- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- e2A-963-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05240-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė, Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „VA REALS“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mabatas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mabatas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VA REALS“ dėl kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mabatas“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumo administratorė“ (toliau ir nemokumo ir/ar bankroto administratorius) patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „VA REALS“ (toliau – atsakovė) prašė pripažinti atsakovės 2022 m. vasario 14 d. atliktą įskaitymą 6 000 Eur sumai negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 6 000 Eur, priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė pirminiame ieškinyje nurodė, kad 2020 m. lapkričio 5 d. su atsakove buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20/10/VARMAB01 (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 275,05 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas bei 24,52 kv. m ploto sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei sutartą patalpų nuomos mokestį. Anot ieškovės, nuomos sutarties 8.1. punkte buvo sulygta, kad pagal nuomos sutartį užstatas papildomai nėra mokamas, o 6 000 Eur užstatas, sumokėtas pagal 2015 m. gruodžio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovei pasibaigus minėtai sutarčiai nėra grąžinamas ir laikomas užstatu pagal šią nuomos sutartį. Šis užstatas bus grąžintas bendrovei per 10 darbo dienų po nuomojamų patalpų grąžinimo atsakovei dienos tik pasibaigus nuomos sutarčiai, atskaičius netesybas, nuostolius ar žalą nuomojamoms patalpoms, kurių dydis turi būti pagrįstas. 2022 m. vasario 8 d. šalys sudarė skolos mokėjimo sutartį, pagal kurią konstatavo, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 43 152,17 Eur sumą pagal nuomos sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurią ieškovė įsipareigoja grąžinti atsakovei šios sutarties 2.1. punkte nurodyta tvarka ir terminais. Ieškovės vertinimu, atsakovė formaliai vykdė nuomos sutartyje jai numatytą prievolę, 2022 m. kovo 14 d. atsiuntė pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nuomos sutartis yra laikoma pasibaigusia nuo faktinio patalpų atlaisvinimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 14 d., dėl ieškovės kaltės. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bendrovės nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumo administratorė“. Ieškovės nemokumo administratorius 2022 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę su prašymu patikslinti savo kreditorinio reikalavimo bendrovei skaičiavimą bei pateikti paaiškinimus šiuo klausimu. Atsakovė elektroniniu paštu pateikė nemokumo administratorei informaciją, kad ieškovės atžvilgiu atsisakė nuomos sutartyje numatytos baudos bei persiuntė skolos ataskaitą ir depozito įskaitymo aktą, nurodydama, kad jos kreditorinio reikalavimo dydis – 41 718,71 Eur. Anot ieškovės, atsakovei buvo nurodyta, kad pagal jos pateiktą apyvartą nėra aišku kas, kada ir kokiomis sumomis buvo užskaityta, ir kaip sumažėjo buhalterinė sąskaita Nr. 4031 bei paprašė pateikti detalius iššifravimus, ištrauktus iš programos. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės pateikti paaiškinimai ir dokumentai aiškiai patvirtina tai, kad atsakovė atliko neteisėtą įskaitymą, nes jį atliko ne tik apie jo atlikimą neinformavus ieškovės, bet ir tik po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, kas akivaizdžiai yra neteisėta. Būtent šios aplinkybės, ieškovės nuomone, akivaizdžiai suponuoja tai, kad atsakovės atliktas nesąžiningas ir neteisėtas įskaitymas yra pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130-6.131 straipsniai). Ieškovė sandorį ginčija actio Pauliana instituto pagrindu (CK 6.66 straipsnis), nes ginčijamas įskaitymas buvo atliktas po bankroto bylos bendrovei iškėlimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „VA REALS“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas vien tuo pagrindu, jog ieškinyje keliamo reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas yra jau įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nepaisant to, atsakovės nuomone, ieškinys taip pat turi būti atmestas kaip nepagrįstas, ieškovei neįrodžius ieškinio pagrindo bei pateikus ydingą teisinę ginčo aplinkybių kvalifikaciją. Atsakovė pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-3332-656/2022 ieškovės nemokumo administratorė 2022 m. lapkričio 18 d. pateikė prašymą dėl BUAB „Mabatas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Prašyme ieškovė kėlė 6 000 Eur dydžio avanso pagal 2020 m. lapkričio 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įskaitymo teisėtumo klausimą ir prašė teismo netvirtinti 6 000 Eur dydžio užskaitos. Atsakovė 2022 m. lapkričio 29 d. pateikė atsiliepimą bankroto byloje, kuriame išsamiai pagrindė savo nesutikimą dėl 6 000 Eur dydžio įskaitymo teisėtumo vertinimo bei prašė atmesti BUAB „Mabatas“ nemokumo administratoriaus prašymą dėl BUAB „Mabatas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo dalyje, kuria prašoma netvirtinti 6 000 Eur dydžio užskaitos ir patvirtinti UAB „VA REALS“ 47 718,17 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo sumą. Bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 12 d. priėmė nutartį, remiantis kuria buvo patvirtintas atsakovės atsisakymas nuo 6 000 Eur reikalavimo ir atsakovė buvo įtraukta į antros eilės kreditorių sąrašą su 47 718,71 Eur dydžio reikalavimu. Pasak atsakovės, šiai dienai bankroto byloje, kurioje dalyvauja tiek ieškovė, tiek atsakovė galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, yra išspręstas šioje byloje keliamas 6 000 Eur dydžio avanso įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimas. Atsakovės teigimu, ieškinyje nėra keliami klausimai dėl 6 000 Eur sumos pobūdžio – pripažįstama, kad tai yra užstato/depozito suma, t. y. iki įskaitymo atlikimo ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, piniginiai vienarūšiai, jie galiojo, buvo vykdytini ir apibrėžti. Ieškinyje nėra kvestionuojamas nei vienas minėtas įstatyminis įskaitymo teisėtumo kriterijus, atitinkamai pagal nurodytus kriterijus atsakovė turėjo teisę įskaityti 6 000 Eur užstatą į atsakovės reikalavimą pagal nuomos sutartį. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pagal nuomos sutarties 8 dalį ji turėjo teisę vienašališkai spręsti, į kokio pobūdžio ieškovės pinigines prievoles pagal nuomos sutartį galėjo būti įskaitytas užstatas. Atsakovės tvirtinimu, ginčijamas 6 000 Eur dydžio užstatas buvo įskaitytas 2022 m. vasario 14 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Po 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo atsakovė siekė suderinti buhalterinės apskaitos likučius su ieškove, tačiau nuomininkui vienašališkai nutraukus nuomos sutartį bei slapta naktį 2022 m. vasario 13 d. išsikėlus iš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurios buvo ir yra šiai dienai registruotos ieškovės buveinės adresas, taip pat nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su BUAB „Mabatas“ apskaitą tvarkiusiais asmenimis, atsakovė faktiškai negalėjo suderinti jokių buhalterinės apskaitos likučių nei už laikotarpį prieš įskaitymą, nei jį jau atlikus. Atsakovė laikosi pozicijos, jog 2022 m. vasario 14 d. atliktas 6 000 Eur užstato įskaitymas yra galiojantis, įstatymų ir sutarties sąlygas atitinkantis vienašalis sandoris, kuris sukėlė teisines pasekmes būtent 2022 m. vasario 14 d. Atsakovė teigia, kad nuo pat komunikacijos su ieškovės bankroto administratoriumi pradžios ji savo pozicijos dėl įskaitymo nekeitė ir nuosekliai teigė, kad 6 000 Eur užstato įskaitymas buvo atliktas 2022 m. vasario 14 d. Galutinė atsakovės reikalavimo suma ieškovei po teisėtai atlikto 6 000 Eur užstato įskaitymo yra 41 718,71 Eur. Nemokumo administratorei paprašius detalizuoti atliktą įskaitymą, pastarajai buvo pateiktos kitokio pobūdžio analitinės buhalterinės apskaitos programos „Rivilė“ ataskaitos ir įskaitymo aktas, kuris yra atlikto 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo pagrindas. Priešingai nei teigia ieškovė, 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovės el. laiške nemokumo administratorei buvo nurodyta, kad 6 000 Eur įskaitymas jau yra atliktas. Atsakovė taip pat paaiškina, kad būtent dėl jau atlikto ir apskaityto atsakovės apskaitoje 6 000 Eur užstato 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo į ieškovės pinigines prievoles, galimybės