Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01085-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.14.3;2.3.2.2;2.3.2.5;2.3.2.10;

3.1.3.3;3.1.7.3;3.2.4.4;3.2.4.11;3.3.1.1;3.3.1.20;

2016 m. kovo 1 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgitos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-22-672/2015, pagal J. G. ieškinį atsakovui D. P., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sfera“ dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, žemės sklypo kadastrinių matavimų, Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų panaikinimo ir žemės sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Matavimų sfera“ 2012-10-24 sudarytą (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. MS-12-195; 2) pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2012 m. UAB „Matavimų sfera“; 3) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012-12-20 sprendimą Nr. 26SK-(14.26.110)-652; 4) panaikinti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus UAB „Matavimų sfera“ atliktais kadastriniais matavimais; 5) nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklypų ribą pagal individualią veiklą vykdančio S. T. 2014-02-03 Suprojektuoto žemės sklypo Nr. 207-1 situacijos brėžinyje (M 1:500) raudona punktyrine linija atvaizduotą vietovėje nustatytą žemės sklypo Nr. 207-1 šiaurės vakarų ribą, tuo tikslu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos 1-ą posūkio tašką, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini) Y=(duomenys neskelbtini), perkeliant 1,19 m atstumu link 4-o posūkio taško, o 2-ą posūkio tašką, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini) Y=(duomenys neskelbtini), perkeliant 1,57 m atstumu link 3-io posūkio taško. Ieškovas paaiškino, kad nuo to momento, kai (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą įgijo jo senelė M. G., šis sklypas buvo stačiakampio formos, kaimyninio (duomenys neskelbtini) sklypo ribos nekirto (duomenys neskelbtini) sklype esančių pastatų, tarp jų ir abiejų sklypų ribos buvo pakankamo pločio praėjimas į (duomenys neskelbtini) sklypo gilumoje esantį sodą. Naujos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos nustatytos pažeidus procedūras, ribų paženklinimo ir parodymo metu neteisingai nurodžius faktines aplinkybes ir neįrašius į aktą reikšmingų duomenų apie dabar ieškovui priklausančių pastatų atsidūrimą kaimyniniame (duomenys neskelbtini) žemės sklype.

2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad 15 arų žemės sklypas jam buvo skirtas 1964-10-07. 2012-10-24 d. buvo atliktas sklypo geodezinis matavimas ir surašytas ribų paženklinimo parodymo aktas. Geodeziniais matavimais buvo nustatytos tikslios sklypo ribos ir plotas -1475 m². Ieškovo ūkinis pastatas nesiriboja su atsakovo sklypu, ribojasi tik avarinės būklės stoginė, kuri apie 1 m užstatyta ant atsakovo sklypo. Atliekant geodezinius matavimus, dalyvavo ieškovo motina D. G., kuri buvo supažindinta su ribomis ir su jomis sutiko. Be to, ieškovas aiškindamas ieškinio faktinį pagrindą, nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokius teisės aktus pažeidė atsakovas, nustatydamas jam priklausančio nuosavybės objekto būklę bei teisinę registraciją. Ieškinyje teigiama, kad tretieji asmenys netinkamai atliko savo pareigas matuodami atsakovui priklausantį žemės sklypą ir priėmė neteisėtus sprendimus, kurie prieštarauja teisės aktams, tačiau jis, atsakovas negali atsakyti už trečiųjų asmenų veiksmus. Ieškovas nenurodo jokio teisinio ieškinio pagrindo, t.y. teisinės normos, kurios pagrindu kelia savo reikalavimus. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas pats savaime nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Žemės sklypą iš valstybės atsakovas išpirko 1992 m. už vienkartines išmokas bei grynaisiais pinigais. 2013-02-22 Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 26 VĮ-(14.26.2.)-108 buvo nustatyta papildoma įmoka už parduodamą žemės sklypą, priimtas sprendimas parduoti žemės sklypą ir tą pačią dieną 2013-03-06 pasirašyta pirkimo pardavimo sutartis. Nuosavybės teisė įregistruota viešajame registre, pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti, išviešinta, todėl turinti įstatymo galią. Reikalavimas dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia nėra keliamas ieškinyje. Ieškinio tenkinimo atveju naujų sklypų ribų nustatymas nėra pagrindas keisti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2012-11-08 Akmenės skyriuje buvo gautas UAB „Matavimų sfera“ prašymas patikrinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. 2012-11-26 bylos grąžintos taisymui, nes sklypo riba buvo nesuderinta su kaimyninio sklypo savininkais. 2012-12-06 Akmenės skyriuje buvo gautas prašymas pakartotinai patikrinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą, sklypo riba pasirašytinai buvo suderinta su gretimo sklypo savininkais. Patikrinus, žemės sklypo plotas neviršijo leistinos (ribinės) ploto paklaidos ar leidžiamos santykinės ploto paklaidos. Nurodė, kad nėra pagrindo manyti, kad sklypo riba kerta statinį, tai matyti tik matininko S. T. pateiktame 2014-02-03 situacijos brėžinyje (M 1:500), kuris nėra nei patvirtintas, nei suderintas su institucijomis.

4. Trečiojo asmens UAB „Matavimų sfera“ atstovas T. T. paaiškino, kad atsakovas D. P. buvo užsakovas atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atvykę su matininku, apmatavo D. P. ir kaimynų žemės sklypus, bet ne viskas buvo aišku. Apmatavime dalyvavo ieškovo tėvai, nes buvo sklypų ribos nustatymo problema. Jie prašė G. pateikti senus žemės sklypo dokumentus, kur buvo žymėtos senos sklypo ribos. Buvo nustatyta, kad sklypo linijos ilgis atitinka. G. pasirašė žemės paženklinimo akte, jokių pretenzijų nereiškė. Matėsi, kad G. malkinė yra prie pat sklypo ribos. Buvo parengti D. P. žemės sklypo planai, teritorijų planavimo projektas, hidroprojekto planas. G. atlikti kadastrinius matavimus atsisakė, jie kaimyno G. žemės sklypo ploto nematavo. Pagal Registrų centro duomenis, kaimynams žemės sklypo ploto netrūko. Nacionalinė žemės tarnyba buvo nurodžiusi patikslinti D. P. žemės sklypo planą, nes ant paženklinimo akto nebuvo visų reikiamų parašų. Nebuvo pažymėta, kad D. P. žemėje yra svetimas statinys.

5. Trečiasis asmuo S. T. paaiškino, kad G. užsakė pas jį savo žemės sklypo matavimus. Jau iš seniai buvo nustatytos žemės sklypų ribos. D. P. žemės sklypo duomenys buvo pagal duomenis iš registrų centro. Apžiūrėjus abu sklypus, buvo nustatyta, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribos kertasi, jos buvo atribotos ne pagal seniau nustatytas ir nusistovėjusias sklypų ribas. Viena linija buvo pasislinkusi į ieškovo pusę apie 1 metrą. Preliminarūs ieškovo žemės sklypo matavimai buvo suderinti su ieškovo kaimynais, su atsakovu D. P. nebuvo derinta, jis nedalyvavo apmatavimuose ir niekur nesirašė. Jo sklypo apmatavimo kuoliukai neatitiko jo parengto plano apie 30 cm. Gyvenvietės nuotekų plane žemės sklypų ribos eina pagal pastatus, vadovaujantis Registrų centro duomenimis. Tačiau tai yra seni duomenys, projektai gali keistis, nes gali būti visokių trukdžių, palydovinė sistema gali neatitikti koordinačių sistemos, dėl ko ir gaunasi paklaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu UAB „Matavimų sfera“ 2012-10-24 sudarytą (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. MS-12-195. Pripažino negaliojančiais (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus 2012 m. UAB „Matavimų sfera“. Pripažino negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012-12-20 sprendimą Nr. 26SK-(14.26.110)-652. Panaikino nekilnojamojo turto kadastre įrašytus (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus UAB „Matavimų sfera“ atliktais kadastriniais matavimais. Nustatė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklypų ribą pagal individualią veiklą vykdančio S. T. 2014-02-03 Suprojektuoto žemės sklypo Nr. 207-1 situacijos brėžinyje (M 1:500) raudona punktyrine linija atvaizduotą vietovėje nustatytą žemės sklypo Nr. 207-1 šiaurės vakarų ribą, tuo tikslu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos 1-ą posūkio tašką, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini) Y=(duomenys neskelbtini), perkeliant 1,19 m atstumu link 4-o posūkio taško, o 2-ą posūkio tašką, kurio koordinatės X=(duomenys neskelbtini) Y=(duomenys neskelbtini), perkeliant 1,57 m atstumu link 3-io posūkio taško.

6.1 Teismas nustatė, kad AB „Šiaulių hidroprojektas“ 2002-12-24 parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, kuriame 0,1656 ha žemės sklypas suprojektuotas stačiakampio formos, jį ribojančių kraštinių ilgis nuo 1 iki 2 riboženklio yra 72,0 m, nuo 2 iki 3 riboženklio – 23,0 m, nuo 3 iki 4 riboženklio – 72,0 m ir nuo 4 iki 1 riboženklio – 23,0 m. Sklypo planas 2002-12-30 buvo suderintas su žemėtvarkininku seniūnijoje, 2003-06-11 su Akmenės rajono savivaldybės administracija (vyriausiuoju architektu), 2003-06-12 su Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriumi, o plane nurodytos sklypo ribos 2003-06-27 buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Būtent su tokiomis žemės sklypo ribomis, paženklintomis vietovėje pagal žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir nustatytu plotu sutiko tuometinė žemės sklypo naudotoja ir pirkėja M. G..

