Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005-05-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 2 d., 178 str. 2 d.;

2) 2005-06-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d.;

3) 2009-01-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

4) 2009-03-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-05 nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) 2009-05-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 30 parų arešto bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-08-05 nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-26 ir 2009-05-28 nuosprendžiais skirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) 2011-04-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 45 parų arešto bausme.

7) 2011-09-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2011-04-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams;

8) 2011-11-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

9) 2011-12-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-20 ir 2011-12-07 nuosprendžiais skirtos bausmės ir nustatyta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams;

10) 2012-01-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. ir paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., V. J. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartimi nuteistajam V. J. 2012-01-20 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011-12-07 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2015-04-14 nutartimi V. J. išteisintas dėl veikos pagal BK 178 str. 4 d., dėl kurios buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžiu, nesant jo veiksmuose baudžiamojo nusižengimo sudėties; 2012-01-20 nuosprendžio dalis dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-09-23 nuosprendžiu paskirta bausme panaikinta;

11) 2012-10-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 2 d. –2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-13 nutartimi ir paskirta galutinė 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 22 str., 1 d. ir 178 str. 2 d. - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2011-11-11 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams su 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda;

13) 2012-12-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

14) 2013-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2012-10-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2012-12-20 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu bei paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

15) 2015-06-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. - 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 563 str. 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2013-04-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme bei nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams. Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2018-03-30, atlikus bausmę;