dar kartą įskaityti užstato sumos į baudą nebuvo, todėl atitinkamai buvo atsisakyta baudos. Pasak atsakovės, ieškinyje nėra pateikiama jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovės kreditorių teisių pažeidimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pateiktame dublike nurodo, kad palaiko ieškinį ieškinyje ir dublike nurodytais teisiniais argumentais, prašo ieškinį tenkinti. Papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui ieškovės bankroto byloje vertinant atsakovės finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumą dalyje dėl 6 000 Eur užstato sumos, teismas nevertino šio užskaitymo teisėtumo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu bei nevertino, ar ginčo įskaitymas yra atliktas laikantis įstatymų keliamų reikalavimų. Atsakovė 6 000 Eur užstato sumą įskaitė į skolos sumą, tačiau įskaitymo pranešimo negali pateikti. Ieškovė laikosi pozicijos, kad byloje neegzistuoja jokie prejudiciniai faktai, todėl tik šioje byloje gali būti nustatomas atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo vertinimas. Atsakovė, nesilaikydami Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintų įskaitymui keliamų reikalavimų, atliko vienašalį įskaitymą, kuriuo siekė vieno tikslo – panaikinti prievolę grąžinti ieškovei sumokėtą užstatą. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad 2022 m. vasario 14 d. buvo atliktas koks nors įskaitymas ir kad toks įskaitymas apskritai egzistuoja. Atsakovės atsiliepime minimas įskaitymas nėra išreikštas jokia rašytine forma, jokiu rašytiniu pranešimu, be to ieškovei nebuvo pranešta apie atliktą įskaitymą, todėl esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovės minimas įskaitymas neegzistuoja. Ieškovė pažymi, kad į bylą pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai, patvirtina, kad atsakovės nurodomu ginčo įskaitymo atlikimo metu ieškovė turėjo ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai buvo pažeisti ir kurių atžvilgiu atsakovė iškėlė savo reikalavimo patenkinimą prieš juos. Atsakovė susiklosčiusioje situacijoje elgėsi nesąžiningai ir įskaitymą atliko iš esmės šiurkščiai pažeidžiant kreditorių turtinius interesus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateiktame triplike nurodė, kad palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo teisinio pagrindo pakeitimas niekaip negali įtakoti galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto prejudicinio fakto dėl atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovės nuomone, nors teisinis ieškovės reikalavimo pagrindas pasikeitė ir įskaitymo teisėtumą pareikštu ieškiniu ji siekia įvertinti Actio Pauliana teisinio instituto pagrindu, toks teisinio ieškovės reikalavimo pagrindo pakeitimas niekaip neįtakoja ir nekeičia aplinkybės, jog 6 000 Eur avanso įskaitymo pagrįstumas ir teisėtumas jau yra įvertintas galutiniu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Faktinis ieškovės reikalavimo pagrindas yra analogiškas bankroto byloje teikto reikalavimo pagrindui, reikalavimas pripažinti įskaitymą neteisėtu grindžiamas tais pačiais įrodymais, atitinkamai bankroto byloje nustačius, kad įskaitymas yra teisėtas, tokia teismo išvada negali būti ginčijama kitoje byloje. Atsakovė teigia, kad ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės kvestionuoja bankroto teismo sprendimo, kuriuo patvirtintas įskaitymo teisėtumas, pagrįstumą. Atsakovė taip pat paaiškina, kad atlikus įskaitymą 2022 m. vasario 14 d. pranešimo apie įskaitymą iš karto nepateikė, nes nuomininkė išsikėlė iš patalpų, buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys nurodė, kad tokių paslaugų BUAB „Mabatas“ nebeteikia. Pranešimas apie atliktą įskaitymą buvo pateiktas BUAB „Mabatas“ 2022 m. kovo 17 d. pagal nuomininkės registruotos buveinės adresą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovės atliktas įskaitymas sumažino ieškovės turtą ir atsakovė buvo nesąžininga atlikusi įskaitymą. Atsakovė laikosi pozicijos, jog pateikdama jau esančių byloje teismo nutartyse minimų kreditorių reikalavimus, taip pat praėjusių laikotarpių (2020 m.) finansinių ataskaitų duomenis, ieškovė nepagrindė savo argumentų dėl ieškovės turto sumažinimo bei atsakovės nesąžiningumo įskaitymo atlikimo metu.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje ir dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai atstovas paaiškino, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas tinkamai neinformavus apie jį ieškovės. Be to, faktiškai įskaitymas buvo atliktas jau po bankroto bylos iškėlimo. Anot atstovo, ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė neturėjo jokio turto ir nevykdė jokios veiklos, turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams.
Atsiliepimas
7. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės BUAB „Mabatas“ ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių atstovų paaiškinimais bei BUAB „Mabatas“ elektroninės bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad:
9.1. Šalys 2020 m. lapkričio 5 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20/10/VARMAB01, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 275,05 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas bei 24,52 kv. m ploto sandėliuką, esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti atsakovei sutartą patalpų nuomos mokestį. Nuomos sutarties 8.1. punkte buvo sulygta, kad pagal nuomos sutartį užstatas papildomai nėra mokamas, o 6 000 Eur užstatas, sumokėtas pagal 2015 m. gruodžio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, ieškovei pasibaigus minėtai sutarčiai nėra grąžinamas ir laikomas užstatu pagal šią nuomos sutartį; šis užstatas bus grąžintas bendrovei per 10 darbo dienų po nuomojamų patalpų grąžinimo atsakovei dienos tik pasibaigus nuomos sutarčiai, atskaičius netesybas, nuostolius ar žalą nuomojamoms patalpoms, kurių dydis turi būti pagrįstas. Minėtame sutarties punkte taip pat numatyta nuomotojo teisė užstatą vienašališku sprendimu įskaityti (iš dalies ar pilnai) kaip nuomininko atsiskaitymus už paskutinį nuomos mėnesį; tuo atveju, jeigu sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės anksčiau termino, užstato neišnaudotoji dalis laikoma netesybomis ir nuomininkui negrąžinama.
9.2. Šalys 2022 m. vasario 8 d. sudarė skolos mokėjimo sutartį, pagal kurią konstatavo, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 43 152,17 Eur sumą pagal nuomos sutartį bei jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurią ieškovė įsipareigoja grąžinti atsakovei šios sutarties 2.1. punkte nurodyta tvarka ir terminais.
9.3. 2022 m. kovo 14 d. atsakovė ieškovei atsiuntė pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nuomos sutartis yra laikoma pasibaigusia nuo faktinio patalpų atlaisvinimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 14 d., dėl ieškovės kaltės. Pranešime pažymėta, kad faktiškai nuomos santykiai pasibaigė 2022 m. vasario 14 d., kai atvykus į patalpas paaiškėjo, kad UAB „Mabatas“ išsikraustė iš patalpų, tačiau vykdant formalią sutartyje numatytą prievolę, UAB „VIA REALS“ teikia pranešimą apie sutarties nutraukimą bei reikalauja sumokėti 67 315,10 Eur sumą, kurią sudaro 43 152,17 Eur skola pagal 2022 m. vasario 8 d. skolos mokėjimo sutartį, 3 849,30 Eur skola pagal nuomos sutartį ir 20 313,63 Eur žala.
9.4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Mabatas“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 19 d., bendrovės nemokumo administratoriumi buvo paskirta MB „Nemokumo administratorė“.
9.5. Atsakovė UAB „VIA REALS“ bankroto byloje pateikė nemokumo administratorei reikalavimą 41 718,71 Eur sumai.
9.6. Ieškovės nemokumo administratorė 2022 m. lapkričio 10 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę su prašymu patikslinti savo kreditorinio reikalavimo bendrovei skaičiavimą bei pateikti paaiškinimus šiuo klausimu. Atsakovė atsakydama ieškovei, elektroniniais laiškais pateikė nemokumo administratorei informaciją apie įsiskolinimo sudėtį bei pažymėjo, kad įskaitymas jau yra atliktas, o išsamesnę informaciją apie įskaitymą pateiks finansininkė. Kartu su atsakymu ieškovei buvo pateikti skolos ataskaita ir 2022 m. vasario 14 d. skolų užskaitymo aktas.
Šalies argumentai
9.7. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės pateikti paaiškinimai ir dokumentai patvirtina, kad atsakovė atliko neteisėtą įskaitymą, nes jį atliko ne tik apie jo atlikimą neinformavus ieškovės, bet ir tik po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, kas akivaizdžiai yra neteisėta bei pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus. Ieškovė sandorį ginčija actio Pauliana instituto pagrindu.
