Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams Z. V., V. G. dėl 320,70 Eur skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl atsakovo V. G.

Prie­vo­lės turi bū­ti vykdo­mos są­ži­nin­­gai, tin­ka­mai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutar­ties nu­ro­­dy­mus (CK 6.38 straipsnis). Draudžia­ma vienašališkai atsi­sa­­ky­ti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Tei­­sėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vyk­dyti sutartį tinkamai ir sąži­­nin­gai (CK 6.200 straips­nio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skoli­nin­kas lai­ko­mas pažei­du­­siu prie­vo­lę, kai neįvykdomos ar ne­tin­ka­mai vykdomos sutartyje numa­ty­tos sąly­gos, praleidžia prie­vo­lės įvykdy­mo terminą (CK 6.63 straips­nio 1 dalies 1, 2 punktai). Neįvykdžius ar netinkamai įvyk­džius su­tartį, atsiranda civi­linė at­­sa­­komybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių at­ly­gi­ni­mo ar ne­te­sybų, o kita ša­lis priva­lo atlyginti dėl su­tarties neįvyk­dymo ar netinkamo įvykdymo pada­ry­tus nuos­tolius arba su­mo­­kė­ti ne­te­sybas (baudą, dels­pi­ni­gius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straip­snio 2 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natū­ra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Šiame teisinio reguliavimo ir aukščiau aptartų įrodymų kontekste spręstina, kad atsa­ko­vas V. G. nevykdė sutartinių įsi­pa­­reigoji­mų pagal 2007 m. kovo 9 d. sutartį, sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis nesumokėjo 99,56 Eur už įsigytą prekę, sutarties mokesčio ir palūkanų, taip pažei­dė prie­vo­lių bei sutarčių vyk­dy­­mo prin­ci­pus, todėl ieš­kovės reikalavimas priteis­ti iš jo 99,56 Eur skolą yra pagrįstas.

Sutarties 11.1 punktu atsakovas V. G. įsipareigojo mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius vėluojant mokėti įmokas, o Sutarties 11.2 punktu įsipareigojo mokėti baudą už savo pareigų informuoti kitą sutarties šalį apie save nevykdymą. Sprendžiant dėl delspinigių pažymėtina, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas iki 0,05 proc. sumažintus dydžio delspinigius, tačiau pažymėtina, kad ieškovė prašo juos priteisti už 3 893 dienas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, ne tik tai, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bet ir tai, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį bei tai, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos, 2007 m. kovo 9 d., kai buvo sudaryta sutartis, negaliojo, tačiau ieškovė delspinigių skaičiavimui ją pritaikė, be to, teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog šioje teisės normoje nurodytos maksimalios ribos gali būti taikoma kaip orientacinės, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-947-798/2015, 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-881/2016, Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2101-555/2015). Pažymėtina ir tai, kad teismui suteikiama teisė mažinti netesybas CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip kontroliuojant netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrin­do šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įvertinus tai, kad ginčas kilo dėl vartojimo sutarties, atsakovas yra silpnesnioji sutarties šalis, teisę į skolos išieškojimą ieškovė įgijo jau 2009 m. balandžio 4 d. sutartimi, į teismą kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 12 d., delspinigiai žymiai didesni nei pagrindinė skola, ieškovė jokių nepatogumų ar papildomų išlaidų dėl Sutarties 5.2, 5.5 punktų reikalavimų pažeidimų nepatyrė, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtin­tus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, spręstina, kad reikalavimas delspinigių už 3 893 dienas ir 9,96 Eur baudos pažeidžia sąžiningumo principą, todėl ieškovei priteistini delspinigiai už 180 dienų – 8,96 Eur (99,56 Eur x 0,05 proc. x 180 d.), o reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Jas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo V. G. priteistinos ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos už neįvykdytą piniginę prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsakovės Z. V.

