Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 75 parų areštu;

- pagal BK 243 straipsnį – 27 parų areštu.

Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 75 parų arešto bausmė.

Remiantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. konfiskuota 3 207 EUR, kaip konfiskuotino turto, automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

2. V. J. nuteistas ir už tai, kad pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą du metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės ir 2019 m. gegužės 26 d. apie 22.19 val., reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais V. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. J. ir jo gynėjo advokato J. Bogdanovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, bylos medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nuosprendis neteisėtas ir naikintinas, nes yra priimtas neužtikrinus asmens teisės į tinkamą teisinį procesą ir nešališką teismą.

6. Vienu iš pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad nuteistasis neginčijo jo atžvilgiu byloje priimto teismo baudžiamojo įsakymo, kad jis teprašė leisti atlikti jam paskirtą arešto bausmę savaitgaliais. Šių klausimų kontekste teismas pabrėžia kelias, bylai ypatingai aktualias baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas:

6.1. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio („Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme“) nuostatas „Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.“ (BPK 422 straipsnio 1 dalis); „Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.“ (BPK 422 straipsnio 2 dalis);

6.2. Nuteistojo V. J. veikos padarymo metu galiojusi BK 49 straipsnio 5 dalies redakcija (galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.) numatė: „Jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.“;

6.3. Atitinkamai tuo metu galiojusios BPK 354 straipsnio „Nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymas“ nuostatos numatė, kad:“ 1. Nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas. 2. Teismas arešto atlikimo tvarką gali keisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnyje numatytais atvejais. 3. Arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.“;

6.4. BPK 362 straipsnio nuostatos reglamentuoja „Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką“ ir leidžia spręsti įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu (teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymų) neišspręstus klausimus, taip pat leidžia priimti sprendimus ir dėl išspręstų klausimų, jei tuo nekeičiama baigiamojo akto esmė.

7. Nagrinėjamo skundo argumentų dėl neteisingo nuteistojo prašymo vertinimo, kaip reikalavimo surengti bylos nagrinėjimą teisme, pastebėtina, kad nuteistojo 2019 m. birželio 28 d. prašymas, kuriame nebuvo tiesiogiai išreikšto prašymo ar reikalavimo „surengti bylos nagrinėjimą teisme“ buvo išspręstas teismo rezoliucija, t. y. ne teismo posėdyje, o 2019 m. liepos 9 d. teisiamojo posėdžio protokole ir jo dalyje, kurioje atsispindi informacija apie tai, kaip buvo sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo prašymo tik labai trumpai nurodyta: “<...>

Prašymai.

Kaltinamasis V. J.

– palaikau savo prašymą, noriu atlikti bausmę savaitgaliais, arba prašau paskirti viešuosius darbus.

Pradedamas įrodymų tyrimas.

8. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto teisiamojo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad toks teisiamojo posėdžio protokolo turinys neatitinka tikrovės ir iškreipia pagrindinę informaciją apie nuteistojo tikrąją valią dėl esminę reikšmę šioje byloje turėjusio ir baudžiamojo įsakymo peržiūrą bei nuteistojo teisinės padėties pabloginimą lėmusio prašymo.

9. Teisiamojo posėdžio metu V. J. atsakydamas į teisėjos klausimą dėl prašymų nurodė: „pateikiau prašymą, kad man leistų išeiginėm dienom atbūt paras“ (2019 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 15 sek. iki 3 min. 19 sek.). Pabrėžtina, kad pastarasis nieko neužsiminė apie viešuosius darbus. Visgi teisėja į tokį kaltinamojo teiginį atsakė: „tai čia ta proga yra surengiamas bylos nagrinėjimas... čia gal nelabai tikslus jūsų tas dokumentas buvo. Bet jis tiesiog teismo traktuojamas, kad.... kaip prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kitaip tariant, peržiūrėti bausmę“ (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 20 sek. iki 3 min. 40 sek.). Po to, kaltinamajam atsakius, kad iš esmės šį prašymą jis palaiko, teisėja kaltinamojo klausia: „Tai jūsų tas prašymas toks: arba ne savaitgaliais, arba viešuosius darbus?“ (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 43 sek. iki 3 min. 48 sek.). Į šį klausimą kaltinamasis atsakė: „Taip. Nu, šiaip savaitgaliais, jeigu galima būtų, nes dirbu ir sūnų turiu mažametį“ (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 49 sek. iki 3 min. 56 sek.). Atitinkamai reaguodama į šiuos V. J. žodžius teisėja uždavė jam klausimą: „a, tai yra, tai yra, jums buvo paskirta ne savaitgaliais, o jūs norit savaitgaliais?“ (teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 3 min. 56 sek. iki 4 min. 1 sek.), ką kaltinamasis patvirtino. Galiausiai ir baigiamosios kalbos metu V. J. nurodė „prašau skirti areštą ir leisti atlikti jį išeiginėmis, nenoriu, kad iš darbo atleistų“ (b. l. 115), t. y. neužsimindamas apie jokius viešuosius darbus.

10. Nagrinėjamoje situacijoje, teismas suprato, kad nuteistasis siekia atlikti arešto bausmę savaitgaliais (tai matyti iš bylą nagrinėjusios teisėjos žodžių „a, tai yra, tai yra, jums buvo paskirta ne savaitgaliais, o jūs norit savaitgaliais?“). Remiantis EŽTT praktika, teismas turi garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas asmens teises, o ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr.47287/99, § 80).