9.8. Atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju ieškinys turi būti atmestas vien tuo pagrindu, jog ieškinyje keliamo reikalavimo teisėtumas ir pagrįstumas yra jau įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, nėra įrodytos actio Pauliana būtinosios sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
10. Iš byloje esančių duomenų bei bankroto bylos Nr. eB2-356-656/2024 medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „Mabatas“ bankroto proceso metu nemokumo administratorius ginčijo atsakovės UAB „VA REALS“ kreditorinį reikalavimą bei prašė teismo netvirtinti 6 000 Eur dydžio užskaitos ir UAB „VA REALS“ kreditorinio reikalavimo visa 47 718,71 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo suma. Tokią poziciją nemokumo administratorius grindė argumentais, kad ginčijamas užskaitymas atliktas po bankroto bylos iškėlimo, todėl pažeidžia bendrovės ir jos kreditorių interesus. Nurodytą poziciją nemokumo administratorius grindė ginčo patalpų nuomos sutartimi, buhalterinės apskaitos „Rivilė“ 2022 m. spalio 9 d. klientų būklės ataskaitos duomenimis, šalių susirašinėjimu elektroniniu paštu, atsakovės 2022 m. kovo 14 d. įspėjimu dėl piniginių prievolių vykdymo, nuomos sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo. Iš esmės visais nurodytais dokumentais ieškovė grindžia savo reikalavimą ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsiliepimu atsakovė savo nesutikimo poziciją grindė ginčo patalpų nuomos sutarties 8 punkto nuostatomis bei nuosekliai laikėsi pozicijos, kad įskaitymas atliktas 2022 m. vasario 14 d. Analogiškos pozicijos atsakovė laikosi ir nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, bankroto byloje atsakovė paaiškino, kad 2022 m. vasario 14 d. atlikus įskaitymą, po įskaitymo ji siekė suderinti buhalterinės apskaitos likučius su BUAB „Mabatas“. Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir atsakovės bankroto byloje pateikto atsiliepimo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo pat komunikacijos su nemokumo administratore pradžios atsakovė savo pozicijos dėl įskaitymo nekeitė ir nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 6 000 Eur užstato įskaitymas buvo atliktas 2022 m. vasario 14 d. Abejose bylose atsakovė paaiškino tapačias aplinkybes, kad pirmame 2022 m. lapkričio 9 d. laiške nemokumo administratoriui nebuvo įvertintos papildomų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, PVM sumos (124,46 Eur), todėl pirmoji atsakovės nemokumo administratorei indikuota kreditorinio reikalavimo suma buvo 41 594,05 Eur ir atitinkamai vėliau atitaisius šitą aritmetinę klaidą galutinė suma padidėjo iki 41 718,71 Eur. Teismas taip pat pripažino, kad reikalavimo sumos komunikacijos su nemokumo administratoriumi eigoje pokytis buvo sąlygotas tik per klaidą neįtraukto 124,46 Eur PVM dydžio ir jokio pokyčio 6 000 Eur sumos ribose nebuvo. Galutinė atsakovės reikalavimo suma BUAB „Mabatas“ po teisėtai atlikto 6 000 Eur užstato įskaitymo 2022 m. vasario 14 d. yra 41 718,71 Eur. Kaip matyti iš bankroto byloje priimtos 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties ir 2022 m. gruodžio 20 d. nutarties dėl klaidų procesiniame sprendime ištaisymo, teismas nutarė UAB „VA REALS“ įtraukti į BUAB „Mabatas“ antros eilės kreditorių sąrašą su 41 718,71 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Teismo nutartis dėl atsakovės UAB „VA REALS“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d. Kaip jau buvo minėta, teismo patvirtinta UAB „VA REALS“ 41 718,71 Eur suma yra galutinė kreditorės reikalavimo suma BUAB „Mabatas“ bankroto byloje po 2022 m. vasario 14 d. atlikto 6 000 Eur užstato įskaitymo.
11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atitinkamai šiai dienai bankroto byloje, kurioje dalyvauja ieškovė ir atsakovė, įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, yra išspręstas šioje civilinėje byloje keliamas 6 000 Eur dydžio avanso įskaitymo pagrįstumo reikalavimas. Teismui bankroto byloje buvo teikti su ieškiniu šioje byloje teikiami įrodymai, teismas juos įvertino ir pripažino, kad pagrindo pripažinti 6 000 Eur dydžio užstato įskaitymo neteisėtu nėra ir atitinkamai patvirtino atsakovės kreditorinio reikalavimo sumą.
12. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės (reikalavimo pagrindas), kuriomis ieškovė šioje civilinėje byloje grindžia ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, yra iš esmės tapačios aplinkybėms, kuriomis buvo remiamasi ir prejudicinėje bankroto byloje, kurioje atsakovės kreditorinis reikalavimas buvo ginčijamas dalyje dėl atlikto įskaitymo kaip pažeidžiantis bendrovės ir jos kreditorių interesus. Taigi, nors prejudicinėje bankroto byloje nemokumo administratorė prašė ginčo įskaitymo netvirtinti kaip atlikto po bankroto bylos iškėlimo ir pažeidžiančio bendrovės ir kreditorių interesus, tačiau tokio reikalavimo faktinį pagrindą iš esmės didžiąja dalimi sudarė tos pačios aplinkybės, kuriomis nemokumo administratorė grindžia ieškinio reikalavimą dėl įskaitymo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nors susidariusioje situacijoje nemokumo administratorės ieškinyje nurodytas teisinis sandorio negaliojimo pagrindas formaliai yra praplėstas, tačiau tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikšto ieškinio, tiek prejudicinės bankroto bylos ginčo dalykas (pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas) yra tapatus.
13. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad yra visi tiek civilinio proceso normų, tiek teismų praktikoje suformuoti pagrindai pripažinti, kad bankroto byloje patvirtinus atsakovės 41 718,71 Eur dydžio reikalavimą ir pripažinus 6 000 Eur dydžio užstato pagal nuomos sutartį įskaitymą, ieškovė negali reikšti tokio pačio reikalavimo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (CPK 293 straipsnio 3 dalis).
14. Nepaisant padarytos išvados dėl tapataus ginčo nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas papildomai pasisakė dėl ieškovės įrodinėjamų actio Pauliana sąlygų (ne)buvimo:
14.1. Pirmiausia pažymėjo, kad ieškovės pozicija dėl pareikšto reikalavimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli. Kreipdamasi į teismą su pirminiu ieškiniu, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 6 000 Eur įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tačiau ieškinyje nekonkretizavo, kada ginčijimas sandoris buvo sudarytas. Atskleisdama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė ieškinyje nurodė, kad sandorį ginčija actio Pauliana instituto pagrindu, nes ginčijamas įskaitymas buvo atliktas po bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau konkrečios įskaitymo atlikimo datos nenurodė, konkrečių actio Pauliana sąlygų neįrodinėjo. Atsakovei atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodžius, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas 2022 m. vasario 14 d., ieškovė nei pateiktame triplike, nei iki 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio nepatikslino ieškinio reikalavimo, nors yra atstovaujama kvalifikuoto teisininko bei puikiai žinojo atsakovės poziciją dėl įskaitymo atlikimo 2022 m. vasario 14 d. Kadangi toks ieškovės elgesys iš esmės apsunkino galimybę priešingai pusei tinkamai gintis nuo jai pareikšto reikalavimo bei teismui nustatyti pareikšto ieškinio nagrinėjimo ribas bei esmines bylos aplinkybes, teismo 2023 m. lapkričio 23 d. posėdžio metu ieškovei buvo suteikta paskutinė galimybė galutinai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą. Nors patikslinusi ieškinio reikalavimą, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, tačiau teismo posėdžio metu atstovas vėl gi laikėsi pozicijos, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas po bankroto bylos iškėlimo, nors patikslinus reikalavimą ir ginčijamas 2022 m. vasario 14 d. atliktas įskaitymas. Tokį ieškovės nenuoseklumą pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, bylą išnagrinėjo patikslinto reikalavimo ribose.
14.2. Teismas pripažino, jog priešingai nei ieškovė, atsakovė bylos nagrinėjimo metu buvo nuosekli bei palaikė savo poziciją, išdėstytą bankroto byloje, kad 6 000 Eur užstato įskaitymas buvo atliktas 2022 m. vasario 14 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Anot ieškovės, dėl pirmame 2022 m. lapkričio 9 d. laiške nemokumo administratorei neįvertintos papildomų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu, PVM sumos (124,46 Eur), pirmoji atsakovės nemokumo administratoriui indikuota kreditorinio reikalavimo suma buvo 41 594,05 Eur ir atitinkamai vėliau atitaisius šitą aritmetinę klaidą galutinė suma padidėjo iki 41 718,71 Eur, kuri ir buvo patvirtinta bankroto byloje. Nurodyti atsakovės paaiškinimai bei byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad reikalavimo sumos pokytis komunikacijos su ieškovės nemokumo administratoriumi eigoje buvo sąlygotas tik per klaidą neįtraukto 124,46 Eur PVM dydžio ir jokio pokyčio 6 000 Eur sumos ribose nebuvo.
14.3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo 6 000 Eur sumos pobūdžio – pripažino, kad tai yra užstato/depozito suma, t. y. iki įskaitymo atlikimo ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų (1), šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai (2), piniginiai vienarūšiai (3), jie galiojo (4), vykdytini (5) ir apibrėžti (6). Ieškinyje ir kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose nėra kvestionuojamas nei vienas minėtas įstatyminis įskaitymo teisėtumo kriterijus, atitinkamai pagal nurodytus kriterijus atsakovė turėjo teisę įskaityti 6 000 Eur užstatą į atsakovės reikalavimą pagal nuomos sutartį.
14.4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės informavimo apie atliktą įskaitymą, pažymėjo, kad atsakovės pozicija dėl reikalavimo dydžio niekada nesikeitė, išskyrus aptartą PVM sumos dydį (124,46 Eur). Teismas nustatė, kad kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, su pirmu atsakovės laišku nemokumo administratorei buvo pateiktos neapmokėtos sąskaitos ir būtent šios neapmokėtos sąskaitos buvo įrašytos į kartu su laišku siųstą ataskaitą. Jeigu ataskaita būtų pateikta jau sudengus neapmokėtas sąskaitas ir įvertinus 2022 m. vasario 14 d. atliktą įskaitymą, informacija nebūtų korektiška – nebūtų nurodytos visos ieškovės neapmokėtos sąskaitos ir nemokumo administratorė neturėtų informacijos, kurias sąskaitas atsakovė sudengė. Nemokumo administratorei paprašius detalizuoti atliktą įskaitymą, nemokumo administratorei buvo pateiktos kitokio pobūdžio analitinės „Rivilės“ ataskaitos ir įskaitymo aktas, kuris yra atlikto 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo pagrindas. Palyginus 2022 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. ataskaitas matyti, kad antrojoje ataskaitoje nėra dalies seniausių sąskaitų, kurios yra nurodomos atskiroje „Rivilės“ ataskaitoje „Įplaukų operacijos“ (ieškinio priedas Nr. 7). Iš esmės 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. informacijos turinys skiriasi tik tuo, kad su 2022 m. lapkričio 9 d. laišku siųsta ataskaita yra išskaidyta į dvi atskiras ataskaitas, 2022 m. lapkričio 10 d. laiške: „Skola mums“ eilutė liko nepakitusi (41 001,47 Eur), skolą pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos) tie patys. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nei viena iš pateiktų „Rivilės“ ataskaitų nėra pasirašyta už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo atsakovės asmens, kas papildomai patvirtina, kad tokio pobūdžio duomenų suvestinės yra skirtos išimtinai analitiniam informacijos vertinimui. Bet kokiu atveju jos neprieštarauja atsakovės pozicijai ir ją tik patvirtina.
14.5. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2022 m. lapkričio 9 d. atsakovės laiške nemokumo administratoriui buvo nurodyta, kad 6 000 Eur įskaitymas jau yra atliktas (ieškinio priedas Nr. 6), t. y. atsakovė, priešingai nei teigiama ieškinyje, nuo pat pradžių nuosekliai laikėsi pozicijos, kad 6 000 Eur užstato įskaitymas buvo atliktas jau anksčiau ir, papildomai paprašius nemokumo administratorei, pateikė tai patvirtinantį dokumentą – 2022 m. vasario 14 d. skolų užskaitymo aktą. Šios išvados nepaneigia byloje esantis atsakovės 2022 m. kovo 14 d. pranešimas, kuriame minimas užstato įskaitymas į baudą, nes šis pranešimas turi būti vertinamas visapusiškai kitų pranešimų kontekste. Kaip matyti iš šalių 2022 m. spalio 9-10 d. susirašinėjimo, atsakovės atstovės elektroniniu paštu paaiškino nemokumo administratorei, kad tokio sprendimo atsisakyta dėl apskaitos niuansų. Būtent dėl jau atlikto ir apskaityto atsakovės apskaitoje 6000 Eur užstato 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo į ieškovės pinigines prievoles, apie kurį per klaidą raštą ruošęs asmuo nebuvo informuotas, galimybės dar kartą įskaityti užstato sumos į baudą nebuvo, atitinkamai baudos atsisakyta. Atitinkamai apskaitoje liko papildomais atsakovės pareiškimais, įsakymais ar kitais buhalterinės apskaitos dokumentais nepakeistas 2022 m. vasario 14 d. skolų užskaitymo aktas, apie kurį ieškovė buvo tinkamai informuota.
14.6. Pasisakydamas dėl actio Pauliana instituto taikymo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškinyje ir pakartotinai dublike ieškovė pateikia išsamią, su actio Pauliana instituto taikymu susijusių teisės normų ir teismų praktikoje formuluojamų taisyklių analizę, tačiau faktiškai nenurodė jokių konkrečių argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo, atlikto įskaitymo neteisėtumo, kreditorių teisių pažeidimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nepaaiškino, kaip ginčijamas įskaitymas pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus, tik deklaratyviai nurodė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, buvo pažeisti bendrovės kreditorių interesai ir šias aplinkybes įrodinėja pateiktais finansiniais dokumentais ir patvirtintais kreditorių finansiniais reikalavimais.
14.7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktų įrodymų visumos ir atstovo duotų paaiškinimų nepakanka actio Pauliana instituto taikymui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė finansines ataskaitas už 2020 metus, per kuriuos, ir sekančius 2021 metus, maitinimo įstaigų veikla nevyko arba vyko ribotai dėl valstybės lygmeniu taikytų COVID-19 valdymo priemonių. Siekiant suvaldyti koronaviruso grėsmes, Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, 2020 m. kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas šalies mastu. Dėl antros COVID‑19 protrūkio bangos 2020 m. lapkričio 7 d. vėl buvo įvestas visuotinis karantinas, nuo 2020 m. gruodžio 16 d. karantino režimo sąlygos sugriežtintos, 2021 m. liepos 1 d. atšauktas karantinas. Akivaizdu, kad maitinimo įstaigų veiklos rezultatai dėl griežtų veiklos apibojimų 2020 m. buvo labai prasti, tačiau atšaukus veiklos apribojimus nuo 2021 m. vidurio veikla pradėjo vykti įprastai. Taigi priešingai, nei teigia ieškovė, remiantis vien 2020 m. finansinėmis ataskaitomis nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamo įskaitymo metu bendrovė buvo nemoki ir jokios veiklos nevykdė. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Mabatas“ iškėlimo buvo pateiktas teismui tik 2022 m. birželio 7 d. Tai, kad bankroto byloje nėra perduotas joks bendrovės turtas, nepatvirtina aplinkybių, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė neturėjo jokio turto (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymėjo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti objektyvūs duomenys apie bendrovės piniginių lėšų judėjimą iki ir po ginčijamo įskaitymo atlikimo, kas apsunkina galimybę sudaryti visapusišką vaizdą apie bendrovės finansinę padėtį aktualiu laikotarpiu ir atsiskaitymus su kitais kreditoriais (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė nevykdė jokios veiklos, o atsiskaitymus su kreditoriais nevykdė nuo 2021 m. birželio mėnesio, kaip teigė ieškovės atstovas posėdžio metu (CPK 178 straipsnis). Nesant išsamių duomenų apie bankrutavusios bendrovės turto ir finansinių įsipareigojimų balansą aktualiu laikotarpiu, nėra pagrindo išvadai, kad atlikus 6 000 Eur įskaitymą neliko realios galimybės bendrovei atsiskaityti su konkrečiais kreditoriais ir įvykdyti prievoles.
14.8. Be to, pastebėjo ir tai, kad palyginus nedidelė ginčijamo sandorio vertė (6 000 Eur), tai, kad nurodyta pinigų suma kaip depozitas pagal nuomos sutartį buvo perduota atsakovei nuo 2016 metų ir šešerius metus niekaip neįtakojo ieškovės piniginių srautų ir mokumo, papildomai patvirtina, kad atsakovė sąžiningai įskaitė sumokėtą avansą į piniginių reikalavimų sumą pagal nuomos sutartį.
15. Nenustatęs visų CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinį pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovė BUAB „Mabatas“ (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-640-1098/2024 ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilna apimtimi – pripažinti UAB „VA REALS“ 2022 m. vasario 14 d. atliktą įskaitymą 6 000 Eur sumai negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją, priteisiant iš atsakovės UAB „VA REALS“ ieškovės BUAB „Mabatas“ naudai 6 000 Eur sumą.
17. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, pirmiausia nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo atveju egzistuoja prejudiciniai faktai, 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovės bankroto byloje Nr. eB2-3332-656/2022, kuria išspręstas šioje civilinėje byloje keliamas 6 000 Eur dydžio avanso įskaitymo pagrįstumo reikalavimas. Apeliantė pažymi tai, kad visiškai priešingai nei ginčijamame sprendime teigia pirmosios instancijos teismas, tai ieškovės teikti dokumentai, aplinkybės ir buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtinantys atsakovės atlikto įskaitymo neteisėtumą nebuvo vertinami. Atsakovė ieškovės bankroto byloje tiesiog pateikė atsisakymą nuo 6 000 Eur finansinio reikalavimo dalies, dėl ko ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas šio klausimo plačiau nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Taigi, aptarta aplinkybė aiškiai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai pasisakė ir konstatavo, kad civilinėje byloje Nr. eB2-3332-656/2022, buvo padarytos išvados pagal ieškovės ieškinio įrodymus ar aplinkybes, dėl ko šių pirminių buhalterinių ir kitų ieškovės pateiktų dokumentų ir aplinkybių pagrindu nebuvo nustatyti jokie prejudiciniai faktai, reikšmingi šiai bylai sprendžiant atsakovės atlikto įkaitymo teisėtumo klausimą.
18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės atliktas įskaitymas buvo atliktas tinkamai:
18.1. Anot apeliantės, teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad jokios reikšmės ginčo atveju neturi aplinkybė, kad atsakovės pranešimas apie įskaitymą nurodo, jog užstato įskaitymas yra atliekamas į baudą, o vėliau atsakovė šią savo poziciją pakeičia ir laiko, kad užstato įskaitymas yra atliekamas į neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras. Nurodo, jog ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu buvo pažymėjusi, jog atsakovei patvirtinus, kad atsakovė panaikino ieškovei pritaikytą baudą, neliko ir įskaitymo, kurį atsakovė buvo atlikusi, dėl ko atsakovė įskaitymus atliko su kitomis sąskaitomis ir jau tik po to, kai ieškovė to paklausė atsakovės. Apeliantės vertinimu, tai akivaizdžiai suponuoja, kad ginčijamas įskaitymas buvo atliktas jau po bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir apie tai tinkamai neinformavus ieškovės.
18.2. Apeliantės nuomone, negali būti laikomas patikimu ir tinkamu įrodymu atsakovės pateiktas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, nes įskaitymo atlikimo metu jis akivaizdžiai neegzistavo, nes tuo metu įskaitymas buvo atliekamas į ieškovei pritaikytą baudą, o ne konkrečias PVM sąskaitas faktūras.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės atsakingas asmuo nežinojo konkrečios informacijos apie įskaitymą, todėl parengė neteisingą pranešimą.
