- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- e2A-380-252/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00413-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- S. M.
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-839/2021 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 6 140 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) įvairiomis sumomis, nesant rašytinės sutarties, pervedė 6 280 Eur sumą, iš kurių 40 Eur padovanojo ir 100 Eur parėmė, tačiau likusią pinigų sumą, tai yra 6 140 Eur atsakovei paskolino.
3. Atsakovė nuolat prašydavo ieškovą paskolinti pinigų. Ieškovas pažymi, kad pradžioje su atsakove buvo tik pažįstami. Vėliau šalys tapo artimesnės ir iki (duomenys neskelbtini) metų pabaigos draugavo, todėl ieškovas pasitikėjo atsakove ir tuo metu nenumanė, kad paskolinti pinigai ieškovui nebus grąžinti.
4. Prieš (duomenys neskelbtini) metų šv. Kalėdas atsakovė pradėjo keistai elgtis, vengė bendravimo. Užsiminus apie skolą, ji nieko nenorėjo girdėti ir ieškovui nurodė, kad paskolintų pinigų nebeatgaus.
5. Nurodė, kad teismui pateiktas bankinių pavedimų išrašas patvirtina, kad ieškovas buvo pervedęs atsakovei reikalaujamą sumą. Beveik visų bankinių pavedimų paskirtyse nurodyta mokėjimo paskirtis – „paslauga“. Tai yra, mokėjimo pavedimuose nėra nurodyta, kad tai dovana, ar kad pervestų pinigų atsakovei nereikės grąžinti. „Paslaugą“ ieškovas suprato kaip skolinimą, nes tuo metu atsakovei reikėjo pinigų.
6. Tai, kad atsakovė taip pat suprato, jog pinigai yra ne dovanojami, o skolinami, patvirtina šalių elektroninis susirašinėjimas. Mano, kad abi šalys suvokė, kad tarp jų yra susiklostę teisiniai paskoliniai santykiai – vienas skolina, kitas turi pareigą grąžinti.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 6 140 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021-03-09 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovės 6 140 Eur skolą, 138 Eur žyminio mokesčio ir 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
9. Teismas vertino, kad nors ginčo šalys bendraudavo, susitikdavo ir leisdavo laisvalaikį, tačiau bylos duomenys neleidžia konstatuoti, jog šalių pažinties pradžioje susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai ir jų pobūdis per visą jų bendravimo laikotarpį transformavosi į tokius, kurie būdingi artimiems vyro ir moters, kaip poros, santykiams.
10. Teismas pasisakė, kad atsakovė neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, jog iš jo gavo didesnę nei prašoma priteisti ieškiniu lėšų sumą (apie 7 000 Eur). Todėl teismas sprendė, kad dalis gautų lėšų atsakovei lieka kaip gauta dovana, nes priteisti prašoma lėšas, kurios konkrečiai buvo pervestos kaip skolinamos lėšos. Atsakovei neginčijant pervestos jai ieškovo sumos dydžio, teismas darė išvadą, kad viena iš paskolos santykių būtinų sąlygų – pinigų perdavimo faktas, byloje įrodytas.
11. Teismas vertino, kad šalių susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovas paskolintas lėšas skaičiavo ir atsakovei tai buvo žinoma. Pateikti 2019 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesių susirašinėjimo tarp atsakovės ir ieškovo duomenys, paneigia atsakovės teiginius, jog pats ieškovas savo iniciatyva siūlė atsakovei pinigus. Susirašinėjimas taip pat paneigia atsakovės argumentus, kad susigrąžinti lėšas ieškovas siekia tik dėl to, jog nutrūko jų bendravimas, kadangi ieškovas iki bendravimo su atsakove pabaigos ne kartą užsiminė apie susidariusią sumą ir yra nurodęs, jog lėšas esą susitaupęs, nes pervedęs atsakovei.
12. Įvertinęs atsakovės poziciją, kad bendravimo su ieškovu pradžioje nenorėjo iš jo skolintis pinigų, nes nežinojo, kada įsidarbins ir kada pavyks juos grąžinti, teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo ketinimai bendravimo pradžioje buvo kitokie nei lėšų paskolinimas, o atsakovės ketinimas kitoks nei pasiskolinti lėšų. Susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog atsakovė suprato, kad gautas lėšas reikės grąžinti, nes pati aiškiai tą patvirtino ne kartą ieškovui atrašytomis žinutėmis, kas neabejotinai turėjo įtakos ieškovo apsisprendimui dėl tolimesnio lėšų skolinimo. Juolab, kad ieškovui pareikalavus grąžinti skolą, atsakovė siūlė pasiimti jos išsimokėtinai įsigytą automobilį. Taip pat tokią išvadą, teismo vertinimu, patvirtina atsakovės paaiškinimai, kad ji grąžintų dalį pinigų, jeigu leistų jos finansinė padėtis.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas nesiekia iš atsakovės prisiteisti palūkanų už lėšų paskolinimą, taigi atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas papildomai nekėlė jokių sąlygų dėl paskolintos sumos iš esmės teisingos.
14. Teismas konstatavo, kad tai, jog šalys nebuvo sutarę konkretaus termino pinigų grąžinimui, nereiškia, kad gautos lėšos neprivalo būti grąžintos. Iš susirašinėjimo duomenų matyti, kad grąžinimas buvo siejamas su atsakovės turtinės padėties pagerėjimu, jos įsidarbinimu, tačiau ieškovui pareikalavus atsiranda pareiga grąžinti gautas lėšas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-09 sprendimą civilinėje byloje ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
16. Nurodo, kad šalių ginčas kilo po to, kai nepasiturinti apeliantė nutraukė artimus santykius su pasiturinčiu ieškovu, dėl jo nesugyvenamo būdo. Artimos draugystės metu, ieškovas dovanojo dovanas, rėmė apeliantę. Ieškovas yra įskaudintas dėl apeliantės nutrauktų intymių santykių, jos artimos draugystės su ieškovo draugu, su kuriuo ji gyvena kartu ir augina bendrą sūnų.
17. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad jis skolino pinigus, pervesdamas pinigines lėšas į apeliantės sąskaitą ir įvardijo tai ,,paskola“, o apeliantė nurodė, kad ji pinigines lėšas priėmė kaip ,,paramą“. Bankinių pavedimų išraše nurodoma, kad ieškovas pervedamas lėšas apeliantei įvardijo ,,paslauga“.
18. Nurodo, kad ieškovas neprašomas pervesdavo pinigų sumas. Apeliantė ne kartą nurodė, kad ji neturės lėšų grąžinti ieškovo pervestų sumų, ieškovas atsakydavo, kad apeliantė nesijaudintų, ko pasėkoje apeliantė, turėdama artimus (intymius) santykius su ieškovu manė ir/ar buvo įsitikinusi, kad šių sumų nereikės grąžinti, nes šalių santykiai buvo paremti artima intymia draugyste, ateities planais, važinėjimu pas vieno kito tėvus ir kt.
19. Pažymi, kad ieškovas niekada nekalbėjo apie pinigų grąžinimą, terminus, paskolos sąlygas ir kt. Iš teismui pateiktų žinučių turinio matyti, kad šalys vedė bendrą ūkį, ieškovas puošė apeliantę ir džiaugėsi jos išvaizda, bendravimu su juo. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pačiu pirmu jo pasisakymu teismui pareiškė, kad jam buvo sunkus sprendimas skirtis su apeliante. Kas pagrindžia, kad tarp šalių buvo ne dalykiniai - paskolos santykiai, o artimi intymūs santykiai, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai.
20. Nurodo, kad niekada nebūtų priėmusi ieškovo pervedamų sumų (jo įvardinta paslaugos), jei ieškovas būtų atskleidęs, kad šias sumas teks apeliantei grąžinti. Apeliantės materialinė padėtis buvo itin sunki ir kurios apeliantė neslėpė nuo ieškovo, atvirai nurodydama, kad negalės grąžinti ieškovo pervedamų sumų.
21. Mano, kad siekiant tinkamai nustatyti žodžių parama, paslauga, paskola reikšmes, būtina atsižvelgti į lingvistinį jų aiškinimą, kuris rodo, kad ieškovas rėmė, padėjo apeliantei pinigais, bet tai nebuvo paskola. Ieškovas neprašytas yra pervedęs pinigus apeliantei ir nenurodė, kad šie pinigai skolinami. Priešingai apeliantei nurodžius, kad ji neturės lėšų grąžinti, ieškovas atsako, kad jam nereikia grąžinti pinigų, jam reikia tik meilės ir švelnių žodžių.
22. Apeliantės nuomone, terminas ,,paskola” atsirado tik po to, kai pora išsiskyrė. Pažymi, kad ieškovas pats iki santykių nutraukimo pabaigos nežinojo ir/ar slėpė pinigų davimo tikslą, taip tyčia klaidindamas apeliantę.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovo nesugyvenamą būdą, kurį atsakovė įvardijo kaip santykių nutraukimo pagrindą. Šalys nustojo bendrauti tada, kai ieškovas sužinojo, kad atsakovė laukiasi nuo kito vyro vaiko, ir puoselėti ar kurti artimesnius santykius nebebuvo prasmės. Be to, atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodo atsakovė, jos mama teigė, kad jos finansinė padėtis buvo gera.
25. Mano, kad byloje pakanka rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovei buvo skolinamos lėšos, o ne teikiama parama ar dovana ir ji suprato, kad jai teikiama paskola be jokių procentų.
26. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė ieškovui rašydavo apie kokią nors jai kylančią problemą, kuriai buvo būtinos lėšos ir klausdavo ar ieškovas gali jai padėti. Ieškovo pozicija, kad šiuos pinigus reikės grąžinti buvo išreikšta aiškiai ir atsakovės atsakymai jų susirašinėjimo metu patvirtina, kad ji tai suprato.
Šalies argumentai
27. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių intymių santykių, kaip teigiama apeliaciniame skunde nėra buvę, jų negalima laikyti sugyventiniais ar asmenimis vedusiais bendrą ūkį, jie bendravo per atstumą. 33 bankiniuose pavedimuose mokėjimo paskirtyje nurodyta „paslauga“, tik (duomenys neskelbtini) atliekant mokėjimo pavedimą nurodyta, kad tai „dovana“, o (duomenys neskelbtini), kad tai „parama“.
28. Pažymi, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovas pinigus siekia prisiteisti kerštaudamas, neva atsakovei jį išdavus su kitu vyru.
29. Ieškovas nurodo, kad civilinės bylos ir ginčo teisiniai klausimai nagrinėjami vadovaujantis įstatymais, bet ne lietuvių kalbos žodynu. Kita vertus, norint tiksliai nustatyti žodžių mokėjimo paskirtyse prasmę, atsakovė galėjo prašyti skirti lingvistinę ekspertizę, tačiau to nedarė, o apeliaciniam skunde vadovaujasi iš internetinės svetainės „google“ gauta informacija. Mano, kad žodis „paslauga“ gali reikšti ir atlygintinę paslaugą CK 6.716 straipsnio prasme, juolab, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, kad apeliantė suprato, jog tendencingai skolinasi pinigus iš ieškovo ir reikės juos grąžinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.
31. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista 6 140 Eur skola bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, susipažinęs su apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis bei jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų.
33. Pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovas į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) yra pervedęs 6 280 Eur. Dalį šių lėšų įvardijęs kaip dovaną atsakovei ir paramą jai, ieškovas, įrodinėjo, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai ir reikalaujamą skolą apibrėžė konkrečia 6 140 Eur suma.
34. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.
35. Atsakovė faktinės aplinkybės apie reikalaujamos sumos pervedimą į jos sąskaitą neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje ginčo nėra, kad šalys jokios rašytinės paskolos sutarties, iš kurios būtų matyti jos įvykdymo terminai, papildomi mokesčiai už naudojimąsi pinigais ir pan. nesudarė. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad byloje keliamas klausimas, ar šiuo atveju tarp ginčo šalių apskritai susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
36. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas aplinkybes, jog atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) periodiškai skolino įvairias pinigų sumas, pervesdamas į jos sąskaitą ir įvardydamas tai kaip paslaugą, įrodinėjo savo sąskaitos išrašu, mokėjimo nurodymų kopijomis bei ginčo šalių susirašinėjimu. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė, jie buvo pora, palaikiusi artimus santykius, todėl ji suklaidinta ieškovo nesuprato, kad jo pervestas lėšas, ji turės grąžinti. Be to, jos nuomone pavedimų paskirtyse nurodytas žodis „paslauga“ vertintina kaip neatlygintinė pagalba, nepatvirtinanti pareigos pervestus pinigus grąžinti.
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (LAT 2009-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
38. Pirmosios instancijos teismas pagal bylos duomenis detaliai ginčui aktualiame kontekste išanalizavo ginčo šalių santykių eigą bei teisėjų kolegija pritaria šio teismo vertinimui, kad konstatuoti, jog šalių pažinties pradžioje susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai ir jų pobūdis per visą jų bendravimo laikotarpį transformavosi į būdingus artimiems vyro ir moters kaip poros santykius, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo.
39. Apeliaciniame skunde dėstomas atsakovės įsitikinimas, jog pervedamų pinigų ieškovui grąžinti nereikės, paremtas tik deklaratyvaus pobūdžio vertinimais, susijusiais su tariamų artimų (intymių) ginčo šalių santykių nutrūkimu, ieškovo žinučių ir paaiškinimų fragmentų citavimu, kurie tik leidžia spręsti, kad šalis siejo draugystės santykiai, kurie ilgainiui nutrūko, tačiau, kaip, kad pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai nepaneigia, kad tokius asmenis gali sieti ir paskoliniai santykiai.
40. Apeliantės argumentai, kad ginčo šalis siejo intymūs artimi santykiai nėra pagrįsti net jos pačios pozicija išsakyta pirmosios instancijos teisme. Juolab, kad byloje jokių duomenų, kad ginčo šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų lėšų ir jomis disponavo bendrai, nėra pateikta. Tokio vertinimo nekeičia ir apeliantės nurodomų liudytojų – (duomenys neskelbtini) J. M. ir (duomenys neskelbtini) D. M. paaiškinimai. Teismas pagrįstai savo išvadų jais negrindė, nes esmės jų paaiškinimai ginčui aktualiu kontekstu nebuvo nei informatyvūs, nei nuoseklūs. O apeliantė kritikuodama tokį teismo vertinimą, apeliaciniame skunde taip ir nenurodė, kokias ginčui reikšmingas aplinkybes šios liudytojos patvirtino.
41. Ginčo šalių susirašinėjimo turinys leidžia spręsti, kad ieškovas skolinti pinigus ėmė atsakovei ją dar trumpai pažinodamas bei aiškiai įvardydamas, kad pinigus jis teikia ne kaip paramą atsakovei, o juos skolina. Kita vertus, net ir vystantis toliau draugiškiems santykiams, ieškovas susirašinėjime vis primindavo atsakovei susidariusios skolos dydį, o atsakovės išsakyti nuogąstavimai kaip ji susidariusį įsiskolinimą grąžins tik sustiprina vertinimą, kad ji aiškiai suprato, jog pinigai yra skolinami, o ne teikiami kaip dovana ar, kaip neatlygintinė parama.
35. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad susirašinėjimo turinys, kurio autentiškumo apeliantė neginčijo, paneigia apeliantės argumentus, jog ieškovas pinigines lėšas pervesdavo į atsakovės sąskaitą savo iniciatyva, neprašomas.
36. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė periodiškai užsimindavo ieškovui apie tam tikrą problemą ir aiškiai nurodydavo, kad problemai, kurią reikia kuo skubiau išspręsti būtinos piniginės lėšos, kurių pastaroji neturi. Atsakovės žinučių turinys leidžia spręsti, kad ji ne kartą prašė paskolinti pinigų. Tai, kad pavieniais atvejais ieškovas empatiškai atsiliepdamas į atsakovės dėstomas žinutėse finansines problemas (pavyzdžiui, nenumatytos išlaidos automobiliui, pradelsti mokėjimai pagal vartojimo paskolas, mokesčius ir pan.), pasisiūlydavo paskolinti konkrečioms atsakovės nurodomoms problemoms išspręsti pinigų, o atsakovė tam pritardavo, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo jo klaidinama ar pinigų skolinimas neatitiko ginčo šalių aiškiai išreikštos valios – ieškovui paskolinti, atsakovei – pasiskolinti pinigines lėšas. Juolab, kad atsakovei ieškovo sąskaitos duomenys buvo žinomi ir ji bet kuriuo atveju, galėjo jai nereikalingas lėšas grąžinti, tačiau tokių duomenų teismui ji neteikė.
42. Apeliantė ypatingą dėmesį skiria mokėjimų paskirtyse nurodytų sąvokų aiškinimui. Tačiau pabrėžtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (LAT 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
43. Atsižvelgiant į tarp šalių tarpusavio santykius, susirašinėjimo turinį, spręsti, kad pervedamų lėšų paskirties nurodymas „paslauga“ reiškė neatlygintinę pagalbą, kaip teigia apeliantė, visgi nėra pagrindo. Juolab, kad ieškovas aiškiai įvardijo, kad dalį lėšų jis atsakovei yra perdavęs kaip dovaną ir paramą (tai atsispindi ir mokėjimų nurodymų paskirtyse) ir šių sumų į ieškinio reikalavimus jis neįtraukė. Tai, kad atsakovas pervedamų lėšų mokėjimo paskirtyje neįvardijo kaip paskolos, atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą, ieškovo nuolatinius skolos sumos priminimus, nesuponuoja išvados, kad perduodant šias lėšas objektyviai atsakovė galėjo tikėtis, kad tai dovana ar neatlygintinė parama, neturint tikslo jų susigrąžinti ateityje.
44. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ieškovas niekada nekalbėjo apie pinigų grąžinimą. Ji nutyli, kad, ieškovas vis užsimindavo kiek ji jam yra skolinga, kas rodo, jog pervedamas kaip paskolą lėšas, jis kruopščiai skaičiavo. Kaip jau minėta, ieškovas reaguodamas į atsakovės žinutes apie nurodomas finansines problemas, aiškiai įvardydavo, kad gali jai būtent paskolinti pinigų. Kita vertus, apeliantės atsakymų žinutėse ieškovui turinys, kuomet ji išsako susirūpinimą kiek yra jam prisiskolinusi, nurodo ieškovui planus įsidarbinti (duomenys neskelbtini) ir gražinti pinigus, (duomenys neskelbtini) pati prašo parašyti kokia yra susidariusi suma, sudaro pagrindą išvadai, kad gaudama pinigus iš atsakovo aiškiai suprato, kad jie skolinami. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog byloje iš esmės neįrodyta, kad tarp ginčo šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.
45. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, į tai, kad teisiniu reguliavimu nėra numatyta privalomai nusistatyti paskolos sumos grąžinimo termino (CK 6.873 straipsnio 2 dalis), nes paskola gali būti grąžinta ir pagal pareikalavimą, tai aplinkybė kada paskolos davėjas ėmė reikšti tokį reikalavimą, neturi reikšmės ginčo santykių kvalifikavimui.
46. Dėl kitų apeliantės teiginių, kaip neturinčių įtakos ginčijamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, plačiau nepasisakytina.
47. Aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
48. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 300 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas ieškovo naudai pilnai priteisia iš atsakovės (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021-03-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui P. M., a.k. (duomenys neskelbtini)