Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui P. M., jo atstovei advokatei A. F., atsakovei S. M., jos atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei,

žodinio proceso tvarka, naudojantis vaizdo konferencijų technologijomis, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-44-839/2021 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei S. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės S. M. 6140 EUR skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su atsakove susipažino apie 2019 m. pavasarį Vokietijoje. Bendraujant atsakovė nurodė turinti finansinių sunkumų, nesėkmių, todėl jie sutarė, jog paskolins jai pinigų. Kadangi skolinamos pinigų sumos nebuvo didelės, todėl nebuvo sudaroma jokių paskolos sutarčių. Bendraujant toliau jis įgavo pasitikėjimą atsakove, todėl jai prašant periodiškai pervesdavo ir grynais pinigais skolino įvairias pinigų sumas. Pinigai buvo skolinami atsakovės asmeniniams poreikiams tenkinti dėl automobilio lizingo ir kitų reikmių. Santykiams tapus artimesniems ir jiems draugaujant atsakovei ne kartą buvo nurodyta, kokia pinigų suma susikaupus tačiau atsakovė nenurodė, jog neketina gautų pinigų grąžinti. Bendro gyvenimo ir ūkio vedimo tarp jų nebuvo, tačiau jis tikėjosi didesnio dėmesio iš atsakovės, todėl bendravimas tesėsi iki 2020 m. sausio mėn. Prieš 2019 metų Šv. Kalėdas viskas pasikeitė, atsakovė pradėjo keistai elgtis, vengė ir nebenorėjo atvažiuoti pas P. M., nuolat teisindavosi, kad blogai jaučiasi arba serga. Atsakovė pradėjo vengti ieškovo, nebenorėjo su juo susitikti, taip pat nebeatsakinėjo į skambučius ar elektroninius laiškus. Užsiminus apie 6140 EUR skolą atsakovė nieko nenorėjo girdėti ir nurodė, kad jis jai paskolintų pinigų nebeatgaus. Ieškovas visada suprato, jog jis pinigus skolina, yra suskaičiavęs kiek paskolino, tačiau tas lėšas, kurios yra perduotos kaip dovana nėra prašoma priteisti, taip pat neprašo priteisti grynais pinigais skolintų lėšų, nes supranta, jog jų kiekio nepavyks įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, pats renkasi teisių gynimo būdą, o teismas sprendžia, ar tokio būdo pagrįstai reikalaujama ir ar jis taikytinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 str., 37, str., 42 str.).

Šalių teiktais paaiškinimais ieškovas ir atsakovė susipažino 2019 m. pradžioje.

Visuomenėje priimtina, kad draugystės pradžioje asmenys bendrauja, vertina ir sprendžia ar nori kurti bendrą ateitį, artimesnių santykių, ar sutampa požiūris į gyvenimą, charakteriai, pomėgiai, ir kt. Šalių teikti paaiškinimai, pateikti susirašinėjimo duomenys, kitos bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad po pažinties tarp šalių atsirado bendravimas ir užsimezgė draugystė, tačiau negalima konstatuoti, jog šalių santykiai buvo itin artimi ir bendravimo laikotarpiu ginčo šalys nebuvo tik draugai. Bylos duomenimis ieškovas ir atsakovė bendraudavo, susitikdavo, vaikščiodavo kartu ir leisdavo laisvalaikį, ieškovas aplankė atsakovę, kai ši sirgo. Visgi, byloje pateiktų duomenų visuma neleidžia konstatuoti, jog šalių pažinties pradžioje susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai ir jų pobūdis per visą jų bendravimo laikotarpį transformavosi į tokius, kurie būdingi artimiems vyro ir moters kaip poros santykiams.

Šalys kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, įrodymų dėl konkrečių bendrų planų ateičiai, gyvenimui kartu ar pan., nėra pateikta. Teiktais paaiškinimais, buvimas kartu ir planai į ateitį labiau buvo abstraktaus pobūdžio dėl laisvalaikio leidimo ir bendravimo bei tikėtino siekio tapti dar artimesniais. Įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo atsiradęs abipusis kaip poros rūpestis vienas kitu, nėra. Pateiktais duomenimis ieškovas yra teikęs atsakovei dovanų, kitokios paramos, aplankė, kai ji sirgo, tačiau tuo tarpu duomenų, jog atsakovė yra davusi ieškovui pinigų, nupirkusi dovanų ar pan., nėra pateikta. Atsakovė pati nurodė, jog nėra teikusi pagalbos ieškovui, nes jis to neprašė (2021-02-02-10:17:23), kas taip pat leidžia manyti, jog jų tarpusavio santykiai nebuvo tiek artimi kaip asmenų poroje, nes dėmesys ir pagalba tarp itin artimų asmenų nėra teikiama tik paprašius. Abejones dėl itin artimų šalių kaip poros santykių taip pat kelia atsakovės susirašinėjimo su kitais asmenimis, atsakovės teigimu senai pažįstamais, žinučių turinys dėl jų tarpusavio asmeninių santykių su atsakove deklaravimo. Juolab, jog teiktais paaiškinimais, tas asmuo yra atsakovei 2020 m. rugsėjo mėn. gimusio vaiko tėvas.

Įprastai draugystė apibrėžiama kaip abipusis savanoriškas dviejų žmonių ryšys, kuris jiems teikia pasitenkinimą. Dažniausiai pabrėžiama, kad draugystė neturėtų būti susijusi su seksualiniais santykiais. Abi šalys patvirtino, jog intymių santykių tarp jų nebuvo, nors atsakovė dėl šių aplinkybių nurodymo nebuvo pakankamai nuosekli (2021-02-02 10:28:23; 2021-02-17 14:28:52), tačiau iš esmės ginčo dėl to tarp šalių nekilo.

Liudytojų parodymai taip pat neleidžia konstatuoti buvus itin artimus šalių santykius. Liudytoja J. M. nurodė, jog atsakovei piniginių lėšų pakako, nes ji dirbo, o ieškovas kelis kartus lankėsi, atnešė gėlių, jos nuomone, šalys buvo labai artimos, o atsakovė nieko nesakė apie piniginius jų tarpusavio santykius. Liudytoja D. M. nurodė, jog pokalbių apie finansinius atsakovės reikalus tarp jų nebuvo, o apie bendravimą su ieškovu jai pasakodavo atsakovė.

Taigi, apie šalių tarpusavio ir bendravimo santykius, liudytojos daugiausiai remiasi atsakovės joms suteikta informacija ir pasakojimais, kurie nevisiškai sutampa su pačios atsakovės teiktais paaiškinimais. Atsakovės teigimu, jai buvo sudėtinga finansinė padėtis ir pinigų stygius, tačiau liudytojos J. M. teigimu, atsakovei piniginių lėšų pakako, nes ji dirbo. Liudytoja D. M., kuri ieškovo nėra mačiusi ar kalbėjusi su juo, paaiškino, jog atsakovė nenurodė turinti finansinių problemų ir jos turima informacija, jog atsakovė turėjo intymių santykių su ieškovu, gauta iš atsakovės. Tačiau atsakovė byloje teiktais paaiškinimais tokios informacijos nepatvirtino.

Be to, liudytoja J. M. yra atsakovės motina, o D. M. ilgametė artima draugė. Taigi, minėtų liudytojų parodymų negalima vertinti kaip visiškai objektyvių, nes viena iš jų yra susijusi su atsakove artimos giminystės ryšiais, o kita ilgalaikė artima draugė, todėl jos gali būti suinteresuotos atsakovei palankia bylos baigtimi ir jai palankių aplinkybių nurodymu.

Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės 6140 EUR, teigdamas, kad jis šią sumą atsakovei paskolino. Pateiktas sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019-04-30 iki 2020-01-06 atsakovei pervedė 6280 EUR. Pinigai buvo pervedami įvairiomis sumomis nuo 50 EUR iki 400 EUR po keletą kartų per mėnesį. Į prašomą priteisti sumą ieškovas neįskaičiuoja dovanotų (40 EUR) ir kaip paramos (100 EUR) pervestų lėšų, kurių tokia paskirtis nurodyta pervedime.

Ieškovo teigimu, jis atsakovei yra perdavęs apie 7000 EUR lėšų, kurių dalis ir grynaisiais pinigais. Kadangi dalis jų yra kaip suteikta parama (dovana), juolab neturi įrodymų faktiniam lėšų perdavimui pagrįsti, šių lėšų priteisti neprašo. Atsakovė neginčija ieškovo nurodytų aplinkybių, jog ji iš ieškovo gavo didesnę nei prašoma priteisti ieškiniu sumą lėšų (apie 7000 EUR). Taigi, dalis gautų lėšų atsakovei lieka kaip gauta dovana, nes priteisti prašoma lėšas, kurios konkrečiai buvo pervestos nurodant kaip paslauga, ieškovo teigimu, paslauga - paskolinti pinigus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t.y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 str.). Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.

Šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, t. y. kartu jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui (CK 6.870 str., 6.871 str.).

Nors tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis ar sutartys sudarytos nebuvo, tačiau net jei šalis sieja draugystės santykiai, tai nepaneigia, kad šalis gali sieti ir paskoliniai santykiai. Atsakovė iš esmės neginčijo ir neneigė sumos, pervestos jai ieškovo, dydžio. Kaip minėta, byloje pateiktas sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad atsakovė gavo iš ieškovo 6140 EUR sumą laikotarpiu nuo 2019-04-30 iki 2020-01-06.

Ginčo dėl to, kad ieškovas yra pervedęs pinigų atsakovei, nėra. Atsakovė šias aplinkybes pripažįsta ir iš esmės neginčija. Taigi, viena iš paskolos santykių būtinų sąlygų – pinigų perdavimo faktas, byloje įrodytas (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Atsakovė pateiktu atsiliepimu bei bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad pažinties su ieškovu pradžioje ji savo asmeniniams poreikiams skolinosi iš ieškovo pinigų. Jos teigimu, iš pradžių ji pinigus lyg ir skolinosi, bet vėlesniu draugystės laikotarpiu tai buvo pačio ieškovo iniciatyva duoti pinigai ir nesutinka, kad yra skolinga ieškovui bei nepripažįsta, jog priimdama pinigus, buvo įsipareigojusi juos grąžinti

Iš susirašinėjimo matyti, kad pati atsakovė rašydavo ieškovui apie tai, kokią problemą turi; jog baigiasi sumokėjimo terminas; koks apytiksliai lėšų poreikis yra; klausdavo ar ieškovas gali padėti; ieškovui užklausus „ar pervesti“, atsakydavo, jog nenori paskutinių išleisti, „gali pervest“; pati nusiuntė savo sąskaitos duomenis ieškovui.

Iš ieškovo atsakymų matyti, jog jis nurodydavo galintis paskolinti; konkrečiai klausdavo, kokios sumos reikia; ar paskolinti; ar pervesti; nurodo, jog grąžinti atsakovė galės, kai gaus algą, dirbs.

Pateiktuose minėto laikotarpio susirašinėjimo duomenyse ieškovas du kartus yra nurodęs atsakovei, kokią sumą pinigų yra pervedęs ir jog pirmą kartą tiek pinigų yra paskolinęs žmogui, nors realiai atsakovę pažįsta gan trumpą laiką ir tikisi, jog ji nenuvils. Atsakovė į tai atsako užtikrindama ieškovą, jog „Nepergyvenk, kai tik dirbsiu tikrai grąžinsiu Dėl to gali galvos nesukt“.

Pateikti susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog ieškovas paskolintas lėšas skaičiavo ir atsakovei tai buvo žinoma. Atsakovė šių aplinkybių neneigė (2021-02-02 10:27:30). 2019 m. rugsėjo 2 d. žinute ieškovas informavo atsakovę, jog susidariusi 4240 EUR suma, iš kurių 100 EUR dovana, 50 EUR, kai ji sirgo neskaičiuoja, todėl suma – 4090 EUR. Pagal pateikto sąskaitos išrašo ir pavedimų duomenis iki 2019-09-01 atsakovei pervesta iš viso 3940 EUR, taigi akivaizdu, jog ieškovas skaičiavo ne tik atsakovei pervestus pinigus, tačiau ir duotus grynais pinigais, nes iki 2019-09-01 atlikti pervedimai 4240 EUR sumos nesudaro.

Susirašinėjimo duomenimis atsakovė anksčiau buvo informuota, kai jai jau buvo perduota 2500 EUR suma. Į tokią informaciją atsakovė reagavo „Nebevesk daugiau, nes po to įsidarbinsiu ir algos bus maža atiduot“, tačiau nepaisant to, vėlesnės žinutės patvirtina, jog pati ieškovė vėliau vėl kreipdavosi į ieškovą prašydama padėti, pervesti pinigų (2019 m, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėn. susirašinėjimas).

Pateikti 2019 m. gegužės, birželio, rugpjūčio, spalio, lapkričio mėnesių susirašinėjimo tarp atsakovės ir ieškovo duomenys paneigia atsakovės teiginius, jog pats ieškovas savo iniciatyva siūlė atsakovei pinigus.

Tokie šalių bendravimo duomenys leidžia konstatuoti, jog ieškovas pasitikėjo atsakovės pažadais ir žodžiais, dėl ko susiklosčius pasitikėjimu grindžiamiems santykiams nebūdingas formalizavimas, tačiau nepaisant to, ieškovas pakankamai atidžiai ir rūpestingai elgėsi skolindamas pinigus, juos skaičiuodamas ir byloje pateiktais duomenimis pakankamai aiškiai yra nurodęs atsakovei, kurios sumos yra negrąžintina parama, dovana, o kurios ne. Pervedamų lėšų paskirties nurodymas kaip paslauga yra tinkamas skolinimo paslaugos įvardijimas. Juolab, jog atsakovei nuo pirmųjų lėšų pervedimų, kurių ji neginčija, jog tai buvo pasiskolinimas, dėl to nekilo jokių abejonių.

Ieškovo teigimu, atsakovė nurodydavo jam sunkią savo materialinę padėtį, kitas nesėkmes, kas įtakojo jo apsisprendimą padėti atsakovei, tačiau pagal liudytojų parodymus nėra nurodoma, jog atsakovės materialinė padėtis bendravimo su ieškovu laikotarpiu buvo sunki. Taigi, atsakovės elgesyje ir skirtingiems asmenims teiktoje informacijoje nėra nuoseklumo, kas kelia abejonių jos byloje teiktų paaiškinimų patikimumu. Atsakovės teigimu, pateikti susirašinėjimo duomenys ištraukti iš konteksto, tačiau išsamesnių susirašinėjimo duomenų byloje nėra pateikta, todėl šių atsakovės teiginių negalima vertinti kaip pakankamai įrodytų.

Susirašinėjimo duomenys taip pat paneigia atsakovės teiginius, kad susigrąžinti lėšas ieškovas siekia tik dėl to, jog nutrūko jų bendravimas, kadangi ieškovas iki bendravimo su atsakove pabaigos ne kartą užsiminė apie susidariusią sumą ir yra nurodęs, jog lėšas esa susitaupęs, nes pervedęs atsakovei.

Atsakovė pateiktu atsiliepimu patvirtino, jog bendravimo su ieškovu pradžioje nenorėjo iš jo skolintis pinigų, nes nežinojo, kada įsidarbins ir kada pavyks juos grąžinti, tačiau ieškovas nesakė jokių sąlygų, kuriomis pinigus skolina ir ji suprato, jog grąžinti reikės tokią sumą, kurią pasiskolino.

Tokie paaiškinimai patvirtina susirašinėjimo duomenis dėl pinigų atsakovei paskolinimo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo ketinimai bendravimo pradžioje buvo kitokie nei lėšų paskolinimas, o atsakovės ketinimas kitoks nei pasiskolinti lėšų.

Susirašinėjimo duomenys patvirtina, jog atsakovė suprato, kad gautas lėšas reikės grąžinti, nes pati aiškiai tą patvirtino ne kartą ieškovui atrašytomis žinutėmis, kas neabejotinai turėjo įtakos ieškovo apsisprendimui dėl tolimesnio lėšų skolinimo.

Aplinkybę, jog atsakovė suprato, jog gautos lėšos yra kaip paskola patvirtina tai, kad ji ieškovui pareikalavus grąžinti skolą, siūlė ieškovui pasiimti jos išsimokėtinai įsigytą automobilį. Atsakovė šių ieškovo teiginių neginčijo. Taip pat tokią išvadą patvirtina tai, kad atsakovės teiktais paaiškinimais ji grąžintų dalį pinigų, jeigu jai leistų jos finansinė padėtis (2021-02-02 10:48).

Tokie bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog tarp šalių nuo bendravimo pradžios buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl lėšų skolinimo.