18.4. Apeliantė pakartotinai pažymi tai, kad įskaitymas, kurį ieškovei sakosi atlikusi atsakovė, jai nebuvo žinomas ir niekada toks, kokį jį nurodo atsakovė nebuvo atliktas. Be to, visiškai nėra aišku koks įskaitymas, kada ir kaip buvo atliktas, t. y. ieškovei nebuvo pranešta apie atliktą įskaitymą ir tai buvo padaryta tik ieškovės nemokumo administratorei pasiteiravus apie įskaitymo aplinkybes. Todėl esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovė netinkamai informavo ieškovę apie atliekamą įskaitymus, o esant šioms aplinkybėms atsakovės atliktas įskaitymas negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu.
Šalies argumentai
18.5. Apeliantė pažymi, jog atsakovės pateikti paaiškinimai ir nurodytos aplinkybės apie pranešimą apie įskaitymą taip pat yra visiškai nepatikimi, nes įskaitymo atlikimo dieną nėra jokio pranešimo ieškovei apie įskaitymą, todėl akivaizdu, kad pranešimas, kuris neva buvo siųstas 2022 m. kovo 17 d., tai tiesiog yra atsakovės gynybinė pozicija. Atsakovei tokio pranešimo neišsiuntus ir tą susitikslinus tik tuomet, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla.
19. Apeliantė teigia, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos:
19.1. Teismas netinkamai įvertino vieną iš actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. ieškovės kreditorių teisių pažeidimą, visiškai neįvertino tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti, neatsižvelgė bei neįvertino, kad ginčijamas sandoris pažeidžia ne tik ieškovės kreditorių, bet ir pačios ieškovės interesus, o tai akivaizdžiai suponuoja tai, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, dėl ko yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
19.2. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo įskaitymas nesukėlė apeliantei nemokumo ar jis nebuvo sumažintas ar nebuvo sumažintos galimybės atsiskaityti su kitais apeliantės kreditoriais, be to nebuvo įrodytas bendrovės nemokumas ginčo įskaitymo atlikimo metu. Apeliantė nurodo, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Kaip matyti iš kartu su ieškovės dubliku pateikto balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, bendrovės turtas 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 24 806,00 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas – 21 254,00 Eur, trumpalaikis turtas – 3 552,00 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 70 673,00 Eur, bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir sudarė (- 45 867,00 Eur). Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. bendrovės balanse bei 2020 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje užfiksuoti duomenys, pagal kuriuos bendrovė ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) turėjo 24 806,00 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai buvo 70 673,00 Eur, ji patyrė 52 510,00 Eur dydžio nuostolį, turėjo ženklių įsipareigojimų atsakovei ir jų nevykdė, todėl atitiko faktinę bendrovės finansinę situaciją. Vadovaudamasis nurodytais duomenimis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neegzistuoja minėtu laikotarpių bendrovės nemokumas, kai jau 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovė atitiko nemokios įmonės būseną. Apeliantė teigia, jog nagrinėjamoje situacijoje akivaizdu, kad įskaitymas buvo atliktas esat akivaizdžiai bendrovės nemokumo būsenai, o atlikus ginčijamą įskaitymą buvo sumažintas ieškovės turtas ir jos sudarymo metu buvusių kitų ieškovės kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovė akivaizdžiai žinodama apie bendrovės nemokumą, ginčijamu sandoriu įskaitydama priešpriešinius vienarūšius reikalavimus ir suteikdama pirmenybę sau, sudarė neteisėtą ir nepagrįstą pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus bendrovės kreditorius. Apeliantės vertinimu, aplinkybę, kad atsakovei buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus kreditorius patvirtina tai, kad ginčijamo sandorio atlikimo metu ieškovės kreditoriais buvę Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, SODRA ir kt. kreditoriai, šiuo metu yra likę ieškovės kreditoriais, su kuriais nebuvo atsiskaityta ir kurie yra pareiškę kreditorinius reikalavimus ieškovei bankroto byloje.
19.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atliekant ginčo įskaitymą sandorio šalys buvo sąžiningos. Kaip ieškovė buvo nurodžiusi savo procesiniuose dokumentuose ir ką pažymėjo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė ir atsakovė turėjo bendradarbiavimo patartį, t. y. sudarydavo įvairaus pobūdžio sutartis, teikdavo įvairaus pobūdžio paslaugas, todėl akivaizdu, kad tiek ieškovei, tiek ir atsakovei, buvo puikiai žinomi vienos kitai atsiskaitymai, atsiskaitymų vėlavimai, patiriami sunkumai ir kt., ir visa tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė buvo nesąžininga. Ginčo atveju yra būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ginčo įskaitymą atliko atsakovė, kuriai skola tęsėsi ne vieną mėnesį ir kuriai buvo puikiai žinoma ieškovės finansinė padėtis, jos patiriami finansiniai sunkumai, kadangi ieškovė vėluodavo atsiskaityti su atsakove bei kitais kreditoriais. Būtent šios aplinkybė akivaizdžiai suponuoja faktą, kad ieškovė ir atsakovė suprato, jog ieškovės finansinė padėtis yra bloga ir kad atsakovė gauna prioritetą prieš kitus bendrovės kreditorius.
20. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo pagrindimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas:
20.1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė (iš esmės – beveik pažodžiui perrašė) tik vienos šalies – atsakovės procesinius dokumentus ar paaiškinimus, kuriais buvo atsikertama į ieškinio reikalavimus. Dėl kitos šalies (ieškovės) argumentų, išdėstytų jos procesiniuose dokumentuose, bei pateiktų įrodymų teismas nepasisakė ir jų teisinio vertinimo iš esmės neatliko. Atmesdamas ieškinį, teismas taip pat nemotyvavo savo pozicijos remtis išimtinai atsakovės pateiktais argumentais.
20.2. Apeliantė pažymi, kad vienas iš ginčui išspręsti aktualių klausimų buvo – bendrovės kreditorių teisių pažeidimas ir kartu bendrovės nemokumas jau 2020 metų gruodžio 31 d., bendrovės skolos kitiems kreditoriams, o taip pat atsakovės įskaitymo atlikimas jai žinant ir suprantant, kad bendrovė yra nemoki. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aplinkybės, susijusios su bendrovės kreditorių teisių pažeidimu ir bendrovės nemokumo, kuris buvo akivaizdus nebuvo tiriamas ir buvo bandoma pateisinti atsakovei naudingas aplinkybes. Pasisakydamas šiuo klausimu, teismas iš esmės pasisakė tik tiek, kad ieškovė neįrodė bendrovės nemokumo, ar tai, kad tokio mažo dydžio įskaitymas niekaip nenulėmė bendrovės nemokumo, o tai akivaizdžiai Sprendimą daro neteisėtu.
20.3. Apeliantė teigia pasigedusi teismo motyvų, kuriais remiantis buvo atmesti ieškinio reikalavimai dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, kas sprendimą daro ydingu ir neteisėtu.
Atsiliepimas
21. Atsakovė UAB „VA REALS“ atsiliepimu į apeliantės skundą su juo nesutinka. Prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-640-1098/2024 palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
22. Atsakovė nesutinka ir laiko nepagrįstais apeliantės teiginius, kad bankroto byloje (nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, bankroto bylos Nr. eB2-3332-656/2022) (toliau – bankroto byla), kurioje dalyvauja abi šalys, nebuvo nustatyti jokie prejudiciniai faktai reikšmingi šiai bylai, kadangi teismas bankroto byloje nevertino įskaitymo teisėtumo.
22.1. Atsakovės nuomone pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl bankroto byloje nustatyto prejudicinio fakto (šioje byloje ieškovės ginčijamo 6000 Eur dydžio įskaitymo teisėtumo) reikšmės sprendžiant šią bylą sprendimo 15 – 19 punktuose nurodydamas ir įvertindamas tiek šiuo atveju reikšmingas faktines aplinkybes, tiek taikytinas teisės normas. Atsakovės teigimu, apeliantės bendro pobūdžio teiginiai apie tai, kad bankroto byloje nebuvo nagrinėtas įskaitymo teisėtumas, sprendimo pateikiamos išsamios teismo argumentacijos apie prejudicinio fakto buvimą nepaneigia.
22.2. Atsakovės teigimu, apeliantė savo nesutikimą grindžia kritikuodama įsiteisėjusias nutartis bankroto byloje: dėl argumentacijos trūkumų minėtose nutartyse bankroto byloje. Akivaizdu, kad tokia įsiteisėjusių nutarčių bankroto bylose argumentavimo revizija teisinės reikšmės neturi ir negali būti pagrindas kvestionuoti teismo argumentacijos sprendime dėl prejudicinio fakto buvimo. Atsakovė pažymi, kad detaliau byloje esančius įrodymus, šalių argumentus teismas tyrė ir vertino spręsdamas įskaitymo teisėtumo ir actio Pauliana instituto sąlygų taikymą, atitinkamai apeliantės skundo teiginys apie tai, kad teismas „turėjo tirti bei nagrinėti visas Ieškinio aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir pirminius buhalterinius dokumentus, o ne remtis aplinkybe, kad Atsakovė atsisakė [...] reikalavimo [...]“ yra klaidinantis. Sprendimo dalyje dėl prejudicinio fakto teismas įvertino tik tas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos nustatant prejudicinio fakto buvimą.