6.2. Faktinė naudojimosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiais žemės sklypais situacija visą laiką atitiko nurodytuose kartografiniuose dokumentuose nuo seno užfiksuotą padėtį, t.y. faktinė sklypų riba, kurią natūroje žymi tinklinė tvora, jos stulpai ir griova vandeniui nutekėti, yra būtent toje vietoje, kaip atvaizduota anksčiau nurodytuose kartografiniuose dokumentuose. (duomenys neskelbtini) sklype esantį viralinė ir daržinės stoginė yra nutolę nuo tinklinės tvoros atitinkamai apie 2 m ir 1 m, taigi pagal šiaurės vakarinę (duomenys neskelbtini) sklypo ribą patvoriu yra praėjimas į sodą, esantį sklypo gilumoje, už sandėlio, tvarto ir daržinės su stogine. Atlikusi gretimo (duomenys neskelbtini) sklypo, kadastrinius matavimus UAB „Matavimų sfera“ šio sklypo ribas nustatė tokiu būdu, kad 49,01 m ilgio pietrytinė šio sklypo riba yra paslinkta į pietryčius labiau, nei atvaizduota ankstesnėje pastraipoje minėtuose kartografiniuose dokumentuose. (duomenys neskelbtini) sklypo 49,01 m ilgio pietrytinė riba, brėžinyje atvaizduota raudona punktyrine linija, buvo paslinkta pietryčių kryptimi 1,19 m šiauriniame gale ir 1,57 m pietiniame gale iki naujos padėties, kuri brėžinyje atvaizduota žalia ištisine linija. Dėl to po kadastrinių matavimų naujai nustatyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų riba nebeatitinka ir nusistovėjusios faktinės sklypų ribos: sklypus skyrusi tinklinė tvora ir griova atsidūrė (duomenys neskelbtini) žemės sklype. Naujai nustatyta sklypų riba išilgai kerta daržinės stoginę (0,27 m ir 0,71 m), praeina prie pat viralinės šiaurės vakarinės sienos. Vietoje sklypus skyrusios tvoros ir griovos atsiradęs suartas ruožas siekia daržinės stoginę.

6.3. Teismas pažymėjo, kad UAB „Matavimų sfera“ 2012-10-24 sudarytame (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. MS-12-195 G. pasirašė ir nepareiškė prieštaravimų dėl naujų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų, nes šio akto devintame punkte buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems (ne šio sklypo) savininkams, nors faktiškai, pagal naujai nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, šiame sklype atsidūrė dalis (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui priklausančio ūkinio pastato ir tai turėjo būti nurodyta minėtame akte, bet to nebuvo padaryta.

6.4. Teismas pažymėjo, kad UAB „Matavimų sfera“ 2012-10-24 sudaryto (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. MS-12-195 trūkumai yra ne formalūs, o esminiai, nes paženklinto žemės sklypo parodymo metu G. nebuvo parodyti ir dėl klaidingai sudaryto akto netapo žinomi (duomenys neskelbtini) ir paženklintojo (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribų pasikeitimai. Teismas sprendė, kad oficialiuose rašytiniuose dokumentuose užfiksuota, kaip neteisėtai, t.y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui ar naudotojui faktiškai nedalyvaujant parodymo procedūroje, buvo tariamai suderintos (duomenys neskelbtini) ir paženklintojo (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribos. Formuojant naują žemės sklypą kadastrinių matavimų būdu, buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 ir 76.1.6 punktais, pagal kuriuos žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Šis reikalavimas buvo pažeistas nustatant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pietrytinę ribą, nes ji kerta ieškovui priklausantį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4I1m. Ši aplinkybė buvo nuslėpta 2012-10-24 sudarant minėtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą.

6.5. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos 1-ą posūkio tašką perkėlus šiaurės vakarų kryptimi 1,19 m atstumu link 4-o posūkio taško, o 2-ą posūkio tašką perkėlus šiaurės vakarų kryptimi 1,57 m atstumu link 3-io posūkio taško, t.y. perkėlus kadastriniais matavimais nustatytą (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pietrytinę ribą iki faktinės sklypų ribos, atvaizduotos 2014-02-03 Suprojektuoto žemės sklypo Nr. 207-1 situacijos brėžinyje (M 1:500), atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų tik 41 kv. m (27 kv. m – 68 kv. m). Ieškovo žemės sklypo plotas taip pat liktų leistinos paklaidos ribose mažesnis už nusipirktą iš valstybės. Ieškovo teisių gynimo būdas nustatant sklypų ribą yra proporcingas abiejų šalių atžvilgiu ir nekeičia atsakovų nuosavybės teisės turinio ir apimties, nes jų žemės sklypas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, po ribos nustatymo išliktų tokio ploto, kokio jį nusipirko iš valstybės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovo įsitikinimu teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti procesinio dokumento ir pradėti bylą nagrinėti iš esmės, nes ieškovas netinkamai nurodė proceso dalyvių procesinę padėtį, nes ne atsakovais, o trečiaisiais asmenimis įtraukė bendrovę, kurios paruoštus dokumentus prašė pripažinti negaliojančiais, bei valstybės instituciją kurios teisės aktą prašė naikinti. Nenurodė nei faktinio, nei teisinio ieškinio pagrindo D. P., kaip atsakovo, atžvilgiu, kad atsakovas yra pažeidęs ieškovo teises ar teisėtus interesus, suformulavo reikalavimą (ieškinio dalyką) ne atsakovui, tačiau tretiesiems asmenims. Tenkindamas ieškinį teismas neteisėtais pripažino trečiųjų asmenų, o ne atsakovo veiksmus ar sprendimus, o tai reiškia, kad iš esmės yra nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ( LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

