Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

1. Kaltinamoji J. L. dėl neatsargumo sužalojo mažametį L. L., o būtent, būdama pavojingų šunų veislės mišrūno vardu L. savininke, pažeidė Gyvūnų laikymo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023-10-09 potvarkiu Nr. M-964, 6.6 papunkčio reikalavimus: „užtikrinti, kad viešose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų laikomi ir (ar) paliekami be priežiūros“ ir 7.11 papunkčio reikalavimus: „draudžiama palikti gyvūną be gyvūno laikytojo ar priežiūros“, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012-10-03 įstatymo Nr. XI-2271 redakcija) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai“ ir 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus: ,,gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“, 2024-08-15 apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), elgdamasi neatsargiai, viešoje vietoje prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ paliko pririštą be priežiūros pavojingų šunų veislės mišrūną L., to pasekoje šuo L. užpuolė ir apkandžiojo mažametį L. L., taip jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, t. y. kąstines žaizdas dešiniame skruoste, nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinių veido žaizdų jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų, tai yra J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi įvykdžiusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog jos šuo buvo paliktas be priežiūros ir jis buvo be antsnukio. Kai atėjoį parduotuvę, tai tie žmonės jau stovėjo prie parduotuvės ir matė, kaip pririšo savo šunį ir nuėjo į parduotuvę, nes moteris, kuri buvo kartu su jais, apsipirkinėjo priekyje jos. Parduotuvėje užtruko kelias minutes, kai sulojo šuo, tai tuomet jos vyras viską numetė ant prekystalio ir išbėgo į lauką. Pati susimokėjo už prekes, išėjo į lauką, kur vyko „šumas“, ir iš šoko parbėgo namo, klausė vyro, kas nutiko. Vyras pasakė, jog jų šuo įkando vaikui, tai pati sakė kviesti policiją, ką ir padarė. Viskas įvyko praeitų metų rugpjūčio 15 d. po pietų, apie 15 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į parduotuvę ėjo ji ir jos vyras T., vedėsi šunį vardu L., kuris yra haskio mišrūnas, registruotas jos vardu, „čipuotas“ bei skiepytas, jo aukštis yra jai virš kelių. Į parduotuvę šunį vedėsi vyras su pavadėliu, bet šuo buvo be antsnukio, kurio nedėdavo, kadangi iki įvykio šuo nebuvo agresyvus, užaugo su jų vaiku ir kaimynų vaikais, tačiau dabar antsnukį pradėjo dėti. Neįsivaizduoja, kas galėjo atsitikti, kad jų šuo įkąstų vaikui. Kai atėjo prie parduotuvės, pati nuėjo į parduotuvę, o vyras rišo šunį prie šunų rišimo vietos, o kaip jis jį rišo – nematė. Kai priėjo prie kasos, išgirdo, jog sulojo šuo, tuomet jos vyras viską numetė ir išbėgo į lauką, o pati susimokėjo už prekes ir taip pat išėjo. Lauke buvo „šumas“, visi rėkė, klykė – net neįsivaizdavo, kas vyksta. Tada parbėgo į namus, klausė vyro, kas atsitiko, tai jis atsakė, kad šuo įkando vaikui, o ji sakė skambinti policijai, ką jie ir padarė, nurodė, jog prie parduotuvės šuo įkando vaikui. Kai išėjo iš parduotuvės, vyro jau nebebuvo, o namuose jo klausė, kas nutiko, nes galvojo, jog kažkas atsitiko su L., kadangi girdėjo, kaip jis sulojo, nes be reikalo jis tikrai nelotų. Vyras jai tik pasakė, kad šuo įkando vaikui, ir daugiau nieko nepasakojo. Kai išėjo iš parduotuvės, matė vyrą, kuris buvo apsikabinęs vaiką, o pati bėgo namo žiūrėti, kas atsitiko, ir iš jos pačios ar jos vyro pusės niekam komentarų nebuvo. Įvykio metu nesuteikė vaikui pagalbos. Žino apie ligonių kasos civilinį ieškinį, jo neatlygino, su juo sutinka. Vakar skaitė nukentėjusiojo civilinį ieškinį, nesutinka su 10 tūkst. eurų suma, nes ne ji šunį privedė prie vaiko, o vaikas buvo atvestas prie šuns, nors vaiko tėvai matė, kaip jie tą šunį pririšo ir nuėjo į parduotuvę. Pripažįsta, kad jos šuo buvo be antsnukio ir paliktas be priežiūros, bet nesupranta, ką tėvai galvojo, kai vaiką privedė prie nepažįstamo šuns. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes nesutinka su 10 tūkst. eurų suma, o su turtine žala 1700 eurų sumai sutinka. Sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, bet ne 10 tūkst. eurų sumai, sutiktų su 1000-2000 eurų neturtine žala, taip pat sutinka su advokato išlaidomis. Skaitė apie tai, kokius sužalojimus patyrė mažametis, susipažino su byla. Nebuvo susisiekusi su nukentėjusiojo tėvais, jų neatsiprašė, nes neturėjo kontaktų. Nežinojo, kad šuo yra įtrauktas į draudžiamų laikyti šunų veislių sąrašą, jis buvo dovanojamas (duomenys neskelbtini), ji pasiėmė mažą šuniuką, šeimininkai jai sakė, jog tai yra haskio ir dar kažkokio šuns mišrūnas, o daugiau tuo nesidomėjo, tik vėliau paskaitė internete. Buvęs šuns šeimininkas sakė, kad šuo yra haskio ir stafordšyro ar bokserio mišrūnas, nes tame kaime yra daug šunų, o daugiau į šuns veislę ji nesigilino ir tik po įvykio pradėjo ieškoti informacijos internete. Prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir labai gailisi, nes pati yra mama ir užjaučia nukentėjusio vaiko tėvus. Nežino, kodėl nesusisiekė su vaiko tėvais, gal todėl, jog neturėjo kontaktų, todėl šiandien nori jų atsiprašyti ir pasakyti, kad gailisi ir supranta tėvus kaip mama.

3. Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, nes J. L. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, nukentėjusiojo įgaliotas atstovas ir atstovas pagal įstatymą bei teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

4. Be pačios kaltinamosios J. L. visiško prisipažinimo teisme, jos kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

4.1. J. L. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad nežinojo, jog jos šuo L. kelia pavojų. Mišrūną L. įsigijo, kai jam buvo 1 mėn., dabar jam 4 metai. Kovo 26 d. jam suėjo 4 metai. Įsigijo per skelbimą (duomenys neskelbtini). Pagal kailiuką ji su vyru suprato, jog įsigytas L. yra haskio mišrūnas. Šuns kilme nesidomėjo. L. yra čipuotas, skiepytas. Kad jis mišrūnas, niekam nekliuvo. L. nėra piktybinis, jos mažametis vaikas su juo kartu augo. Jokių šuns agresijos požymių nėra buvę, įtarimų dėl šuns elgesio nebuvo kilę. Šuo kambarinis, gyvena savo guolyje, augo nepririštas, į lauką vedžiojamas. Jokių elgesio problemų jų šuniui nėra buvę. L. viešoje vietoje būdavo ramus, nekėlė nerimo. Jį vedžiojo su pavadėliu, antsnukio nedėdavo. Šunį turi iki šiol. Jis auga jų namuose, jį myli. Paskutinį kartą, kai buvo pas veterinarą, šunį paskiepijo, nukirmino. Veterinarijos kabinetas kažkur (duomenys neskelbtini) centre. Veterinarui nekilo jokių klausimų dėl šuns veislės. Apie tai, kad jų šuniui reikalingas antsnukis, nežinojo. Jų šunį mylėjo ir visi aplinkiniai. L. antsnukio nedėjo, nes buvo tikri, kad nereikia. Nežinojo, kad jis gali būti pavojingas. 2024 m. rugpjūčio 15 d. apie 15 val. buvo tik ką iš (duomenys neskelbtini) atsikėlę gyventi į (duomenys neskelbtini), ji su vyru T. L. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. L. kartu vedėsi. Parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vyras vedė L. už pavadėlio. Priėjus parduotuvę, ji įėjo į vidų, o jos vyras pririšo L. prie metalinio strypo, kuris skirtas šunims rišti, ir atėjo su ja į parduotuvę. L. buvo be antsnukio. Pasiėmė prekes ir greitai atėjo prie kasos, nes nebuvo daug žmonių. Išgirdo, kad jų L. sulojo, nors jis labai retai kada suloja. Jos vyras viską metė ant prekystalio ir išbėgo laukan. Ji susimokėjo ir išėjo į lauką. Išėjusi prie parduotuvės pamatė, kad svetimas vyras laiko ant rankų vaiką ir labai šaukia. Vyras rėkė, kad kviesti greitąją. Ji nelabai suprato, kas ką rėkė. Ji su vyru abu buvo blaivūs. Pamatė, kad jos vyro ir šuns nebėra. Suprato, kad kažkas įvyko su jų šunimi ir tuo vaiku. Ji girdėjo, kaip viena moteris sakė jai, kad tai ji buvo su tuo vyru ir šunimi. Ji suprato, kad kažkas įvyko su L. ir vaiku. Vaiko veido nematė, nežiūrėjo. Greitai parbėgo namo. Su niekuo nekalbėjo, nieko nesiaiškino. Namo parbėgo po kelių minučių. Namuose po stalu rado gulintį ir išsigandusį šunį. Jos vyras pasakė, kad L. įkando vaikui. Jos vyras taip pat buvo išsigandęs. Jos vyras minėjo, jog tas vyras galimai puolė L., nes šuo buvo labai išsigandęs. Jie nutarė kviesti policiją. Vyras iškvietė policijos pareigūnus. Jai buvo šokas, ji visa drebėjo. Atvykusiems pareigūnams, jos vyras paaiškino, kur ir kas nutiko. Parodė, kad jos vyras nematė, kaip L. įkando tam vaikui. Ji to taip pat nematė. Nežino, kur šuo įkando. Iš įteikto pranešimo apie įtarimą mato, kad šuo įkando vaikui į veidą. Sutinka, kad L. buvo be antsnukio. Šuo buvo pririštas, yra registruotas, t. y. čipuotas, jos vardu. Šunų laikymo taisyklių ji niekada neskaitė. Ji nežinojo ir neįtarė, kad jų šuns veislė yra pavojinga. Suprato, kad mišrūnas su haskiu, o kita mišrūno veislės, nežinojo. Jiems niekada niekas nesakė, kad jų šuns veislė pavojinga. Sutinka, kad L. galėjo įkasti, bet, mano, kad tai buvo tėvo arba vaiko kažkoks erzinantis elgesys, gestas, kuris išprovokavo šunį. Prisiima atsakomybę, bet mano, kad yra ir tėvų atsakomybė (2 t., b. l. 164-168). Papildomos apklausos metu J. L. parodė, kad iš šeimininkų, kurie jiems dovanojo šuniuką, žinojo, jog šuo gali būti haskių ir straforšyro mišrūnas. Taip buvo sakę buvę šuns šeimininkai. Prieš tai apklausoje to nepaminėjo. Iki įvykio nesidomėjo, kas yra ta straforšyro veislė. Nežino, kokios veislė yra pavojingos ir draudžiamos laikyti. Niekas jiems to nesakė. Parodė, kad vakar, grįžusi po apklausos, su vyru skaitė, kas yra straforšyrai, rado informaciją, jog tai koviniai šunys, kad jiems įkandus, gali susirakinti dantys. Ankščiau tokios informacijos nežinojo (2 t., b. l. 171-173).

