Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-547/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-11
Bylos Nr.
1A-547/2013
Teisminio proceso Nr.
1-50-1-00316-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Violeta Ražinskaitė, Regina Gaudutienė (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
Š. J., D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-547/2013Proceso Nr. 1-50-1-00316-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2. (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),

teisėjų Violetos Ražinskaitės, Elenai Vainienės,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Aleksandrui Kazakovui,gynėjui Antanui Cemnolonskiui,nuteistajam Š. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Š. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Š. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti: D. K. BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį, M. P. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, D. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. J. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. apie 16.40 val. įgijo iš D. K. 3,3097 g psichotropinės medžiagos MDMA (3,4 – metilendioksimetamfetamino), turėdamas tikslą pagal išankstinį susitarimą perduoti M. P., t. y. platinti, tačiau šios psichotropinės medžiagos neperdavė M. P., dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2012 m. rugsėjo 21 d. 16.40 val., (duomenys neskelbtini) pastato jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Nuteistasis Š. J. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dėl jo nuteisimo pakeisti: perkvalifikuoti jo veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti baudą.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis nuosekliai teigė, jog psichotropinę medžiagą įsigijo savo vartojimui, o ne platinimui. Jos neketino perduoti M. P.. Teismas nepagrįstai šiuos jo parodymus atmetė kaip gynybos versiją.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto kaltę įrodo užfiksuoti jo ir M. P. pokalbiai, iš kurių neva matyti, kad kalbama apie psichotropinių medžiagų perdavimą. Apeliantas ir M. P. teisme paaiškino, kad kalbama apie kontrabandines cigaretes, kurias įsigydavo iš moters vardu K.. Tame pačiame pokalbio įraše, kur kalbama apie „dvigubą sumą“, toliau jau kalbama apie K.. Iš tiesų pokalbis yra šiek tiek užmaskuotas, nes už įsigijimą kontrabandinių cigarečių yra numatyta atsakomybė. „Dviguba suma“ reiškia du blokus cigarečių, o ne 30 tablečių psichotropinės medžiagos. Nė viename telefoniniame pokalbyje nebuvo paminėtas skaičius 30.

Teismas negalėjo jo kaltės grįsti ir M. P. ikiteisminio tyrimo apklausų duomenimis. M. P. dar ikiteisminio tyrimo metu paneigė pirminius savo parodymus, kad ketino iš apelianto įsigyti psichotropinę medžiagą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o tik šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Visiškai neaišku kokius kitus įrodymus galima patikrinti pirminiais M. P. parodymais, todėl šie duomenys BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme nelaikytini įrodymais. Vien tik šiais duomenimis (pirminiais ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais) pagrįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatą ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Taip pat neaišku, kodėl teismas tiki tik ta dalimi pirminių M. P. parodymų, kurie kaltina apeliantą.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad policijos pareigūnai apeliantą sulaikė tik įsigijus psichotropines medžiagas iš D. K.. Jeigu jie būtų turėję informacijos, kad apeliantas iš D. K. įgytas psichotropines medžiagas veža perduoti M. P., sulaikymą būtų vykdę tuomet, kai psichotropines medžiagas būtų perdavęs M. P.. Policijos pareigūnai tokios informacijos neturėjo ir negalėjo turėti, nes jis M. P. perduoti psichotropinę medžiagą neketino. Nagrinėjant bylą teisme policijos pareigūnas A. O. į gynėjo klausimą, kodėl po to, kai apeliantas iš D. K. įgijo psichotropines medžiagas nebuvo sekamas, kol jas perduos M. P., nesugebėjo atsakyti. Todėl ir dėl šios aplinkybės teismo išvada, kad apeliantas ketino perduoti psichotropines medžiagas M. P., yra klaidinga.