7.2. Teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ir ieškininės senaties institutus reikalavimams, susijusiems su valstybės institucijų sprendimais. LR CPK 1.125 straipsnio 4 dalyje tokiems reikalavimams yra taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškininės senaties terminas, o LR ABTĮ 33 straipsnyje yra reglamentuotas vieno mėnesio ieškininės senaties terminas. Ieškovo atstovas išreiškė prašymą šį institutą taikyti ( LR CPK 1.126 straipsnio 2 dalis). Sprendime teismas šiuo klausimu visiškai nepasisakė, todėl šiuo aspektu teismo sprendimas liko nemotyvuotas (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

7.3. D. P. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), geodezinių matavimų metu ieškovas nebuvo gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Tuometiniai sklypo savininkai - jo tėvai, neginčijo matininkų veiksmų, neginčijo ir valdžios institucijos sprendimo, kurio pagrindu D. P. įgijo nuosavybės teisę į jam atribotą žemės sklypo plotą ir šią teisę įregistravo viešajame registre. Nei vienas iš 2012-10-24 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 145-12-195 pasirašiusių asmenų - D. G., A. G. ar Z. G., kaip M. G. įpėdiniai, nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl laikytina, kad jie nemanė esant pažeistas kokias nors jų teises.

7.4. Iš priimto teismo sprendimo dalies, kuria tarsi nustatomos sklypų ribos, matyti, kad teismas keičia ne sklypo ribas, tačiau nustato kitas posūkio taškų dislokacijas. Ar pakeitus tas vietas savininkams yra prijungiamos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys - iš teismo sprendimo nematyti. Taip pat neaišku ar, teismui nustačius kitus sklypo ploto matavimų taškus, pasikeičia D. P. žemės sklypo dydis, ar nepasikeičia. Todėl neaišku nei kaip įvykdytas teisingumas, nei ar jis įvykdytas tokiu būdu, kaip reglamentuoja LR CK 4.45 straipsnio nuostatos. Be to teismo sprendimo motyvacinė dalis rodo, kad teismas pagrindine priežastimi, kuria remdamasis tenkina ieškinį, laiko aplinkybę, kad pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypus ribojanti linija negali eiti per pastatus. Tačiau ši aplinkybė negali būti nei faktiniu, nei teisiniu ieškinio tenkinimo pagrindu, nes LR CK 4.45 straipsnis nenumato, jog dėl šios aplinkybės teismas pats gali nustatyti žemės sklypo ribas. Be to pirmos instancijos teismas konstatuoja, kad jam pakeitus sklypo ribas atsakovo D. P. žemės sklypo dydis sumažėja net 41 m 2, t.y. beveik puse aro. Tokia aplinkybė prieštarauja LR CK 4.45 straipsnio nuostatai, jog naujai suformuotas sklypas savo dydžiu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Teismas akivaizdžiai pažeidžia įstatymą ir atsakovo D. P. teisėtus interesus. Mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nepakankamai argumentavo savo išvadas ir tai sąlygojo nepagrįsto, todėl neteisėto sprendimo priėmimą.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad sprendimas turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. VĮ Registro centro duomenimis apeliantas 2013-03-06 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2-937 įsigijo iš valstybės 0,1475 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Įrašas viešajame registre galioja nuo 2013-03-13. Žemės sklypas suformuotas UAB „Matavimų sfera“ atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus.

8.2. Registruojant suformuotą žemės sklypą, VĮ Registrų centras suformuotą daiktą (žemės sklypą) atsisako įregistruoti ir priima sprendimą prašymo įregistruoti suformuotą daiktą netenkinti, jei pagal VĮ Registrų centro duomenų bazę, žemės sklypo riba kerta įregistruotą statinį. Šiuo atveju žemės sklypas su nustatytomis žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje buvo įregistruotas, nes jis nekirto VĮ Registrų centre esančių įregistruotų statinių. Teismas nevertino tokios aplinkybės, kad pagal VĮ Registrų centro duomenų bazę, ginčo statinys - stoginė, neturi unikalaus numerio, jis, kaip ir kiti kiemo statiniai t. y. šulinys, lauko tualetas, nėra koordinuoti, todėl turėjo būti vertinama jų padėtis remiantis inventorizacijų planais. Šiuo atveju yra akivaizdūs neatitikimai tarp 1997 m. (neaiškus mėnesis) 22 d. plane, stoginės matavimai - 6,10 plotis ir 3,20 ilgis (padėtis atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantį įregistruotą pastatą - viralinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne tokioje padėtyje) ir 2014-12-18 VĮ Registrų centro Telšių filialo statinių išdėstymo plano, kuriame stoginės 5,62 plotis ir 3,50 ilgis (o tai jau 20 cm daugiau nei buvo). Kaip matyti iš apelianto pateiktų foto nuotraukų, stoginė akivaizdžiai atitrūkusi nuo pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas J. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nenustatė ieškinio trūkumų nei dėl ieškinio pagrindo, nei dėl ieškinio dalyko, todėl nepasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį. Visų kitų formalių ieškinio trūkumų ar kitų netikslumų, neturinčių esminės įtakos proceso eigai, buvimas, nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, o gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Mano, kad teismas pagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir priėmė ieškinį.