4.2. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. L. parodė, kad 2024-08-15 apie 15.30 val. jis su sutuoktine A. L., dukra A. L. ir sūnumi L. L. atvyko į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur matė prie parduotuvės gyvūnų laikymo stovo ar dviračių laikymo stovo, tiksliai nepamena, pririštą didelį šunį. Kokio ilgumo buvo pavadėlis, jis tuo metu nematė. Pro gyvūną praėjo ir užėjo į parduotuvę. Gyvūnas atrodė ramus, nelojo, neurzgė. Parduotuvėje buvo iki 5 min., nusipirko „(duomenys neskelbtini)“ buteliuką ir išėjo. Vaikai buvo kartu su jais. Išėjus iš parduotuvės, minėtas šuo dar buvo pririštas, bet šuns pavadėlis buvo pakankamai ilgas ir nutolęs nuo laikymo stovo, todėl šuo buvo netoli įėjimo į parduotuvę. Jo sūnus L., pamatęs šunį, prie jo pasilenkė, norėdamas pasisveikinti, tačiau rankomis šuns nelietė. Parodė, kad viskas vyko staiga - tik sūnui pasilenkus, šuo puolė ir stipriai įsikando į dešinįjį sūnaus skruostą ir pradėjo tempti sūnų įsikandęs į skruostą. Tada jis spyrė šuniui iš kojos ir šis paleido sūnų. Žmona skubiai paėmė vaiką ant rankų, sūnus buvo labai išsigandęs, verkė. Šuo buvo labai agresyvus, todėl jis į jį dar metė „(duomenys neskelbtini)“ buteliuką. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu „112“. GMP operatorė jam nurodė skruostą užspausti, todėl jo žmona ėjo į parduotuvę. Jis su sūnumi nuėjo prie kelio laukti GMP, o jo žmona A. su dukra liko laukti šuns savininko. Prie šuns priėjo vienas vyras. Jis jį matė iš toli. Vėliau A. jam sakė, kad tada, kai ji pasakė, jog šuo sužalojo jų vaiką, tas vyras atsakė, kad jų šuo nekanda, kad nereikėjo prie jo lįsti, ar kažką panašaus, ir pasiėmęs šunį pasišalino. Netrukus iš parduotuvės išėjo ir moteris, kuri nuėjo į kitą pusę nei tas vyras. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams, jie su sūnumi išvyko į ligoninę. Sūnui buvo reikalinga skruosto operacija. Ligoninėje sūnus pragulėjo nuo 2024-08-15 iki 2024-08-22, jam buvo atlikta operacija, sudėti drenai, šiuo metu gydymas tęsiamas namuose. Parodė, kad sūnų buvo nuvežę pas teismo medicinos ekspertą. Dėl ieškinio pasikonsultuos su savo advokatu V. J.. Parodė, kad šuns savininkai su jais nebuvo susisiekę, ligoninėje sūnaus neaplankė (1 t., b. l. 192-195).

4.3. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. L. parodė, kad 2024-08-15 apie 15.30 val., su savo šeima nuėjo į šalia savo namų esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Einant į parduotuvę, prie parduotuvės įėjimo ji matė didelį šunį, tačiau į jį nekreipė dėmesio, todėl negali parodyti, prie kokio stovo šuo buvo pririštas ir kokio ilgio buvo šuns pavadėlis. Ji tiesiog praėjo pro šunį. Šuo neurzgė, nelojo, atrodė ramus. Parduotuvėje jie užtruko iki 5 min. Nusipirko „(duomenys neskelbtini)“ buteliuką ir išėjo. Vaikai buvo kartu su jais parduotuvėje. Kai išėjo, šuo dar buvo pririštas, tupėjo, pavadžio ji nematė, bet šuo buvo netoli įėjimo į parduotuvę. Jos vaikai ėjo šalia. Nebuvo įsikibę į rankas. Šuo tupėdamas vizgino uodegą, jie stabtelėjo, nes sūnus pasilenkė link šuns pasisveikinti. Sūnus pasakė „labas šuniau“. Rankomis jis šuns nelietė, tik kūneliu pasilenkė link jo. Šuo staiga puolė ant jos sūnaus ir sukando jam dešinį skruostą. Viskas įvyko staiga, ji nespėjo sureaguoti. Šuo sūnaus skruosto nepaleido, laikė ir tempė. Todėl jos sutuoktinis iš inercijos spyrė šuniui, kad apsaugotų vaiką. Tada šuo dantis atleido. Kas vyko toliau, ji nelabai pamena, viskas, kaip per miglą, ji buvo strese, patyrė didelį šoką. Sūnui stipriai kraujavo iš skruosto, jis verkė. Ji nematė, ar jos sutuoktinis metė buteliuką „(duomenys neskelbtini)“ į šunį. Pamena, kad bandė skambinti bendruoju pagalbos numeriu, bet iš streso neteisingai surinko numerį, todėl iš jos telefoną paėmė jos vyras ir jis iškvietė pagalbą. Vyras su sūnumi nuėjo prie kelio laukti GMP automobilio, o ji liko prie parduotuvės, iš kurios išėjo vyras, kuris prie jos priėjo ir paklausė, kas nutiko. Ji suprato, kad tas vyras yra šuns šeimininkas. Tas vyras buvo vienas. Ji jam atsakė, kad šuo įkando jų vaikui. Tada tas vyras paklausė, ar vaikas bandė glostyti šunį. Ji atsakė, kad ne. Tas vyras pasakė, kad jo šuo nesikandžioja, atsirišo šunį ir nuėjo. Tada ji pamatė, jog šuns pavadėlis gana ilgas. Kažkuriuo momentu jai skambino iš GMP ir klausė, kaip žaizda, nurodė žaizdą spausti sterilia medžiaga. Todėl ji įėjo į parduotuvę ir apsaugos darbuotojui pasakė, kad jai reikalinga užspausti žaizdą. Tada ji nubėgo į rūbų skyrių, kur čiupo pirmas pasitaikiusias vyriškas trumpikes, greitai susimokėjo ir nubėgo prie vyro užspausti vaikui žaizdos. Jos vyras tuo metu jau stovėjo prie gatvės, o šuns savininkas jau buvo pasišalinęs. Dėl patirtų sužalojimų sūnus buvo paguldytas į Vaikų chirurgijos - ortopedijos - traumatologijos centrą. Ligoninėje sūnus pragulėjo nuo 2024-08-15 iki 2024-08-22, jam buvo atlikta operacija, sudėti drenai, susiūtos keturias kastinės žaizdas, toliau gydymas buvo tęsiamas namuose. Šuns savininkai su jais nebandė susisiekti, ligoninėje sūnaus neaplankė, jokios pagalbos nesiūlė (2 t., b. l. 133-136).

4.4. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. R. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju ir jo darbo vieta yra parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2024-08-15 apie 15.30 val., jis stovėjo kasoje, matė, kaip parduotuvėje buvo moteris ir vyras. Vyras padavė visus savo daiktus, tai yra piniginę, kuprinę, moteriai ir išbėgo lauk. Moteris priėjusi prie kasos pasakė „ot nereikia lįst prie šuns“. Jis tik vėliau, kai į parduotuvę įėjo kita moteris, kuri paprašė ir kokio nors rankšluosčio, pamatė, kad moters rankos kruvinos ir tada suprato, kad jos vaiką apkandžiojo šuo. Parodė, kad jis to įvykio nematė. Prieš tai ta moteris buvo parduotuvėje su vyru ir dviem vaikais - berniuku ir mergaite. Atvykus policijos pareigūnams jis per kameras parodė tą vyrą ir moterį, kuriems priklausė šuo. Parodė, kad vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja tik parduotuvės vidų (2 t., b. l. 142 - 144).

4.5. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, t. y. teritorijos prie (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad nurodytu adresu yra pastatas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukas Nr. 1), dešiniau, mėlyname fone geltonos spalvos užrašą „(duomenys neskelbtini)“ (nuotrauka Nr. 2). Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, dešinėje įėjimo durų yra įtvirtintas metalo strypas, kuris yra kaip galima gyvūnų pririšimo vieta. Šalia, kairėje pusėje, yra metalinis stovas dviračiams pastatyti (nuotrauka Nr. 3, 4, 5). Įvykio vietoje išmatuotas atstumas nuo metalinio strypo gyvūnams pririšti iki įėjimo durų (nuotrauka Nr. 6, 7, 8). Įvykio vietoje, kraujo dėmių nepastebėta (1 t., b. l. 38-40, 41-47).

4.6. Tarnybiniame parnešime nurodyta, kad 2024-09-17 įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti matavimai: 1) bendras metalinės konstrukcijos dviračių statymui bei strypas gyvūnams pririšti - 2,50 m; 2) atstumas nuo strypo gyvūnams pririšti iki kampo, nuo kurio prasideda durų plotas - 3,00 m; 3) atstumas nuo strypo gyvūnams pririšti iki parduotuvės įėjimo atsidariusių durų 3,80 m. (1t., b. l. 50- 51).

4.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025-01-27 rašte nurodyta, kad pagal nurodytą mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) gyvūno savininkas nuo 2021-12-20 yra J. L. (1 t., b. l. 16, 17-19).

