- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-13
- Bylos Nr.
- 1-1488-1011/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- M. Š., BK
- Nukentėjusysis
- N. S., V. K.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2002-04-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 2 d., 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis BK 47 str. atidėtas 2 metams; 2004-05-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;
2) 2008-03-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei išklausti kursą apie alkoholizmo žalą sveikatai,
kaltinamas BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019-07-14 apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 % promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu kumščiu sudavė V. K. į veidą, paskui spyrė V. K., stovėjusiai prie buto durų, nuo ko ši pargriuvo. Tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. K. odos nubrozdinimus veide ir kairėje rankoje ir kairėje kojoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2019-07-14 apie 21.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 % promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tampė nepilnametę N. S. už plaukų, ją smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
M. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-14 vakare užėjo pas V. K. į namus, norėjo pasikalbėti su N. S. Pažymi, kad jam pasirodė, jog N. S. su V. K. vartojo alkoholį. Su V. K. apsipyko, kad geria su N. S., buvo susinervinęs, kilo konfliktas. Konfliktas vystėsi iš pradžių žodžiais, o po to fiziškai – N. (N. S.) pradėjo jį stumdyti, daužė per galvą, veidą. Tada galimai jai griebė už plaukų, tačiau nepamena, kad smaugtų. N. S. nebuvo parkritusi; galimai sudavė joms smūgius. Jis buvo „stumiamas“ iš namų, tuo metu V. (V. K.) užkliuvo už slenksčio ir nugriuvo, o jis išėjo namo. Tvirtina, kad N. smūgiavo jam, tačiau pataikė V. į veidą. Neigia, kad būtų koja smūgiavęs V.. Tačiau tiksliai kaip vystėsi konfliktas nepamena. Konflikto metu buvo blaivus, tačiau neišsimiegojęs. Alkoholį vartojo grįžęs į namus, nes buvau labai susinervinęs. Išgėręs viskio ir alaus atsisėdo virtuvėje parūkyti, tuo metu pradėjo dužti langai. Kas išdaužė langus nežiūrėjo, o iškvietė policijos pareigūnus.
Po visų liudytojų apklausos kaltinamasis papildomai parodė, kad dėl savo veiksmų gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, pripažino, jog įvykdė kaltinimuose nurodytus veiksmus. Tvirtino, kad taip daugiau niekada nepasielgs.
Nukentėjusioji N. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-14 vakare atėjo į svečius pas V. K. pranešti, kad ji sutinka padėti moteriai ruošiant maistą jos jubiliejaus proga. Įsipylusi sulčių atsisėdo šalia gulinčios V. K. Netrukus į V. K. namus įbėjo neblaivus M. Š., pradėjo šaukti, tampyti ją už plaukų, smaugti. V. K. bandė ją ginti, atitraukti kaltinamąjį. M. Š. norėjo jai (N. S.) suduoti kumščiu, tačiau jam nepavyko. Ištrūkusi iš kaltinamojo gniaužtų nukentėjusioji išbėgo į lauką paskambinti broliui. N. S. parodė, kad matė, kaip M. Š. pastūmė V. K., kai ši bandė išvaduoti ją iš kaltinamojo gniaužtų, o po to, kai N. S. pavyko ištrūkti, sudavė V. K. kumščiu į akį. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad išbėgus jiems trims į lauką M. Š. spyrė V. K. iš kojos, po ko ši nukrito ant žemės. Po paskutinio smūgio V. K. atžvilgiu, M. Š. išėjo. N. S. pridūrė, kad bijo kaltinamojo, nes jam esant neblaiviam, šis grąsina jai susidorojimu. Atsakydama į prokuroro klausimus N. S. patvirtino, kad praeityje turėjo apie 5 metus besitęsusius santykius su kaltinamuoju, jis ne kartą smurtavo jos atžvilgiu, taip pat dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, galimai ir narkotines medžiagas. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu V. K. namuose be jų trijų buvo ir jos nepilnametė dukra, tačiau pastaroji nematė įvykio, kadangi buvo kitame kambaryje ir išėjo tik tuomet, kai ją pasikvietė V. K. N. S. patvirtino, kad įvykio metu buvo neblaivi, kadangi prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus su savo draugais, tačiau su V. K. alkoholinių gėrimo nevartojo. Atsakydama į teisėjo klausimus nukentėjusioji N. S. parodė, kad po įvykio nesikreipė į policiją su pareiškimu, to nedarė ir jos motina, kadangi pastaroji serga onkologine liga ir negalėjo to padaryti. Vis dėlto N. S. nori, kad M. Š. atsakytų už savo neteisėtus veiksmus.
Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-14 apie 21 val. ji buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Atsigulusi į prieškambaryje esančią sofą-lovą ruošėsi miegoti, lauko durys buvo praviros. Be V. K. namuose tuo metu buvo jos nepilnametė dukra, tačiau pastaroji buvo kitame kambaryje. Tuomet į svečius atėjo N. S., kuri nukentėjusiosios teigimu buvo blaivi, įsipylė sulčių ir atsisėdo į kėdę šalia gulinčios V. K. Moteriai kalbantis su N. S. apie planuojamą jubiliejaus šventę, į jos namus įėjo M. Š. ir sugriebė N. S. už plaukų, po ko pradėjo ją smaugti. V. K. išsigandusi atsikėlė iš sofos-lovos ir bandė patraukti M. Š. nuo nepilnametės N. S. N. S. ištrūkus iš M. Š. gniaužtų, V. K. paprašė jo išeiti iš jos namų, po ko M. Š. smogė kumščiu jai į akį, taip sukeldamas didelį skausmą. Visi išbėjo į lauką. V. K. pasikvietė kitame kambaryje buvusią dukrą ir pastaroji nubėgo ieškoti lauke buvusio brolio. Būnant lauke, M. Š. spyrė jai iš kojos, ko pasekoje ši nukrito ant žemės ir susižalojo koją, ranka atsitrenkė į ant žemės gulėjusią plytą bei apsidraskė veidą. Atsikėlusi ji pamatė, kad nieko nėra ir išsikvietė policijos pareigūnus. V. K. teigimu policijos pareigūnai sulaikė savo namuose esantį M. Š., tuomet atvažiavo prie jos namų ir pamatę moters sužalojimus iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Prieš M. Š. panaudotą smurtą ant jos kūno nebuvo jokių sužalojimų. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad N. S. ir M. Š. praeityje draugavo, tarp jų kildavo muštynės. Patvirtino, kad turi sugyventinį K. M., tačiau tą vakarą jo nebuvo namuose. Pripažįsta, kad tą vakarą buvo neblaivi, tačiau alkoholinius gėrimus ji vartojo su savo dukterėčia. Pridūrė, kad kaltinamasis iki šiol jos neatsiprašė ir neigė smurtavęs prieš nukentėjusiąsias, nepaisant to, ji neturi jam jokių pretenzijų, tik nori, kad M. Š. nesiartintų prie jų, jam atleido.
Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-14 patruliavimo metu gavo budėtojos pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sumušta moteris ir sudaužyti namuose daiktai. Nuvykus į įvykio vietą sulaikė neblaivų įtariamąjį (kaltinamąjį M. Š.). E. B. kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. įvykio vietoje pasitiko moteris (nukentėjusioji V. K.). Pamatę, kad sužeista moters (nukentėjusiosios V. K.) nosis ir antakiai, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusioji V. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad buvo kartu su nepilnamete (nukentėjusiąja N. S.), kai į jos (nukentėjusiosios V. K.) namus įsiveržęs kaltinamasis pradėjo merginą (nukentėjusiąja N. S.) mušti, o nukentėjusioji V. K. norėjo ją apginti, ko pasekoje kaltinamasis sužalojo abi nukentėjusiąsias. Kiek tiksliai smūgiu buvo suduota kiekvienai iš nukentėjusiųjų negali atminti, tačiau prisimena, kad nepilnametė mergina (nukentėjusioji N. S.) irgi buvo sužeista, todėl ją taip pat apžiūrėjo atvykę medikai, o nepilnametei atsisakius vykti į ligoninę ši buvo pristatyta į namus, kur ją pasitikimo motina. Nei nepilnametė mergina, nei jos motina dėl įvykio nepareiškė jokių pretenzijų, tačiau policijos pareigūnas nežino to priežasties, kadangi su nepilnametės (nukentėjusiosios N. S.) motina kalbėjo vyriausiasis patrulis R. S., o E. B. tuo metu buvo transporto priemonėje, kurioje buvo laikomas įtariamasis (kaltinamuoju M. Š.). Perdavus nepilnametę (nukentėjusiąją N. S.) motinai ir pristačius įtariamąjį (kaltinamąjį M. Š.) į Vilniaus policijos komisariatą, buvo surašytas tarnybinis pranešimas.
Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra V. K. sugyventinis, jo santykiai su sugyventine yra geri, pripažįsta, kad praeityje naudojo smurtą V. K. atžvilgiu, tačiau dabar jau daug metų nesmurtauja. 2019-07-14 vakare jis buvo netoli namų esančio namuko virtuvėje, vartojo alkoholinius gėrimus, būdamas girtas nusprendė negrįžti namo. K. M. teigimu iki įvykio ant V. K. kūno nebuvo jokių sužalojimų, o grįžęs kitą dieną namo pamatė sužeistą sugyventinės veidą bei sumušimus ant kojos. Apie tai, kad tarp jo sugyventinės V. K. ir M. Š. įvyko konfliktas, sužinojo 2019-07-15, kai apie tai papasakojo pati nukentėjusioji V. K. Jis iš sugyventinės sužinojo, kad M. Š. priekabiavo prie N. S. ir V. K. bandė užstoti nepilnametę merginą, po ko kaltinamasis sudavė jai (V. K.) į veidą, vėliau dar kartą spyrė koją ir V. K. nukrito.
Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019-07-14 vakare buvo su draugu lauke, kai pas juos atbėgo E. K. sesuo ir pranešė, kad namuose buvo sumušta jų mama (nukentėjusioji V. K.). Jis grįžo namo, namuose buvo tik motina V. K., kitų asmenų liudytojas nematė ir negali pasakyti, ar tuo metu kažkur šalia buvo N. S. ar K. M. Pamatęs sužeistą verkiančią mamą E. K. nubėgo pasikalbėti su M. Š., kuris tuo metu buvo savo namuose. Kadangi M. Š. neatidarė durų, jis su draugu išdaužė jam du langus ir išėjo.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo konflikto atveju, sekmadienio vakare į svečius atėjo N. pranešti, kad mamai (nukentėjusiajai V. K.) padės paruošti maistą ir aptarnauti svečius. Jos aptarinėjo patiekalus, kuriuos gamins. Tuo metu ji nuėjo į kambarį. Nepraėjus 10 min. atėjo M. (M. Š.). Tuo metu ji buvo kambaryje ir nieko nematė, tik girdėjo kaip kaltinamasis pradėjo ginčytis su N., norėjo ją išsivesti, bet N. prieštaravo. Mama norėjo išvaryti, bet neišėjo. Po to išgirdo neaiškius garsus, kaip kažkas nukrito. Iš kambario neišėjo, nes tai jau nebe pirmas kartas kai vyksta konfliktai tarp M. Š. ir N., nes kai jie išsiskyrė kaltinamasis bandydavo ją vėl prisivilioti. Tačiau N. jo labai bijojo, bijojo vaikščioti viena, jį pamačiusi slėpdavosi, nes nenorėjo su juo susitikti. Negalėjo patikėti, kad galėjo kažkas sumušti mamą. Atidariusi duris išėjo iš kambario, pamatė N. su mama, kurios akis buvo sudaužyta. Išsigandusi pradėjo drebėti, nežinojo daryti, skambino broliui, tačiau negalėjau prisiskambinti. Mama nieko negalėjo pasakyti, nes drebėjo. N. irgi drebėjo ir pasakė, kad reikia skambinti policijai ir E. Tada ji išėjo link R. S. namų, nes žinojo, kad jie su broliu kartu. Eidama juos sutiko ir viską pasakojo. Tuo metu N. paskambino R. Jie abu nuėjo pas M. Iš pradžių, kaip suprato, jie nuėjo pas mamą sužinoti kaip kas įvyko. O tada nuėjo pas M. Jei neklysta, sudaužė M. langą. Vėliau paaiškėjo, kad M. Š. užpuolė N., o mama ją gynė, todėl jis jai (mamai) trenkė. Taip papasakojo mama su N. pasakojo. Paskui buvo sutikusi M., jis buvo neblaivus ir sakė, kad nužudys N. Tai buvo keli mėnesiai po įvykio. Be to žino, kad M. buvo nuėjęs pas N. į kiemą, ši jam papurškė ašarinių dujų. Patvirtino, kad M., būdamas neblaivus, klausė jos kur N., aiškino, kad nežinojo kaip ateiti jos atsiprašyti.
Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, kaip jam būnant su E., atbėgusi J. K. pasakė, kad sumušė jos mamą. Jie nubėgo pasižiūrėti ir pamatė, kad tikrai abi – mama ir N. – sumuštos, ant veido matėsi mėlynės. Tada nubėgo pas M. pasikalbėti, tačiau jis neišėjo. Todėl išdaužė du namo langus ir pabėgo.
Liudytoja Č. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena, kaip po konflikto pas ją buvo atėjusi girta N. su kruvina ranka, tačiau kur susižalojo nieko nepasakojo. N. davė marškinius, cigarečių.
Liudytoja H. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. K. būnant su sugyventiniu – visada muštynės ir kraujas, langų daužymas. Ten nėra jokio gražaus ir gero žodžio. Vaikai tokie patys bus kaip ir jie. Patvirtino, kad konflikto su M. Š. nematė. Tačiau matė, kaip konflikto išvakarėse V. ėjo traukdama maišą, ant jos iš paskos eidamas rėkė M. Paskui užėjo ir pradėjo muštynes. Girdėjo, kad V. nugriuvo, girdėjo vyresniojo sūnaus šauksmus, kad liautųsi ir leistų pailsėti. Namuose girdisi kai V. K. su K. M. barasi, girdėjosi kai ji nugriuvo. Nors ir nematė, kaip V. K. krito, tačiau apie tai sprendžia iš garso.