11. Atsižvelgiant į tai, teismas aptariamoje situacijoje turėjo išaiškinti V. J. šio sprendimo 6 pastraipoje jau minėtas teisės normas ir turinį bei išsiaiškinti tikrąją nuteistojo valią, t. y. išsiaiškinti, ar, turint omenyje visas minėtas nuostatas, jis prašo surengti bylos nagrinėjimą iš naujo, po ko kaltinamojo teisinė padėtis gali ir pasunkėti, ar visgi jo prašymas reiškia norą pakeisti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą arešto tvarką ir leisti arešto bausmę atilikti savaitgaliais, kas reiškia, kad baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs, o arešto bausmės atlikimo tvarka turi būti peržiūrima BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

12. Jau aptartos aplinkybės, turint omenyje ir minėtas BK nuostatas dėl galimybės arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, taip pat nuteistojo ir jo gynėjo paaiškinimus apeliacinio proceso metu, jog minėtą prašymą V. J. surašė po pokalbio su teismo darbuotoja, kai atvykęs į teismą gavo baudžiamąjį įsakymą ir paklausė ar galėtų atlikti arešto bausmę savaitgaliais, vertinant ir kitas aplinkybes bei proceso pirmosios instancijos teisme visumą, apygardos teismui sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti teismo šališkumą objektyviąja prasme.

13. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Objektyvusis nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-468/2014).

14. Atitinkamai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

15. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).

16. Minėtos tarptautinės ir nacionalinės teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija pastebi, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme tetruko 45 minutes (teisiamasis posėdis pradėtas 2019 m. liepos 9 d. 13⁰⁰ val., baigtas 13⁴⁵ val., o 8 lapų teismo nuosprendis paskelbtas sekančią dieną 8³⁰ val.), o teisiamojo posėdžio garso įraše atsispindinti bylos nagrinėjimo eiga, iškreipia V. J. poziciją teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisiamojo posėdžio garso įrašas rodo, kad byloje po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo ir V. J. prašymo pateikimo tinkamo teisinio proceso apskritai nebuvo. Teismas, surengęs bylos nagrinėjimą po baudžiamojo įsakymo priėmimo, turėjo poziciją nagrinėti bylą iš naujo ir ją išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (apie tai teismas informavo proceso dalyvius pačioje posėdžio pradžioje (teisiamojo posėdžio garso įrašo 41-43 sekundės)). Be to, teisiamajame posėdyje teismas neišklausė ir neišgirdo tikrosios nuteistojo V. J. valios ir 2019 m. birželio 28 d. teismui pateikto jo prašymo esmės, o V. J. bandant ją išsakyti, beje, nesant gynėjo, teismas pertraukė V. J. ir konstatavo, kad prašymas turi būti nagrinėjamas teisiamajame posėdyje, deramai nepaaiškinant, kodėl teismas jo prašymą vertina kaip reikalavimą surengti bylos nagrinėjimą teisme, t. y. kaip reikalavimą iš naujo išnagrinėti bylą, po ko kaltinamojo teisinė padėtis gali ir pasunkėti, bei suklaidino gynėjo neturintį V. J., kad teismas nagrinės jo prašymą atlikti arešto bausmę savaitgaliais, nutylėdamas BPK 354 nuostatas, leidusias pakeisti arešto atlikimo tvarką BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, nenagrinėjant bylos iš naujo ir nesunkinant nuteistojo padėties.

17. Dėl visa to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo baudžiamojo įsakymo teisinę galią panaikinęs ir teismo nuosprendį nagrinėjamoje byloje priėmęs teismas nesistengė įsigilinti į V. J. prašymo esmę, nutylėjo ir iškraipė nuteistojo prašymo teismo posėdyje esmę bei dėl visa to priėmė teismo nuosprendį, kuriuo pasunkino nuteistojo padėtį labiau, nei to buvo prašoma ir labiau, nei tai galėtų būti padaryta, jei teismas minėtą prašymą būtų nagrinėjęs BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas negali manipuliuoti teise ir nepaisydamas faktinės situacijos pasirinkti tą teisinę procedūrą, kuri atitinka teismo poziciją, juolab, kai tai turi esminę reikšmę asmens teisinei padėčiai. Tokių reikalavimų nesilaikymas objektyvaus proceso stebėtojo akimis neleidžia konstatuoti, kad teismas buvo nešališkas ir sudarė pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

18. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti teismo nuosprendžio panaikinimo pagrindai, taip pat ir teismo šališkumas, yra esminis baudžiamojo proceso teisės pažeidimas, kuris priešingai nei kiti esminiai proceso teisės pažeidimai, sukeliantys BPK 329 straipsnio 4 punkte numatytus teisinius padarinius, gali būti taisomas tik teismo nuosprendžio panaikinimu ir bylos perdavimu į pirmesnę proceso stadiją. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje situacijoje, perdavus bylą nagrinėti iš naujo, teismas, atsižvelgdamas į šiame sprendime ir jo 11 pastraipoje nurodytus aspektus, privalo išsiaiškinti tikrąją nuteistojo V. J. valią dėl 2019 m. birželio 28 d. prašymo, ir išspręsti klausimą, ar pradėtas procesas pagal 2019 m. birželio 28 d. prašyme esančią teisėjos rezoliuciją, turi būti tęsiamas rengiant bylos nagrinėjimą, ar toks procesas turi būti nutrauktas sprendžiant pateiktą prašymą BPK 362 straipsnio tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui.