Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. K. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė bausmė 12 metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 21 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 21 d.

3. Anksčiau teistas: Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 25 MGL bauda; Latvijos Respublikos Rygos teismo 2008 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal LV BK 190-1 straipsnio 1 dalį. 253 straipsnio 1 d. – 1 metų 1aisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bauda 3 200 LVL.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmetamas

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis D. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė, o priimtas sprendimas nepažeidžia nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų, o taip pat ir formuojamos teismų praktikos bei teisės principų. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas yra priešingas nei Komisijos nutarimas ir neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. D. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi D. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, patvirtino galimybę įsidarbinti ir gyventi pasirinktu adresu laisvėje, dalyvavo tikslinėse priemonėse, nukreiptose į alkoholio vartojimo prevenciją. Skatintas penkiolika kartų už stropų darbą ir mokslo rezultatus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad D. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Kaip matyti D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, atsižvelgiant į teigiamus jo elgesio pokyčius, jau yra palengvintos, kas akcentuojama ir skunde. Pataisos įstaigos direktoriaus 2021 m. vasario 3 d. įsakymu, priimtas sprendimas perkelti nuteistąjį bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis išvyksta trumpalaikių išvykų į namus. Apygardos teismo vertinimu, tokios sąlygos šiuo metu pakankamai palengvina nuteistojo padėtį, todėl dar labiau švelninti jo padėtį, bent jau pateikto skundo nagrinėjimo metu, nėra pagrindo.

10. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Nors D. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, iš kurių trys statiniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai), būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog D. K. nuteistas ir bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, tarp kurių ir susijusi su labai didelio kiekio psichotropinių ir narkotinių medžiagų įsigijimu, gabenimu, laikymu turint tikslą jas platinti. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos kontekste. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

11. Svarbu ir tai, kad nustatyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nagrinėjamu atveju, įvertinus dinaminių t. y. galinčių kisti kriminogeninių veiksnių kiekį ir pobūdį, konstatuojama, kad nuteistasis tęsdamas pataisos procesą turi dėti pastangas juos mažinti, nes tai yra svarbiausios sritys, kurios gali lemti nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

12. Šią išvadą teismas daro įvertinęs tai, kad D. K. bausmės atlikimo metu devyniolika kartų pažeidė nustatytą tvarką, ir penkiolika kartų baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors minėtos nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau tai neigiamai apibūdina nuteistąjį kaip asmenį, kuris ir ilgą laiką būdamas prižiūrimas struktūrizuotoje aplinkoje nesugeba laikytis jam nustatytų taisyklių. Paskutinį kartą įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikė 2022 m. rugpjūčio 5 d., nuobauda panaikinta tik 2022 m. lapkričio 24 d. Todėl tai, kad nuteistasis penkiolika kartų buvo skatintas neatsveria nustatytų aplinkybių. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, o D. K. išimtinai teigiamą požiūrį į taikomas pataisos priemones rodo dar neilgą laiką, kas nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti nuoseklią ir vien tik teigiamą nuteistojo elgesio korekciją, kuri akcentuojama nuteistojo skunde. Aptartų duomenų visumoje sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo galimumo svarbu įvertinti ir tai, kad D. K. praeityje buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ilgalaikio teigiamo pobūdžio šis jo padėtį švelninantis institutas taip pat neturėjo, jis vėl nusikalto.

13. Teisingai ir pagrįstai teismas įvertino nuteistojo D. K. darbinę patirtį, kaip nestabilią. Nors nuteistasis mokėsi įvairių specialybių (iki bausmės atlikimo – automechaniko, bausmės atlikimo metu – odinių gaminių taisytojo, baldų apmušėjo, suvirintojo elektra), tačiau šiuo metu dirba kirpėju, tai rodo, jog jo pasirenkamos specialybės nesusijusios viena su kita, asmuo renkasi vis kitą kryptį ir jo veiksmuose trūksta nuoseklumo ir tęstinumo. Šiuos duomenis įvertinus nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, t. y., kad jomis buvo siekiama finansinės naudos, toks asmens nestabilumas profesijų pasirinkime kelia teismui abejonių dėl nuteistojo motyvacijos pakankamumo laisvėje užsidirbti tik teisėtais būdais. Ypač įvertinus jam nustatomą kriminogeninį veiksnį – būdingą impulsyvų elgesį.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad Komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad pakankamų, tęstinių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis paliekama galioti, o nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. liepos 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.