Liudytoja N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie konfliktą sužinojo iš sūnaus R. pasakojimo. Jis daug ko nepasakojo, tačiau pasakė, kad M. sumušė teta V., tuo matu, kai N. buvo pas ją namuose. Vėliau N. pasakojo, kad atbėgęs M., su kuriuo anksčiau draugavo, pradėjo tempti ją už plaukų, V. užstojo, todėl M. ją sumušė – spyrė su koja, ši nugriuvo ant laiptų; V. buvo stipriai sudaužyta ranka, veidas kraujuotas. Be to, kiek vėliau, gal po savaitės, apie įvykį pasakojo ir V., kuri nurodė, kad atbėgęs M. pradėjo mušti N., ji bandė ją užstoti. Matė V. sumušimus – mėlynes ant rankos, veido.
2019-07-15 ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. Š. parodė, kad V. K. yra jo kaimynė, kurią pažįsta virš 10 metų. 2019-07-14 susitarė su N. S. kartu sportuoti. Eidamas pro V. K. namą išgirdo N. S. balsą. Užėjo pas V. K. į namus. Ant grindų, prie stalo pamatė 3 alaus butelius. Kambaryje buvo N. S., V. K. ir pastarosios sugyventinis K., kurio pavardės nežino. Asmenys visi trys gėrė alų. V. K. pasakė: „ką jus darot teta V., kam jus girdot N.“. V. K. labai supyko ir jam atsakė: „ką ir išgerti negalima, kas čia tokio“. N. S. liepė eiti kartu, tačiau pastaroji atsisakė. N. S. tik apkabino, tačiau pastaroji pasitraukė į šoną. N. S. už plaukų netempė. V. K. pradėjo rankomis jį stumti, mušti kumščiais, varyti iš namų. V. K. jį nustūmė iki lauko durų ir pati užkliuvusi už slenksčio, šonu nukrito prie lauko durų. V. K. namuose buvo apie 2 minutes. Apsisuko ir išėjo. Nei V. K., nei N. S. nemušė. V. K. jokių smūgių į veidą nei koja, nei rankomis nesudavė. Buvo tik žodinis konfliktas su necenzūriniais žodžiais. Grįžus namo, maždaug po 2 minučių pro langą pradėjo kristi į kambarį plytos, laužtuvas ir montiruotė. Buvo išdaužti dviejų langų stiklai. Tai padarė V. K. sūnus E. ir dar vienas vaikinas. N. S. jo draugė, kuri gyvena toje pačioje gatvėje. Kartu važinėja dviračiais, sportuoja, vedžioja šuniukus (t. 1, b. l. 131).
2020-01-24 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. Š. parodė, kad nepilnametei N. S. plaukų netempė, pastarosios nesmaugė, jokių smūgių nei kumščiais, kojomis V. K. nesudavė. Tuo metu, kai buvo užėjęs pas V. K. buvo visiškai blaivus. Grįžęs pas save į namus kartu su ten buvusiu draugu A. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu išgirdo jo namo langų dužius. Pamatė, kad langus išdaužė V. K. sūnus E. ir pastarojo draugas, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Pamatęs atvykstančius policijos pareigūnus pagalvojo, kad pastarieji atvažiuoja pas jį dėl išdaužytų langų, todėl policijos pareigūnus pasitiko prie įvažiavimo į namo kiemą. Policijos pareigūnai nieko nepaaiškinę pasodino jį į policijos automobilį, kur jam buvo nustatytas neblaivumas. V. K. kartu su savo sugyventiniu K. ir N. S. alkoholinius gėrimus vartojo nuo 2019-07-12 iki 2019-07-14. 2019-07-14 buvo užėjęs pas V. K. pastarieji visi 3 vartojo alkoholinius gėrimus. Tomis dienos prie jų kompanijos prisijungdavo kiti kaimynai. 2019-07-13 V. K. lauke krisdama visu kūnu buvo nukritusi ant žemės priekiu, kadangi buvo neblaivi. Apie tai žino, kadangi matė asmeniškai ir papasakojo viena kaimynė, kuri matė kaip V. K. nukrito, bet paprašė pastarosios į šitą reikalą nekišti. 2019-07-13 eidamas pro V. K. namus pamatė, kad šalia namo esančiame antrame V. K. namelyje, kur dažnai miega pastarosios sugyventinis K. buvo įvykęs konfliktas. Matėsi, kad yra išlaužtos įėjimo durys ir išdaužtas vienas langas sienoje. V. K. jį išvarinėdama iš namų ir būdama neblaivi užsikabinus už durų slenksčio pati pargriuvo ant žemės. V. K. galėjo susižaloti ir konflikto, kuris vyko 2019-07-13, metu arba kai 2019-07-13, buvo nukritusi ant žemės (t. 1, b. l. 142).
2020-02-20 ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas įtariamasis M. Š. parodė, kad priklausomybės alkoholiui neturi, o vieną kartą į (duomenys neskelbtini) esančią ligoninę buvo paguldytas paties prašymu, norėdamas išsivalyti organizmą nuo alkoholio. Parodymus duos kitą kartą su advokatu, norėtų tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant viešųjų darbų bausmę, tačiau V. su juo taikyti nesutinka. Pažymi, kad pagal jam rodomas tyrėjos nuotraukas su V. K. sumušimais (mėlynėmis), fiksuotais ikiteisminio tyrimo metu, nori parodyti, kad ne tik V. K. su N. S. buvo su guzais, bet ir jis pats. Jį įvykio metu gerai „apdaužė“, tik jis nerašė pareiškimo, kad moteriškės jį sumušė, buvo gėda (t. 1, b. l. 148).
2019-07-15 nukentėjusioji V. K. teikė policijos pareigūnams parodymus apie įvykį, kurie buvo užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kuriame nurodyta, kad 2019-07-14 apie 21.30 val. kaimynas M. Š. kumščiu 2–3 kartus trenkė jai į veido sritį ir 1 koja kartą spyrė į veido sritį, pataikydamas į kairę akį, taip sukeldamas fizinį skausmą (t. 1, b. l. 10).
2019-07-15 Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulio E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-07-14 apie 21.45 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. S. buvo gautas Vilniaus AVPK budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas įbėgo į pranešėjos namą, esantį (duomenys neskelbtini), išvertė daiktus ir pabėgo. Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko V. K., kuriai nustatytas 1,38 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, kuriai buvo sužalota nosis, kairės pusės akis. V. K. ir N. S. paaiškino, kad būnant V. K. namuose įsiveržė M. Š., kuris pradėjo tampyti už plaukų N. S. V. K. pradėjo N. S. ginti. M. Š. spyrė V. K. į veido sritį ir pasišalino. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo V. K. ir N. S. N. S. buvo pristatyta į namus ir perduota motinai N. S. Namuose N. S. buvo nustatytas 2,07 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. N. S. dėl dukros N. S. sužalojimo niekam pretenzijų neturėjo. Sulaikant M. Š. pastarasis paaiškino, kad niekur iš namų išėjęs nebuvo, o būnant namuose su draugu A. A. atėjęs V. K. sūnus E. K. išdaužęs 2 namo dvigubus stiklus ir nulaužęs ant namo esančią vaizdo stebėjimo kamerą pasišalino nežinoma kryptimi. M. Š. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK areštinę (t. 1, b. l. 5).
2019-07-15 proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kiemas, kuriuose kaltinamasis M. Š. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų V. K. ir N. S. atžvilgiu (t. 1, b. l. 10–14).
2019-07-15 asmens apžiūros protokole fiksuota, kad po 2019-07-14 įvykio apžiūrėta nukentėjusioji V. K., aprašyti, fiksuoti, fotografuoti įvykio metu kaltinamojo M. Š. veiksmais nukentėjusiajai V. K. padaryti sužalojimai (t. 1, b. l. 65–69).
2019-08-08 apžiūros protokole fiksuota, kad buvo apžiūrėtas ir užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2019-07-18, raštu Nr. 41D(V)-1391 pateiktas garso įrašas, kuriuo nukentėjusioji V. K. 2019-07-14 praneša apie įvykį (t. 1, b. l. 62–64).
2019-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2397/2019(01) nurodyta, kad V. K. nustatyta odos nubrozdinimai veide ir kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, krūtinėje ir kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, 2–4 parų laikotarpyje iki apžiūros. Remiantis sužalojimų makroskopiniu vaizdu, tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra vietose, pasiekiamose nukentėjusiosios rankos. Mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajai nugriuvus (t. 1, b. l. 73–74).
Matavimo alkotesteriu Alkotest 6810 kvitas patvirtina, kad M. Š. 2019-07-15 buvo nustatytas 1,16 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (t. 1, b. l. 153).
2019-07-15 nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2019-07-14 apie 21.15 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai pas ją atėjo kaimynės N. S. dukra N. S. Su N. S. aptarinėjo artėjančio jos jubiliejaus šventę. Nepastebėjo, kad N. S. būtų pavartojusi alkoholio. N. S. sėdėjo pas ją koridoriuje ant fotelio ir jos šnekučiavosi. Apie 21.30 val. į jos namus atbėgo kaimynas M. Š. ir pradėjo konfliktuoti su N. S. Pastarųjų konflikto priežasties nežino. Bekonfliktuojant M. Š. sugriebė N. S. už plaukų. Ji tuomet prišoko prie M. Š., nes norėjo užstoti N. S. Tada M. Š. kumščiu 2–3 kartus trenkė jai į veido sritį. Pajuto fizinį skausmą ir atsidūrė tarpduryje. Tuomet M. Š. dar 1 kartą spyrė jai į veido sritį, pataikydamas į kairę akį ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukrito ant žolės, šalia lauko durų, o M. Š. pabėgo iš jos namų. Atsikėlusi paskambino skubios pagalbos telefonu. Tuo tarpu N. S. paskambino broliui dvyniui R. S. ir papasakojo, kad kaimynas M. Š. ją primušė. R. S. tuo metu buvo kartu su jos sūnumi E. K. Maždaug po 20 minučių atvyko policijos pareigūnai, pas kuriuos ekipaže buvo M. Š. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jos sūnus E. K. su R. S. išdaužė M. Š. namų langus. Bendraujant su policijos pareigūnais atvyko N. S. mama, kuri išsivedė dukrą N. S. namo. N. S. sakė, kad įvykio metu fiziškai nenukentėjo ir fizinio skausmo nepatyrė. Turi pretenzijų M. Š., kadangi pastarasis ją sumušė ir sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 10).
2019-07-15 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad M. Š. yra jos kaimynas, su kuriuo ankščiau nebendravo, tik pasisveikindavo. 2019-07-14 apie 21.15 val. pas ją atėjo N. S., kuri gyvena toje pačioje gatvėje. N. S. jai žadėjo padėti paruošti šventę, kadangi artėja jos jubiliejus. Buvo tik dviese verandoje. Ji gulėjo ant sofos, o N. S. sėdėjo šalia fotelyje. Durys į lauką buvo atidarytos. Prieš tai ji vartojo alkoholinius gėrimus. Su N. S. alkoholinių gėrimų nevartojo. Nepastebėjo, kad N. S. būtų išgėrusi. Tuo metu į verandą įbėgo M. Š., kuris pradėjo N. S. priekaištauti, kad pastaroji išgėrusi. M. Š. sugriebė N. S. už plaukų ir pradėjo pastarąją tempti į lauką. Tada jis pradėjo rankomis traukti M. Š. nuo N. S. Rankomis griebė M. Š. už rūbų ir tempė nuo N. S. N. S. tuo metu jau sėdėjo ant sofos. M. Š. viena ranka N. S. laikė už kaklo ir rėkė, pastarajai priekaištavo. M. Š. ranka laikydamas N. S. už kaklo, tuo metu spardė ją, nes ji bandė M. Š. atitraukti nuo N. S. M. Š. jai pataikė į kojų viršutines dalis, atsirado dvi mėlynės. M. Š. paleido merginą, o ji tuo metu norėjo M. Š. išstumti ir uždaryti duris. Tada M. Š. jai spyrė į kairę ranką, nuo smūgio nukrito ant žemės lauke. Krisdama veido kaire puse atsitrenkė į kampą, taip pat apdraskė nosį. Juto fizinį skausmą. M. Š. pasakė, kad kvies policijos pareigūnus, tada pastarasis apsisuko ir išėjo. N. S. taip pat išėjo. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai medikus, gydytojai apžiūrėjo vietoje, į ligoninę jos nevežė (t. 1, b. l. 28–29).
2019-07-16 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad K. M. yra jos sugyventinis, tačiau pas ją būna nepastoviai. Kai K. M. būna girtas, pastarojo paprašo išeiti. K. M. tada eina į jai priklausančią lauko virtuvę, kuri yra prie miško. Įvykio dieną K. M. buvo pas ją, bet su pastaruoju jokių konfliktų neturėjo. Jos K. M. niekada nemušė ir nemuša. Kai M. Š. atbėgo į verandą ir užsipuolė N. S. namuose nieko nebuvo, tik ji ir N. S. Tuo metu, kada gynė N. S., M. Š. ją mušė rankomis ir kojomis, paskutinį smūgi namuose jai atliko iš kojos į akį, ko rezultate atsirado mėlynė po kaire akimi. Po to, M. Š. spyrė jai jau prie išėjimo į lauką, tačiau kur pateikė neprisimena, bet nuo smūgio užsikabinusi už slenksčio nukrito ant grindinio lauke ir susižalojo kairę ranką ir kairę koją, nusibrozdino nosį. Atvykę medikai ją apžiūrėjo vietoje, tačiau į ligoninę važiuoti nenorėjo ir niekas jai nesiūlė, kadangi sužalojimai buvo nežymūs. Dėl civilinio ieškinio pagalvos, tačiau kol kas atsisako reikšti civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 31–32).