16) 2019-03-01 Utenos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281str. 7d. - 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 835 eurai. Iš įkalinimo vietos paleistas 2019-05-22, atlikus arešto bausmę.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2019 m. gegužės 26 d. apie 22.19 val., Vilniuje, reguliuojamoje Dariaus ir Girėno-Prūsų g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „HONDA Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat V. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, pagal Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 1 d. baudžiamąjį įsakymą privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, tyčia nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, tai yra 2019 m. gegužės 26 d., apie 22.19 val., Vilniuje, reguliuojamoje Dariaus ir Girėno-Prūsų g. sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. J. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad psichinėm ligom nesirgo ir neserga, į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. jo sugyventinės J. Š. automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo kieme. Automobilis Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra J. Š. nuosavybė, nes ji už šį automobilį iki šiol moka iš savo lėšų lizingo įmokas. Automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) raktai buvo namuose, nes jis turėjo išvalyti ir sutvarkyti automobilį. Sutvarkęs automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis dar nutarė jį nuvaryti į Grigiškes remontui. Kadangi jo pažįstamas negalėjo jo nuvežti, todėl jis pats sėdo už automobilio Honda Civic vairo ir nuvažiavo į Grigiškes. Palaukė Grigiškėse kol sutvarkys automobilį ir tuomet vėl, vairuodamas šį automobilį, važiavo iš Grigiškių į namus. Važiuodamas Grigiškėse sutiko pažįstamus, kurie gėrė alų ir jie jam pasiūlė kartu išgerti. Jis sutiko išgerti alaus. Jis pradėjo gerti alų apie 21 val. ir išgėrė dvi skardines 0,5 l talpos alaus. Išgėręs alų, jis vėl sėdo už automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas šį automobilį, važiavo iš Grigiškių į namus. Išgėręs alaus sėdo už automobilio vairo, nes turėjo automobilį parvaryti atgal į kiemą prie namų. Vairuodamas automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis privažiavo reguliuojamą Dariaus ir Girėno-Prūsų gatvių sankryžą, per kurią turėjo važiuoti Dariaus ir Girėno gatve tiesiai, Naujininkų link, bet jam važiuojant per šią sankryžą, jo vairuojamas automobilis Honda Civic susidūrė su per sankryžą važiavusiu automobiliu Chrysler. Jis automobilyje važiavo vienas ir po susidūrimo sustojus jo vairuotam automobiliui Honda, jis iš jo išlipo ir nuskubėjo prie automobilio Chrysler vairuotojo. Jam buvo šokas po eismo įvykio, todėl ką jis kalbėjo tiksliai neprisimena ir nurodyti negali. Bet žino, kad iš karto po eismo įvykio pro juos pravažinėjo tarnybinis policijos automobilis, kuris, pamatęs jog įvykęs eismo įvykis, apsisuko ir sustojo prie jų. Ką jis kalbėjo su pareigūnu, neprisimena. Netrukus atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas ir pareigūnai du kartus patikrinę jo blaivumą alkotesteriu jam nustatė abu kartus 1,75 promilių girtumą. Po to jis buvo išvežtas į policijos įstaigą. Pareigūnai įformino eismo įvykį ir dėl eismo įvykio yra atliekamas kitas tyrimas. Už vairavimą esant neblaiviam jis jau teistas 2019 m. kovo 1 d. ir jam teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Jis tai žinojo, bet vis tiek 2019 m. gegužės 26 d. sėdo už automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir juo važiavo. Dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažįsta pilnai ir labai gailisi (b. l. 67-69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d. apie 13.00 val. išėjo iš savo namų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išeinant iš namų žinojo, kad jos draugas V. J. tvarko jos automobilį „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį ji nusipirko 2019 m. gegužės 25 d. per lizingo bendrovę. Pirko savo vardu, už savo lėšas ir savo naudojimui, nes jai yra dažnai reikalingas automobilis. Išėjusi iš savo namų vyko į darbą į PC „Panorama“, esantį Vilniuje, Saltoniškių g. 9. Tą pačią dieną baigus darbą 22.00 val. ir su taksi automobiliu važiuojant į namus, maždaug apie 22.20 val. jai paskambino draugas V. J. ir pasakė „Jolita, padariau avariją, mašiną suvariau galan“. Sužinojusi tokią žinią ji iš karto taksi vairuotojui pasakė, kad ją vežtų į Dariaus ir Girėno g. ir Prūsų gatvių sankryžą, Vilniuje. Jai atvykus į įvykio vietą, V. J. sėdėjo policijos automobilyje, pareigūnai neleido jai kalbėtis su V. J.. Ji žinojo, kad V. J. neturėjo teisių, tačiau nei karto jis jos automobiliu nesinaudojo, ji pasitikėdavo juo. Tuo labiau, jai išeinant į darbą, jis tvarkė automobilį (siurbė ir valė dulkes), tad ji galvojo, kad sutvarkys ir raktelius paliks namuose (b. l. 19-21).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. 2019 m. gegužės 26 d. dirbant pagal nustatytą grafiką ir pagal savo ikiteisminio tyrimo medžiagą važiuojant pas nukentėjusiąją, apie 22.20 val. vairuojant tarnybinį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dariaus ir Girėno-Prūsų gatvių sankryžoje pamatė eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Chevrolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Abu šie automobiliai buvo smarkiai apgadinti, ant kelio važiuojamos dalies buvo išsibarsčiusios šukės, detalių nuolaužos, išbėgę tepalai. Automobilis Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvažiavęs nuo kelio važiuojamos dalies, o automobilis Chevrolet, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo sankryžoje. Ties automobiliu Chevrolet stovėjo du vyriškiai, kaip suprato, eismo įvykyje dalyvavusių minėtų automobilių vairuotojai, kurie bendravo tarpusavyje. Kadangi įvykio vietoje dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai, todėl jis sustabdė tarnybinį automobilį ir vyriškių pasiteiravo, ar jiems reikalinga kokia pagalba, ar jie pranešė apie eismo įvykį. Automobilio Chevrolet vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, tai L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad jis nenukentėjo. O apie klausimą, ar jie pranešė apie eismo įvykį, jis atsakyti nespėjo, nes automobilio Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta -tai V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., atsakė, jog Honda automobilis priklauso jam, jis jį vairavo, o policijos pagalbos jiems nereikia, nes jie patys viską išsiaiškins. Vairuotojas V. J. buvo labai sutrikęs, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl įtardamas, jog vairuotojas V. J. gali būti neblaivus, jis liko įvykio vietoje patikslinti įvykio aplinkybių. Radijo ryšiu informavo apie įvykį Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją, tačiau budėtojas jam nurodė jog toks įvykis nėra užregistruotas. Taip pat paprašė į įvykio vietą atsiųsti patrulių ekipažą, kadangi jis, dirbdamas pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, važiavo vienas. Išlipęs iš tarnybinio automobilio VW Transporter, priėjo prie abiejų vairuotojų. Vairuotojas V. J. pamatęs, jog jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir eina link jų, pradėjo įnirtingai kažkam skambinti mobiliuoju telefonu ir trauktis nuo jo tolyn. Vairuotojas L. M. paaiškino, jog jis, vairuodamas automobilį Chrysler, važiavo Prūsų gatve ir į sankryžą įvažiavo jo atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui. Tuo metu į sankryžą nuo Švitrigailos gatvės dideliu greičiu įvažiavo automobilis Honda, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Taip pat prie jo priėjo įvykio liudytojos Oksana ir Miglė, kurių kontaktiniai numeriai nurodyti jo tarnybiniame pranešime, kurios nurodė, kad automobilis Honda važiavo Švitrigailos gatve labai dideliu greičiu ir į sankryžą įvažiavo jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui, dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Tuomet jis, priėjęs prie vairuotojo V. J., paprašė, jog jis paaiškintų eismo įvykio aplinkybes. Tuomet V. J. sutriko ir pradėjo sakyti, kad ne jis vairavo automobilį, o vairavo mergina, kurios duomenų nenurodė. Bendraujant su V. J. juto jam iš burnos sklindantį alkoholio kvapą. Paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, V. J. neneigė kad yra išgėręs. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo patrulių ekipažas V1720, kurie, alkotesteriu patikrinę V. J. du kartus, nustatė 1,75 promilių girtumą. Vairuotojui V. J. buvo paaiškinta, jog jis yra laikinai sulaikomas, nes vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir sukėlė eismo įvykį. Toliau besiaiškinant įvykio aplinkybes V. J. pradėjo įnirtingai kažkam skambinėti savo mobiliuoju telefonu, į pastabas nereagavo, todėl buvo panaudotos spec. priemonės – antrankiai. Būdamas sulaikytas, V. J. elgėsi agresyviai, spardė kojomis tarnybinio automobilio sulaikymo kameros grotas. Po to į įvykio vietą atvyko Kelių policijos ekipažas V 1891, kurie pradėjo forminti eismo įvykį bei nurodė vairuotoją V. J. pristatyti į Kelių policijos valdybą tolimesniam aiškinimuisi. Pristatydamas V. J., išgirdo, kad šis sulaikymo kameroje kalba savo mobiliuoju telefonu, nors jam buvo nurodyta, kad jis nebendrautų telefonu. Sustojus iš V. J. kišenių buvo paimta jo piniginė ir jo mobiliojo ryšio telefonas. Paėmus daiktus, V. J. pradėjo sakyti, kad jo piniginėje buvo tūkstantis eurų ir kad jis pasakys, jog jis juos pavogė. V. J. buvo pristatytas į Kelių policijos valdybą ir perduotas kartu su daiktais budėtojui. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 26 d., maždaug apie 22.30 val., jam priklausančiu automobiliu „CHEVROLET“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Prūsų g., link Dariaus ir Girėno g. sankryžos. Jam bevažiuojant matė, kaip dega žalios spalvos šviesoforo signalas, kuris jam leido važiuoti iš šalutinio kelio per pagrindinį. Važiuojant jis buvo visiškai blaivus, važiavo vienas, buvo tamsus paros metas, kelio danga sausa, buvo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus, ar už jo tuo metu važiavo koks nors automobilis nežino, nepamena. Sankryžoje jis važiavo tiesiai antra eismo juosta, maždaug 30-40 km/h greičiu, nes jam reikėjo pakliūti į Pelesos g. Vilniuje, esančią degalinę „Alauša“. Pravažiavęs maždaug pusę sankryžos, jis paskutinę sekundę, kada jau negalėjo nieko padaryti, pastebėjo sau iš kairės pusės, t.y. nuo Dariaus ir Girėno g., Vilniuje, esančio viaduko, dideliu greičiu atlekiantį automobilį „HONDA“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trenkėsi į jo vairuojamo automobilio „CHEVROLET“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekinį sparną, po ko jo automobilį apsuko kelis kartus ir jis sustojo. Automobilio „HONDA“ stabdymo jis nematė. Jo automobilis sustojo Dariaus ir Girėno g., o minėtas automobilis „HONDA“ nuriedėjo toli nuo jo. Jis išlipo iš automobilio ir staiga prie jo priėjo vyras, galimai automobilio „HONDA“ vairuotojas, kuris iš karto jo paklausė, ar pildys deklaracijas, jis jam pasakė, kad pildys, jei jis pripažįsta, kad važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Minėtas vyras, nieko nepasakęs, nuėjo link savo automobilio. Nuo minėto vyro alkoholio kvapo nepajuto, bet iš kalbėsenos pagalvojo, kad jis gali būti išgėręs. Nuėjus vyrui, prie jo privažiavo policijos pareigūnas su policijos mikroautobusu. Kada privažiavo policijos pareigūnas, maždaug tuo pačiu momentu vėl atėjo minėtas vyras iš automobilio „HONDA“. Atėjęs vyras pasakė, kad jis nevairavo, o vairavo moteris. Taip pat įvykio vietoje buvo liudytojų, kurie matė visą įvykį ir galimai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuriai atvykus, jis sėdo į jų automobilį ir jį išvežė medicininei apžiūrai į Lazdynų ligoninę. Daugiau apie minėto automobilio „HONDA“ vairuotoją ar jo tolimesnius veiksmus jis nieko papasakoti negali, nes nematė. Jis girdėjo, kaip vienas iš liudytojų sakė, kad automobilis „HONDA“ aplenkė juos dideliu greičiu prieš sankryžą (b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Mogo Lt“, šio automobilio valdytoja yra J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Minėtas automobilis buvo grąžintas jo valdytojai J. Š. (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Honda Civic 2.1i CDTi (2007 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3880 Eur, be PVM – 3207 Eur (b. l. 16).

Apžiūrėjus Dariaus ir Girėno-Prūsų gatvių sankryžoje esančios vaizdo kameros įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 2019.05.26.22.18.00 - 2019.05.26.22.48.00.Vaizdo įraše matosi Vilniaus, Dariaus ir Girėno g., Prūsų g. ir Pelesos g. sankryža, vaizdas filmuojamas nuo Naujininkų mikrorajono link Panerių g.. Vaizdo įraše matosi, kaip nuo viaduko, esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g., atlekia tamsios spalvos automobilis, jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui, ir kaip iš Prūsų g., Vilniuje į Dariaus ir Girėno g., Vilniuje įvažiuoja šviesios spalvos automobilis. Pagal vaizdo įrašo laiką t.y. 2019-05-26, 22:18:44 matosi minėtų automobilių susidūrimas, po susidūrimo daugiau minėtų automobilių nesimato. Vaizdo įraše neįmanoma pamatyti iš tamsios spalvos automobilio, atvažiavusio nuo viaduko esančio Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. išlipančio vairuotojo, nes po susidūrimo minėto automobilio nesimato (b. l. 50-51).

Iš 2019 m. gegužės 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0129 patikrinus V. J. neblaivumą 2019 m. gegužės 26 d. 22.39 val. buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas. Patikrinus V. J. neblaivumą 2019 m. gegužės 26 d. 23.03 val., jam buvo nustatytas tas pats 1,75 promilės girtumas (b. l. 52-54). Patikros sertifikatas patvirtina, kad nusikaltimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 55).

Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu V. J. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė, taip pat šiuo baudžiamuoju įsakymu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) dvejiems metams (b. l. 77-80).

BK 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. J. 2019 m. gegužės 26 d. apie 22.19 val., Vilniuje, reguliuojamoje Dariaus ir Girėno-Prūsų g. sankryžoje, vairavo automobilį „HONDA Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad patikrinus V. J. neblaivumą alkotesteriu 2019 m. gegužės 26 d. 22.39 val., jam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas. Pakartotinai patikrinus jo blaivumą alkotesteriu maždaug po 23 minučių, t.y. 23.03 val., jam buvo nustatytas toks pats 1,75 promilių girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Įvertinus šias aplinkybes konstatuotina, jog ši V. J. tyčinė veika atitrinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu, liudytojų J. Š., V. M. ir L. M. parodymais, byloje esančiu vaizdo įrašo apžiūros protokolu, alkotesterių parodymų pažymomis ir kitais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą konstatuoja, kad V. J. vengė atlikti jam Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, nes po šio baudžiamojo įsakymo priėmimo jis 2019 m. gegužės 26 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai ko kraujyje buvo rasta 1,75 promilės alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemones. Tokie jo neteisėti veiksmai laikytini vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokia jo veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta įsiteisėjusiu Utenos apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. baudžiamuoju įsakymu bei jo paties prisipažinimu, patvirtinančiu, jog jam buvo žinoma apie tai, kad Utenos apylinkės teismo 2019-03-01 baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams.

Kaltinamasis V. J. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma arešto bausme ir automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu (b. l. 83-84).

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui ir baudžiamasis nusižengimas teisingumui), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų veikų ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.), į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį V. J. – teistas 15 kartų, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų (b. l. 71-76), administracine tvarka nebaustas (b. l. 81). Pažymėtina, kad atlikęs 2019-03-01 teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą arešto bausmę už analogiško nusikaltimo padarymą ir 2019-05-22 paleistas iš įkalinimo vietos, V. J. praėjus tik keturioms dienoms po paleidimo, vėl sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus.

Atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą didesnę negu vidurkis arešto bausmę, t. y. 75 parų. Už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, t. y. 27 parų areštą. Paskirtos bausmės bendrintinos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, taikant bausmių apėmimą bei skiriant galutinę subendrintą 75 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, V. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 parų arešto bausmės (BK 64¹ str.).

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė V. J. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – UAB „Mogo Lt“, šio automobilio valdytoja yra J. Š. (b. l. 15). Atsižvelgiant į V. J. nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga konfiskuoti iš V. J. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Honda Civic vertę be PVM, t. y. 3207 Eur. Neskirti V. J. šios baudžiamojo poveikio priemonės pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai daryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie bylos galinio viršelio) – paliktinas saugoti byloje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Pripažinti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – 27 (dvidešimt septynių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) subendrintą 75 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti V. J. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Paskirti V. J. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš V. J. automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 3207 Eur (tris tūkstančius du šimtus septynis eurus) valstybės naudai.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.