22.3. Atsakovės nuomone, apeliantės teiginys apeliaciniame skunde dėl atsakovės reikalavimo 6000 Eur sumos ribose bankroto byloje atsisakymo patvirtinimo nutartimi yra taip pat klaidinantis, kadangi neatskleidžia esminio bankroto byloje spręsto klausimo – 6 000 Eur dydžio įskaitymo, atlikto 2022 m. vasario 14 d., teisėtumo. Jeigu teismas bankroto byloje būtų tenkinęs ieškovės 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą, atsakovės reikalavimo dėl 6 000 Eur atsisakymas nebūtų patvirtintas.
22.4. Atsakovės įsitikinimu, yra akivaizdu, kad tiek bankroto, tiek šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys yra tie patys – ieškovė ir atsakovė dalyvauja abejose bylose; teismo sprendimas bankroto byloje (2022 m. gruodžio 12 d. ir 2022 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartys) yra įsiteisėjęs – jo atsakovė neskundė; ieškinio ir 2022 m. lapkričio 18 d. ieškovės nemokumo administratoriaus prašymo bankroto byloje įrodinėjimo dalykas yra tas pats – 6 000 Eur pagal nuomos sutartį įskaitymo teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat šalių pateikiami įrodymai bei argumentacija dėl įskaitymo teisėtumo didžiąją dalimi yra tapatūs. Teismo išvados sprendime apie tai, kad 6000 Eur dydžio įskaitymo teisėtumas yra nustatytas įsiteisėjusiu sprendimu bankroto byloje ir turi prejudicinio fakto reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai yra pilnai pagrįstas byloje esančiais įrodymais, atitinka teisės normų dėl prejudicinio fakto reikalavimus, sprendime bei atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles.
22.5. Kaip teisingai nurodė teismas sprendime, bankroto byloje buvo teikiami įrodymai, procesiniuose dokumentuose, šalių nurodomos aplinkybės iš esmės didžiąja dalimi sutampančios su šioje byloje esančiais įrodymais bei šalių nurodomomis aplinkybėmis procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose bylos nagrinėjimo teisme metu, bankroto byloje ieškovė kėlė 6000 Eur dydžio įskaitymo teisėtumo klausimą, t. y. bankroto byloje spręsto klausimo pagrindas ir dalykas iš esmės sutapo. Atitinkamai teisinio pagrindo neturintis ir klaidingas yra apeliantės teiginys, kad 6000 Eur reikalavimo atsisakymo bankroto byloje patvirtinimas turi tik formalią/matematinę reikšmę ir kreditoriniai reikalavimai atitinkamai ateityje bankroto byloje gali būti tikslinami – bankroto byloje buvo išspręstas esminis, 6000 Eur dydžio sumos įskaitymo teisėtumo klausimas, kuris negali būti kvestionuojamas įsiteisėjus teismo nutartims bankroto byloje dėl atsakovės kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir yra prejudicinis faktas sprendžiant šioje byloje keliamus ieškovės reikalavimus.
23. Atsakovė pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai paaiškino apie ieškovės pozicijos nenuoseklumą bylos nagrinėjimo metu jai neapsisprendžiant, kokį įskaitymo sandorį ji pageidauja ginčyti, vis tik net ir teismui leidus patikslinti ieškovei ieškinio reikalavimą pradėjus nagrinėti bylą ir sprendime teismui atmetus ieškovės reikalavimą pripažinti 2022 m. vasario 14 d. 6000 Eur įskaitymą negaliojančiu, apeliacinį skundą apeliantė argumentuoja nurodydama, kad įskaitymas „buvo atliktas jau iškėlus Bendrovei bankroto bylą [...] ir pažeidė kreditorių interesus“. Atsakovės vertinimu, visi apeliantės argumentai, įrodymai, paaiškinimai, susiję su įskaitymo sandoriais po bankroto bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 19 d.) išeina už bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje ir turi būti atmesti, kaip nesusiję su ieškinio ir skundo dalyku.
Žemesnės instancijos teismas
24. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad įskaitymas yra teisėtas:
24.1. Apeliantė skunde kritiškai vertina teismo išvadas sprendime dėl 2022 m. kovo 14 d. atsakovės pranešimo turinio reikšmės nagrinėjamai bylai. Atsakovės įsitikinimu, komunikacijos klaida ir netikslumas buvo paaiškintas išsamiai atsakovės procesiniuose dokumentuose ir pagrįstas kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaip buvo nurodyta atsakovės atsiliepime, ieškovė sąmoningai nutyli atsakovės atstovės el. paštu pateiktą paaiškinimą, kad įskaitymo į baudą atsisakyta dėl „apskaitos niuansų“. Atsakovė paaiškina, kad būtent dėl jau atlikto ir apskaityto atsakovės apskaitoje 6000 Eur užstato 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo į ieškovės pinigines prievoles pagal nuomos sutartį, apie kurį per klaidą raštą ruošęs asmuo nebuvo informuotas, galimybės dar kartą įskaityti užstato sumos į baudą nebuvo (t. y. priešingai nei apeliantė teigia skunde – įskaitymas pagal byloje esančius įrodymus laike buvo atliktas anksčiau, nei išsiųstas 2022 m. kovo 14 d. pranešimas), atitinkamai baudos atsisakyta. Prasmės siųsti bet kokius tokios klaidos atitaisymo laiškus ieškovei nebebuvo, nes visa korespondencija grįždavo neįteikta, su atsakingais asmenimis, buhalteriais susisiekti nebuvo įmanoma. Atitinkamai apskaitoje liko papildomais atsakovės pareiškimais, įsakymais ar kt. buhalterinės apskaitos dokumentais nepakeistas 2022 m. vasario 14 d. skolų užskaitymo aktas, kuris buvo teisėtas pagrindas 6000 Eur užstato įskaitymui į ieškovės prievoles pagal nuomos sutartį iki bankroto bylos iškėlimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai pasisakė dėl 2022 m. kovo 14 d. pranešimo, kuris buvo įvertintas kitų byloje esančių įrodymų kontekste, vadovaujantis laisvo įrodymų vertinimo principu, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visetą. Atsakovės vertinimu, vieno rašytinio įrodymo vertinimo skirtumai tarp šalių ir ieškovės jokiais įrodymais nepagrįstas nesutikimas su vieno rašytinio įrodymo teismo atliktu vertinimu byloje, negali būti pagrindas atmesti ir nevertinti kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimo, kurie pagrindžia atsakovės procesinę poziciją, reikšmę (pvz. įskaitymo akto, „Rivilės“ ataskaitų, kito šalių susirašinėjimo turinio).
Šalies argumentai
24.2. Apeliantė teigia, kad apie įskaitymą ieškovė nebuvo tinkamai informuota, todėl įskaitymas yra neteisėtas. Atsakovė į bylą pateikė pranešimo apie įskaitymą patvirtinančius dokumentus: pranešimą ir išsiuntimą ieškovės viešame registre ir nuomos sutartyje nurodytu registracijos adresu patvirtinančius dokumentus, teismas sprendime pateiktus įrodymus įvertino ir konstatavo, kad apie įskaitymą ieškovė buvo tinkamai informuota, atitinkamai pagrindo ieškovės teiginiui apie netinkamą informavimą apie 2022 m. vasario 14 d. atliktą įskaitymą nėra.
24.3. Apeliantės svarstymai apie įskaitymo atlikimą po bankroto bylos iškėlimo, 2022 m. kovo 14 d. pranešimo reikšmę, netinkamą informavimą apie įskaitymą, atsakovės vertinimu, yra jokiais byloje esančiais įrodymais neparemti, taip pat byloje esantiems rašytiniams įrodymams prieštaraujantys teiginiai, kuriuos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino Sprendimo 21-25 punkte. Jokios teisinės sprendimo argumentacijos klaidos apeliantė nenurodo. Atitinkamai, įvertinus apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis) akivaizdu, kad teisinio ir faktinio pagrindo ginčyti teismo išvadas dėl 2022 m. vasario 14 d. atlikto 6000 Eur įskaitymo teisėtumo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
25. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstai nesant actio Pauliana taikymo sąlygų, o apeliantės teiginiai yra bendro pobūdžio ir neįrodyti:
Atsiliepimas
25.1. Atsakovė pažymi, kad apeliantė skunde siekė pagrįsti savo nesutikimą su teismo išvadomis apie tai, kad 2022 m. vasario 14 d. 6000 Eur įskaitymo sandoris pažeidė kreditorių interesus, tačiau nenurodė nei vienos konkrečios sprendimo išvados pagal byloje esančius įrodymus, sprendimo konkretaus teisinio argumento, kuris ginčijamas. Bendro pobūdžio lakoniški pareiškimai apie tai, kad teismo išvados yra nepagrįstos, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei teisės normų ir teismų praktikos taisyklių plačios citatos nesudaro pagrindo ginčyti sprendimo išvados apie tai, kad 2022 m. vasario 14 d. 6000 Eur įskaitymo sandoris nepažeidė kreditorių interesų. Atsakovės įsitikinimu, teismas tinkamai ir išsamiai pagrindė savo išvadą, kad nėra CK 6.66 str. 1 d. actio Pauliana taikymo sąlygos ir įskaitymas nepažeidė kreditorių interesų sprendime nurodydamas bylos aplinkybes bei įvertindamas byloje esančius įrodymus (jų nebuvimą). Atsakovė apie kreditorių interesų pažeidimą atlikus 2022 m. vasario 14 d. įskaitymą išsamiai pasisakė procesiniuose dokumentuose, tad įgyvendinant proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principą ir nekartodamas procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų patvirtina, kad vertinamas įskaitymo sandoris pagal byloje esančius duomenis, ieškovės kreditorių teisių nepažeidė.