2020-04-21 ikiteisminio tyrimo metu nuotoliniu būdu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad namuose būnant su N. S. atėjo M. Š., kuris pradėjo N. S. smaugti, taip pat griebė pastarąją už plaukų. Ji bandė užstoti N. S., atitraukti M. Š., tačiau pastarasis jai ne mažiau 5 kartų sudavė nežymių smūgių, siekdamas, kad V. K. nesikištų. Dėl šių M. Š. smūgių fizinio skausmo nejuto. N. S. ištrūkus, M. Š. buvo labai supykęs ir 1 kartą sudavė V. K. iš kojos į kairę akį, ko rezultate ji pajuto fizinį skausmą. Jai apie 2 mėnesius skaudėjo prie akies. N. S. išėjus iš buto, nuėjo uždaryti duris. Prie įėjimo durų M. Š. dar 1 kartą jai spyrė, tačiau kur pataikė jau neatsimena, tačiau po šio smūgio kaire kūno dalimi pargriuvo, susižalojo kairę koją bei ranką, taip pat nusibrozdino nosį. Po šių smūgių daugiau M. Š. jos nemušė, išėjo. Matė, kad M. Š. smaugė N. S., čiupo pastarąją už plaukų. N. S. rėkė, kad M. Š. pastarąją paleistų, tačiau ar N. S. sakė, kad jai skaudėtų, negirdėjo (t. 1, b. l. 33).
2019-10-28 ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji N. S. parodė, kad 2019-07-14 apie 12 val., pas juos į namus atėjo V. K. pabendrauti su ja bei jos motina N. S. bei paprašyti pagalbos, kad ji padėtų pastatyti palapinę bei suruošti vakarienę V. K. gimtadieniui. Sutiko pagelbėti ir jos kartu nuėjo pas V. K., kur pradėjo statyti palapinę. Pastačius palapinę išėjo susitikti su draugais. Su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21.10 val. grįžo pas V. K. ir pasakė, kad padės suruošti maistą. Praėjus porai minučių M. Š., kuris buvo labai neblaivus ir labai agresyvus, paėmė ją už plaukų ir smarkiai pastūmė ją ant lovos ir pribėgęs dar pradėjo ją smaugti. Labai išsigando. V. K. tuo metu bandė ją ginti, nuo jos atitraukinėdama M. Š. M. Š. tuomet pradėjo stumdyti V. K. bei kelis kartus spyrė pastarajai, tačiau į kurias kūno vietas neįsidėmėjo. V. K. išvarė M. Š. iš pastarosios namo kiemo. Tarp M. Š. ir V. K. dar vyko žodinis konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties nežino, kadangi buvo išgėrusi ir išsigandusi. Pastebėjo kai M. Š. spyrė V. K., ko rezultate pastaroji pargriuvo. Po šio įvykio pradėjo skambinti broliui R. S. Praėjus 10 minučių po konflikto atbėgo brolis R. S. ir E. K., kurie pamatę sumuštą V. K. nuėjo pas M. Š. Tą vakarą alkoholinių gėrimų su V. K. nevartojo ir pastaroji jai nesiūlė. Praėjus kelioms dienoms po įvykio M. Š. teigė, kad jeigu pasakys tiesą policijoje, pastarasis išdaužys jos mamai N. S. priklausančio namo langus bei sumuš jos brolį R. S. Dažnai tenka susitikti su M. Š., kuris ją ištisai provokuoja. Iki M. Š. atėjimo ant V. K. jokių sužalojimų nematė, todėl sužalojimų pastarosios sugyventinis K. padaryti negalėjo. Dėl sužalotos rankos niekam pretenzijų neturi, kadangi būdama neblaivi ir susinervinusi ranka trenkė į kieme stovinčius lango rėmus su stiklainiais, taip susipjaustydama dešinės rankos pirštą. M. Š. grasino jos kaimynei H., kad ją ir jos vaikiną D. P. užmuš ir pats pasikars. Apie tai pasakojo V. K. dukra. M. Š. pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 40–41, 43–44).
2019-07-22 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Č. V. parodė, kad 2019-07-14 apie 11 val. buvo namuose, kai į kiemą atbėgo pažįstama, galimai neblaivi mergina N. ir paprašė cigaretės. N. kairės pusės ranka buvo kruvina. Davė minėtai merginai mėlynai baltą striukę ir 2 vienetus marškinių. Jos akivaizdoje N. minėtais drabužiais apsivyniojo sužalotą ranką. Davė N. cigaretę ir pastaroji išėjo. Merginos nepaklausė kas įvykio, kadangi jai buvo nemalonu matyti kraują (t. 1, b. l. 48–49).
2019-08-20 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja H. F. parodė, kad M. Š. yra jos kaimynas. 2019-07-13 apie 19 val., būdama namuose išgirdo triukšmą, riksmus, lauke šalia V. K. namo. Priėjusi prie lango, pamatė V. K. su savimi tempiančią tamsios spalvos maišą. V. K. buvo akivaizdžiai neblaivi, kadangi svirduliavo, pastarosios kalba buvo nerišli. Kartu su V. K. ėjo K. M. ir N., kurios pavardės nežino. Girdėjo, kad tarp V. K. ir K. M. vyko žodinis konfliktas. Asmenys užėjo į namus, kuriuose gyvena V. K. Gyvena tame pačiame name, tik kitame bute, todėl buvo girdėti grumtynių garsai, riksmai tarp V. K. ir K. M. Po ko K. M. išėjo į kiemą ir tą vakarą daugiau pastarojo nematė. 2019-07-14 apie 20 val., eidama namo pastebėjo sėdinčius V. K., K. M., N. ir dar vieną vyrą, kuris sėdėjo nugara atsisukęs į ją, todėl negali pasakyti kaip pastarasis atrodo. Praėjus pusvalandžiui minėtoje vietoje, kur buvo susirinkusi kompanija ir būdama savo namuose išgirdo vyrišką balsą, kuris konfliktavo. Balsas jai buvo žinomas, kaip K. M. balsas. Taip pat girdėjo V. K. Konfliktas truko neilgai. Praėjus maždaug pusę valandos, išėjusi į kiemą pastebėjo N., kurios ranka buvo apvyniota juodos spalvos marškinėliais. Tuo metu pastebėjo atviras V. K. buto duris, bet ar kažkas iš asmenų buvo namuose pasakyti negali (t. 1, b. l. 51).
2019-08-20 ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas E. B. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Trakų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patruliu. 2019-07-14 apie 21.45 val. kartu su vyr. patruliu R. S. dirbo pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kai iš AVPK OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur neblaivus kaimynas įbėgo į pranešėjos namą išvertė daiktus ir pabėgo. Atvykus nurodytu adresu į policijos pareigūnus kreipėsi pranešėja V. K., kuriai alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,38 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. V. K. buvo sužalota veido sritis, t. y. nosis bei kairės pusės akis. Kartu buvo N. S., kuri paaiškino, kad būnant pas V. K. namuose į namus įsiveržė neblaivus M. Š., kuris pradėjo tampyti N. S. už plaukų. Tai pamačiusi V. K. pradėjo minėtą merginą ginti. Tuo metu M. Š. spyrė V. K. į veido sritį ir pasišalino iš namų. Į įvykio vietą atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąsias vietoje. V. K. po medikų apžiūros liko namuose, o N. S. vykti į priėmimo skyrių kategoriškai atsisakė. N. S. buvo yra nepilnametė, todėl buvo pristatyta ir perduota motinai N. S.. N. S. akivaizdoje, alkotesterio pagalba N. S. buvo nustatytas 2,07 % promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. N. S. motina dėl dukros galimo sužalojimo niekam pretenzijų neturėjo. Sulaikius M. Š., pastarasis paaiškino, kad niekur iš namų išėjęs nebuvo, o būnant namuose su draugu A. A., atėjęs V. K. sūnus E. K. kartu su savo draugu išdaužė namo 2 dvigubus stiklus ir nulaužė ant namo esančią vaizdo stebėjimo kamerą bei pasišalino nežinoma kryptimi. M. Š. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS (t. 1, b. l. 55).
2020-04-14 tarnybiniame pranešime fiksuota, kad nuotoliniu būdu buvo apklaustas K. M. (M.), kuris parodė, kad įvykio metu jo namuose nebuvo. Apie įvykį, kai buvo sumušta V. K. žino iš pastarosios bei merginos vardu N. pasakojimo. Grįžus namo pamatė sumuštą sugyventinę V. K., kuriai buvo sumuštos akys, po kuriomis matėsi mėlynės, taip pat buvo gumbas. Jam pasakojo, kad V. K. sumušė kaimynas, kurio vardas „M.“. „M.“ atėjęs puolė merginą, o V. K. pastarąją gynė, todėl pastarasis spyrė V. K. Pasakojo, kad spyrė į galvą. Dėl to mėlynės ir atsirado. Sužalojimus matė pats. Jis V. K. nemušė (t. 1, b. l. 58).
2020-04-15 tarnybiniame pranešime fiksuota, kad nuotoliniu būdu buvo apklaustas E. K., kuris parodė, kad įvykio dieną namuose nebuvo, kadangi vaikščiojo lauke su draugu R. S. Vaikštant prie jų pribėgo E. K. sesuo J. ir pasakė, kad namuose buvo sumušta jo motina V. K. Atbėgus namo, ten buvo motina V. K. bei draugo sesuo N. V. K. buvo sumušta, verkė, tačiau ar matė kokius nors sužalojimus jis neatsimena. Nei V. K., nei N. nepasakojo, kiek tiksliai, iš ko ir kur buvo suduota smūgių, tačiau V. K. ir N. pasakė, kad sumušė pažįstamas vardu „M.“, gyvenantis netoliese. Jis su draugu nubėgo prie „M.“ namo pasikalbėti, tačiau kaimynas neišėjo, todėl jie išdaužė pastarojo namo langus. Paties įvykio nematė, kadangi grįžus namo asmens, kuris sumušė motiną V. K. jau nebuvo. Ar buvo sužalojimai pas motiną V. K. ar pas N. nepamena (t. 1, b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Pagal BPK 167 str. 1 d., dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Minėto str. 2 d. nurodoma, kad jeigu šio str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.
Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad asmuo pagal BK 140 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn negali būti traukiamas, tuo atveju, kai pats nukentėjęs asmuo nereikalauja jokio kaltininko persekiojimo ar pati veika neturi visuomeninės reikšmės.
Pagal BPK 3 str. 1 d. 4 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl M. Š. veiksmų pagal BK 140 str. 1 d. buvo pradėtas 2019-07-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (toliau – ir protokolas) pagrindu, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 str. 1 d. 2 p.) (b. l. 1, 10–11). Pažymėtina, kad protokole fiksuoti nukentėjusiosios V. K. paaiškinimai tiek apie jos, tiek kitos nukentėjusiosios N. S. atžvilgiu nuo M. Š. patirtus smurtinius veiksmus.
N. S. 2019-07-14 konflikto su M. Š. metu buvo nepilnametė, kaip pati nurodė, kad jos mama J. Š. tuo metu sunkiai sirgo. Todėl pareiškimas dėl N. S. atžvilgiu smurtinių veiksmų nebuvo teiktas. Kita vertus N. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta ir pripažinta nukentėjusiąja, teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog nori, kad kaltinamasis atsakytų už jos atžvilgiu įvykdytus smurtinius veiksmus.
Todėl, teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateiktas nukentėjusiosios N. S., ar jos įstatyminės atstovės, pareiškimas, taip pat nebuvo prokuroro reikalavimo pradėti procesą dėl nepilnametės N. S. atžvilgiu panaudoto smurto, sprendžiant M. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą nėra esminė.
Teisminio nagrinėjimo metu, M. Š. patvirtino, kad nagrinėjamo konflikto metu N. S. tempė už plaukų, galimai sudavė į veidą. Tačiau nurodė, kad nepamena, jog būtų N. S. smaugęs; teigė, jog V. K. pati nukrito užkliuvusi už slenksčio. Vėliau, tikslindamas savo parodymus, J. Š. savo kaltę pripažino pilnai.
V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nagrinėjamu atveju į butą atėjęs M. Š., kilus konfliktui, puolė N. S. temti už plaukų, pradėjo ją smaugti ir smaugė net kelias minutes. Pradėjus ginti N. S., išeidamas pro duris smogė jai (V. K.) ranka į veidą, o vėliau, stovint jau prie namų spyrė koja dėl ko ji nugriuvo ir susižalojo ranką bei koją.
Tokius jos paaiškinimus iš esmės patvirtina ir nukentėjusiosios N. S. teismo posėdžio metu teikti parodymai, kad M. Š. atvykus pas V. K. į butą kilo konfliktas, kurio metu kaltinamasis pradėjo rėkti, svėrė ją ir tempė už plaukų, paskui pradėjo smaugti. V. K. padėjus jai ištrūkti, išeidamas iš buto M. Š. smogė V. K. su kumščiu į veidą, vėliau spyrė jai ir V. K. dėl spyrio nugriuvo, atsikėlusi nuėjo namo. Taip pat patvirtino, kad po sumušimo matė ant V. K. veido prie akies mėlynę, nors prieš tai ji jokių sužalojimų neturėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. K. patvirtino, kad nagrinėjamo konflikto tarp V. K., N. S. ir M. Š. aplinkybių nematė, konflikto metu buvo kitame kambaryje, girdėjo riksmus bei garsus, iš balso suprato, kad buvo atėjęs M. Š.. Išėjusi iš kambario pamatė mamą V. K., kuriai buvo sumuštas veidas, pati visa drebėjo. Vėliau sužinojo, kad mamą sumušė ir N. S. buvo užpuolęs M. Š.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. B. patvirtino, kad atvykęs pagal iškvietimą į įvykio vietą matė, kad V. K. buvo sužalotas veidas – nosis ir antakis; moteris paaiškino, kad ją sumušė kartu buvusios nepilnametės (N. S. buvęs draugas (M. Š.); buvo iškviesti medikai. Liudytojas E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam būnant su R. S., atbėgusi sesuo (J. K.) pasakė, kad kaltinamais sumušė mamą; grįžęs prie namo matė sumuštą mamą V. K. Analogiškus parodymus teikė ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S.
Aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi bei patvirtina tas aplinkybes, jog 2019-07-14 kilusio konflikto metu M. Š. sumušė V. K., taip pat smurtavo N. S. atžvilgiu – tampė ją už plaukų, smaugė.
V. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai sužalojimai buvo padaryti dvejais kaltinamojo smūgiais – vienu rankos smūgiu į veidą ir vienu spyriu, nuo kurio ji nukrito, o griūdama susižalojo ranką bei koją, apsidraskė veidą. Ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat teisminio nagrinėjimo metu V. K. parodė, kad ginant N. S. nuo kaltinamojo, grumtynių metu jis jai sudavė ne vieną kartą. Tačiau iš nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog ji šių M. Š. veiksmų (išskyrus smūgį į veidą ir spyrį dėl kurio pargriuvusi) nevertino nei kaip skausmo sukėlimo, nei kaip sukėlusių jos patirtus sužalojimus.
Atsižvelgus į tai, M. Š. pateikti kaltinimai dėl V. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo tikslintini, nurodant, kad nukentėjusiai buvo vieną kartą smogta ranka į veidą, taip pat vieną kartą spirta jai stovint prie buto durų, nuo ko ši pargriuvo.
2019-07-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje fiksuota, kad V. K. nustatyta odos nubrozdinimai veide ir kairėje rankoje, poodinės kraujosruvos veide, kairėje rankoje, krūtinėje ir kairėje kojoje padaryti kietais bukais daiktais, 2–4 parų laikotarpyje iki apžiūros; tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Taip pat akivaizdu, kad dėl M. Š. smurtinių veiksmų (tempimo už plaukų ir smaugimo) nukentėjusioji N. S., kaip ir pati nurodė, patyrė fizinį skausmą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. Š. tyčia savo smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo V. K., sukėlė skausmą N. S., todėl jo veikoje yra visi BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatytų nusikaltimų padarymą – fizinio skausmo sukėlimą N. S. ir V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Iš pareikštų kaltinimų matyti, kad M. Š. smurtiniai veiksmai V. K. ir N. S. atžvilgiu buvo kvalifikuoti kaip vienas tęstinis nusikaltimas.
Kita vertus iš BK 140 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų analizės matyti, kad joje kalbama apie vieno asmens sužalojimą. Nagrinėjamu gi atveju, kaltinamasis savo tyčiniais smurtiniais atskirais veiksmai nežymiai sužalojo V. K. ir sukėlė skausmą N. S. Tai, jog šiuos veiksmus skyrė palyginti nedidelis laiko tarpas, pačių veikų kvalifikavimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė. Taigi, kaltinamasis atskirais ir aptartais veiksmais įvykdė dvi atskiras nusikalstamas veikas.
Atsižvelgus į tai, M. Š. pareikšti kaltinimai tikslintini, pačias veikas kvalifikuojant kaip atskirus BK 140 str. 1 d. numatytus nusikaltimus – nežymų V. K. sužalojimą ir N. S. skausmo sukėlimą.
Pažymėtina, kad M. Š. teismo posėdžio metu buvo įspėtas, kad jo veika, nekeičiant jos padarymo aplinkybių, gali būti kvalifikuojama kaip du atskiri BK 140 str. 1 d. nurodyti nusikaltimai – V. K. nežymus sveikatos sutrikdymas ir N. S. fizinio skausmo sukėlimas. Taigi kaltinamajam buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai, jo procesinės teisės žinoti tikslias kaltinimų ribas nepažeistos.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 str. nuostatas
Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo M. Š. ir nukentėjusiosios V. K. 2020-10-15 susitarimas dėl susitaikymo (t. 2, b. l. 57). Taip pat pateiktas kaltinamojo M. Š. ir nukentėjusiosios N. S. 2020-10-14 susitarimas dėl susitaikymo (t. 2, b. l. 58).
Remiantis šiais susitarimais gynyba prašė M. Š. iškeltą baudžiamąją bylą nutraukti BK 38 str. numatytu pagrindu. Nukentėjusiosios N. S. ir V. K. patvirtino, kad kaltinamajam atleido.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, nusikaltimą padaręs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nustačius visas BK 38 str. 1 d. numatytas sąlygas.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu kaltę iš esmės pripažino, tvirtino, kad dėl savo neteisėtų veiksmų gailisi. Nukentėjusiosios ieškinių nereiškė. Todėl pripažintina, kad yra BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
Kita vertus, M. Š. pripažintas kaltu padaręs dvi BK 140 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.
Teisminėje praktikoje ne katą išaiškinta, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad BK 38 ir 40 str. kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą taikant minėtuose straipsniuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas (Lietuvos aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008-05-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008; Vilniaus apygardos teismo 2019-03-05 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-851/2019 ir kt.).
Taigi, tuo atveju, kai asmuo padaro atskiras nusikalstamas veikas ne idealiąja sutaptimi, jisai nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 38 str. nuostatas negali būti atleistas.
Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Be to, teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, Nr. 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018). Realiąja nusikalstamų veikų sutaptimi veikos įvykdomos tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, 2K-138-976/2015, 2K-144-489/2015, 2K-238-699/2017).
Nors M. Š. nusikalstamas veikas padarė to paties konflikto metu, nusikaltimai padaryti skirtingais veiksmais, ne vienu ir tuo pačiu metu (vienas po kito), dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Įvykdytomis nusikalstamomis veikomis nebuvo įgyvendinamas bendras sumanymas, jų tyčia nėra tapati (N. S. atžvilgiu smurtas panaudotas be jokios aiškios priežasties; V. K. atžvilgiu smurtauta, kai ši bandė užstoti N. S. bei vėliau, kaltinamojo paprašius pasišalinti iš gyvenamosios vietos).
Įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei atsižvelgus į aptartoje teisminėje praktikoje pateiktus išaiškinimus, darytina išvada, kad M. Š. nusikalstamos veikos įvykdytos nesant idealiosios sutapties. Tokios iš esmės analogiškos aptartai teisinės bei faktinės situacijos vertinimas pateikiamas ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-942/2018 ir kt.).
Todėl M. Š. taikant BK 38 str. nuostatas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas, nes neatitinka formalaus BK 38 str. 1 d. numatyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kriterijaus.
Be to, byloje esantys duomenys liudija, kad M. Š. anksčiau buvo teistas du kartus (Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2001-04-12 nuosprendžiu už vagystę; Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžiu už viešosios tvarkos sutrikdymą); 2016–2020 m. ne kartą buvo trauktas administracinėn atsakomybėn – 2020-01-16 nutarimu pagal Administracinių nusižengimų (toliau – ir ANK) 488 str. 1 d. (konflikto sukėlimą, viešosios rimties trikdymą esant neblaiviame stovyje), 2018-08-21 nutarimu pagal ANK 481 str. 2 d. (trukdymą teismo posėdžiui esant neblaiviame stovyje), 2018-06-27 nutarimu pagal ANK 484 str. 1 d. (girto pasirodymą viešoje vietoje), 2017-11-20 nutarimu pagal ANK 481 str. 1 d. (keikimąsį viešoje vietoje esant neblaiviame stovyje), 2016-09-25 nutarimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 129 str. (transporto priemonės vairavimą esant neblaiviame stovyje ir neturint teisės vairuoti), 2016-02-10 nutarimu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 174 str. (nedidelį chuliganizmą) ir kt.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios ir liudytoja J. K. patvirtino, kad M. Š. yra linkęs smurtauti, dažnai būna neblaivus, o tada yra agresyvus, neprognozuojamas.
Įvertinus visas aptartas ir M. Š. charakterizuojančias aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų.
Todėl nenustatyta ir BK 38 str. 1 d. 4 p. numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas, nes nenustatytos visos BK 38 str. 1 d. nurodytos sąlygos.
Bausmių skyrimo ir bendrinimo, paskirtų kardomųjų priemonių tolimesnio taikymo motyvai
Skirdamas kaltinamajam M. Š. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo katės formą – padaryti du nesunkūs tyčiniai (veikiant tiesiogine tyčia), smurtiniai, baigti nusikaltimai.
M. Š. aptartas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas girtas. Teismo vertinimu, jo girtumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl ši aplinkybė – girtumas nusikaltimo padarymo metu – pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad M. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino, tvirtino, kad gailisi prasikaltęs. Tačiau savo kalte jis pripažino tik atlikus pilną įrodymų tyrimą, kai jo padarytų nusikaltimų neigimas dėl kitų byloje surinktų ir jo kaltumą patvirtinančių įrodymų būtų buvęs beprasmis. Anksčiau, posėdžio metu, kaltinamasis kaltę neigė, parodymus sutiko duoti tik po visų liudytojų bei nukentėjusiųjų apklausos. Tačiau toks M. Š. pozicijos nenuoseklumas ir prisipažinimas siekiant palengvinti savo padėtį, nelaikytinas nuoširdžiu, t. y. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinančia aplinkybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį –anksčiau teistas du kartus (t. 1, b. l. 94–95), 2016–2020 m. ne kartą baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (viešosios tvarkos trikdymą; viešosios tvarkos pažeidimą; girto pasirodymą viešoje vietoje; automobilio vairavimą esant neblaiviame stovyje ir neįgijus teisės vairuoti; mėgėjiškos žūklės bei važiavimo viešuoju transportu taisyklių pažeidimus) (b. l. 98–105), gydytas nuo priklausomybės alkoholiui, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, ūmi intoksikacija, priklausomybės sindromas (t. 1, b. l. 110).
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant M. Š. dėl V. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas yra artimas sankcijoje numatytam vidutiniui, t. y. paskiriant 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; dėl N. S. fizinio skausmo sukėlimo BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas yra mažesnis už vidutinį, t. y. paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Nors M. Š. nusikalstamas veikas padarė to paties konflikto metu, kaip minėta, tarp šių veikų nėra idealiosios sutapties. Todėl paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 1 metų 3 mėnesių laivės apribojimo bausmės pridedant švelnesnės 6 mėnesių laivės apribojimo bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės apribojimo, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Išrašas iš administracinių nusižengimų registro bei Liteko duomenys patvirtina, kad M. Š. 2016–2020 m. padarė ne vieną administracinį nusižengimą (viešosios tvarkos trikdymas, girto pasirodymas viešoje vietoje, automobilio vairavimas esant neblaiviame stovyje) būdamas neblaivus. O ir nagrinėjami nusikaltimai įvykdyti kaltinamajam esant girtam. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. Š. įvykdyti teisės pažeidimai didžia dalimi yra sąlygojami alkoholio vartojimo ir dėl to negalėjimo kontroliuoti savo elgesio. Kaltinamasis niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje.
Todėl, kaltinamajam nustatytini tokie su paskirta laisvės apribojimo bausme susiję įpareigojimai bei draudimai: 1) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1 p.); 2) per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 4 d. 4 p.); 3) 1 vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholiniu gėrimus (BK 48 str. 5 d. 3 p.). Teismo vertinimu, būtent aptarti įpareigojimai ir draudimai geriausiai atitiks BK 41 str. numatytus ir bausmei keliamus tikslus.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 140 str., M. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-07-15 1 val. iki 2019-07-15 15.35 val. (1 para) (t. 1, b. l. 151, 156). Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., šis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
M. Š. paskirta kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 154); įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiųjų ir jų gyvenamųjų vietų, taip pat bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis (t. 2, b. l. 13–15) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
BK 48 str. 6 d. nustatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ir įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo asmeniui.
Iš nukentėjusiųjų V. K. ir N. S. parodymų matyti, kad M. Š., kuris gyvena toje pačioje gyvenvietėje kaip ir jos, dažnai būna neblaivus, lankosi šalia jų gyvenamųjų vietų. N. S. patvirtino, kad būdamas neblaivus kaltinamasis grasino su ja susidoroti, užmušti, o ir anksčiau jos atžvilgiu naudojo smurtą. V. K. patvirtino, kad kaltinamasis su N. S. anksčiau taipogi mušdavosi, būdamas girtas jis yra neprognozuojamas, buvo sumušęs bei prismaugęs jos sūnų. Liudytoja J. K. patvirtino, kad tarp M. Š. ir N. S. dažnai kyla konfliktai, kaltinamasis grąsinosi ją nužudyti, nukentėjusioji jo labai bijojo, vengė vaikščioti viena, jį pamačiusi slėpdavosi.
Be to, ir iš teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų elgesio buvo matyti, kad jos bijo kaltinamojo, jaučiasi nesaugiai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siekiant apsaugoti nukentėjusiąsias nuo neteisėto kaltinamojo poveikio, taip pat smurtinių veiksmų, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga skirti M. Š. BK 72¹ str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu prie:
1) nukentėjusiosios V. K. ir jos gyvenamosios vietos, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su V. K.;
2) nukentėjusiosios N. S. ir jos gyvenamosios vietos, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su N. S.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diskas su garso įrašais (prisegtas prie bylos galinio viršelio) – paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
M. Š. (M. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius:
1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., numatytą nusikaltimą (V. K. nežymus sveikatos sutrikdymas) ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., numatytą nusikaltimą (N. S. fizinio skausmo sukėlimas) ir skirti jam už tai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
M. Š. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. nuostatas, t. y. dalinio sudėjimo būdu, prie 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo, ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei tokius Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 3 p. numatytus įpareigojimus ir draudimus:
1) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti;
2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje;
3) 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholiniu gėrimus.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d., 72¹ str. paskirti M. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą visą laisvės apribojimo laikotarpį nesiartinti arčiau nei 50 metrų atstumu prie:
1) nukentėjusiosios V. K. ir jos gyvenamosios vietos, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su V. K.;
2) nukentėjusiosios N. S. ir jos gyvenamosios vietos, t. y. namo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su N. S.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d. nuostatomis, į M. Š. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-07-15 1 val. iki 2019-07-15 15.35 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiųjų ir jų gyvenamųjų vietų, taip pat bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiosiomis – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD diską su įrašais – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti M. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu;
5) vengiant atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.