9.2. A. D. P. yra besiribojančio žemės sklypo savininkas, tarp ieškovo ir atsakovo vyksta ginčas dėl sklypo ribų, nes žemės sklypų ribos buvo nustatytos netinkamai. Tačiau atsakovas į tai nekreipė dėmesio, tikėdamasis sau naudos pasirašė visus dokumentus, kad su tokiais matavimais sutinka. LR CPK 45 straipsnyje numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, turi teisę išaiškinti ieškovui jo teisę pakeisti netinkamą proceso šalį tinkama bei išaiškinti procesinius padarinius, jei ieškovas nesutiktų tai padaryti. Tačiau teismas nenustatė, kad ieškinys būtų pareikštas ne tam asmeniui ir nesiūlė pakeisti proceso šalies. Atsižvelgiant į tai, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų teisėms ir pareigoms, todėl Nacionalinė žemės tarnybos Akmenės skyrius, UAB „Matavimų sfera“ ir M. S. T. buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.

9.3. Apeliantas nekonkretizuoja kokio ieškinio senaties terminą prašo taikyti, nenurodo nuo kada jis turėtų būti skaičiuojamas. Šioje byloje atsakovas nei savo atsiliepime į ieškinį, nei parodymų davimo metu neprašė taikyti ieškinio senaties. Apie tai užsiminė atstovas tik baigiamųjų kalbų metu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo pareigos šio klausimo analizuoti savo sprendime.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo todėl, kad šalys nesutaria dėl joms nuosavybės teisėmis priklausančių ir greta vienas kito esančių sklypų ribų, dėl atliktų kadastrinių matavimų, valstybės institucijos priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovo senelė M. G. iki mirties nuosavybės teise valdė (duomenys neskelbtini), esantį namų valdos žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytą 0,1656 ha žemės sklypą, kuris buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus, ji įsigijo nuosavybėn pagal 2004-08-25 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-3474, sklypas buvo perduotas pagal 2004-08-25 Priėmimo-perdavimo aktą Nr. 430. Nė vieno pastato, buvusio ir tebesančio M. G. iš valstybės nusipirktame žemės sklype, sandorio sudarymo metu ir beveik dešimtmetį po jo nekirto kaimyninių žemės sklypų ribos. Šį žemės sklypą ieškovas įgijo nuosavybėn pagal 2013-11-04 dovanojimo sutartį Nr. 2-5803 iš M. G. įpėdinio. Pagal tą pačią dovanojimo sutartį ieškovui taip pat buvo perleistas nurodytame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, sandėlis, tvartas, daržinė, viralinė ir inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas, stoginė). (duomenys neskelbtini) esantis kaimyninis žemės sklypas buvo suformuotas 2012 m. pabaigoje atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruotas kaip naujai suformuotas daiktas, kurio įregistravimo pagrindas – 2012-11-06 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. MS-12-195 ir Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012-12-20 sprendimas Nr. 26SK-(14.26.110)-652.

12. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 straipsnyje. LR CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

13. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apelianto motyvo, kad jis negali būti laikytinas tinkamu atsakovu pareikštų reikalavimų atžvilgiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu, kas reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai, pavyzdžiui, ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal LR CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012). Kai nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, tokiu atveju teismas ieškovo prašymu gali patraukti juos dalyvauti byloje atsakovais (LR CPK 43 straipsnio 2 dalis), taigi ir šiuo atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas. Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tik tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (LR CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (LR CPK 45 straipsnis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2013). Konkrečiu atveju byloje prašoma pripažinti negaliojančiais administracinį aktą, atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei nustatyti ieškovui žemės sklypo ribas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į kasacinio teismo išaiškinimus, į aplinkybę, kad konkrečiu atveju ginčas iš esmės yra kilęs tarp privačių asmenų dėl žemės sklypų ribų nustatymo, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas yra netinkama šalis dėl pareikšto ieškinio. Tačiau atsižvelgiant į kitus ieškinio reikalavimus, pvz. reikalavimą pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012-12-20 sprendimą, teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus tai, kad yra prašomas panaikinti konkretus administracinio pobūdžio aktas, Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tikslinga įtraukti į bylos nagrinėjimą ne trečiuoju asmeniu, o atsakove. Dėl kitų reikalavimų pvz. pripažinimo negaliojančiu žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą, žemės sklypo kadastrinius matavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl procesinės padėties nėra vieninga, vienais atvejais šalis, kurios sprendimai ginčijami patraukiami atsakovais, kitais atvejais trečiaisiais asmenimis.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį, taip pat parengiamojo posėdžio metu nurodė aplinkybes dėl trečiųjų asmenų netinkamai nurodytos procesinės padėties, tačiau šis klausimas nebuvo išspręstas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas nenustatė, kad ieškinys būtų pareikštas ne tam asmeniui ir nesiūlė pakeisti proceso šalies. Atsakovas spręsdamas, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų teisėms ir pareigoms, Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyrių, UAB „Matavimų sfera“ ir M. S. T. įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis. Pažymėtina, kad dėl dalyvaujančio trečiuoju asmeniu asmens procesinės padėties kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014). Teismas ieškovui gali tik pasiūlyti spręsti klausimą dėl tinkamo atsakovo byloje, tačiau negali už ieškovą parinkti tinkamo atsakovo, ar įsakmiai nurodyti ieškovui, kas ieškinyje turi būti nurodytas atsakovu. Šalies netinkamumas yra konstatuojamas bylos nagrinėjimo metu teismui nustačius, kad asmuo nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį. Be to pagal LR CPK 45 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos šalies pakeitimą, tinkamo arba antrojo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti į ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme.

15. Teisėjų kolegija nors ir sutikdama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręstas klausimas dėl procese minėtų dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, vertina, kad nėra pagrindo spręsti, kad teismas iš esmės nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kad tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. ( LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaip minėta, pats ieškovas sprendžia, kaip turėtų būti apgintos jo pažeistos teisės, ir kas turėtų būti patraukti atsakovais, o teismas nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu. Atsižvelgiant į konkrečius apelianto argumentus, nėra pagrindo sutikti, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti procesinio dokumento - ieškinio ir pradėti bylą nagrinėti iš esmės, todėl, kad ieškovas netinkamai nurodė proceso dalyvių procesinę padėtį, kad ne atsakovais, o trečiaisiais asmenimis įtraukė bendrovę, kurios paruoštus dokumentus prašė pripažinti negaliojančiais, bei valstybės instituciją, kurios teisės aktą prašė naikinti. Apeliaciniam teismui nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus bei pažeidė LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktų reikalavimus.

16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu formuojant naują žemės sklypą kadastrinių matavimų būdu, buvo privaloma vadovautis Nuostatų 20 ir 76.1.6 punktais, pagal kuriuos žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Šis reikalavimas buvo pažeistas nustatant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pietrytinę ribą, nes ji kerta ieškovui priklausantį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4I1m. Ši aplinkybė buvo nuslėpta 2012-10-24 sudarant (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. MS-12-195. Kadangi minėta aplinkybė buvo nuslėpta, nebuvo nurodyta, jog po paženklinimo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose atsidūrė (duomenys neskelbtini) sklypo savininko ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1m, dalis, akte pasirašę G. net ne patys suklydo, o buvo suklaidinti. Iš jų buvo atimta galimybė nurodyti pastabas, nesutikti su nustatyta riba ir atsisakyti pasirašyti aktą. Teismo vertinimu konkrečias aplinkybes ieškovas sužinojo po to, kai pagal 2013-11-04 dovanojimo sutartį Nr. 2-5803 priėmęs dovanojamą žemės sklypą su jame esančiais statiniais 2014 m. pradžioje užsakė parengti nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą individualia veiklą vykdančiam S. T..

17. Apeliantas nurodo, kad geodezinių matavimų metu ieškovas nebuvo gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Tuometiniai sklypo savininkai - jo tėvai, neginčijo matininkų veiksmų, neginčijo ir valdžios institucijos sprendimo, kurio pagrindu D. P. įgijo nuosavybės teisę į jam atribotą žemės sklypo plotą ir šią teisę įregistravo viešajame registre. Nei vienas iš 2012-10-24 dienos žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 145-12-195 pasirašiusių asmenų - D. G., A. G. ar Z. G., kaip M. G. įpėdiniai, nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl apelianto vertinimu laikytina, kad jie nemanė esant pažeistas kokias nors jų teises. Be to teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ir ieškininės senaties institutus reikalavimams, susijusiems su valstybės institucijų sprendimais, tačiau dėl to visiškai nepasisakė.

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014).

19. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti, ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolimesnių šalių ginčų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015).

20. Ieškovas nurodo, kad konkrečios aplinkybės iš esmės dėl (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akto Nr. MS-12-195, dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, atliktų 2012 m. UAB „Matavimų sfera“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012-12-20 sprendimo Nr. 26SK-(14.26.110)-652 jam paaiškėjo po to, kai pagal 2013-11-04 dovanojimo sutartį Nr. 2-5803 priėmęs dovanojamą žemės sklypą su jame esančiais statiniais 2014 m. užsakė parengti nekilnojamojo daikto – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą. Kaip minėta geodezinių matavimų metu, gretimo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai ieškovo tėvai, neginčijo matininkų veiksmų, neginčijo ir valdžios institucijos sprendimo, kurio pagrindu D. P. įgijo nuosavybės teisę į jam atribotą žemės sklypo plotą ir šią teisę įregistravo viešajame registre. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad vertinant, ar ieškovas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią. Sutiktina su apeliantu, kad teismas sprendime šiuo klausimu visiškai nepasisakė, todėl šiuo aspektu teismo sprendimas liko nemotyvuotas (LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė, ar ieškovas dėl konkrečių reikalavimų nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, nes šio klausimo išsprendimas turi reikšmės procesinei bylos baigčiai.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad LR CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje yra įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).

22. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Šis aktas sudaromas pagal Nuostatų 32.1 punkto reikalavimus. Nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (kuriais pagal Nuostatų 32.1.1 punktą yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Pagal Nuostatų 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, kurios privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (LR CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip besiribojančio žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu, taip pat patvirtinama aplinkybė apie savo ar įgalioto asmens dalyvavimą paženklinant žemės sklypą, kuriam nustatomi kadastro duomenys. Ieškovas, reikalaudamas nustatyti žemės sklypo ribas pagal jo nurodomą variantą, privalo įrodyti reikalavimo pagrįstumą, taip pat įrodyti aplinkybes dėl sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ydingumo, pagrįsti bei įrodyti aplinkybes, patvirtinančias pasirašiusiųjų akte asmenų suklydimą, ar suklaidinimą pasirašant atsakovo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (LR CPK 178 straipsnis).

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2012-11-15, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas nebuvo suderintas su (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininku ar naudotoju. Aktas buvo sudarytas 2012-10-24 G. nedalyvaujant, o jų pasirašytas atgaline data jau po tikrinimo, t.y. laikotarpyje nuo 2012-11-15 iki 2012-12-07, kai buvo surašytas pakartotinis 2012-12-07 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 26KAM-112833 be pastabų. Teismas sprendė, kad neteisėtai, t.y. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkui ar naudotojui faktiškai nedalyvaujant parodymo procedūroje, buvo tariamai suderintos (duomenys neskelbtini) ir paženklintojo (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribos. Be to formuojant naują žemės sklypą kadastrinių matavimų būdu, buvo privaloma vadovautis Nuostatų 20 ir 76.1.6 punktais, pagal kuriuos žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Teismas sprendė, kad šis reikalavimas buvo pažeistas nustatant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo pietrytinę ribą, nes ji kerta ieškovui priklausantį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4I1m. Ši aplinkybė buvo nuslėpta 2012-10-24 sudarant (duomenys neskelbtini), esančio 0,1475 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. MS-12-195. Apeliacinis teismas pažymi, kad asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą. Teismas konkrečias išvadas gali padaryti tik ištyręs ir įvertinęs visumą įrodymų.

24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žemės sklypo savininkas, kilus ginčui dėl ribos su greta esančiu žemės sklypu, turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, o sprendžiant tokį ginčą, gali būti keičiamos sklypų ribos, konfigūracija, tačiau nė vienas tokiu būdu performuotas sklypas plotu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo (LR CK 4.45 straipsnis) (Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009). Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimi žemės sklypai gali dengti vienas kitą, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybės teisę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį; tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009 , nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis LR CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą. Kurio nors iš įstatyme įtvirtintų kriterijų visiškas nepaisymas reikštų netinkamą materialiosios teisės normos taikymą. Galimybė pakeisti žemės sklypų konfigūraciją reiškia, kad gali būti pakeistos sklypų formos (figūros), pavyzdžiui, iš keturkampio formos į šešiakampio arba kitokio daugiakampio formą. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnio 1 dalis), todėl jų teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia. Teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita.( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010, nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

26. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nurodė faktines aplinkybes dėl žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto netinkamo suderinimo, netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2012-12-20 sprendimo bei nekilnojamojo turto kadastre įrašytų (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų, nustatytų UAB „Matavimų sfera“ atliktų kadastrinių matavimo pagrindu panaikinimo. Teismas spręsdamas dėl ieškovo prašymo nustatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklypų ribą pagal individualią veiklą vykdančio S. T. 2014-02-03 Suprojektuoto žemės sklypo Nr. 207-1 situacijos brėžinį, ir iš esmės tenkindamas prašymą, padarė išvadą, kad esant pagrindo tenkinti ieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, atsakovų žemės sklypo plotas sumažėtų tik 41 kv. m (27 kv. m – 68 kv. m). Ieškovo žemės sklypo plotas taip pat liktų leistinos paklaidos ribose mažesnis už nusipirktą iš valstybės. Taisyklių 23 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, todėl ieškovo teisių gynimo būdas nustatant sklypų ribą taip, kaip aprašyta, yra proporcingas abiejų šalių atžvilgiu ir nekeičia atsakovų nuosavybės teisės turinio ir apimties, nes jų žemės sklypas, atsižvelgiant į leistiną paklaidą, po ribos nustatymo išliktų tokio ploto, kokio jį nusipirko iš valstybės.