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 2 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 2 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas yra apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek ir kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Be to, sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Aukščiau aptarta šalių sutartis pagal savo prigimtį nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos turto nuomininko kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip turto nuomininkas sudaro išperkamosios nuomos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šio teisinio reguliavimo kontekste vertinant ieškovės reikalavimą prievolę pagal 2007 m. kovo 9 d. išperkamosios nuomos sutartį pripažinti solidaria, pažymėtina, kad sutartis galėtų būti priskirta prie aukščiau aptartų, CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tačiau tokiu atveju ieškovė, siekdama, kad prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, privalo įrodyti, jog ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje nėra įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir teismui 2018 m. vasario 26 d. nutartimi papildomai pasiūlius juos pateikti (t. 1, el. b. l. 51): apie šią sutartį atsakovė Z. V. sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus apie civilinės bylos iškėlimą, jos pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2004 m. birželio 1 d. ji su atsakovu V. G. negyveno ir nevedė bendro ūkio, turto, įsigyto pagal išperkamosios nuomos sutartį – muzikinio centro nematė, kur jį padėjo atsakovas V. G. nežino, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, negalima pripažinti, kad pagal 2007 m. kovo 9 d. išperkamosios nuomos sutartį V. G. įsigytas muzikinis centras buvo panaudotos šeimos interesams ir poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė Z. V. nei davė sutikimą šiai sutarčiai sudaryti, nei ją patvirtino. Vien tai, kad Sutarties 9.1 punkte yra įrašyta sąlyga, kad nuomininkas užtikrina, kad sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant nereiškia, kad toks sutuoktinės sutikimas buvo, o ieškovei neįrodžius, kad turtas pagal Sutartį įsigytas šeimos poreikiams tenkinti, nėra pagrindo pripažinti, kad prievolė pagal 2007 m. kovo 9 d. išperkamosios nuomos sutartį yra solidari sutuoktinių prievolė.

Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas atsakovės Z. V. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 32,40 Eur: 15 Eur žyminio mokesčio (t. 1, el. b. l. 6), 17,40 Eur už pažymas apie asmens duomenis. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintinas, žyminio mokesčio sumokėjimui ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo V. G., nes ieškinys patenkinamas. Iš ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos apmokėjimui ir mokėjimo nurodymo (t. 1, el. b. l. 11-13) matyti, kad ji sumokėjo už šešias asmens duomenų pažymas. Asmens duomenų pažymos reiškiant atsakovams ieškinį buvo reikalingos bylai tinkamai parengti, todėl jos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis šioje byloje ir priteistinos iš atsakovo V. G., nes ieškinys patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6,10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau prie bylos pridėtos tik trys išduodančios įmonės pasirašytos asmens duomenų pažymos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti už šešias pažymas nepagrįstas, todėl šios išlaidos mažintinos, priteisiant tik už tris pažymas 8,70 Eur (3 vnt. x 2,90 Eur).

Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,78 Eur, ieškinys tenkinamas visiškai, todėl jos priteistinos iš atsakovo V. G. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė ieškinį pareiškė ir atsakovei Z. V.. Atsakovė Z. V. kreipėsi advokato pagalbos ir turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už surašytą atsiliepimą bei atstovavimą (t. 1, el. b. l. 41). Atsakovės Z. V. atžvilgiu ieškinys atmestinas. Šiame kontekste spręstina, kad ieškovė kalta dėl Z. V. turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 108,52 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 52 centus), kuriuos sudaro 99,56 Eur (devyniasdešimt devyni eurai 56 centai) skolos, 8,96 Eur (aštuoni eurai 96 centai) delspinigių, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. gruodžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,70 Eur (dvidešimt tris eurus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223.

Likusioje dalyje ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Kapitalo valda“, j. a. k. 126308223, 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,78 Eur (keturis eurus 78 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filia­las, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medi­ci­nos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpi­nin­ko MAXIMA LT, UAB kaso­se; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo termi­­nalų siste­mos“ mokė­jimo savitarnos termi­na­luo­se FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ termi­naluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų opera­to­rius“ spaudos kioskuose.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė