- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2S-422-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- V. E. L.-B.
- Ieškovas
- A. J.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. E. L.-B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-920/2020 pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. E. L.-B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. E. L.-B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo. Teismo prašė: 1) nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, sudarant galimybes atsakovui matytis su vaiku; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 425 Eur/mėn. nuo 2020 m. sausio 1 d.; 3) priteisti iš atsakovo nesumokėtą išlaikymą vaikui nuo tada, kai ieškovė ir atsakovas pradėjo gyventi skyriumi; už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. iš atsakovo priteisti po 120 Eur/mėn.; už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 15 d. iki 2019 gruodžio 31 d. iš atsakovo priteisti 133 Eur; 4) įpareigoti atsakovą vaikui dovanotus pinigus 500 Eur pervesti į vaikui atidaromą sąskaitą, kuri būtų prieinama ir ieškovei; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove Lietuvoje iki tol kol įsiteisės teismo sprendimas ir uždrausti atsakovui išsivežti vaiką į Prancūziją ar bet kurią kitą šalį be ieškovės sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies. Teismas nutarė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko J. L. B. gyvenamąją vietą su motina; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 2020-01-09 d. iki 2020-01-31 d. kiekvieną darbo dieną po 2 val., o savaitgalį po 4 val.; 3) likusią ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, atmesti.
4. 2020 m. sausio 30 d. teisme buvo gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ieškovė prašė teismo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, vykstant teismo procesui, bei nustatyti šią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – atsakovas gali matytis su nepilnamečiu vaiku jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) tris kartus per savaitę po 2 valandas, jas priderinant prie vaiko dienotvarkės.
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo tenkintas iš dalies, teismas nutarė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo nagrinėjamojoje civilinėje byloje įsiteisėjimo: 1) pirmą ir trečią savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį po 2 val.), 2) antrą ir ketvirtą savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (antradienį, ketvirtadienį po 2 val.), 3) pirmą ir trečią savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (sekmadienį po 4 val.), 4) antrą ir ketvirtą savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (šeštadienį po 4 val.); 3) likusią ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, atmesti.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės prašymą taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę, arba alternatyviai panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, ir ieškovės prašymą dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikymo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. nutartimi teismas nutarė: 1) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skirti nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2020 m. kovo 10 d., 10.00 val.; 2) įpareigoti atsakovą per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugomos priemonių taikymo; 3) įpareigoti išvadą teikiančią instituciją – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pateikti išvadą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei pateikti kitą informaciją dėl galimai vaiko grobimo civilinių aspektų.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas prašė: 1) ieškovės prašymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina atmesti; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus laikiną bendravimo tvarką, nustatant, kad iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieną dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant 19.30 val. Lietuvos Respublikos laiku, o ieškovė privalo sudaryti sąlygas atsakovui nurodytu laiku paskambinti sūnui, ir, kad berniukas turėtų galimybę šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ne mažiau kaip dvidešimt minučių.
9. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad šalys Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus, nors atsakovas ir ieškovė santuokos nebuvo sudarę, tačiau atsakovas savo tėvystę pripažino, berniuko gimimo įraše yra nurodytas kaip jo biologinis tėvas, ginčo dėl sūnaus tėvystės tarp šalių nėra. Iki ieškovės pastojimo, šalys santykius palaikė per atstumą. Ieškovei pastojus ir laukiantis šalių nepilnamečio sūnaus, ji dalį laiko praleido Prancūzijos Respublikoje pas atsakovą, o kitą dalį Lietuvoje. Ieškovei pastojus, tarp šalių buvo priimtas sprendimas, kad gimus sūnui, ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi atvyks gyventi į Prancūzijos Respubliką pas atsakovą. Kadangi ieškovė norėjo gimdyti Lietuvoje, o atsakovas tam neprieštaravo, šalys susitarė, kad ieškovė kartu su sūnumi atvyks gyventi į Prancūzijos Respubliką iš karto, kai tik gimęs sūnus galės keliauti lėktuvu. 2019-03-02 ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi atvyko į Prancūzijos Respubliką, (duomenys neskelbtini), čia apsigyventi. Tarp šalių buvo priimtas sprendimas, kad iš pradžių šeima apsistos atsakovo tėvų namuose, o vėliau ieškosis atskiro būsto. Atsakovas ir ieškovė gyveno kaip šeima, kartu rūpinosi nepilnamečiu sūnumi, buitimi, dalijosi sūnaus išlaikymo ir priežiūros išlaidas, atostogavo ir kartu leisdavo laisvalaikį, savo ateitį planavo Prancūzijos Respublikoje. Šalių nepilnamečiam sūnui buvo išduoti Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės dokumentai ir jam suteikta Prancūzijos pilietybė. Kadangi Prancūzijos Respublikos asmens tapatybės dokumentai buvo išduoti iš karto po jo gimimo Prancūzijos ambasadoje Lietuvoje, kaip berniuko gyvenamoji vieta buvo nurodytas ne atsakovo gyvenamosios vietos adresas Prancūzijos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini), Lietuva. Vaikui buvo išduotas ir Prancūzijos socialinio draudimo numeris, berniukas buvo prižiūrimas ir lankėsi Prancūzijos Respublikos gydymo įstaigose. Vaikas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio gyveno kartu su abiem tėvais Prancūzijos Respublikoje. Ieškovė ketino nuolat įsikurti Prancūzijos Respublikoje, ji kreipėsi dėl sveikatos draudimo jai suteikimo Prancūzijos Respublikoje, turėjo atsidariusi banko sąskaitą bei įsigijusi telefono abonemento numerį, savo išvykimą į Prancūzijos Respubliką oficialiai deklaravo Lietuvos Respublikoje, taigi laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėnesio iki 2019 m. rugsėjo mėnesio ieškovė gyveno kartu su atsakovu Prancūzijos Respublikoje.
10. Atsakovas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį ieškovė suplanavo dviejų savaičių kelionę į Norvegiją bei Lietuvos Respubliką tam, kad galėtų aplankyti čia gyvenančius savo šeimos narius. 2019-09-15 ieškovė kartu su sūnumi, esant atsakovo sutikimui, išvyko minėtų dviejų savaičių atostogų į Norvegiją, o po to į Lietuvos Respubliką, tačiau atsakovas niekada nedavė sutikimo ieškovei su sūnumi pasilikti nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo metu ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena savo mamos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė vietoj to, kad su sūnumi grįžtų į Prancūzijos Respubliką, 2019-12-17 kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo ir kitų išvestinių reikalavimų. Atsakovo vertinimu, ieškovė, kreipdamasi dėl sūnaus gyvenamosios vietos su ja nustatymo, nuslėpė esmines aplinkybes t. y. tą faktą, kad šalių nepilnametis sūnus ieškovės nuolatiniam gyvenimui į Lietuvos Respubliką buvo atvežtas neteisėtai, t. y. neturint atsakovo sutikimo, ir iki šios dienos čia yra laikomas neteisėtai. Todėl tik įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, gali būti sprendžiamas klausimas dėl ieškovės prašymo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
11. Atsakovas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, o Prancūzijoje, todėl ieškovė, siekdama su sūnumi išvykti nuolatiniam gyvenimui iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, turėjo gauti atsakovo sutikimą. Kadangi toks sutikimas nebuvo gautas, akivaizdu, kad berniukas Lietuvos Respublikoje yra laikomas neteisėtai. Teismui tenkinus ieškovės prašymą nustatyti sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą su ja, būtų įteisintos ieškovės neteisėto elgesio, išsivežant nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos be atsakovo sutikimo, pasekmės.
12. Atsakovas akcentavo, kad ieškovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip laikinos šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos leis apsaugoti vaiko interesus; nepateikė iš viso jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, kad atsakovas savo elgesiu gali kelti grėsmę sūnaus interesams; nepateikė jokių argumentų bei rašytinių įrodymų dėl to, kad sūnaus turtinėms ir neturtinėms teisėms kiltų grėsmė, jeigu nebus pritaikytos jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nesant jokios grėsmės vaiko interesams, nėra ir teisinio pagrindo nustatyti laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Be to – tenkinus ieškovės prašymą ir šalių sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, kartu bus pasisakyta ir dėl ginčo esmės, kas suponuotų išvadą, kad net nepradėjus nagrinėti bylos, teismas turi susiformavęs išankstinę nuomonę, kad šalių sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Atsakovo vertinimu, šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nėra galimas, siekiant sudaryti šalims lygias galimybes bylinėtis dėl šalių nepilnamečio sūnaus globos. Tuo tarpu, jeigu teismas vien tik formaliais pagrindais nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos berniukui prisirišti prie ieškovės gyvenamosios vietos aplinkos ir tai kartu iš esmės lemtų, kad tokia gyvenamoji vieta taptų berniukui nuolatine.
Atsiliepimas
13. Atsakovas nurodė, jog su ieškovės siūloma nustatyti jo ir sūnaus bendravimo tvarka nesutinka, nes ji tiesiog šiuo metu objektyviai negali būti įgyvendinta. Atsakovas yra ne Lietuvos Respublikos pilietis bei gyvena ne Lietuvoje, o Prancūzijos Respublikoje, todėl jis neturi objektyvios galimybės tris kartus per savaitę atvykti ir pabendrauti su sūnumi. Atsakovo vertinimu, ieškovė sąmoningai prašo teismo nustatyti tokią atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarką, kuria atsakovas tiesiog negalės pasinaudoti. Kadangi atsakovas šiuo metu gyvena Prancūzijos Respublikoje, galimybės tiesiogiai pasimatyti ir bendrauti su sūnumi, neatvykęs į Lietuvos Respubliką, jis neturi, todėl prašė, kad laikina jo ir sūnaus bendravimo tvarka pirmiausia vyktų interneto ryšiu vaizdo skambučių pagalba, sudarant jam galimybę su berniuku kiekvieną dieną bendrauti ne mažiau kaip 20 minučių laiko. Toks bendravimas turėtų vykti po atsakovo darbo valandų, 19.30 val. Lietuvos Respublikos laiku (kas yra 18.30 val. Prancūzijos Respublikos laiku).
14. Ieškovė atsiliepime dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismo prašė: 1) palikti 2020 m. vasario 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nepakeistas; 2) įpareigoti atsakovą informuoti ieškovę apie būsimus vaiko lankymus prieš 7 kalendorines dienas; 3) teismui nustačius esant reikalinga, nustatyti vieną iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių: 1. Atsakovas bendrauja su vaiku tris kartus per savaitę šalių suderintomis dienomis (iš kurių pageidautina dvi būtų darbo dienos) apie 15 minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.30 val. ir 20.30 val. Lietuvos Respublikos laiku. Esant pateisinamoms priežastims (vaiko liga ir pan.), vaikas atsakovui rodomas iš karto po to, kai vaikas pasveiksta ar pasijaučia geriau. 2. Vaikui pradėjus lankyti darželį, atsakovas bendrauja su vaiku du kartus per savaitę šalių suderintomis dienomis apie 15 minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“, „WhatsApp“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.30 val. ir 20.30 val. Lietuvos Respublikos laiku. Esant pateisinamoms priežastims (vaiko liga ir pan.), vaikas atsakovui rodomas iš karto po to, kai vaikas pasveiksta ar pasijaučia geriau.