Be to, apeliantą sulaikius jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Jeigu policijos pareigūnai sulaikymo metu būtų turėję informacijos, kad jis iš D. K. psichotropinę medžiagą įgijo tikslu ją platinti, būtų įteikę pranešimą apie įtarimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Dėl to darytina išvada, kad policijos pareigūnai, sulaikydami jį, jokios informacijos apie tai, kad ketino psichotropinę medžiagą perduoti M. P., neturėjo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis Š. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Š. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis Š. J. apeliaciniame skunde ginčija įrodymų visumos vertinimą, teigdamas, kad konkretūs įrodymai neįrodo jo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šioje byloje išvadą dėl Š. J. kaltės teismas pagrindė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Tuo tarpu apeliantas, nurodydamas abejones dėl atskirų įrodymų, juos vertina atsietai vieną nuo kito ir pats iškraipo jų prasmę. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis įsigijo iš D. K. psichotropinę medžiagą neturėdamas tikslo platinti, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo ketinimą platinti, kad tie bylos duomenys, kuriuos teismas vertino kaip įrodymus, atskleidžiančius jo tikslą platinti – nuteistojo M. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti D. K. ir Š. J. bei pastarojo ir M. P. telefoniniai pokalbiai, yra neteisingai įvertinti nuteistojo nenaudai. Teismas, nustatydamas Š. J. kaltę, klaidos nepadarė, teisingai įvertino įrodymus ir tinkamai išsprendė nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo jo veiksmuose klausimą. Teismas nuosprendyje konkrečiai nurodė, kokiais veiksmais Š. J. realizavo šios inkriminuotos jam nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir priešingai, nei teigia apeliantas, savo išvadas dėl subjektyviosios pusės taip pat tinkamai pagrindė. Nėra pagrindo abejoti telefoninių pokalbių įrašų teisingumu. Vis dėlto, nors pokalbiai vyko panaudojant konspiraciją, su užuominomis, iš jų turinio galima suprasti, kad kalbama apie nusikalstamą veiką – psichotropines medžiagas (ekstazi tabletes), jų kiekį (30 vienetų), pinigus, susitikimo ir perdavimo vietą, laiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Š. J. telefoniniai kontaktai su nuteistuoju D. K., derinant psichotropinių medžiagų rūšį, kiekį, pristatymo detales ir kainą, tuo pat metu nuolatiniai ir intensyvūs telefoniniai kontaktai su M. P., užuominomis perduodant informaciją, pokalbis apie susitikimo detales, kurios buvo derinamos tiek su D. K., tiek su M. P., yra vienas iš įrodymų Š. J. kaltei pagrįsti dėl psichotropinių medžiagų įgijimo turint tikslą platinti. Nuteistieji D. K., Š. J., jų tarpe M. P., identifikuoti pagal balsus telefoninių pokalbių įrašuose, jų apklausų metu. Pokalbių įrašai, padaryti atliekant operatyvinius veiksmus, gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismo nutartimi sankcionavus Š. J. ir D. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir jos turinio fiksavimą (t. 3, b. l. 44, 45), patikrinti pirmosios instancijos teisme, pareigūnas A. O., su kurio žinia šie įrašai buvo daromi, apklaustas pirmosios instancijos teisme, ir iš jo parodymų bei telefoninių pokalbių suvestinių matyti, kad teismas teisingai atskleidė telefoninių kontaktų turinį ir padarė pagrįstą išvadą apie tikslo platinti buvimą Š. J. veiksmuose. A. O., atlikdamas elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir kontroliuodamas Š. J. telefoninius pokalbius, gavo informacijos, kad M. P., žinodamas, kad Š. J. gali gauti narkotinių medžiagų, 2012-09-17 skambino Š. J. ir su juo bendravo tikslu įsigyti draudžiamų medžiagų, tam tikslui nuvežė Š. J. pinigus, tačiau tą dieną Š. J. nepavyko įgyti ir perduoti M. P. narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tačiau 2012-09-21 kontroliuodamas Š. J. pokalbius suprato, kad M. P. su M. J. susitarė ir suderino dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir perdavimo, po ko Š. J., bendraudamas su D. K., susitarė apie 15-16 val. susitikti. Tą pačią dieną kontroliuodamas D. K. telefoninius pokalbius suprato, kad D. K. narkotines ar psichotropines medžiagas turi parduoti ir kitam asmeniui. Turima informacija pasitvirtino (t. 3, b. l. 100-102). Iš viso to išplaukia, kad protokolai pagrįstai panaudoti kaip įrodymai. Jų turinio įvertinimas byloje atliktas pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Minėti įrodymai tinkamai susieti su kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais - 2012-09-21 nutarimu daryti automobilio Volvo V40 v. n. (duomenys neskelbtini) poėmį, poėmio protokolu ir