Nesant rašytinės sutarties arba šalims sudarius žodinę sutartį, teismo vertinimu, šalių sutartiniai santykiai patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais, t. y. ieškovo veiksmais suteikiant lėšas atsakovei; kelis mėnesius trukusiais ieškovo lėšų pervedimais; atsakovės kreipimusi į ieškovą dėl finansinės pagalbos, ne kartą pareikštu žadėjimu grąžinti bei tokia susirašinėjimo forma, kuri leidžia pagrįstai tikėtis, jog lėšos bus grąžintos.

Atsakovės paaiškinimai, kad tarpusavio draugystei tęsiantis ir šalims laikant save kaip pora pasikeitė jų susitarimo dėl pinigų paskolinimo sąlygos nėra pakankamo pagrindo laikyti pagrįstais ir įrodytais.

Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovės paaiškinimus, atsižvelgtina į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovo teikti paaiškinimai nuoseklesni, labiau atitinka kitus byloje pateiktus duomenis, todėl patikimesni. Tuo tarpu atsakovės teikti paaiškinimai nėra pakankamai nuoseklūs, juos tik iš dalies patvirtina bylos duomenys, todėl nėra pakankami paneigti ieškovo pateiktus įrodymus.

CK 1.136 str. 1 d. ir 2 d. numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda dauguma civilinių teisinių santykių. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 str. 6 d.). Dėl to dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį.

Pateiktose susirašinėjimo žinutėse nėra duomenų, jog ieškovas nusprendė dovanoti visas atsakovei suteiktas lėšas. Tai, kad ieškovas jautė simpatiją, potraukį atsakovei, nurodė, jog jam „nesunku viską galiu atiduot, nes myliu“ labiau atspindi emocinę ieškovo būseną bei ketinimus į ateitį, bet ne patvirtina buvusio šalių sutarimo dėl lėšų paskolinimo pakeitimą. Objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų teiginius dėl buvusių tarp šalių pokalbių, susirašinėjimo siekiant pakeisti šalių susitarimo sąlygas ir buvus susitarimo pakeitimą, nėra. Tai, kad ieškovas, laikydamas save atsakovės draugu, siekė jai padėti kaip draugui dar neleidžia konstatuoti, jog teikta pagalba pinigais yra negrąžintina. Juolab, kaip minėta, konstatuoti, jog šalių pažinties pradžioje susiklostę tarpusavio turtiniai santykiai ir jų pobūdis per visą jų bendravimo laikotarpį transformavosi į būdingus artimiems vyro ir moters kaip poros santykius, pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo.

Bylos duomenimis atsakovės gautos lėšos iš esmės buvo naudojamos jos asmeniniams poreikiams tenkinti (automobilio remontui, draudimui, lizingo įmokoms, mokesčiams apmokėti). Objektyvių duomenų, jog gautų lėšų buvo apmokami kokie nors bendri poreikiai, laisvalaikis ar buvo išlaidos ieškovo kaip draugo, partnerio atžvilgiu, nėra pateikta. Pačios atsakovės paaiškinimai patvirtina, jog jai reikėjo lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad ieškovas nesiekia iš atsakovės prisiteisti palūkanų už lėšų paskolinimą, taigi atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovas papildomai nekėlė jokių sąlygų dėl paskolintos sumos iš esmės teisingos. Prašomos priteisti 5 proc. palūkanos yra procesinės palūkanos, kurios numatytos įstatyme ir skaičiuojamos, jeigu nebus grąžinama priteista skola, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taigi šios palūkanos nesusiję su šalių susitarimo sąlygomis.

Tai, kad šalys nebuvo sutarę konkretaus termino pinigų grąžinimui nereiškia, kad gautos lėšos neprivalo būti grąžintos. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Iš susirašinėjimo duomenų matyti, kad grąžinimas buvo siejamas su atsakovės turtinės padėties pagerėjimu, jos įsidarbinimu, tačiau ieškovui pareikalavus atsiranda pareiga grąžinti gautas lėšas.

Remiantis nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas.

Ieškinys patenkinus, ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas yra sumokėjęs 138 EUR žyminio mokesčio, patyrė 700 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.16., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nuo 2019 m. IV ketvirčio iki 2020 m. I ketvirčio kilo nuo 1358,60 EUR iki 1381 EUR, todėl priteistinos. Atstovė rengė procesinius dokumentus, kitus dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 4 val.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 6140 EUR skolą, 138 EUR žyminio mokesčio, 700 EUR teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.