Šalies argumentai
15. Ieškovė nurodė, kad nuo susipažinimo su atsakovu 2017 m. ieškovė Prancūzijoje iš viso praleido: 3 dienas 2017 metais ir 4 dienas 2018 metais, gimdymo klausimas Prancūzijoje apskritai niekada net ir nebuvo svarstomas. Gimus vaikui, ieškovė į Prancūzijos Respubliką neišvyko, ji su vaiku nuvyko gerokai vėliau. Ant vaiko Prancūziškos asmens tapatybės kortelės ,,vaiko gyvenamoji vieta“ (residence/domicile) yra nurodytas ieškovės nuomoto buto (duomenys neskelbtini) adresas (jame ji gyveno 5 metus), nes Prancūzijos ambasada liepė rašyti realų vaiko gyvenamosios vietos adresą.
16. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nutraukė santykius su ja ir daugybę kartų pats siūlė su vaiku toliau gyventi Lietuvoje, davė leidimą gyventi Lietuvoje kartu su vaiku, buvo aptaręs visas jos gyvenimo sąlygas: kur ji gyvens, iš ko gyvens, kokį darželį vaikas lankys (duomenys neskelbtini) ir nuo kada tai bus, kiek vaiko darželis kainuos, kokį butą pirkti (duomenys neskelbtini), kaip bus padalintos vaiko išlaikymo išlaidos tarp šalių, taip pat faktą, jog apie ieškovės negrįžimą į Prancūziją bus informuoti atsakovo tėvai ir t.t. Atsakovas nei žodžiu, nei raštu neinformavo, kad norėtų, jog vaikas ateityje gyventų su juo ar kad tokį ieškovės žingsnį jis kada nors vertins kaip vaiko pagrobimą.
17. Ieškovė nurodė, kad pašlijus šalių santykiams, ėmė skaityti knygas, skirtas poroms, pagal kurias padarė išvadą, kad atsakovo elgesys atitinka visus psichologinio smurto požymius (žeminimas, melavimas, šaukimas, manipuliavimas, pažadų netęsėjimas, aiškinimas, kaip kitas žmogus turėtų jaustis ir pan.), taip pat, kad atsakovas turi pykčio valdymo problemų, savo elgesiu pažeidžia visas esmines poros gyvenimo taisykles. Pora paskutinį kartą trumpam atnaujino santykius tik atsakovui nuolat prašant ir maldaujant ieškovę grįžti į Prancūziją bent trumpam laikui, pagaliau žadant eiti pas šeimos terapeutą, tačiau terapeuto atsakovas taip ir nepradėjo ieškoti, pinigus vaikui ir toliau mokėti vengė. Visiškai pašlijus santykiams ir atsakovui nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, ieškovė kreipėsi į teismą, į Prancūziją taip ir neišvyko, nes prieš kelionę santykiai tarp šalių pasidarė absoliučiai nebeįmanomi. Būdama Lietuvoje, ieškovė nuolat kvietė atsakovą aplankyti ją su vaiku (duomenys neskelbtini), nurodė tikslų adresą, tačiau atsakovas visada kategoriškai atsisakydavo.
18. Ieškovė nurodė, kad vaikas buvo dažnai apžiūrimas gydytojų Lietuvos Respublikoje, tiek pirmus du mėnesius po jo gimimo, tiek jam su mama grįžus į Lietuvą; ieškovė berniuko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra deklaravusi nuo 2019-04-01; ieškovė niekada neketino nuolat gyventi Prancūzijoje; ji Prancūzijoje neturi jokio nekilnojamojo turto, nėra dirbusi ar net ieškojusi darbo, nėra turėjusi nuomos santykių, nėra turėjusi kitos socialinės veiklos (būrelių, veiklų ir pan.) ir pažįsta tik atsakovą ir jo giminaičius; prancūziškos banko sąskaitos atidarymą iniciavo atsakovas; socialiai drausta ieškovė Prancūzijoje niekada taip ir nebuvo; visą buvimo Prancūzijoje laiką išlaikė savo lietuvišką telefono numerį, lietuvišką banko sąskaitą, o jos socialinis draudimas Lietuvoje niekada nenutrūko. Ieškovė savo iniciatyva nesiėmė jokių veiksmų, kurie ją labiau susietų su Prancūzijos Respublika nei su Lietuvos Respublika, priešingai, per 2019 m. ieškovė ryšius su Lietuvos Respublika sustiprino įsigydama jai nuosavybės teise priklausantį turtą.
19. Ieškovė nurodė, kad atsakovo gebėjimas rūpintis vaiku yra ribotas, atsakovas tam stokoja tinkamų charakterio savybių, jis neturi net teorinių galimybių pats rūpintis vaiku, nes kasdien darbe ir kelionėje į darbą bei atgal, kitose veiklose praleidžia apie 11 val. Ieškovės vertinimu, atsakovas ne tik nesugebėtų ilgiau nei porą valandų prižiūrėti vaiką, bet ir jo tėvų butas apskritai yra pavojingas gyventi vaikui, kadangi jame yra ketinama daryti remontą.
20. Ieškovė akcentavo, jog save vertina kaip rūpestingą, atidžią ir empatišką mamą. Ieškovės teigiamą, kaip motinos, charakteristiką apibūdina ir tai, kad ji būdama nėščia iki pat 39 savaitės lankė jogos pamokas nėščioms moterims su meditacijomis; nėštumo metu lankė daug seminarų ir paskaitų būsimoms mamoms, mokyklėlę (duomenys neskelbtini), kurios metu būdavo lavinamas dar negimusio vaiko intelektas ir t.t.; šalių vaikas pagimdytas natūraliu būdu; vaikas iki šiol yra žindomas, yra sveikas, fiziškai stiprus, gerai išsivystęs, lanko lavinimo mokyklėlę, yra kasdien vedamas pasivaikščioti, gauna naminį šviežią maistą, yra užrašytas į kelis darželius ir t.t. – taigi vaiku yra visapusiškai rūpinamasi. Vaikas visą gyvenimą buvo prižiūrimas ieškovės ir yra prie jos išimtinai natūraliai prisirišęs, pietų ir naktinio miego užmiega tik su ieškove.
Šalies argumentai
21. Ieškovė nurodė, jog vaikas be atsakovo Lietuvoje jau gyvena beveik pusę metų, turi jau nusistovėjusį dienos režimą, jam įprastą stabilią fizinę ir socialinę aplinką, taigi šiuo metu pastovus vaiko gyvenimas yra Lietuvoje su ieškove. Vaiką išvežus į Prancūzijos Respubliką be ieškovės, vaikas prarastų ne tik jam įprastą ir stabilią aplinką, bet ir pagrindinį asmenį, prie kurio jis prisirišęs. Vaikui tai būtų trauma, ypač dar ir todėl, kad per paskutinius pusę metų vaikas atsakovą matė tik kelis kartus ir sunkiai jį atpažįsta. Ieškovė, vaiką išvežus į Prancūzijos Respubliką, neturi jokių galimybių ten vykti gyventi, nes neturi tam nei reikalingų finansinių lėšų, nei būsto, nei darbo, nei socialinio draudimo, taigi iš esmės vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu arba vaiko išvežimas į Prancūzijos Respubliką būtų įgyvendinamas vaiką atskiriant nuo ieškovės.
22. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovas nėra vienas likęs su vaiku daugiau nei kelioms valandoms, neturi įgūdžių, reikalingų rūpintis mažamečiu vaiku ilgiau nei kelias valandas. Atsakovas ir jo šeima savo veiksmais nuolat demonstruoja visišką nesupratimą, koks elgesys atitinka vaiko interesus ir yra tinkamas pagal jo amžių. Atsakovas dar iki bylos jam iškėlimo dienos yra siūlęs, kad šalims gyvenant atskirai, vaikas kas antrą mėnesį laiko praleistų Prancūzijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), kur vaiką prižiūrėtų jo mama, ir kas antrą mėnesį laiko Lietuvos Respublikoje, atsakovui neatrodo, kad vaikas tokiems sprendimams yra per mažo amžiaus. Atsakovas, net ir ieškovei prašant, neatvežė vaikui nei vieno rūbo, kurie liko Prancūzijos Respublikoje, įskaitant ir tuos, kurie turėjo jau būti dėvimi, nes vėliau vaikas juos išaugs. Atsakovas atsisakė atvežti vaikui prancūziškas vakcinas, nes jos būtų leidusios vaikui baigti nuoseklų vakcinų kursą, kuris jam priklausė iki 1 metų. Atsakovas jau prasidėjus teismo procesui atvyko į Lietuvą ieškoti advokatų ir pagaliau po 4 mėnesių aplankė vaiką, bet išvykdamas pasiėmė visas jam atvežtas dovanas ir žaisliukus atgal į Prancūzijos Respubliką (kurie buvo skirti vaiko pirmojo gimtadienio ir Kalėdų proga), vaikui tai yra trauma. Atsakovo mama jau kartą apgaulės būdu (pasislėpusi už atsakovo nugaros) pateko į ieškovės gyvenamąsias patalpas, kur ji buvo kartu su vaiku, ir itin agresyviai elgėsi, agresyviai elgėsi ir atsakovas, panaudojo fizinę jėgą.
23. Ieškovė akcentavo, kad atsakovas, sužinojęs apie jam iškeltą bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinių reikalavimų, pradėjo dvi bylas prieš ieškovę – vieną dėl tarptautinio vaiko pagrobimo Vilniaus apygardos teisme ir kitą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal Prancūzijos įstatymus, abi jas grindžia melagingais faktais dėl esminę reikšmę turinčių aplinkybių, skundžia visas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės vertinimu, šie faktai rodo, kad atsakovas šiuo metu bet kokia kaina siekia, kad vaikas būtų išvežtas į Prancūziją, nepaisant fakto, kad vaikas jau yra visiškai adaptavęsis gyventi Lietuvos Respublikoje, o vaiko santykiai su atsakovu yra gerokai nutrūkę dėl jo kaltų veiksmų.
Šalies argumentai
24. Ieškovė nurodė, jog nuo tada, kai ji informavo atsakovą apie bylos iškėlimą, jis atrašo tik į laiškus, susijusius su vaiko parodymu per telefono programą „WhatsApp“, o visus kitus laiškus ignoruoja (dėl vaiko išlaikymo, dėl jos ir vaiko daiktų grąžinimo, dėl vaiko kėdutės ar vakcinų atvežimo, dėl vaiko lankymo dienų ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovą informuoti apie savo planus atvykti į Lietuvą bent prieš 7 kalendorines dienas. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors teismas atsakovui nustatė laikiną su vaiku bendravimo tvarką, atsakovas jos vienintelio vizito į Lietuvą metu neišnaudojo iki galo.
25. Ieškovė nurodė, jog yra geranoriška, nepaisant įtemptų santykių tarp šalių bei nuolatinės agresijos ir melo. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, ji atsakovui iki incidento su policija leisdavo su vaiku bendrauti gerokai ilgiau, nei buvo numatyta; iš pradžių net leido atsakovo mamai, vaiko močiutei, lankyti vaiką ir su juo matytis, nors tai nebuvo numatyta. Ieškovė ir toliau be jokių teismo nutarčių reguliariai (t. y. iš esmės kas antrą dieną) rodo vaiką atsakovui per telefono programą „WhatsApp“. Vaiko rodymui nuotoliniu būdu, kaip laikinosios apsaugos priemonės taikymui, ieškovė neprieštarauja, tačiau sprendžiant dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dažnumo, prašė teismo įvertinti aspektus, kurie geriau atitiktų vaiko interesus, atsižvelgti į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti realiai įgyvendinamos, nepažeidžiant nei vaiko, nei atsakovo interesų.
26. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Sprendžiant vaiko bendravimo su tėvu, kuris gyvena skyrium, klausimą, pirmiausia atsižvelgtina į vaiko interesus. Vaiko interesus atitiktų toks bendravimas su tėvu, kuris nekeltų vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų. Atsižvelgiant į vaiko interesus, nenustačius aplinkybių, dėl kurių tėvui gali būti ribojamas bendravimas su sūnumi, tikslinga nustatyti geriausiai vaiko interesus atitinkančią bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma ir nepakenktų vaiko dienos režimui. Konkreti ir aiški bendravimo tvarka užkirstų galimybę šalims piktnaudžiauti savo teisėmis, išvengti nesutarimų, užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamam abiejų tėvų bei jo teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Skyriaus nuomone, bendravimas telekomunikacinėmis priemonėmis užtikrins vaiko ir tėvo tęstinį bendravimą, tai padės pagrindą tolimesniam vaiko ir tėvo bendravimui bei ryšio stiprinimui. Institucija pažymėjo, kad taip pat yra svarbu užtikrinti ir tiesioginį vaiko bendravimą su tėčiu, kadangi vaikas yra tik 1 metų amžiaus, jam reikia gyvai bendrauti su tėčiu, o motina sutinka užtikrinti vaiko bendravimą su tėvu jos gyvenamojoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
27. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies; atsakovo prašymą tenkino iš dalies. Teismas nutarė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: a) atsakovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (pirmadienį, trečiadienį, penktadienį), po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; b) antrą ir ketvirtą savaitę, kuri prasideda po teismo nutarties (antradienį, ketvirtadienį) po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; c) pirmą ir trečią savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (sekmadienį), po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 14.00 – 15.00 arba 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; d) antrą ir ketvirtą savaitgalį, kuris prasideda po teismo nutarties (šeštadienį), po dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 14.00 – 15.00 arba 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku; 3) atsakovas ir jo tėvai – vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 3 val. darbo dienomis ir 5 val. savaitgalį bei švenčių dienomis. Šis bendravimas vyksta kas antrą dieną ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir atsakovo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei; 4) atsakovas privalo informuoti ieškovę apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki atvykimo; 5) atsakovo ir jo tėvų tiesioginio bendravimo su vaiku tvarka, atvykus į Lietuvą, nustatoma nuo to momento, kai Pasaulinė sveikatos organizacija paskelbs, kad koronaviruso COVID-19 protrūkis pandemija pasibaigė, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšauks 2020-02-26 paskelbtą valstybės masto ekstremalią situaciją; 6) likusias šalių prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis, atmesti.
28. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, yra tikslinga taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę (nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina), nes tikėtina, jog vaiko gyvenamosios vietos iki bylos išnagrinėjimo nustatymas su ieškove, atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką.
29. Priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų (ar galėtų daryti) vaikui neigiamą įtaką ir kad atsakovas su vaiku negalėtų bendrauti. Kartu teismas atsižvelgė ir į ieškovės pareigą rūpintis buitiniais savo ir vaiko poreikiais, į vaiko amžių, į išimtinai jo interesus. Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones ir nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, turi būti parenkamas kaip įmanoma paprastesnis atsakovo ir vaiko bendravimo būdas, kurio ginčo šalims būtų nesudėtinga laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kuris taip pat jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui ir režimui, nedarytų neigiamos įtakos jo vystymuisi ir sveikatos būklei. Teismas akcentavo, kad nustatant laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiama į tokias aplinkybes: vaikas yra tik 1 metų amžiaus, o tokio amžiaus vaikams būdingas tam tikras dienos ir poilsio režimas, kuris neturėtų būti trikdomas; vaikas nepažįsta atsakovo, atsakovas vaiko gyvenime iki šiol nedalyvavo; nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi kitų vaikų, todėl darytina prielaida, kad jis neturi tinkamų įgūdžių ilgą laiką nepertraukiamai rūpintis ir prižiūrėti vaiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
30. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atsakovas (apeliantas) V. E. L.-B. prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės prašymą taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę; 2) pakeisti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje buvo nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka nurodant, kad: a) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kiekvieną dieną dvidešimt minučių vaizdo skambučių pagalba, naudojantis interneto ar telefono ryšiu „Skype“, „Viber“ ar panašiomis programomis, skambinant tarp 19.00 – 20.00 val. Lietuvos Respublikos laiku. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas atsakovui nurodytu laiku paskambinti sūnui bei, kad berniukas turėtų galimybę šiuo laiku atsiliepti ir pabendrauti su tėčiu ne mažiau kaip dvidešimt minučių; b) atsakovas ir jo tėvai – vaiko seneliai, su nepilnamečiu vaiku bendrauja kiekvieną dieną tuo metu, kai yra atvykę į Lietuvą, po 3 val. darbo dienomis ir 5 val. savaitgalį bei švenčių dienomis. Šis bendravimas vyksta atsakovo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, nedalyvaujant ieškovei. Minėtu laikotarpiu taip pat atsakovui yra suteikiama teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ne mažiau kaip du kartus su nakvyne. Šio bendravimo metu atsakovas šalių sutartomis dienomis pasiima nepilnametį sūnų iš ieškovės gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina ten pat kitos dienos 15 val.; c) atsakovas privalo informuoti ieškovę apie savo atvykimą į Lietuvą ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki atvykimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
31.1. Teismas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove nustatė tam nesant jokio teisinio pagrindo bei akivaizdžiai nukrypdamas nuo įstatyme numatytų reikalavimų, kada apskritai galima taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų. Teismas galėjo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, tik jeigu į bylą būtų pateikti neginčijami įrodymai, kad atsakovo elgesys kelia realią grėsmę šalių nepilnamečio sūnaus interesams. Vien tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove ir byloje nėra duomenų, kad ji netinkamai rūpintųsi sūnumi, nėra ir negalėjo būti priežastimi taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę.
31.2. Teismas nutartyje aiškiai pasisakė dėl ginčo esmės, teigdamas, kad pakankamas teisinis pagrindas šalių nepilnamečiam sūnui gyventi su ieškove yra tai, kad berniukas ir šiuo metu su ja gyvena, o byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnumi. Iš minėtos teismo pozicijos matyti, kad Kauno apylinkės teismas, dar net neišnagrinėjęs ginčo iš esmės, turi susidaręs išankstinę nuomonę, kad ir galutiniu teismo sprendimu nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, kas yra aiškiai nesuderinama tu teismo nešališkumo principu. Teismo sprendimas nustatyti laikiną šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove yra akivaizdžiai nesuderinamas su siekiu sudaryti abiem šalims lygias galimybes bylinėtis dėl šalių nepilnamečio sūnaus globos.
31.3. Negalima sutikti su teismu, kad byloje nebuvo jokių duomenų, jog ieškovė kelia žalą nepilnamečio vaiko interesams. Šalių nepilnametis sūnus šiuo metu su ieškove Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, nes ieškovei neturint atsakovo sutikimo, vaikas buvo atvežtas iš Prancūzijos Respublikos (berniuko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės) į Lietuvos Respubliką nuolatiniam gyvenimui ir iki šios dienos čia neteisėtai yra laikomas. Ieškovė, išsiveždama nepilnametį sūnų iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nuolatiniam gyvenimui ir iki šios dienos jį čia neteisėtai laikydama, veikė ir veikia priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Be to, ieškovė tinkamai nesirūpina vaiku (vartoja alkoholį, kelia grėsmę jo sveikatai ir gyvybei), tai patvirtina kartu su atskiruoju skundu teikiami nauji įrodymai.
31.4. Teismas visiškai nepagrįstai neleido atsakovui su berniuku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną, taip pat nepagrįstai nustatė, kad atsakovo ir sūnaus tiesioginiai susitikimai vyktų tik arba ieškovės gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau tik dalyvaujant ieškovei, nepagrįstai atsisakė suteikti teisę su sūnumi bendrauti ir su nakvyne.
31.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovas sūnaus gyvenime iki šiol nedalyvavo ir neturi įgūdžių rūpintis vaiku. Teismas, darydamas tokią išvadą, visiškai nebuvo įsigilinęs ne tik į šalių paaiškinimus, bet ir į byloje esančius rašytinius įrodymus. Atsakovui nėra suvokiama, kaip teismas galėjo daryti išvadą, kad atsakovas iki šiol sūnaus gyvenime nedalyvavo ir neturi įgūdžių rūpintis savo sūnumi, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai rodo priešingai. Atsakovas turi įgūdžius ir vienas kuo puikiausiai sugeba pasirūpinti berniuku, todėl jokio pagrindo neleisti atsakovui vienam bendrauti su vaiku, nebuvo, kaip ir nebuvo pagrindo nustatyti, kad atsakovo ir sūnaus bendravimas kas antrą dieną, jam esant Lietuvoje, vyktų ieškovės gyvenamojoje vietoje. Be to, šalių santykiai šiuo metu yra ypač konfliktiški, dėl to ypač kenčia ir nepilnamečio vaiko interesai, nes berniukas ne tik, kad negali kokybiškai pabendrauti su tėčiu, tačiau ir yra priverstas matyti tėvų ginčus. Taip pat atsakovui, nesant jokių aplinkybių pateisinančių tokį ribojimą, nepagrįstai buvo atsisakyta leisti su sūnumi bendrauti su nakvyne.
Atsiliepimas
2. Ieškovė A. J. atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
32.1. Atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai ne tik kad nepriimtini, bet ir neįrodo atsakovo nurodytų aplinkybių – ieškovė alkoholio nevartoja, laikytina abstinente, atsakovo pateiktos nuotraukos taip pat neįrodo, kad ieškovė netinkamai prižiūri savo vaiką, yra sufabrikuotos. Be to, jokių priekaištų dėl vaiko priežiūros atsakovas niekada nereiškė.
32.2. Ieškovė dėl atsakovo siūlymo vaiką rodyti nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną nesutinka. Atsakovas nurodo teismui, kad šalys turi tas pačias teises ir pareigas, tačiau pats šiuo metu nevykdo jokių savo, kaip tėvo, pareigų (teismas priėmė nutartį, įpareigojančią atsakovą prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet praktiškai atsakovas iki šiol išlaikymo teikti nepradėjo). Nors atsakovas teigia mylintis vaiką, nėra teismui pateikęs nei vieno argumento, kaip būtų per daugiau nei 6 mėnesius prisidėjęs prie vaiko gerovės ar jo ugdymo. Atsakovas savo veiksmais tik nuolat kenkia vaiko interesams: visiškai neišlaikydamas vaiko, visiškai neprisidėdamas prie vaiko gerovės, pasiimdamas jo paties atvežtas ir vaikui skirtas dovanas, nuolat vaiko akivaizdoje koneveikdamas visus ieškovės artimuosius, pačią ieškovę, Lietuvą ir t.t. Be to, vaiko rodymas per nuotolinio ryšio priemones dažniau nei kas antrą dieną neatitinka nei vaiko, nei ieškovės interesų.
32.3. Atsakovo teiginiai apie rūpinimąsi vaiku visiškai neatitinka realybės, jo dalyvavimas vaiko gyvenime negali būti vertinamas niekaip kitaip, nei epizodinis. Atsakovas turi vaiko pasą, išduotą Prancūzijos Respublikos, todėl visada gali be didesnių kliūčių išsivežti dar visai mažą žindomą vaiką į Prancūzijos Respubliką. Nors atsakovas teisme žodinio proceso metu prisiekė dėl savo teiginių teisingumo, pateikė daug visiškai realybės neatitinkančios informacijos, kuri nepatvirtino iki pat šiol. Net ir teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, atsakovas nuolat terorizuoja ir persekioja ieškovę su reikalavimu rodyti vaiką kiekvieną dieną po kelis kartus, net jeigu ieškovė ir parodo vaiką atsakovui papildomai, atsakovas to niekada nevertina ir toliau nuolat elgiasi agresyviai. Atsakovas ne tik nesilaiko teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos, bet ir pokalbių metų dažniausiai elgiasi agresyviai ir vaiko akivaizdoje nuolat koneveikia ieškovę ir visą su ieškove susijusią aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo (apelianto) atskirasis skundas netenkintinas.
31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
32. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas. Nurodė, jog jos patvirtina, kad ieškovė tinkamai vaiku nesirūpina (vartoja alkoholį, leidžia vaikui į burną dėtis mažus daiktus).
33. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus bei paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo mama, vaiko močiutė, jau buvo 2020-01-16 sulaikyta policijos ieškovės gyvenamosiose patalpose dėl neteisėto įsiveržimo į patalpas apgaulės būdu, kurių metu ji elgėsi itin įžūliai ir chuliganiškai; atsakovas iki pat šiol piktybiškai visiškai neišlaiko vaiko; atsakovas ieškovę nuolat persekioja, terorizuoja, grasina bei visiškai netinkamai išnaudoja laiką, jam skirtą bendrauti su vaiku; atsakovas teikia Lietuvos kriminalinei policijai prasimanytus skundus apie vaiko pagrobimą ir tariamą ieškovės dingimą be žinios, nors ieškovė iki pat šiol, kaip ir nurodyta teismo nutartyje, kas antrą dieną reguliariai rodo vaiką per nuotolinio ryšio programas atsakovui ir atsakovo tėvams; atsakovo elgesys, kai jis be kliūčių bendrauja su ieškove ir vaiku ir tuo pačiu metu paslapčia užverčia kriminalinę policiją melagingais skundais, verčia apskritai abejoti atsakovo psichologine būkle, ar nėra grėsmės, kad atsakovui susitikus su vaiku, jis (ir jo šeima) elgsis adekvačiai. Teismui pateiktas susirašinėjimas su tyrėja, vaiko rodymo grafikas.
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, sprendžia, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų įrodymų kontekste.
Dėl ginčo esmės
36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
37. Atskirajame skunde atsakovas prašo: 1) panaikinti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje buvo nuspręsta iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės prašymą taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę; 2) pakeisti skundžiamą nutartį toje dalyje, kurioje buvo nustatyta laikina atsakovo ir jo nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo.
38. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
39. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
41. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
42. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
43. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra skirtas apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys šiuo metu kartu jau nebegyvena, byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Nustatyta, kad nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020-02-19 išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyta, kad ieškovė su vaiku gyvena keturių kambarių bute, butas priklauso ieškovės motinai, yra su visais patogumais, tvarkingas, jame yra visi būtini daiktai, priemonės ir sąlygos laisvalaikiui, lavinimui, žaidimams. Ieškovės procesiniai dokumentai bei pateikti duomenys tikėtinai pagrindžia nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad ji nepilnamečiu vaiku rūpinasi ir jį prižiūri.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai (fotonuotraukos) nepatvirtina fakto, kad ieškovė tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, be to – yra neaišku, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsakovo pateiktos nuotraukos yra darytos. Pateiktose nuotraukose nėra užfiksuota, kad atsakovė alkoholinius gėrimus vartoja, ar kad šalių vaikas žaidžia su pavojingais sveikatai žaislais, t. y. iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės veiksmai yra priešingi nepilnamečio vaiko interesams, kad ieškovė kelia grėsmę vaiko gyvybei ar sveikatai.
46. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad atsakovo elgesys atitinka visus psichologinio smurto požymius, kad atsakovas turi pykčio valdymo problemų, savo elgesiu pažeidžia visas esmines poros gyvenimo taisykles; atsakovas neturi įgūdžių, reikalingų rūpintis mažamečiu vaiku; jis ir jo šeima savo veiksmais nuolat demonstruoja visišką nesupratimą, koks elgesys atitinka vaiko interesus ir yra tinkamas pagal jo amžių; atsakovas neatvežė vaikui nei vieno rūbo, kurie liko Prancūzijos Respublikoje; atsakovas atsisakė atvežti vaikui prancūziškas vakcinas, nes jos būtų leidusios vaikui baigti nuoseklų vakcinų kursą, kuris jam priklausė iki 1 metų; atsakovas pasiėmė visas vaikui atvežtas dovanas ir žaisliukus atgal į Prancūzijos Respubliką; atsakovas nevykdo jokių savo, kaip tėvo, pareigų (teismas priėmė nutartį, įpareigojančią atsakovą prisidėti prie vaiko išlaikymo, bet praktiškai atsakovas iki šiol išlaikymo teikti nepradėjo); atsakovas savo veiksmais tik nuolat kenkia vaiko interesams – visiškai neišlaikydamas vaiko, visiškai neprisidėdamas prie vaiko gerovės; atsakovas ne tik nesilaiko teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos, bet ir pokalbių metų dažniausiai elgiasi agresyviai ir vaiko akivaizdoje nuolat koneveikia ieškovę ir visą su ieškove susijusią aplinką.
47. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas yra pradėjęs dvi bylas prieš ieškovę – vieną dėl tarptautinio vaiko pagrobimo Vilniaus apygardos teisme ir kitą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal Prancūzijos įstatymus Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina šalių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovės vertinimu, šie faktai rodo, kad atsakovas bet kokia kaina siekia, kad vaikas būtų išvežtas į Prancūziją, nepaisant to, kad vaikas jau yra visiškai adaptavęsis gyventi Lietuvos Respublikoje, o vaiko santykiai su atsakovu yra gerokai nutrūkę dėl jo kaltų veiksmų, be to, atsakovas turi vaiko pasą ir gali vaiką išsivežti.
48. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose ieškovės nurodytų aplinkybių neneigė, o atskirajame skunde akcentavo, kad teismas galėjo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, tik jeigu į bylą būtų pateikti neginčijami įrodymai, kad atsakovo elgesys kelia realią grėsmę šalių nepilnamečio sūnaus interesams. Vien tai, kad vaikas šiuo metu gyvena su ieškove ir byloje nėra duomenų, kad ji netinkamai rūpintųsi sūnumi, nėra ir negalėjo būti priežastimi taikyti minėtą laikinąją apsaugos priemonę.
49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti faktinių aplinkybių, kurios liudytų apie tėvų galimybes sudaryti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, tėvų norą matytis su vaiku, taip pat apie vaiko poreikius ir interesus, bendraujant su skyriumi gyvenančiais tėvais. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės matytis su vaiku. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, su kuriuo iš tėvų nepilnamečiam šalių vaikui yra tinkamiausia gyventi, augti ir vystytis, kokią įtaką skyriumi gyvenantis tėvas daro savo nepilnamečiam vaikui, taip pat kokias galimybes jis turi, atsižvelgiant į gyvenimo specifiką, matytis ir bendrauti su vaiku.
50. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo ir priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokant po 300 Eur. Nustatyta, kad atsakovas, nesutikdamas su šia tesimo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė minėtą teismo nutartį panaikinti arba priteistą išlaikymą sumažinti.
51. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, minėtas teisės normas, sprendžia, kad nors į bylą nėra pateikta akivaizdžių įrodymų, kad atsakovo elgesys, gyvenimo būdas kelia realią grėsmę šalių nepilnamečio sūnaus interesams, tačiau šiuo atveju atsakovo elgesys teismui leidžia spręsti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės gali nukentėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju ypatingai atsižvelgia į vaiko teises turėti stabilią gyvenamąją aplinką, tinkamą vaikui augti ir vystytis.
52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog siekiant maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas taikė įstatyme numatytą laikinąją apsaugos priemonę, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas, dar net neišnagrinėjęs ginčo iš esmės, turi susidaręs išankstinę nuomonę, kad teismas yra šališkas, kad iš anksto priėmė sprendimą ir pasisakė dėl ginčo esmės bei užkirto kelią abiem šalims lygiomis galimybėmis bylinėtis dėl šalių nepilnamečio sūnaus globos.
53. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus šiuo metu su ieškove Lietuvos Respublikoje gyvena neteisėtai, nes ieškovei neturint atsakovo sutikimo, vaikas buvo atvežtas iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nuolatiniam gyvenimui ir iki šios dienos čia laikomas neteisėtai. Remiantis teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eN2-2683-852/2020 dėl teismo leidimo grąžinti J. (G.) L. B. į Prancūzijos Respubliką išdavimo. Byla dar neišnagrinėta. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, išsiveždama nepilnametį sūnų iš Prancūzijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, veikė ir veikia priešingai nepilnamečio vaiko interesams.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
54. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
55. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CPK 3.175 straipsnio 2 dalis).
56. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
57. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
58. Atsakovas atskirajame skunde akcentuoja, kad teismas visiškai nepagrįstai neleido atsakovui su berniuku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvieną dieną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, ypatingai kreipė dėmesį į tai, kad tėvo ir vaiko bendravimo būdas būtų parinktas kuo paprastesnis, kad ginčo šalims būtų nesudėtinga jo laikytis ir tinkamai jį vykdyti, kuris taip pat jokiomis aplinkybėmis nedarytų neigiamos įtakos vaiko įprastiniam gyvenimo ritmui ir režimui, nedarytų neigiamos įtakos jo vystymuisi ir sveikatos būklei.
59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą šiuo klausimu, atsižvelgė išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius, įvertino vaiko amžių, taip pat įvertino ir ginčo šalių galimybes bei turimas sąlygas. Teismas atsižvelgė ne tik į ieškovės galimybes sudaryti sąlygas tėvo ir vaiko bendravimui, į jos pareigą rūpintis savo ir vaiko poreikiais, bet ir į atsakovo galimybes bendrauti su vaiku atitinkamų telekomunikacinių priemonių pagalba, kuris užtikrins vaiko ir tėvo tęstinį bendravimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju išlaikė ginčo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą, nei atsakovo, nei nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai pažinoti savo tėvą, augti mylimam ir globojama nėra pažeidžiami.
60. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovo ir sūnaus tiesioginiai susitikimai vyktų tik arba ieškovės gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau tik dalyvaujant ieškovei, nepagrįstai atsisakė suteikti teisę su sūnumi bendrauti ir su nakvyne. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra tikslinga nustatyti, jog atsakovas ir jo tėvai – vaiko seneliai, gali su vaiku bendrauti tiesiogiai tuo metu, kai bus Lietuvoje po 3 val. darbo dienomis ir 5 val. savaitgalį; šis bendravimas vyksta kasdien – vieną dieną ieškovės gyvenamojoje vietoje, kitą dieną – atsakovo išsinuomotame (duomenys neskelbtini) būste arba viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei.
61. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo (taip pat ir vaiko senelių) bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į vaiko amžių, į tai, kad vaikas dar yra maitinamas motinos, kad atsakovo susitikimai su vaiku yra reti, sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką jo apsilankymų Lietuvos Respublikoje metu. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrina, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius su atsakovu, o toks bendravimas su tėvu, atsižvelgiant į vaiko amžių bei poreikius, nesukels vaikui įtampos ir papildomų išgyvenimų.
62. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovas iki šiol sūnaus gyvenime nedalyvavo ar nesiekia jame dalyvauti, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų spręsti, kad atsakovas turi tinkamų įgūdžių ilgą laiką nepertraukiamai rūpintis ir prižiūrėti savo vaiką, taip pat neturi pagrindo. Vadovaudamasis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, jog vaiko ir tėvo bendravimas vyksta dalyvaujant ieškovei ir be nakvynės, nagrinėjamu atveju yra visiškai pagrįstas.
63. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pagrindo panaikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.