio gavėju šiame dokumente yra įvardijamas SANYLAU LLP, (duomenys neskelbtini). Sulaikymo priežastis – importuotojas nepateikė išankstinės informacijos VID NEW – 1 dalies, nesumokėtas valstybinės rinkliavos mokestis. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė šiame dokumente nėra įvardijama, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nepateikė privalomų krovinio įvežimo dokumentų. Tuo labiau, šio dokumento atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka nėra gavusi. Tai patvirtina neužpildyta akto grafa, kurioje nurodoma susipažinimo žyma. Duomenų apie tai, kad ieškovė būtų šio akto kopiją pateikusi nurodytiems siuntėjui ar gavėjui, byloje taip pat nėra.

9. Prieštaravimuose nurodoma, kad, atsakovės įsitikinimu, negalima sutikti su ieškovės teiginiais, jog atsiradus kliūčiai vežimo metu, ieškovė, vadovaudamasi 1951 m. lapkričio 1 d. Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) (toliau – ir SMGS) 21 straipsniu, nedelsdama, iškart po krovinio Kenos geležinkelio stotyje sulaikymo, atliko šiame straipsnyje numatytus veiksmus, t. y. apie vežimo metu atsiradusią kliūtį informavo siuntėją (kuriuo įvardijo atsakovę), siekdama gauti jos nurodymus, kokių veiksmų ieškovė gali imtis dėl krovinio tolesnio vežimo. Per SMGS 21 straipsnio 3 punkte nustatytą terminą (8 paros po pranešimo siuntėjui išsiuntimo) vežėjas, t. y. ieškovė, iš siuntėjo (juo nepagrįstai ieškinyje įvardijant atsakovę) negavo nurodymų. Jeigu yra vadovaujamasi šiomis ieškovės dėstomomis aplinkybėmis ir logika, kad vežėjas negavo iš atsakovės nurodymų, tai reiškia, kad ieškovė pagal galiojančius teisės aktus turėjo elgtis rūpestingai ir nedelsdama priimti galutinį sprendimą, kaip elgtis su kroviniu. O jeigu to nepadarė, turi prisiimti neigiamas tokio veikimo ar neveikimo pasekmes. Pagal ieškinyje dėstomą ieškovės poziciją, krovinys galėjo būti tik sunaikinamas, tokiu atveju pačios ieškovės veiksmai nulėmė padidėjusių nuostolių atsiradimą, tai leidžia teismui spręsti klausimą dėl sutarties šalių atsakomybės dydžio ir laipsnio bei atsakomybės paskirstymo ar netaikymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galutinio sprendimo dėl siuntos (kaip tai yra nurodoma akto V dalyje) taip pat nebuvo priimta. Kaip matyti iš akto formos, galimi sprendimo variantai yra tokie: 1) leidžiama importuoti; 2) leidžiama reimportuoti; 3) leidžiama vežti tranzitu į trečiąją šalį; 4) leidžiama vežti į muitinės sandėlį; 5) grąžinama; 6) nukreipiama sunaikinti; 7) nukreipiama perdirbti. Atsakovė, kaip ekspeditorius, gavusi informaciją apie sulaikytą krovinį, bendravo telefonu su ieškovės atstovais ir savo ruožtu perdavė informaciją apie susidariusią situaciją krovinio savininką „Milton Limited“, kadangi pati už krovinio savininką sprendimų priimti neturėjo teisės. Atsižvelgdama į nurodytas galimybes dėl krovinio (grąžinti siuntėjui, grąžinti į sandėlį, vežti tranzitu į trečiąją šalį, nukreipti sunaikinti arba perdirbti), atsakovė siekė padėti rasti geriausią sprendimo variantą, kad situacija būtų išspręsta per įmanomai trumpiausią laiką ir mažiausiomis sąnaudomis. Tačiau dėl objektyvių priežasčių to įgyvendinti negalėjo.

10. Prieštaravimuose teigiama, jog, pagal galiojančius teisės aktus, sulaikytas krovinys turi būti grąžinamas į tą patį sandėlį, iš kur buvo išsiųstas. Tačiau UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, iš kur buvo siunčiamas krovinys iki jo sulaikymo, nedavė sutikimo grąžinti krovinį į jų valdomą muitinės sandėlį. Dėl šios priežasties atsakovė negalėjo organizuoti grąžinti krovinį į kilmės šalį arba muitinės sandėlį tolesnėms procedūroms. Todėl krovinio savininkas „Milton Limited“ rado galimybę parduoti krovinį, kurio galiojimo laikas baigėsi, pašarų švelniakailiams žvėreliams gamybai, kartu sumažino patiriamus nuostolius. Apie tokį sprendimo variantą atsakovė informavo raštu ieškovę. Tačiau ieškovė dėl neaiškių priežasčių laikėsi pozicijos, kad toks variantas yra negalimas ir nebus įgyvendinamas, nors aiškių motyvų ir teisinių argumentų tokiam sprendimui nebuvo pateikta. Tokią poziciją ieškovė išreiškė ir ieškinyje nurodydama, jog krovinys pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), yra priskiriamas šalutinių gyvūninių produktų 1 kategorijai, kurių naudojimas yra draudžiamas, o šių šaldytų vištienos produktų galiojimo terminas pasibaigė 2018 m. lapkričio 18 d. Ieškovė laikosi nuomonės, kad šie produktai yra 1 kategorijos produktai, kurie gali būti tik sunaikinti. Tačiau tokia ieškovės pozicija yra nepagrįsta galiojančiomis teisės normomis. O tai nulėmė nepagrįstą, neteisingą ir neracionalų sprendimą sunaikinti krovinį, tai padidino nuostolius, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

11. Prieštaravimuose nurodoma, kad ieškovė mano, jog atsakovė nesiėmė veiksmų ir krovinio neišvežė, todėl vadovaujantis SMGS 21 straipsniu, suteikiančiu teisę vežėjui su kroviniu elgtis savo nuožiūra, bei Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174, VIII skirsniu bei jų 13 priedu, ieškovė buvo priversta imtis atitinkamų veiksmų, t. y. krovinį išvežti sunaikinti. Tačiau su tuo sutikti nėra teisinio pagrindo. Galiojantys teisės aktai nesuteikia vežėjui teisės sunaikinti krovinį be savininko ar atsakingų asmenų sutikimo. Toks veiksmas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste yra neracionalus ir nepateisinamas. Tuo labiau, kad vežėjui (ieškovei) buvo pateikta visa informacija, su vežėju atsakovė bendravo ir bendradarbiavo maksimaliai, kiek tai priklausė nuo atsakovės valios, siūlė pačius optimaliausius sprendimo variantus, kurie leistų minimizuoti susidariusius nuostolius, tai yra gauti pajamas iš krovinio pardavimo ir tokiu būdu atsiskaityti su vežėju. Kadangi nukreipti krovinio Lietuvoje perdirbimui švelniakailių gyvūnėlių pašarui nebuvo sudarytos galimybės, savininkas, gavęs informaciją apie tokį ieškovės ketinimą sunaikinti krovinį, pateikė nurodymą ir informaciją apie savo sprendimą išvežti krovinį perdirbti į Uzbekistaną, trečiąją šalį. Tačiau atsakymo į tokį nurodymą nei atsakovė, nei krovinio savininkas negavo. Išdėstyti motyvai rodo, jog ieškovės priimti sprendimai yra nepagrįsti galiojančiomis teisės normomis ir buvo priimti neatsižvelgiant į atsakovės duotus nurodymus, dėl šios priežasties negali būti tenkinamas ieškinys dėl skolos priteisimo. Susiklosčiusios aplinkybės rodo, jog dėl susidariusių nuostolių atsiradimo turėjo įtakos ir pačios ieškovės veiksmai. Šios aplinkybės turi būti teismo įvertintos priimant galutinį sprendimą.

12. Prieštaravimuose teigiama, jog bylos duomenys nepatvirtina ieškovės turimų teisių kelti ieškinio reikalavimą, kadangi pateikti dokumentai yra nepatvirtinti ir neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Ieškovė įpareigotina patiekti išsamius ir patvirtintus teisių perėmimo dokumentus.

19. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimis buvo sprendžiamas klausimas dėl krovinio savininko Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruotos kompanijos Milton Limited ir atsakovės draudiko įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimas.

21. Atsakovės atstovas teismo posėdžių metu palaikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir prašė ieškinį atmesti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Taip pat nurodo, jog prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą kitus asmenis yra procesinių dokumentų dalis. Paaiškino, kad krovinys buvo saugomas Klaipėdos šaldytuvų terminale, atsakovė teikė ekspedijavimo paslaugas. Krovinio siuntėja ir gavėja nėra atsakovė. Kol atsakovė tvarkė dokumentus, Klaipėdos šaldytuvų terminalas atsisakė priimti krovinį, nes baigėsi krovinio galiojimo laikas. Krovinys buvo II kategorijos prekė, kurį buvo galima perdirbti, tačiau ieškovė laikė, kad tai I kategorijos prekė. Visos institucijos ir ieškovė turi prisiimti atsakomybę dėl žalos. Ieškovės sprendimas buvo nepagrįstas. Atsakovė kreipėsi į krovinio savininką, tačiau jis yra likviduotas, krovinys ir atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

22. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdyba 2019 m. balandžio 9 d. priėmė sprendimą perleisti AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomą krovinių vežimo verslą (veiklą) (kaip turtinį kompleksą) į AB „LG Cargo“. Ieškovės teigimu, buvo perkelta krovinių vežimo veikla (kaip turtinis kompleksas), įskaitant šiai veiklai vykdyti reikalingą turtą, darbuotojus bei su krovinių vežimo veikla susijusius įsipareigojimus.

23. Ieškovė ir atsakovė 2017 m. gruodžio 21 d. sudarė Vežimų organizavimo sutartį Nr. SM(DK)-162, kuria atsakovė įsipareigojo: jeigu atsakovės ekspedijuojamų krovinių / tuščių riedmenų vežimas buvo sustabdytas dėl neįvykdytų šioje sutartyje atsakovės įsipareigojimų ar dėl kitų kliūčių, atsiradusių ne dėl ieškovės kaltės, atsakovė už visą sulaikymo laiką privalo sumokėti vagonų ir konteinerių naudojimo, privačių vagonų, konteinerių ir kroviniams prilygintų riedmenų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros arba ieškovės pravažiuojamuose keliuose, krovinių saugojimo mokesčius ir apmokėti kitas ieškovės papildomai suteiktas paslaugas, susijusias su krovinių / tuščių riedmenų sulaikymu, pagal ieškovės nustatytus įkainius (2.2.16 punktas); neatsiskaičiusi per Vežimo paslaugų sutartyje numatytus mokėjimo terminus, atsakovė nuo nesumokėtos sumos moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (4.4 punktas).

24. Ieškovė ir atsakovė 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. DKEC-129(2016), kuria atsakovė įsipareigojo mokėti vagonų naudojimo, privačių vagonų, konteinerių naudojimo ir kroviniams prilygintų riedmenų buvimo viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose arba ieškovės pravažiuojamuose keliuose, krovinio saugojimo / apsaugos tarnybos paslaugų mokesčius už visą krovinių / tuščių riedmenų sulaikymo laiką, esant tai patvirtinantiems dokumentams, jei ieškovės ekspedijuojami kroviniai / tušti riedmenys vežimo metu buvo sustabdyti dėl kliūčių, atsiradusių ne dėl ieškovės kaltės bei neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius atsakovės įsipareigojimus arba nesuderinus krovinio priėmimo su krovos kompanijomis pasienio punktuose ar uostuose (2.2.7 punktas); atsiskaityti už krovinių / tuščių riedmenų vežimo organizavimą, padengti išlaidas, kurias ieškovė patiria ekspedijuojant krovinius / tuščius riedmenis ir atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas (2.2.7 punktas), neatsiskaičiusi per nurodytą mokėjimo terminą, atsakovė nuo nesumokėtos sumos moka 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną (4.4 punktas).

