- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-20
- Bylos Nr.
- T-1692-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00316-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- D. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 9 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 3 mėnesių 13 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2023 m. birželio 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta išliekanti – žema, jis dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tikslinėse alkoholio vartojimo prevencijos priemonėse, tęsia darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, vykdo finansinius įsipareigojimus, turi patvirtintą gyvenamąją ir darbo vietą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokėsi ir įgijo kelias specialybes, šiuo metu stebimos jo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.
D. K., nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 21 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 21 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas turi įvertinti visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo ir nuspręsti ar yra visos sąlygos, tai yra – formalusis ir materialusis pagrindai, kurių egzistavimas yra būtinas komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą tvirtinimui.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nustatoma ar nuteistasis jau yra atlikęs minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytą bausmės dalį ir vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kiekvienu atveju teismas individualiai vertina ar nuteistojo elgesys, jau yra toks pozityvus, kad jis gali būti vertas teismo pasitikėjimo, o pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, toks vertinimas atliekamas net ir nustačius formalųjį ir materialųjį pagrindus lygtinio paleidimo taikymui.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokėsi ir įgijo odinių gaminių taisytojo, baldų apmušėjo, suvirintojo elektra specialybes, dirba, turi gyvenamąją vietą ir realią galimybę įsidarbinti, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, penkiolika kartų skatintas, vienuolika kartų išleistas į trumpalaikes išvykas į namus, vykdo socialinės reabilitacijos ir tikslines (alkoholio vartojimo prevencijos) priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, žmona, nebeturi finansinių įsipareigojimų, deda pastangas valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nepaisant šių aplinkybių teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.
Atlikus nuteistojo D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išlieka žema, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje matyti, kad vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nuteistasis dar gali mažinti šią riziką vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos minimalizuoti neigiamų veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Teismo nuomone, minėti teigiamai D. K. charakterizuojantys veiksniai, atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau analizuojant nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu matyti, kad išimtinai teigiamu elgesiu jis nepasižymėjo – viso 19 kartų pažeidė laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, iš jų net 15 kartų pritaikytos drausminės nuobaudos, kartą baustas už alkoholio ir/ar jo surogatų vartojimą. Pažeidimai nuo bausmės pradžios kartojosi beveik kasmet, paskutinis įstaigos nustatytos tvarkos pažeidimas užfiksuotas prieš sąlyginai trumpą laikotarpį – 2022 m. rugpjūčio 5 d. Nors paskirtos drausminės nuobaudos negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, atskleidžia asmens nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Juo labiau, kad vienas iš bausmės tikslų yra paveikti asmenį, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o nuteistojo negebėjimas laikytis jam taikomų ribojimų neleidžia spręsti, jog šis bausmės tikslas jau yra pasiektas. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo penkiolika kartų skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat net devyniolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, kas rodo jo elgesio korekcijos nenuoseklumą, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, jog jo siekis mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui yra akivaizdus bei leidžiantis pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Socialinėje išvadoje nustatyti nusikalstamą elgesį didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo tiek praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, juos vertinant paskatinimų kontekste neleidžia spręsti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiamai, juo labiau, kad dalis dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, o kaip matyti iš aukščiau aptartų nuobaudų, tokių medžiagų nuteistasis nevengė vartoti ir įkalinimo įstaigoje.
Komisijos nutarime ir Socialinėje išvadoje nurodyta, kad D. K. turi susiformulavęs ilgalaikius ateities tikslus, numatęs žingsnius kaip to pasieks, planuoja dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, iki įkalinimo jis mokėsi automechaniko specialybės, atvykęs į pataisos įstaigą nurodė sutinkantis dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau pasiūlytos siuvėjo pareigybės kategoriškai atsisakė, už ką buvo baustas drausmine tvarka, 2017 – 2019 m. mokėsi odinių gaminių taisytojo, baldų apmušėjo, suvirintojo elektra specialybių, nuo 2020 m. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose. Nors šie įgūdžiai ir įgytos specialybės praplečia įsidarbinimo galimybes, tačiau teismas negali to laikyti išskirtinai teigiama aplinkybe. Šiuo atveju nuteistasis rinkosi dirbti/mokytis vis kitą ir viena su kita nesusijusią profesiją, kas patvirtina jo darbinės patirties nestabilumą. Nuteistojo elgesyje stipriai išreikštas impulsyvumas, kas kelia teismui abejones dėl jo gebėjimo nuosekliai įgyvendinti užsibrėžtus ilgalaikius ateities planus darbo bei finansinio stabilumo užsitikrinimo atžvilgiu, kas galėtų paskatinti nuteistąjį siekti užsidirbti neteisėtais būdais, juo labiau, kad jo atliktos nusikalstamos veikos susijusios ir su finansinės naudos siekimu. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, kadangi kai kurie iš dinaminių veiksnių kriminogeninių veiksnių būtent susiję su nestabilia darbo patirtimi ir impulsyviu elgesiu.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. K. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, pozityvus poslinkis stebimas dar trumpą laiko tarpą, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys šiuo metu dar nėra toks pozityvus , kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.