4.8. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog pareiškėjas A. L., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad 2024-08-15 apie 15.30 val., jis su sutuoktine A. L. ir dukra A. L. bei sūnumi L. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., atvyko apsipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Einant į parduotuvę pastebėjo prie gyvūnų laikymo stovo pririštą didelį, nežinomos veislės šunį. Jis praėjo pro gyvūną ir užėjo į parduotuvę. Apie 15.35 val. išėjo iš parduotuvės. Šunį pamatė prie pat įėjimo durų, nes šuns pavadėlis buvo pakankamai ilgas, šuo buvo nutolęs nuo šunų laikymo stovo, šuo buvo netoli įėjimo į parduotuvę durų. Išėjus iš parduotuvės, jo sūnus L., kuriam tik 6 metai, pamatė šį šunį, pasilenkė prie šuns, norėjo pasisveikinti. Sūnus šuns rankomis nelietė, tik pasilenkė kūnu, ir šuo puolė jo sūnų L., kuriam stipriai įsikando į dešinįjį skruostą ir, įsikandęs į skruostą, pradėjo tempti jo sūnų. Jis puolė gelbėti sūnų, spyrė šuniui iš kojos. Tada šuo paleido L. skruostą. Žmona skubiai paėmė vaiką. Jis toliau gynė savo šeimą nuo šio šuns, kuris buvo agresyvus, jis metė į šunį „(duomenys neskelbtini)“ buteliuką. Po to skubiai paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Jis toliau jau laukė su vaiku, o A. laukė iš parduotuvės išeinančio šuns savininko. Jo žmona šuns savininkui pasakė, kad jo šuo sužalojo jų vaiką, bet šeimininkas atsakė, kad jo šuo nekanda. Nurodė ir iš įvykio vietos pasišalino. Atvykus medikams ir policijos pareigūnams, jie su L. išvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) kliniką. Parodė, kad sūnui stipriai kraujavo skruostas, reikėjo skruosto operacijos, todėl sūnus buvo paguldytas į Vaikų chirurgijos - ortopedijos - traumatologijos centrą, kur jam atlikta operacija, sudėti drenai. Parodė, kad sūnui buvo nustatytos trys plėštinės (kandimo) žaizdos, kurias reikėjo siūti, įkasta ir į vietą po dešiniąją akimi. L. sužalotas ir dešinysis petys, kai šuo jį tempė, o po to krito ir tikėtina atsitrenkė į netoliese buvusį dviračių laikiklį. Tiksliai negali nurodyti, ar vaikas susižalojo petį krisdamas, nes viena žaizda taip pat panaši į kandimo žymę. Parodė, kad sūnui liks randai, bus reikalingas ilgas psichologinio atsigavimo procesas. Prie pareiškimo prideda sužaloto sūnaus fotonuotraukas (1 t., b. l. 24- 34, 35-37).

4.9. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 1) L. L. nustatyti kūno sužalojimai: kąstinės žaizdos dešiniame skruoste, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje; 2) L. L. nustatyti kūno sužalojimai padaryti keleto valandų bėgyje iki 2024-08-15, 16. 35 val. jį paguldant į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę; 3) L. L. kąstinės žaizdos dešiniame skruoste padarytos gyvūno, galimai šuns dantimis, o nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais; 4) L. L. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo trylikos trauminių poveikių; 5) L. L. nustatyti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinių veido žaizdų sveikata sutrikdyta ilgesniam negu dešimt dienų laikotarpiui. Sužalojimus vertinant atskirai nubrozdinimai veide ir dešiniame petyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 46- 47).

4.10. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. L. sugijus kąstinėms žaizdoms dešiniame skruoste išlikę randai laikui bėgant ir nuo nechirurginių priemonių bei procedūrų pasidarys mažiau pastebimi, tačiau be kosmetinės-plastinės operacijos visiškai neišnyks. L. L. kąstinės žaizdos dešiniame skruoste sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinių veido žaizdų sveikata sutrikdyta ilgesniam negu dešimt dienų laikotarpiui. Spręsti klausimą, ar L. L. likę randai dešiniame skruoste sukėlė nepataisomą kūno subjaurojimą, yra teisėsaugos institucijos kompetencijoje (2 t., b. l. 52).

4.11. Asmens apžiūros protokole užfiksuota mažamečio nukentėjusiojo L. L. apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant L. L. veido dešinio skruosto matyti kąstinės žaizdos randas, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje. Sužalojimai fiksuoti fotografuojant telefonu (2 t., b. l. 62-65, 66-68).

4.12. Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1) L. L. nustatyti kūno sužalojimai: kąstinės žaizdos dešiniame skruoste, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje; 2) L. L. sugijus kąstinėms žaizdoms dešiniame skruoste išliko randai, užimantys mažiau kaip 30 procentų veido ploto, netrikdantys veido mimikos. Spręsti klausimą, ar L. L. likę randai dešiniame skruoste sukėlė nepataisomą kūno subjaurojimą, yra teisėsaugos institucijos kompetencijoje; 3) L. L. sugijus kąstinėms žaizdoms dešiniame skruoste išlikę randai laikui bėgant nuo nechirurginių priemonių bei procedūrų pasidarys mažiau pastebimi, tačiau be kosmetinės – plastinės operacijos visiškai neišnyks; 4) L. L. randai dešiniame skruoste, išlikę sugijus kąstinėms žaizdoms, gali būti pašalinti kosmetinės-plastinės operacijos metu. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 11.3 punktu, kūno sužalojimo ar sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi daryti įtakos rekonstrukcinės - plastinės operacijos; 5) L. L. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kąstinių veido žaizdų sveikata sutrikdyta ilgesniam negu dešimt dienų laikotarpiui ir pagal pasekmes - sugijus kąstinėms žaizdoms dešiniame skruoste išliko randai, užimantys mažiau kaip 30 procentų veido ploto, netrikdantys veido mimikos (2 t., b. l. 118-119).

4.13. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota šuns ir pavadėlio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad šuo pilkos spalvos su baltomis dėmėmis iš priekio (nuotrauka Nr. 9), šuns kairiame šone matyti, kad šonas pilkos spalvos, kojos baltos spalvos, ant nugaros yra juodų plaukų juosta (nuotrauka Nr. 10). Apžiūrint šunį iš galo, matyti, kad ant uodegos yra juodų plaukų juosta (nuotrauka Nr. 11), o apžiūrint iš dešiniojo šono, matyti, kad šuns šonas yra pilkos spalvos, kojos baltos spalvos, ant nugaros juodų plaukų juosta (nuotrauka Nr. 12). Šuns pavadėlio apžiūros metu nustatyta, kad jo ilgis apie 1.90 m, matuojant nuo šuns apykaklės iki pavadėlio galo, galimai pintas iš siūlų, pilkšvos spalvos (nuotrauka Nr. 13, 14) (1 t., b. l. 52-54, 55-59).

4.14. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atsakyme nurodyta, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus pranešime pateikta galutinė išvada apie tai, kad šuo priklausantis J. L., nuo kurio nukentėjo L. L., nuo pasiutligės nevakcinuotas, stebėjimo pabaigoje liko kliniškai sveikas (1 t., b. l. 75, 78-79).

4.15. Lietuvos kinologų draugijos pažymoje nurodyta, kad pateiktuose nuotraukose užfiksuotas šuo yra mišrūnas, turintis kai kurių Sibiro haskių ir Amerikiečių Stafordšyro terjerų veislių bruožų, tačiau šie bruožai nėra ryškiai išreikšti. Tvirtai teigti, kad tai yra būtent vienos ar abiejų aukščiau minėtų veislių mišrūnas galima būtų tik atlikus genetinius tėvystės tyrimus. Taip pat nurodyta, kad LR Gyvūnų gerovės įstatymas (8 straipsnio 1 punktas) draudžia laikyti pavojingų veislių šunų mišrūnus, todėl tokių šunų nuo 2003 m. LR neturėtų būti (1 t., b. l. 87).

4.17. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012-10-03 įstatymo Nr. XI-2271 redakcija) 8 str. 1 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai“, 20 str. 2 d. 3 punkte nurodyta ,,gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui“ (1t., b. l. 96-113).

4.18. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ gautų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Faile, kurio pavadinimas „Kasa_20240815151258.avi“, užfiksuotas vaizdo įrašas, kurio trukmė 34 min. 56s. Vaizdo įrašo pradžia yra 2024-08-15 15 val. 12 min. Įraše matyti parduotuvės vieta prie kasų. Užfiksuotas parduotuvės klientų judėjimas. Vaizdo įraše 2024-08-15 15 min. 37 s. į parduotuvę įeina vyriškis, apsirengęs tamsiais, trumpomis rankovėmis marškinėliais, tamsios margos kelnės, uždėta kuprinė, ir moteris su melsvos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, trumpais šortais. 2024-08-15 15 min. 38 s. į parduotuvę įeina L. šeimyna (vyras, moteris, berniukas ir mergaitė), apsiperka ir išeina. Vaizdo įraše15 min. 39 s. pasigirsta rėkimas, šuns lojimas. Užfiksuota, kaip vyriškis, margomis kelnėmis, sunerimęs paduoda moteriai kuprinę, piniginę ir išbėga į lauką. Faile, kurio pavadinimas „Kamera14_20240815154311.avi“, įrašo trukmė 8 min. 48s. Vaizdo įrašo pradžia yra 2024-08-15 15 val. 43 min. Įraše užfiksuota, kaip parduotuvės vieta prie kasų, kur matyti, kai įbėga A. L., kažką nusiperka ir išbėga. Faile, kurio pavadinimas „Kamera14_20240815151300.avi“, trukmė 30 min. 11s., įrašo pradžia yra 2024-08-15 15 val. 13 min. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip L. šeimyna įeina į parduotuvę, apsiperka ir visi išeina. Vaizdo įraše 15:39:58 matyti, kad už parduotuvės lango yra šuo, matyti, kaip A. L. pasilenkia prie šuns, šuo vizgina uodega. Tėvui atsitraukus, berniukas veidu lenkiasi į šunį ir šis šoka į berniuką. Toliau užfiksuota, kaip A. L. spiria iš kojos šuniui (1 t., b. l. 119-121).

4.19. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota papildoma vaizdo ir garso įrašo, kurio failo pavadinimas „Kamera14_20240815151300.avi“, apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 30 min. 11s., įrašo pradžia yra 2024-08-15, 15 val. 13 min. Vaizdo įraše 15:34:44 val. užfiksuotas vaizdas pro langą, matyti, kaip pro langą praeina vyras su šuniu, matyti tik viršutinė šuns kūno dalis ir uodega. Šuo yra juodai baltos spalvos, įraše matosi tik šuns viršugalvis, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šuo tupi, stovi, ar guli. Įraše šuns pavadėlio nesimato. Kai šuo pajudina galvą, matyti, jog jis be antsnukio. Įraše 15:38:10 val. į parduotuvę ateina L. šeima. 15:39:20 val. L. šeima išeina iš parduotuvės. 15:39:50 val. A. L. pasilenkia prie šuns, šuo vizgina uodegą. Tėvui atsitraukus, berniukas atsitupia ir veidu lenkiasi į šunį ir 15:39:55 val. šuo šoka į berniuką. Įraše paties įkandimo momento nesimato. Taip pat po to matyti, kaip A. L. kelis kartus spiria iš kojos šuniui. 15:41:27 val. matyti, kaip iš parduotuvės išėjęs vyras nusiveda šunį (1 t., b. l. 122-124).

4.20. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtas vaizdo įrašas (1 t., b. l. 129-132).

4.21. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, paimtų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad įraše pavadinimu “ch03_00010000524000601“ užfiksuota dalis teritorijos prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo trukmė 28s. Įraše matyti, kaip L. šeimyna eina link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo pavadinimu „ ch03_00010000524000901“, trukmė 55s, įrašo pradžia yra 2024-08-15 15 val. 36 min. Šiame įraše matyti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esanti dalis teritorijos. Įraše užfiksuota, kaip A. L. galimai į šunį meta butelį, A. L. paima ant rankų berniuką (1t., b. l. 133- 135).

4.22. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Apžiūrėtas įrašas „PSS-20240815-154552UTC+0300", jo trukmė 3 min. 9 s. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip tarnybiniu automobiliu atvyksta policijos pareigūnai, kurie išlipa iš automobilio, prieina prie GMP medikų automobilio, kuriame matyti mažametis vaikas L. L., šalia kurio sėdi mama A. L. ir vyras, matyti, kaip GMP medikai apžiūri mažametį vaiką. Į pareigūno klausimą, kieno šuo buvo, mama atsako: „į parduotuvę buvo atėjęs žmogus apsipirkti ir prie parduotuvės paliko pririštą šunį. Mes nusipirkome vandens, išėjome į lauką pradėjome gerti ir sūnus stovėjo prie to šuns, atrodė geras ir užpuolė šuo“. Įraše girdėti, kaip vyras pareigūnui nurodo, jog vyriškis pasiėmė šunį, pasakė, kad tai jūsų kaltė, ir nuėjo. Vaizdo įraše matyti vaiko L. L. kraujuojantis dešinės pusės skruostas. A. L. nurodo, kad jos vyras spyrė šuniui, nes šuo nenorėjo paleisti vaiko. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240815-154553UTC+0300“ trukmė yra 11min. 59 s, įraše užfiksuota kito pareigūno kūno kameros analogiško vaizdo įrašo apžiūra. Papildomai fiksuojama, kad A. L. vyras nurodo, jog šalia buvo moteris, kuri galimai pažįsta šuns šeimininką. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai vyksta prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur lauke stovi apsaugos darbuotojas, kuris nurodo, kad nieko nematė, kad lauke nėra vaizdo kamerų. Įraše matyti kaip apsaugos darbuotojas pareigūnams per vaizdo kameras parodo, kaip atrodo šuns šeimininkas. Vaizdo įrašo pavadinimu „PSS-20240815-154902UTC+0300“ trukmė 19 min. 30 s. Įraše fiksuota dar vieno pareigūno kūno kameros analogiško vaizdo įrašo apžiūra. Papildomai apžiūros metu fiksuota, kad pareigūnai, važiuodami tarnybiniu automobiliu, bando surasti šuns šeimininką (1 t., b. l. 138- 140).

4.23. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš BPC gauto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad pranešimo laikas fiksuotas 2024-08-15 apie 15 val. 36 min., pranešėjas A. L.. Garso įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės ir pranešėjo A. L. balsai, apžiūros metu atlikta pokalbio stenograma (1t., b. l. 144-146).

4.24. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota iš BPC gauto garso įrašo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad pranešimas gautas 2024-08-15, 18 val. 43 min., pranešėjas nurodo, kad jo šuo įkando vaikui (duomenys neskelbtini). prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (1t., b. l. 147-150).

4.25. Prie tyrimo medžiagos pridėtoje GMP kvietimo kortelėje (kopija) užfiksuota, kad pranešimas gautas 2024-08-15 15.39 val., pacientas L. L., kuriam įkando prie parduotuvės paliktas pririštas šuo, berniukas per arti priėjo ir šuo įkando į dešinę veido pusę, nurodyta, jog stebimos 2 kąstinės žaizdos ir įdrėskimai prie nosies, šuns šeimininkas iš įvykio vietos pasišalino, nurodyta preliminari diagnozė - šuns įkandimas (1 t., b. l. 168- 169).

5. BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

6. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 139 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: 1) kaltininko neatsargų elgesį, poelgį (veikimą ar neveikimą), pažeidžiantį draudimus, bendro pobūdžio rūpestingumo pareigas ar visuotinai priimtas atsargumo taisykles (nustatytas norminiuose teisės aktuose ar nenustatytas, tačiau visuotinai žinomas); 2) kilusius žalingus padarinius – nukentėjusio asmens profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimą arba ilgą sirgimą, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai; 3) priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos (veikimo ar neveikimo) ir kilusių padarinių, t. y. tai, kad būtent kaltininko veika yra nukentėjusiojo profesinio ar bendro darbingumo nedidelės dalies praradimo arba ilgo sirgimo, kai jam nenustatyti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, priežastis; 4) kaltę (neatsargumą) dėl kito žmogaus nesunkaus sveikatos sutrikdymo, t. y. kad kito žmogaus sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnis).

7. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taigi BK 16 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas nerūpestingumas apibūdinamas dviem požymiais: 1) nenumatymu, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK nustatyti padariniai; 2) galėjimu ir turėjimu pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras. Nenumatymas yra tada, kai asmuo nesuvokia, kad jis pažeidžia visuotinai priimtas atsargumo taisykles ar specialius darbų atlikimo reikalavimus, ir dėl to nenumato, kad jo veika (veikimas ar neveikimas) gali sukelti pavojingus padarinius – žmogaus sužalojimą. Galėjimas ir turėjimas pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes numatyti, kad padariniai atsiras, apibūdina valinį nusikalstamo nerūpestingumo elementą. Turėjimas numatyti padarinius yra objektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam, darant atitinkamą veiką, buvimą. Galėjimas numatyti pasekmes yra subjektyvusis nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, galimybę konkrečioje situacijoje numatyti savo veiksmų pavojingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-23-895/2016, 2K-287-697/2017, 2K-327-495/2019, 2K-270-511/2024). Taigi BK 139 straipsnyje nurodytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo nerūpestingumo tada, kai kaltininkas nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jo padaryti veiksmai gali sukelti įvykį, dėl kurio gali kilti šiame straipsnyje nustatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

12. Byloje pareikštas nukentėjusiojo L. L. (jo interesais civilinį ieškinį pateikė įgaliotas atstovas advokatas V. J.) civilinis ieškinys dėl 1 761,81 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos (3 t., b. l. 92-98) atlyginimo iš kaltinamosios J. L..

13. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.249 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

15. Iš teismui pateikto civilinio ieškinio matyti, jog 1 761,81 Eur turtinė žala susidarė dėl medikamentinio gydymo, t. y. išlaidos medikamentams - 111,81 Eur, ką patvirtina prie civilinio ieškinio pateiktos sąskaitos faktūros bei šių priemonių įsigijimo čekiai (3 t., b. l. 99-101), ir ateityje būsimos randų šalinimo bei kosmetinės – plastinės operacijos išlaidos (3 t., b. l. 102-107), t. y. vienos rando šalinimo procedūros kaina – 70 Eur, dažniausiai atliekamos 3-6 procedūros, todėl skaičiuojant vidutiniškai 5 procedūras, tai randų šalinimo išlaidos sudarys 350 Eur, taip pat pateikiami duomenys, jog kosmetinės – plastinės operacijos kaina yra 1300 Eur, tačiau dėl L. L. amžiaus, tokio pobūdžio operacijos šiuo metu nėra galimybės atlikti.

Akcentuotina, kad šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai, t. y. kąstinės žaizdos dešiniame skruoste, nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešinės akies apatiniame voke, smakro dešinėje pusėje, dešiniame petyje. Taigi, neabejotina, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi, jam buvo reikalingi medikamentai, atitinkami medicininiai tyrimai, todėl nukentėjusysis patyrė turtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta visa. Taip pat civiliniame ieškinyje iš patirtos turtinės žalos rūšių nurodomos būsimos randų šalinimo procedūrų bei kosmetinės – plastinės operacijos išlaidos, kurios įvertintos 1 650 Eur dydžio sumai bei pateiktos preliminarias kainas patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 102-107). Byloje esančiame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. L. randai dešiniame skruoste, išlikę sugijus kąstinėms žaizdoms, gali būti pašalinti kosmetinės-plastinės operacijos metu, kas šiuo atveju patvirtina, jog ateityje nukentėjusiajam bus reikalinga kosmetinė – plastinė operacija. Teismo vertinimu civiliniame ieškinyje nurodytos būsimos randų šalinimo procedūrų bei kosmetinės – plastinės operacijos išlaidos nelaikytinos akivaizdžiai per didelis, neprotingos ar nerealios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusysis L. L. turtinę žalą patyrė dėl neatsargių kaltinamosios veiksmų, nukentėjusiajam L. L. iš kaltinamosios J. L. priteistina visa prašoma 1 761,81 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti. Kadangi nukentėjusysis yra mažametis, iš kaltinamosios J. L. priteistų lėšų tvarkytoju (uzufrukto teise) paskirtinas nukentėjusiojo L. L. atstovas pagal įstatymą A. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).