25. Ieškovė, atsakovė ir UAB „VPA Logistics“ 2017 m. kovo 9 d. sudarė Susitarimą dėl vagonų varymo į pravažiuojamąjį kelią Nr. SV(DrGS)-14, kuriuo atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 7 kalendorines dienas nuo elektroninės PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo iš domeno litrail.lt el. paštu info@litrailas.lt dienos.

26. Iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Kenos geležinkelio stoties pasienio postą 2018 m. spalio 29 d. buvo įvežti septyni konteineriai su šaldytos vištienos produktais, kurio siuntėjas ir gavėjas – atsakovė. Kenos pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 29 d. sprendimu (2019 m. spalio 29 d. Sulaikymo aktas Nr. 153) krovinys buvo sulaikytas, nes krovinio siuntėja – atsakovė – nepateikė privalomų krovinio įvežimo dokumentų, nesumokėjo valstybės rinkliavos mokesčio.

27. Kenos pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 29 d. sprendimu (2018 m. spalio 29 d. sulaikymo aktas Nr. 153) atsakovės krovinys buvo sulaikytas, nes krovinio siuntėja – atsakovė – nepateikė privalomų krovinio įvežimo dokumentų, ir buvo nesumokėta valstybinė rinkliava.

28. Byloje nustatyta, kad krovinio savininkė Jungtiniuose Arabų Emyratuose registruota kompanija Milton Limited yra likviduota, o atsakovės civilinė atsakomybė bei krovinys nebuvo apdrausti.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

29. Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo pagal šalių sudarytą vežimų organizavimo sutartį sulaikius krovinį.

30. Atsakovės prieštaravimuose bei jos prašyme įtraukti trečiuosius asmenis, kuriuos ji prašo laikyti atsakovės procesinių dokumentų dalimi, nurodomi pagrindiniai motyvai, kodėl preliminarus sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinys atmestas, – atsakovė nėra krovinio siuntėja ir (ar) gavėja bei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir ieškovė yra atsakingi už krovinio sunaikinimą.

Dėl atsakovės padėties ginčo teisiniame santykyje.

31. Atsakovė prieštaravimuose nurodo, jog ji nėra krovinio siuntėja ir (ar) gavėja, ir šią aplinkybę įrodinėja 2018 m. spalio 29d. krovinio sulaikymo akto Nr. 153 turinio, kur krovinio siuntėjas yra nurodomas KOCH foods, (duomenys neskelbtini). Krovinio gavėju šiame dokumente yra įvardijamas SANYLAU LLP, (duomenys neskelbtini).

32. Byloje nustatyta, kad ginčo krovinys buvo vežamas pagal SMGS važtaraščius, kuriuose aiškiai įvardyti krovinio siuntėja ir gavėja – UAB „Litrailas“, t. y. atsakovė. Be to, byloje nustatyta, kad šalys 2017 m. gruodžio 21 d. sudarė Vežimų organizavimo sutartį Nr. SM(DK)-162 bei 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė Krovinių ekspedijavimo sutartį Nr. DKEC-129(2016).

33. Vadovaujantis Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo SMGS 2 straipsnio nuostatomis, akivaizdu, kad vežimo teisinių santykių dalyviai yra SMGS važtaraštyje nurodyti siuntėjas, vežėjas ir gavėjas, t. y. ieškovė ir atsakovė.

34. Atsakovės nurodomame ieškovės pateiktame Kenos pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 29 d. sulaikymo akte nurodomas siuntėjas ir gavėjas yra nurodyti vežamų prekių pirminis pardavėjas ir jų galutinis pirkėjas, t. y. subjektai, patvirtinantys krovinio veterinarinę atitiktį eksporto ir importo valstybėse. Vežimo teisinių santykių dalyviai ir atsakingi už krovinį vežimo metu asmenys yra nurodyti SMGS važtaraščiuose, kurie laikytini vežimo teisinius santykius įforminančiais dokumentais. Todėl paminėtas teisinis reguliavimas bei šios nutarties 23–25 punktuose nurodyti šalių susitarimai įrodo, kad atsakovė yra krovinio siuntėjas ir gavėjas, be to, ji yra sudariusi paminėtus vežimo paslaugos susitarimus su ieškove, todėl šis atsakovės motyvas yra neįrodytas.

Dėl atsakovės pareigos atsiskaityti pagal vežimų organizavimo ir krovinių ekspedijavimo sutartis bei padengti ieškovės išlaidas, patirtas dėl krovinio sunaikinimo.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovės skola susidarė dėl krovinio, vežamo geležinkeliu, todėl ginčo santykiams taikytinas Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (SMGS), kuris Lietuvos Respublikoje įsigaliojo nuo 1992 m. birželio 5 d. SMGS 1998 m. sausio 1 d. redakcija su iki 2000 m. gruodžio 1 d. gautais pakeitimais bei papildymais lietuvių kalba galioja nuo 2001 m. balandžio mėnesio. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinės galios pasisakė 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2010).

36. Byloje nustatyta, kad Kenos pasienio veterinarijos posto 2018 m. spalio 29 d. sprendimu (2019 m. spalio 29 d. Sulaikymo aktas Nr. 153) krovinys buvo sulaikytas, nes krovinio siuntėja – atsakovė – nepateikė privalomų krovinio įvežimo dokumentų, nesumokėjo valstybės rinkliavos mokesčio. Be to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priėmė 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. B6-(1.9.)-3169 „Dėl gyvūninių produktų siuntų“ ir 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. B6-(1.9.)-1026 „Dėl tranzitu vežamų paukštienos siuntų‘‘.

37. Atsakovė neįrodė, kad krovinys Kenos geležinkelio stotyje buvo sulaikytas dėl ieškovės –vežėjos – kaltės. Byloje nustatyta, kad krovinys buvo sulaikytas dėl to, kad siuntėja – atsakovė – nepateikė privalomų krovinio veterinarijos dokumentų (sertifikatų), todėl vežimo metu atsirado kliūtis (vežėjas neturėjo galimybės toliau vykdyti vežimo sutartį ir krovinį pristatyti į galinę krovinio paskirties stotį – Draugystės geležinkelio stotį).

38. Byloje nustatyta, kad krovinys, kurio galiojimo terminas buvo iki 2018 m. lapkričio 18 d. ir šis terminas buvo pasibaigęs, buvo atsakovės žinioje. Atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo, todėl byloje nėra pagrindo remtis atsakovės paaiškinimo teismo posėdyje ir taikyti CK 6.297 str., kuriame nustatyta, kad, jeigu nukentėjęs ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes.

39. Byloje įrodyta, kad ieškovė po krovinio Kenos geležinkelio stotyje sulaikymo atliko SMGS 21 straipsnyje numatytus veiksmus, t. y. apie vežimo metu atsiradusią kliūtį informavo atsakovę dėl nurodymų vežant krovinį.

40. Ieškovė įrodė, jog vykdė bendradarbiavimo su atsakove pareigą, nes nuolat siuntė rašytinius įspėjimus atsakovei, kurie pridėti ZIP laikmenoje su ieškiniu , o būtent, 2019 m. birželio 4 d. raštu „Dėl krovinio atsiėmimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas“ Ieškovė pakartotinai raštu informavo atsakovę apie sulaikytą Krovinį ir įspėjo, kad per 14 dienų nuo šio rašto išsiuntimo neatsiėmus krovinio ieškovė bus priversta jį sunaikinti, o atsakovė privalės atlyginti visas Ieškovo patirtas išlaidas (ieškinio priedas Nr. 6).

41. 2019 m. birželio 3 d. duomenimis, atsakovės įsiskolinimas Ieškovei sudarė pagal paminėtas vežimų organizavimo ir krovinių ekspedijavimo sutartis 78 790,77 Eur.

42. Atsakovė 2019 m. birželio 7 d. raštu „Dėl sulaikyto krovinio atsiėmimo ir atsiskaitymo“ ( ieškinio priedas Nr. 7) prašė ieškovės padėti išspręsti susiklosčiusią situaciją bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, galinčiomis priimti atitinkamus sprendimus, leisiančius išspręsti šią situaciją optimaliausiu būdu.

43. Ieškovė 2019 m. liepos 10 d. raštu „Dėl krovinio išvežimo ir sunaikinimo“ (ieškinio priedas Nr. 8) pateikė pasiūlymą atsakovei, kokių konkrečių priemonių ji turi imtis dėl krovinio išvežimo sunaikinti, taip pat pasiūlė už sutartą mokestį pristatyti krovinį į atsakovės nurodytiną stotį arba terminalą Lietuvoje.

44. 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu „Dėl krovinio utilizavimo“ (ieškinio priedas Nr. 9) ieškovė pakartotinai informavo atsakovę, kad planuoja atlikti krovinio utilizavimą ir reikalauti visų su jo utilizavimu susijusių patirtų išlaidų atlyginimo. 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu „Dėl krovinio utilizavimo išlaidų“ (ieškinio priedas Nr. 10) ieškovė informavo atsakovę, kad atsakovės skola pagal vežimų organizavimo ir krovinių ekspedijavimo sutartis 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarė 106 786, 74 Eur.

45. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu „Dėl krovinio utilizavimo išlaidų“ (ieškinio priedas Nr. 11) paprašė detalizuoti krovinio utilizavimo išlaidas.

46. Ieškovė 2019-10-04 raštu „Dėl krovinio sunaikinimo išlaidų“ (ieškinio priedas Nr. 12) pateikė krovinio sunaikinimo 42 740 Eur be PVM išlaidų detalizavimą, nurodė įstaigą, atliekančią šią paslaugą, bei priminė apie nepadengtus įsiskolinimus pagal vežimų organizavimo ir krovinių ekspedijavimo sutartis, kurie 2019 m. spalio 1 d. sudarė 136 581,18 Eur.

47. Ieškovė 2019 m. gruodžio 13 d. raštu „Dėl atsiskaitymų“ (ieškinio priedas Nr. 13) pateikė atsakovei jos skolos detalizavimą, nurodydamas visas neapmokėtas sąskaitas, kurių suma 2019 m. gruodžio 13 d. sudarė 197 102,36 Eur.

48. Atsakovė 2019 m. gruodžio 11 d. el. paštu (ieškinio priedas Nr. 14) informavo ieškovę, kad ji pati laukia apmokėjimo.

50. Paminėti šios nutarties 37-44 punktuose įrodymai paneigė atsakovės motyvą, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus pagal vežimo sutartį bei pažeidė pareigą bendradarbiauti vykdant vežimo bei ekspedicijos sutartis, nevykdė šių sutarčių naudingiausiomis atsakovei sąlygomis bei pažeidė bendradarbiavimo pareigą, apimančią jos pareigą informuoti atsakovę (užsakovę) apie visus esminius įvykius, susijusius su pervežimo procesu.

52. Pagal SMGS 21 straipsnio nuostatas bei Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 174, VIII skirsniu bei jų 13 priedu, ieškovė privalėjo krovinį išvežti jo sunaikinimui.

53. Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių 123 punkte nustatyta, kad jeigu kliūtys vežimo metu susidarė ne dėl geležinkelio valdytojo ar geležinkelio įmonės kaltės (kas turi būti įrodyta), tai gavėjas (siuntėjas) turi sumokėti geležinkelio įmonei susidariusius dėl šio vežimo nuostolius.

54. Pagal SMGS 21 straipsnio 5 dalį, jeigu krovinys buvo realizuotas, tai realizavus krovinį gauta suma, išskaičiavus iš jos pagal 13 straipsnio 1 paragrafą geležinkeliui priklausančius mokesčius, baudas ir išlaidas, kurie susiję su krovinio realizacija, grąžinama siuntėjui. Jeigu realizavus krovinį gauta suma nepadengia priskaičiuotų mokesčių, siuntėjas turi sumokėti skirtumą. Šios bylos atveju krovinys buvo sunaikintas, todėl pagal paminėtą teisinį reglamentavimą atsakovė turi padengti jo sunaikinimo išlaidas bei apmokėti sąskaitas pagal šalių vežimo sutartis. SMGS 21 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu krovinio vežimo arba išdavimo metu dėl siuntėjo arba gavėjo kaltės atsiras kliūtys kroviniui vežti arba išduoti, tai geležinkeliui apmokamos visos išlaidos, kurias jis patyrė dėl vežimo arba išdavimo sugaišties.

55. Atsakovė byloje nurodo, kad ji siekė perdirbti ginčo krovinį sumažinant patiriamus nuostolius. Tačiau tam, kad būtų galima atlikti muitinės procedūras ir priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų, siunta turėjo būti grąžinama į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, nes pagal galiojantį teisinį kontroliuojamų muitinės procedūrų atlikimo tvarkos reguliavimą, krovinys turi būti grąžinamas į tą patį sandėlį, iš kur buvo išsiųstas. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, iš kur buvo siunčiamas krovinys iki jo sulaikymo, nedavė sutikimo grąžinti krovinį į jų valdomą muitinės sandėlį ir iškėlė sąlygą atsakovei pateikti išankstinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtinimą, kad po to, kai krovinys bus perkrautas ir perrūšiuotas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesudarys jokių kliūčių šį krovinį išvežti iš terminalo (muitinės sandėlio), t. y. iškėlė neįmanomą sąlygą.

56. Be to, atsakovė nurodo, jog Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, iš esmės neatlikusi patikrinimo procedūros, priėmė išankstinę išvadą, jog tai yra I kategorijos gyvūninės kilmės šalutiniai produktai, kurie pagal galiojančius teisės aktus gali būti išvežti tik sunaikinti.

57. Atsakovė byloje savo paaiškinimu įrodinėja, kad UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei ieškovės neteisėti veiksmai turėjo tiesioginės įtakos žalos atsiradimui, tačiau atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas paminėtai aplinkybei konstatuoti.

58. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji įstatymų nustatyta tvarka skundė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. B6-(1.9.)-3169 „Dėl gyvūninių produktų siuntų“ ir 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. B6-(1.9.)-1026 „Dėl tranzitu vežamų paukštienos siuntų‘‘ bei krovinio sulaikymo aktą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti nusprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

59. Atsakovė nepaneigė 2021 m. vasario 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte dėstomų aplinkybių bei pateiktų įrodymų, jog šalutinių gyvūninių produktų kategorijos yra nustatomos pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, panaikinus Reglamentą (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas), todėl atsakovės prašymo įtraukti trečiaisiais asmenimis motyvais panaikinti preliminarų sprendimą nėra pagrindo.

60. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

61. Teismo vertinimu, atsakovė, neatsiskaitydamas su ieškove už jos suteiktas pervežimo paslaugas, krovinio, kurio galiojimo terminas buvo pasibaigęs, sunaikinimą, pažeidžia sutartį. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad ieškovės siųsti dokumentai atsakovei buvo įteikti iki krovinio utilizavimo, todėl atsakovės prieštaravimuose nurodytais motyvais naikinti ar keisti preliminaraus sprendimo nėra pagrindo.

62. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės 184 720,08 Eur skolą (Vežimų organizavimo sutarties Nr. SM(DK)-162 2.2.16 punktas, Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. DKEC-129(2016) 2.2.7 punktas, 2.2.7 punktas, 2017 m. kovo 9 d. Susitarimas dėl vagonų varymo į pravažiuojamąjį kelią Nr. SV(DrGS)-14), ji taip pat turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, sumokėti delspinigius (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.687 straipsnis, CK 6.245 straipsnis, Vežimų organizavimo sutarties Nr. SM(DK)-162 4.4 punktas, Krovinių ekspedijavimo sutarties Nr. DKEC-129(2016) 4.4 punktas). Ieškovė priskaičiavo 15 570,95 Eur delspinigių, kurie priteistini iš atsakovės ieškovei.

63. Atsakovas, praleidęs prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti ieškovei procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).

Papildomų bylinėjimosi išlaidų po prieštaravimų pateikimo ieškovė į bylą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litrailas“ 184 720,08 Eur skolą, 15 570,95 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 200 291,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 239 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „LTG Cargo“.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.