Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistosios gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčiukui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. D. bei jos gynėjo Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo :

G. D. nuteista pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartis, kuria nuteistosios G. D. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, nuteistosios gynėjo, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

G. D. nuteista už tai, kad bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), 2008 m. birželio 28 d., tarp 22.00 ir 23.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kilus ginčui tarp jos ir R. S., tyčia sudavė jam kumščiu mažiausiai aštuonis smūgius į įvairias kūno vietas bei tyčia smogė peiliu mažiausiai du smūgius R. S. į veidą ir krūtinę, taip padarydama jam pjautinę paviršinę žaizdą kairiajame žande bei durtinę pjautinę kiauryminę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kiauriniu širdies pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada, dėl ko R. S. mirė, tai yra G. D. tyčia jį nužudė.

Nuteistoji G. D. bei jos gynėjas D. Svirinavičius savo kasaciniuose skunduose prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, o nenustačius faktinių bei teisinių pagrindų perduoti šią bylą naujam apeliaciniam nagrinėjimui – Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir bylą nutraukti, nesant nuteistosios veikoje nusikaltimo sudėties. Kasatorių skundai grindžiami analogiškais argumentais, kvestionuojamos tos pačios aplinkybės, dėl to skundai aprašomi kartu.

Skunduose kasatoriai nurodo, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes yra nepagrįstas, t.y. neįrodyta, kad nuteistoji padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. G. D. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog pas R. S. ji atėjo pagaminti valgyti (todėl ant peilio rastas jos piršto antspaudas), vėliau ji, R. S. ir A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, paskui A. J. išsikvietė taksi (nors gyvena netoliese ir nėra pasiturintis, kad galėtų sau leisti važinėti taksi), o ji išėjo į kioską nusipirkti cigarečių. Grįžusi rado R. S. negyvą, tuoj pat iškvietė greitąją pagalbą. Su R. S. jie konfliktuodavo, tačiau niekada nebūdavo muštynių, o įvykio vakarą apskritai nekonfliktavo. Ši kaltinamosios versija buvo tiriama vienpusiškai ir neišsamiai, todėl teisme teisingai išnagrinėti bylą buvo sudėtinga, versija, kad R. S. galėjo nužudyti A. J. buvo iš esmės netirta. Byloje prieš G. D. nėra tiesioginių įkalčių, nėra pakankamai įtikinami konkretūs apkaltinamojo nuosprendžio argumentai, kuriais bandoma konkrečiai motyvuoti nuteistosios kaltę. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis paviršutiniška ir deklaratyvi. Kai kurie liudytojai yra parodę, kad nuteistoji iškart po įvykio nurodė skirtingas jo versijas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagrindines aplinkybes ji visiems nurodė panašiai, be to, ji dėl neblaivumo bei stresinės būsenos dėl R. S. mirties galėjo nevisai tiksliai suvokti įvykio aplinkybes bei perteikti jas kitiems asmenims. Odorologinės ekspertizės aktas taip pat nėra pakankamas pagrindas nuteisti G. D., nes ji neneigė ir nuo pat pradžių parodė, jog pas R. S. atėjo gaminti valgyti bei naudojosi peiliu, kuriuo vėliau nudurtas R. S. Apeliacinė nutartis šioje byloje taip pat nepagrįsta ir naikintina, nes teismas nepilnai išnagrinėjo nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą bei taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų, skundas laikomas neišnagrinėtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-45/2009; 2K-97/2009; 2K-262/2009; 2K-P-305/2009). Teisingai įvertinus nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei įvertinus juos visumoje su kitais bylos įrodymais, kasatorių nuomone, galėjo būti priimtas visai kitoks sprendimas. Gynėjas skunde nurodė, kad nustatyta, jog tame bute įvykio vakarą buvo ir A. J., kuris girtavo kartu su R. S., iškart po tyrimo pradžios A. J. kūne nustatyti kūno sužalojimai, kurie (ar bent dalis jų) galėjo būti padaryti įvykio metu, sutampa A. J. išvykimo bei R. S. nužudymo laikas, įtarimą kelia faktas, kad A. J. namo išvyko taksi, nes kaip minėta, jis nebuvo pasiturintis, be to, gyveno netoliese, o ir pas R. S. atvyko visuomeniniu transportu, A. J. praeityje teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, ne kartą baustas administracine tvarka. Teismo medicinos specialistė A. J. netrukus po muštynių nustatė sužalojimus, būdingus fizinių asmenų tarpusavio muštynėms, ir nors šiek tiek skirtingai nustatė jų atsiradimo laiką, tačiau jis bet kuriuo atveju artimas byloje nagrinėjamo įvykio laikui. Pats A. J. skirtingai nurodė sužalojimų atsiradimo aplinkybes – iš pradžių teigė, kad nosį jam sužalojo jo sugyventinė, o poodines kraujosruvas jis pasidarė dirbdamas fizinį darbą, ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės apskritai daugiau nebuvo tirtos, o apklausiamas teisme A. J. jau aiškino, kad nubrozdinimus ir nosies sužalojimą jis pasidarė galimai darbe, o specialistui melavo, kad nosį sužalojo sugyventinė, pati sugyventinė – liudytoja S. L. – byloje nurodė, kad matė A. J. prieš jam vykstant pas R. S. ir jokių įbrėžimų pas jį nebuvo, be to, ji taip pat parodė, jog po R. S. mirties A. J. tapo labai nervingas ir „užsidegantis kaip degtukas“. Kasatorių įsitikinimu, šie liudytojos parodymai itin reikšmingi. A. J. parodymai nenuoseklūs ir neįtikinami, neatitinka kitų įrodymų, kuriais teismai rėmėsi priimdami apkaltinamąjį nuosprendį bei nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pritarė išvadai, jog A. J. iš R. S. buto išvyko maždaug tuo laiku, kai buvo sužalotas R. S., tačiau remdamasis vien prielaidom, teismas konstatavo, kad A. J. iš minėto buto išvyko dar iki įvykio. G. D. kaltė šioje baudžiamojoje byloje konstatuota remiantis vien netiesioginiais įrodymais, todėl minėtos aplinkybės turėjo būtinai būti ištirtos labai išsamiai. Šių aplinkybių neišnagrinėjimas nėra formalus klausimas ir dėl jo gali būti neteisingai išspręsta byla. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, tačiau jis turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o abejonės, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Neišnagrinėjus visų paminėtų aplinkybių bei nepašalinus abejonių, nepilnai išnagrinėtas apeliacinis skundas, o tai yra BPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas, be to, apeliacinė nutartis neatitinka BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi joje nėra motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo pagrindinių argumentų. Tai yra pagrindas panaikinti apeliacinę nutartį bei bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Arba, pritarus skunde išdėstytiems argumentams, yra pagrindas baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 382 straipsnio 2 punktas), nes vadovaujantis BPK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Nenagrinėtini skundų argumentai

BPK 369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Nuteistoji ir jos gynėjas kasaciniuose skunduose prašo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba baudžiamąją bylą nutraukti.

Skunduose išdėstyti teiginiai, kuriais siekiama pagrįsti nuteistosios G. D. gynybinę versiją, jog ne ji nužudė R. S. Kasacinio skundo teiginiai suformuluoti iš esmės pasiremiant apeliacinio skundo argumentais, išdėstant asmeninius bylos aplinkybių vertinimus, samprotavimus, jog R. S. nužudė ne G. D., o A. J. Šių aplinkybių nagrinėjimas yra faktų nustatymo ir jų vertinimo klausimas, todėl kasacine tvarka nenagrinėtinas. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nuteistųjų kasacinių skundų teiginius nagrinėja ir bylą patikrina dėl bylos aplinkybių išsamaus ir nešališko išnagrinėjimo, bylos duomenų įvertinimo remiantis įstatymu bei tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo aspektu. Bylos duomenų tyrimo ir vertinimo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas bylos faktų netiria ir nevertina, nes kasacinės instancijos teisme bylos nagrinėjamos teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Todėl kasaciniame skunde išdėstytus teiginius kasacinės instancijos teisėjų kolegija tikrina remdamasi bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei nuostatomis.

Dėl bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir teismų išvadų atitikimo įstatymo reikalavimams

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, sujungiant visus faktus į loginę visumą ir po to daryti apibendrinančias išvadas.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, bylos duomenis įvertino vadovaudamiesi BPK reikalavimais.

Kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, jog prieš G. D. nėra tiesioginių įkalčių. Bylos proceso metu nebuvo nustatyti liudytojai, kurie betarpiškai būtų matę R. S. nužudymą, kadangi jų nusikaltimo padarymo metu ir nebuvo. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog konfliktas tarp G. D. ir R. S., prasidėjęs dar esant bute A. J., o šiam taksi automobiliu išvykus iš R. S. priklausančio buto apie 22.50 val., konfliktas dar labiau sustiprėjo, nes liudytoja V. D. parodė, kad apie 23 val. išgirdo moteriškus riksmus ir bumbtelėjimą, triukšmas sklido iš R. S. priklausančio buto. Nukentėjusysis E. S. patvirtino, jog apie 23.10 - 23.20 val. grįždamas namo išgirdo rakinamas jų buto duris, tačiau laiptinėje nieko nesutiko. Užėjęs į butą, rado virtuvėje ant grindų gulintį kruviną tėvą. Remdamiesi šiais įrodymais, teismai pagrįstai atmetė nuteistosios versiją, jog ji buvo išėjusi pirkti cigarečių, palikdama bute R. S. ir A. J., juolab, kad pati nuteistoji skambino liudytojai I. U. ir sakė, jog A. J. išvažiavo su taksi į namus, o ji grįžusi iš tualeto rado tarpduryje gulintį R. (R. S.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų ištirtų įrodymų duomenys apie G. D. elgesį iš karto po įvykio apie tai, kad liudytojai R. S. G. D. pasakė „Sekanti būsi tu, nesvarbu, kad aš jį nudūriau“, policininko E. S. parodymai, jog įvykio vietoje G. D. pareiškusi, jog jie nieko neįrodys, nes ji turi gerą advokatą ir jai tas pats, kad ji nukentėjusįjį nužudė, liudytojo V. M. parodymai, jog G. D. sakiusi, jog žuvusysis „krito kaip lapas ir jai reikalingas advokatas“. Visi šie įrodymai, o taip pat kiti bylos proceso metu gauti objektyviosios kilmės bylos duomenys, kuriuose užfiksuoti nusikaltimo pėdsakai, bei duomenys apie tai, jog G. D. konfliktus su R. S. neretai spręsdavo panaudodama fizinį smurtą, yra grasinusi jį nužudyti, sudaro nuoseklų įrodomąjį pagrindą, neabejotinai patvirtinantį, jog R. S. nužudė G. D.

Kasaciniame skunde keliamos versijos ir įtarinėjimai A. J. yra grindžiami hipotetiniais teiginiais, selektyviai panaudojant tam tikrus faktus, iškreipiant tikrąsias įvykio aplinkybes. Šie kasacinio skundo teiginiai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, išnagrinėti išsamiai ir nešališkai, remiantis visuma byloje nustatytų aplinkybių bei įvairios kilmės įrodymais patvirtinamų faktų, todėl pagrįstai atmesti, pateikiant išsamias ir argumentuotas išvadas, paneigiančias nuteistosios versijas.

Apeliacine tvarka byla išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios G. D. ir jos gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus atmesti.