26. Apeliantas skunde nurodo, kad iš teismo sprendimo neaišku ar teismui nustačius kitus sklypo ploto matavimų taškus, pasikeičia D. P. žemės sklypo dydis, ar nepasikeičia. Teismas konstatuoja, kad jam pakeitus sklypo ribas atsakovo D. P. žemės sklypo dydis sumažėja net 41 m ², t.y. beveik puse aro. Tačiau tai prieštarauja LR CK 4.45 straipsnio nuostatai, jog naujai suformuotas sklypas savo dydžiu negali skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Apeliantas mano, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nepakankamai argumentavo savo išvadas ir tai sąlygojo nepagrįsto, todėl neteisėto sprendimo priėmimą. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vertinimu konkrečiu atveju žemės sklypas su nustatytomis žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje buvo įregistruotas, nes jis nekirto VĮ Registrų centre esančių įregistruotų statinių. Trečiojo asmens manymu teismas neįvertino, kad pagal VĮ Registrų centro duomenų bazę, ginčo statinys - stoginė, neturi unikalaus numerio, jis, kaip ir kiti kiemo statiniai t. y. šulinys, lauko tualetas, nėra koordinuoti, todėl turėjo būti vertinama jų padėtis remiantis inventorizacijų planais. Nurodoma, kad yra akivaizdūs neatitikimai tarp 1997 m. (neaiškus mėnesis) 22 d. plane, stoginės matavimai - 6,10 plotis ir 3,20 ilgis (padėtis atsižvelgiant į VĮ Registrų centro duomenų bazėje esantį įregistruotą pastatą - viralinę unikalus Nr. 3295-8011-8056 yra ne tokioje padėtyje) ir 2014-12-18 VĮ Registrų centro Telšių filialo statinių išdėstymo plano, kuriame stoginės 5,62 plotis ir 3,50 ilgis (o tai jau 20 cm daugiau nei buvo), stoginė akivaizdžiai atitrūkusi nuo pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš esmės apeliacinis teismas neturi pagrindo su nurodytais argumentais nesutikti.

26. Kasacinis teismas išaiškino, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kadastriniams matavimams naudojama ši medžiaga: išrašas iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį (14.1 punktas); nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio fragmentai (14.2 punktas); žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos (14.3 punktas); detaliųjų planų M 1:500, M 1:1000 ir M 1:2000 kopijos (14.4 punktas); žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.6 punktas); žemės sklypų planų kopijos; ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai (14.7 punktas); valstybinio ar vietinio geodezinio pagrindo punktų koordinatės, krokiai (14.8 punktas); gretimų sklypų ribų posūkio taškų koordinačių, nustatytų geodeziniais prietaisais, katalogai (išrašai) ar šių sklypų planų kopijos (14.9 punktas); statinio projektas (14.10 punktas); statybos leidimas (14.11 punktas); nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (14.12 punktas). Taigi, vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių kadastriniams matavimams atlikti yra duomenys iš centrinio duomenų banko apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015). Pažymėtina, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą. To paties įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522. Sprendžiant dėl ribų nustatymo privaloma vadovautis konkrečiais norminiais aktais, nustatyti ar sklypo naujai atlikti kadastriniai matavimai atlikti vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir kitomis. Kaip minėta Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre. Nesilaikant nurodytų taisyklių, gretimų sklypų savininkų teisės ir interesai yra pažeidžiami, ypač tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sklypų ribų. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vertinimu konkrečiu atveju žemės sklypas su nustatytomis žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje buvo įregistruotas, nes jis nekirto VĮ Registrų centre esančių įregistruotų statinių. O pagal atsakovo pateiktus kadastrinius matavimus, nėra pagrindo manyti, kad skypo riba kerta statinį. Be to kaip pažymėjo trečiasis asmuo matininko S. T. 2014-02-03 pateiktas brėžinys ( M1:500) nėra nei patvirtintas nei suderintas su institucijomis ir kita.

27. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Konkrečiu atveju yra pagrindo spręsti, kad teismas nesilaikė įrodinėjimo taisyklių ir padarė išvadas neįvertinęs ne tik kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės, bet ir jų visumos. Apeliacinio teismo vertinimu atsižvelgus į byloje teismo nurodytas faktines aplinkybes, teismo argumentus, iš esmės yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas konkrečias išvadas padarė ir ginčą iš esmės išsprendė nenustatęs LR CK 4.45 straipsnio 1 dalies materialiosios teisės normų taikymui reikšmingų aplinkybių, neištyręs ir neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, neatsižvelgęs į visus minėtos teisės normos nustatytus jos taikymo kriterijus, o tai suteikia pagrindo konstatuoti netinkamą nurodytos materialiosios teisės normos taikymą. Teisėjų kolegija įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, sprendžia, kad teismas pateiktus duomenis vertino formaliai ir neobjektyviai, iš esmės atkartodamas ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškindamas esminių teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, be to teismas priimdamas konkretų sprendimą neužkirto kelio ginčams tarp šalių ateityje kilti, nes apeliacinio teismo vertinimu, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir iš esmės neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo. Teisėjų kolegija, turi pagrindo išvadai, kad teismas nenustatydamas konkrečių faktinių aplinkybių bei neatlikdamas byloje pateiktų įrodymų išsamios analizės neatskleidė bylos esmės. Esant ginčui tarp žemės sklypų savininkų dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Ją įgyvendinant būtina atsižvelgti į įstatyme (LR CK 4.45 straipsnio 1 dalis) įtvirtintų kriterijų, kurie visi yra reikšmingi, visetą.

28. LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

29. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

30. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, tretiesiems asmenims.