25.2. Apeliantė skunde deklaratyviais pareiškimais be turinio ir ilgomis teisės aktų bei teismų praktikos taisyklių citatomis siekia pagrįsti ieškovės nemokumą 2022 m. vasario 14 d. atlikto įskaitymo metu. Vienintelis įrodymas, kuriuo ieškovė grindžia savo procesinę poziciją yra 2020 m. finansinių ataskaitų duomenys. Teismas sprendime pasisakė dėl šio ieškovės pateikto į bylą įrodymo įvardindamas ir priežastis, dėl kurio šis rašytinis įrodymas negali pagrįsti ieškovės nemokumo įskaitymo sandorio atlikimo metu (2022 m. vasario 14 d.). Atsakovės byloje teikti įrodymai bei paaiškinimai, patvirtina, kad kreditorių interesai įskaitymo atlikimo metu nebuvo pažeisti.
25.3. Be teisės normų citatų, kurios iš esmės neprieštarauja sprendimo išvadoms, apeliantė siekia įrodyti atsakovės nesąžiningumą pasvarstymais apie atsakovės ir ieškovės bendradarbiavimo patirtį bei skolos terminą, nepateikdama jokių įrodymų ar aiškių argumentų. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių aiškių argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo ir tokia išvada atitinka tiek teisės taikymo dėl sandorio šalies sąžiningumo įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tiek byloje esančius duomenis. Šiuo atsakovė pakartotinai nurodo, kad ilgas bendradarbiavimo terminas, išorinės objektyvios aplinkybės dėl COVID-19 bei maitinimo įstaigų situacija patvirtina, kad atsakovė atlikusi 2022 m. vasario 14 d. įskaitymą elgėsi sąžiningai.
26. Atsakovė nesutinka su apeliantės skunde pateiktu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir įrodymų vertinimu. Atsižvelgiant į sprendimo teisinės bei faktinės argumentacijos didelę apimtį, atsakovės nuomone, kitoks, nei pageidauja ieškovė, bylos aplinkybių vertinimas, didelės apimties argumentuotame sprendime, kuriame yra išspręsti visi ieškinyje kelti teisinio ir faktinio pobūdžio klausimai, negali būti pagrindas naikinti ar keisti sprendimą (CPK 328 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo, kuriuo teismas ieškovės BUAB „Mabatas“ ieškinį atmetė, teisėtumo ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovės atsiliepime į jį išdėstytų argumentų kontekste.
Dėl ginčijamo sprendimo (ne)teisėtumo
30. Apeliantė BUAB „Mabatas“ nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi. Esminiai skundo motyvai, kad: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino perejudiciniais faktais aplinkybes, nustatytas Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr. eB2-3332-656/2022, kurioje rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas UAB „VA REALS“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas BUAB „Mabatas“ bankroto byloje; 2) apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės šioje byloje ginčijamą 2022 m. vasario 14 d. įskaitymą atsakovė atliko tinkamai, todėl įskaitymas yra teisėtas; 3) apeliantė teigia, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos; 4) anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo pagrindimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas. Atsakovė savo ruožtu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą iš esmės nurodydama pirmosios instancijos teisme išsakytus argumentus. Taip pat teigia, jog visi apeliantės argumentai, įrodymai, paaiškinimai, susiję su įskaitymo sandoriais po bankroto bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 19 d.) išeina už bylos nagrinėjimo ribų apeliacinėje instancijoje ir turi būti atmesti, kaip nesusiję su ieškinio ir skundo dalyku (CPK 320 straipsnis).
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovės atsiliepime išsakytos nuomonės, jog apeliantė skundą grindžia aplinkybėmis, užeinančiomis už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek bankroto nemokumo administratoriaus 2022 m. lapkričio 18 d. prašyme dėl UAB „Mabatas“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, tiek dublike, nurodė aplinkybes, kad atsakovės įskaitymas atliktas jau po bankroto bylos iškėlimo. Taip pat šia aplinkybe ieškovės atstovas rėmėsi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje. Tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė atsiliepime, ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismui suteikus galimybę galutinai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą, nurodė, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo pripažinimo negaliojančiu nuo šio sandorio sudarymo momento. Taigi teisėjų kolegija prieina išvadą, kad jokio sandorio, atlikto po 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo, ieškovė neginčija. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog šiuo atveju apeliantė nesilaikė CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo apeliaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo ieškinio pagrindas ir/ar dalykas pirmosios instancijos teisme, ir dėl šių aplinkybių apeliacinėje instancijoje nepasisakyti.
32. Apeliantė vienu ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindu nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino prejudiciniais faktais aplinkybes, nustatytas Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje byloje Nr. eB2-3332-656/2022, kurioje rašytinio proceso tvarka buvo sprendžiamas UAB „VA REALS“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas BUAB „Mabatas“ bankroto byloje Nr. eB2-356-656/2024.
33. Sprendžiant šio apeliantės skundo argumento pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegijai tenka pareiga įvertinti ar minėtoje bankroto byloje buvo nagrinėjamas klausimas iš esmės ir nustatinėjamos faktinės aplinkybės, suponuojančios pagrindą pripažinti prejudicinių faktų egzistavimą.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ypatingą reikšmę turi aplinkybė, jog prejudicija kildinama iš bankroto proceso, kurį reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau ir JANĮ). Taigi klausimas dėl kreditorių finansinių reikalavimų yra sprendžiamas dviem etapais: pirma, kreditoriaus pareikštą reikalavimą tikrina nemokumo administratorius, vertindamas bankrutuojančios įmonės dokumentus bei reiškiamo reikalavimo pagrįstumą (JANĮ 41 straipsnis), ir, antra, nemokumo administratoriaus neginčijami finansiniai reikalavimai teikiami tvirtinti teismui, kuris atlieka preliminarų įrodymų vertinimą ir klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos išsprendžia rašytinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnio 1, 2 dalys).
35. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad UAB „Mabatas“ bankroto byloje Nr. eB2-356-656/2024 nemokumo administratorius pateikė 2022 m. lapkričio 18 d. prašymą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dėl UAB „Mabatas“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo. Šiame prašyme jis kėlė UAB „VA REALS“ kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo klausimą 6 000 Eur dalyje, motyvuodamas aplinkybe, kad 6 000 Eur dydžio užskaita buvo atlikta 2022 m. spalio 10 d., t. y. po bankroto bylos UAB „Mabatas“ iškėlimo (2022 m. rugsėjo 19 d.). Savo ruožtu teismas šio kreditoriaus ginčijamo kreditorinio reikalavimo klausimą išskyrė į atskirą civilinę bylą Nr. eB2-3332-656/2022 ir paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. UAB „VA REALS“ 2022 m. lapkričio 28 d. atsiliepimu aiškiai nesutiko su nemokumo administratoriaus pozicija. Nurodė, kad ginčijamas 6 000 Eur dydžio užstatas buvo įskaitytas 2022 m. vasario 14 d. pagal nuomos sutartį, atsiradusį įsiskolinimą pagal akte nurodytas sąskaitas, kuris šiai dienai yra galiojantis ir neginčijamas vienašalis piniginių prievolių įskaitymo sandoris, patvirtinantis atlikto įskaitymo teisėtumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje nurodė, kad UAB „VA REALS“ sutinka su administratoriaus argumentais, tačiau patvirtino ne nemokumo administratoriaus prašomą 47 718,71 Eur kreditorinio reikalavimo sumą, o kreditorės UAB „VA REALS“ – 41 718,71 Eur kreditorinio reikalavimo sumą (2022 m. gruodžio 20 d. nutartis dėl klaidos ištaisymo). Minėtos teismo nutartys įsiteisėjusios, nes nei viena iš šalių jų atskiraisiais skundais neskundė.
36. Atkreiptinas dėmesys, jog JANĮ nereglamentuojama patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese, tačiau pripažįstama, kad, taikant JANĮ nuostatas, kreditoriaus reikalavimas gali būti tikslinamas: priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, jog bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo yra išaiškinta, kad bankroto byloje tarpinio proceso specifika lemia tai, jog nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą ar šio atsisakyti reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtintas kreditoriaus finansinis reikalavimas, nėra kategoriško draudimo šį reikalavimą tikslinti (keisti) iki sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407/2021). Kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl finansiniai reikalavimai turėtų būti tikslinami išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011). Kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimas yra galimas tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios iki tol nebuvo žinomos ir dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
37. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pripažįsta, kad bankroto bylą nagrinėjęs teismas iš esmės netyrė ir nevertino šalių pozicijos. Teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje padarytos viena kitai prieštaraujančios išvados (kad, UAB „VA REALS“ sutinka su administratoriaus argumentais, tačiau tesimas visgi patvirtino ne nemokumo administratoriaus prašomą 47 718,71 Eur kreditorinio reikalavimo sumą, o kreditoriaus – 41 718,71 Eur kreditorinio reikalavimo sumą), todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, kad Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-3332-656/2022 nėra nustatytų prejudicinių faktų nagrinėjamai bylai.