šio automobilio apžiūros protokolu apie tai, kad 2012-09-21 16.40 val. buvo sulaikytas Š. J., kuris vairavo minėtą automobilį, kurio salone prie vairuotojo sėdynės ant grindų rastas ir paimtas polietileninis maišelis su 30 vienetų raudonos spalvos tablečių su įspaustu logotipu „VL“ (t. 1, b. l. 4-18); 2012-12-04 specialisto išvada Nr. 11-2356(12), kuria nustatyta, kad 30 vnt. raudonos spalvos tabletės, išimtos iš Š. J. automobilio Volvo v. n. (duomenys neskelbtini) yra psichotropinės medžiagos MDMA (3,4-metilendioksimetamfetamino), kurių svoris sudaro 3,3097 gramo t. 1, b. l. 53-56); kitais duomenis, iš kurių matyti, kad sulaikymo metu iš D. K. buvo išimti 464,67 Lt, ir nustatyta, kad prieš sulaikymą Š. J. D. K. sumokėjo 300 Lt už psichotropinių medžiagų įsigijimą kupiūromis po 200 Lt ir 100 Lt, šios kupiūros buvo rastos pas D. K. sulaikymo metu ir išimtos; iš dalies nuteistųjų D. K., Š. J., M. P. parodymais. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma pagal teismų praktiką neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi remtis visais bylos duomenimis, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, tačiau privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, nustačius BPK 276 straipsnio 1, 4 dalyse nurodytas sąlygas (viena iš jų – kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu), perskaityti dokumentus, apžiūrėti daiktus. Nagrinėjamoje byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti M. P. parodymai, kuomet jis tvirtino, kad norėjo iš Š. J. įsigyti psichotropinę medžiagą – 30 ekstazi tablečių, buvo telefonu susitaręs su juo. Tokia bylos duomenų tyrimo ir vertinimo tvarka atitinka įstatymo reikalavimus. BPK 276 straipsnyje išdėstyti atvejai, kada gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai. Aptariamo straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi tokie parodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos BPK nuostatos. Kadangi BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicija numato tikslą medžiagas parduoti ar kitaip platinti, šis tikslas turi būti įrodytas. Minėta, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė nusikaltimo tikslą ir padarė teisingą išvadą, kad psichotropinė medžiaga įgyta turint tikslą ją platinti. Įrodinėjant tikslą, reikšminga ir tai, kad byloje yra duomenys, iš kurių matyti, kad pats Š. J. nevartoja narkotinių bei psichotropinių medžiagų, jis nėra narkomanas, nėra psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitoje (t. 1, b. l. 32), 2012-09-27 jį patikrinus Panevėžio priklausomybės ligų centre jo organizme nerasta minėtų medžiagų (t. 1, b. l. 2), jo įgyta psichotropinė medžiaga nebuvo paruošta vartoti dozėmis, jos kiekis ir kaina, už kurią įgyta, nėra maža. Išsamus ir visapusiškas bylos duomenų ištyrimas sudarė prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Tačiau vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įstatymais, bet ir logikos dėsniais. Šiame kontekste visiškai pagrįstai atmesta nuteistųjų Š. J. ir M. P. gynybinė versija, kad telefoninių pokalbių metu apie psichotropinių medžiagų įsigijimą nekalbėta, kad vyko pokalbis apie M. P. automobilio remontą garaže, kad M. P. dar prašė paimti rusiškų kontrabandinių cigarečių, kurias jis įsigydavo turguje, ir šių pokalbių laikas atsitiktinai sutapo su įvykiais, kai policijos pareigūnai išėmė psichotropines medžiagas.

Motyvuodamas savo išvadas dėl skundo, apeliacinės instancijos teismas turi aptarti visus esminius jo argumentus, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Tai liečia apelianto samprotavimus apie ikiteisminį tyrimą (jeigu buvo duomenų, kad jis turėjo perduoti psichotropinę medžiagą M. P., tai kodėl nelaukta jų susitikimo ir kartu su juo nesulaikytas M. P.; kodėl pirminis įtarimas buvo pateiktas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį) ir padarytą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta įrodymų, jog įgydamas psichotropinę medžiagą, jis turėjo tikslą ją platinti. Teisėjų kolegija neturi pareigos atsakinėti į apelianto hipotetinius samprotavimus, kai iš esmės nenurodytas joks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, buvęs padarytas ikiteisminio tyrimo metu ir paveikęs teisėto ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Nuteistojo Š. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kokį tikslą turėjo M. P., norėdamas iš jo įsigyti psichotropinės medžiagos (pats jas vartoti ar perduoti kitų asmenų dispozicijon toliau jas platinti ar vartoti).

Keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nuteistojo Š. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Regina GaudutienėTeisėjai Violeta RažinskaitėElena Vainienė