38. Kitas apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės šioje byloje ginčijamą įskaitymą atliktu tinkamai ir, kad įskaitymas yra teisėtas. Apeliantės teigimu, ieškovei apie atliktą įskaitymą nebuvo tinkamai pranešta ir tai buvo padaryta tik ieškovės nemokumo administratoriui pasiteiravus apie įskaitymo aplinkybes. Pažymi, jog atsakovė pranešime apie įskaitymą nurodo, kad užstato įskaitymas yra atliekamas į baudą, o vėliau atsakovė šią savo poziciją pakeičia ir laiko, kad užstato įskaitymas yra atliekamas į neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras.
39. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pagal CK 6.131 straipsnį įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (1 dalis); įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai; pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą (2 dalis).
40. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išsamiai susipažino su nagrinėjamos bylos medžiaga bei su Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos bylos Nr. eB2-3332-656/2022 medžiaga nustatė, kad 2022 m. kovo 14 d. atsakovė ieškovei atsiuntė pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, jog nuomos sutartis yra laikoma pasibaigusia nuo faktinio patalpų atlaisvinimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 14 d., dėl ieškovės kaltės. Pranešime aiškiai nurodyta, kad faktiškai nuomos santykiai pasibaigė 2022 m. vasario 14 d., kai atvykus į patalpas paaiškėjo, kad UAB „Mabatas“ išsikraustė iš patalpų, tačiau vykdant formalią sutartyje numatytą prievolę, UAB „VIA REALS“ teikia pranešimą apie sutarties nutraukimą bei reikalauja sumokėti 67 315,10 Eur sumą, kurią sudaro 43 152,17 Eur skola pagal 2022 m. vasario 8 d. skolos mokėjimo sutartį, 3 849,30 Eur skola pagal nuomos sutartį ir 20 313,63 Eur žala. Taigi, įvertinat nurodytą teisinį reglamentavimą bei aplinkybę, jog ieškovė slapta apleido nuomotas patalpas, laikytina, kad atsakovė tinkamai ieškovę informavo apie atliktą įskaitymą ir ši atsakovės pozicija nėra pasikeitusi nuo minėto pranešimo išsiuntimo ieškovei. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančio atsakovės ir ieškovės nemokumo administratoriaus susirašinėjimo elektroniniu paštu, su pirmu atsakovės laišku nemokumo administratoriui buvo pateiktos neapmokėtos sąskaitos ir būtent šios neapmokėtos sąskaitos buvo įrašytos į kartu su laišku siųstą ataskaitą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jeigu ataskaita būtų pateikta jau sudengus neapmokėtas sąskaitas ir įvertinus 2022 m. vasario 14 d. atliktą įskaitymą, informacija nebūtų korektiška – nebūtų nurodytos visos ieškovės neapmokėtos sąskaitos ir nemokumo administratorė neturėtų informacijos, kurias sąskaitas atsakovė sudengė. Atsakovė bendradarbiaudama su nemokumo administratoriumi ir siekdama jam pateikti išsamią informaciją apie atliktą įskaitymą, pateikė kitokio pobūdžio analitinės programos „Rivilė“ ataskaitas ir įskaitymo aktą, kuris yra atlikto 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo pagrindas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, palyginus 2022 m. lapkričio 9 d. ir 2022 m. lapkričio 10 d. ataskaitas matyti, kad antrojoje ataskaitoje nėra dalies seniausių sąskaitų, kurios yra nurodomos atskiroje „Rivilės“ ataskaitoje „Įplaukų operacijos“ (ieškinio priedas Nr. 7). O 2022 m. lapkričio 10 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. informacijos turinys skiriasi tik tuo, kad su 2022 m. lapkričio 9 d. laišku siųsta ataskaita yra išskaidyta į dvi atskiras ataskaitas, 2022 m. lapkričio 10 d. laiške: „Skola mums“ eilutė liko nepakitusi (41 001,47 Eur), skolą pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos) tie patys. Šiuos bylos duomenis vertinat chronologine jų seka, akivaizdu, kad ieškovės nemokumo administratorius, neįvertino, kad dėl jau atlikto ir apskaityto atsakovės apskaitoje 6 000 Eur užstato 2022 m. vasario 14 d. įskaitymo į ieškovės pinigines prievoles, apie kurį per klaidą raštą ruošęs asmuo nebuvo informuotas, galimybės dar kartą įskaityti užstato sumos į baudą nebuvo ir tuo pagrindu baudos buvo atsisakyta. Atitinkamai apskaitoje liko papildomais atsakovės pareiškimais, įsakymais ar kitais buhalterinės apskaitos dokumentais nepakeistas 2022 m. vasario 14 d. skolų užskaitymo aktas, apie kurį ieškovė buvo tinkamai informuota. Apeliantė įrodymų priešingai išvadai pagrįst nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).
41. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ginčo įskaitymas nesukėlė apeliantei nemokumo ar jis nebuvo sumažintas ar nebuvo sumažintos galimybės atsiskaityti su kitais apeliantės kreditoriais, be to nebuvo įrodytas bendrovės nemokumas ginčo įskaitymo atlikimo metu. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės skundo teiginius dėl actio Pauliana taikymo sąlygų egzistavimo kaip bendro pobūdžio ir neįrodytus. Pirmiausia pažymėtina, kad nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neginčijamas 6000 Eur sumos pobūdis, t. y. apeliantė pripažįsta, kad tai yra užstato/depozito suma. Taip pat neginčijama, kad iki ginčijamo įskaitymo atlikimo ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisų ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, piniginiai vienarūšiai, jie galiojo, vykdytini ir apibrėžti. Todėl teisėjų kolegija dėl šių sąlygų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės teiginiai apie ieškovės nemokumo būsenos nustatymą taikytini sprendžiant juridinio asmens bankroto bylos kėlimo klausimą JANĮ nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog aplinkybės, kad ieškovė nemokėjo laiku nuomos mokesčio ar slapta pasišalino iš nuomojamų patalpų, nėra pakankamos spręsti apie ieškovės nemokumą, vertinant COVID-19 metu maitinimo verslui taikytus apribojimus. Tokiu būdu, atsakovei atliekant ginčijamą įskaitymo sandorį nebuvo jokio teisinio pagrindo domėtis ieškovės balansu ar kitais turimais įsipareigojimas. Šiame kontekste kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktų įrodymų visumos ir atstovo duotų paaiškinimų nepakanka actio Pauliana instituto taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta objektyvių įmonės finansinę būklę atspindinčių duomenų (kiek įmonė turėjo turto, kiek finansinių įsipareigojimų, ar skoliniai įsipareigojimai viršijo turimą turtą), iš kurių galima būtų konstatuoti įmonės nemokumo kriterijų. Be to, nemokumo administratorius atstovaudamas apeliantės interesus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent atlikto įskaitymo metu įmonė jau buvo nemoki, o ne nemokumas atsirado vėliau. Kolegija prieina išvadą, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikdama jau bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimus, taip pat praėjusių laikotarpių (2020 m.) finansinių ataskaitų duomenis, nepagrindė savo argumentų dėl ieškovės turto sumažinimo bei atsakovės nesąžiningumo įskaitymo atlikimo metu. Nors apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad turi būti ginami ne tik bankrutuojančios įmonės kreditorių, kurie egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, interesai, bet ir kitų kreditorių, kurie atsirado vėliau interesai, o taip pat ir pačios bankrutuojančios įmonės interesai, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai neteikia pagrindo atliktą įskaitymą vertinti kaip pažeidžiantį kreditorių, kurie atsirado vėliau ar pačios įmonės interesus, nes iš esmės dėl atlikto įskaitymo 6 000 Eur sumai debitorinio ir kreditorinio įsipareigojimų skirtumas liko nepakitęs, todėl savaime nepablogino apeliantės mokumo sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Nustatyta, kad nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė jau buvo nemoki, o atsakovė įskaitydama užstatą buvo nesąžininga bei sumažino ieškovės mokumą (CPK 178 straipsnis). Apeliantė savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės grindžia bendro pobūdžio teiginiais, teisės normų ir teismų praktikos taisyklių citavimu, tačiau nepateikia konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas paneigiančių argumentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl actio Pauliana sąlygų netaikymo laikytinos pagrįstomis.
42. Apeliantė skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo pagrindimą ir įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės normas, t. y. teismas ginčijamame sprendime nepasisakė dėl ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų ir jų teisinio vertinimo iš esmės neatliko. Atmesdamas ieškinį, teismas taip pat nemotyvavo savo pozicijos remtis išimtinai atsakovės pateiktais argumentais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
43. Kaip matyti iš pirmosios instancijos sprendimo turinio, teismas išsamiai tyrė byloje surinktus įrodymus bei juos vertino. Ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir jos pagrindu sutikdamas su vienos iš šalių pozicija, savo sprendime remiasi šios šalies procesiniame dokumente išdėstytais argumentais, savaime nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingą, atitinkantį tiek byloje nustatytas aplinkybes, tiek nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, sprendimą. Be to, teismo sutikimas su vienos iš šalių argumentais taip pat savaime nelaikytinas pagrindu abejoti teismo nešališkumu, nesant konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių.
44. Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
45. Apibendrindama aukščiau nurodytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė tiek materialines, tiek ir procesines teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisto teismo sprendimą, kuriuo atmestas atsakovės reikalavimas pripažinti 2022 m. vasario 14 d. atliktą įskaitymą 6 000 Eur sumai negaliojančiu nuo atlikimo momento (ab initio) ir taikyti restituciją. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgavo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė ir suformulavo prašymą priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos apeliacinėje instancijos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nesant bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų, jos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mabatas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos .