- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- 1-357-476/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46791-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Kategorijos
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2014 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu šis laikas nesusijęs su jo dirbamu darbu; 2) 2019 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 66 straipsnio 2 dalį – 32 BBND (bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio), 1600 Eur bauda, nesumokėta baudos dalis – 1300 Eur, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs; 3) 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, atidėta 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2020 m. lapkričio 26 d. 20:56 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, specialisto išvadoje Nr. T-A 6379/2020(01) nustatyta kraujyje mažiausia koncentracija 2,22 promilių etilo alkoholio, vairavo R. N. priklausantį automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, jis esant 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiui, kuriuo jam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 9 mėnesiams, esant 2020 m. kovo 30 d. patvarkymui pateikti Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui vykdyti minėtą įsiteisėjusį nuosprendį dėl baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros (duomenys neskelbtini), planu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-11-26 20:56 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, pagal specialisto išvadą Nr. T-A 6379/2020(01) nustatyta kraujyje mažiausia koncentracija 2,22 promilių etilo alkoholio, vairavo automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Kaltinamasis S. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. jam buvo sunki ir nesėkminga diena. Jis gavo neigiamą atsakymą iš darbdavio, pablogėjo santykiai šeimoje, todėl vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas neblaivus, nusprendė išvažiuoti iš namų ir net nežinojo kelionės tikslo. Važiuodamas paleido vairą, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Jis išliko gyvas, praėjo ilgą gydymosi ir reabilitacijos kelią, pervertino visas aplinkybes, nusprendė pradėti taisytis ir gyventi normalų gyvenimą. Tam jis padarė visus įmanomus žingsnius: savarankiškai praėjo gydymosi nuo alkoholizmo kursą, toliau tęsia gydymąsi, pradėjo dirbti. Jis žinojo apie Joniškio rūmų teismo nuosprendį, žinojo apie pasekmes ir įtakojamas sunkių tuo metu susiklosčiusių aplinkybių pažeidė nustatytas sąlygas. Dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, tikrai padarė išvadas ir prašė neskirti griežtos bausmės. Jis jau keturi metai gyvena su R. N.. Automobilis BMW 730 pirktas iš jų bendrų lėšų, tik registruotas sugyventinės vardu, jis nuolat vairavo automobilį, atliko jo techninę apžiūrą.
Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis S. S. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras ir advokatas nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamojo S. S. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra įrodyta teisiamajame posėdyje įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. L. parodė, kad 2020 m., lapkričio ar gruodžio mėn., tiksliai nepamena, vakare, apie 20 val., ji važiavo į (duomenys neskelbtini), iš ten pasiėmė savo draugą V. Ž. ir K. G.. Ji vairavo automobilį, važiavo apie 60 km/val., greičiu. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), juos dideliu greičiu aplenkė automobilis. Jos draugas V. pasakė, kad tas automobilis to posūkio turėtų neišsukti. Važiuojant vyrai pamatė kairėje pusėje nuo kelio nuvažiavusį automobilį. Ji žiūrėjo į kelią ir niekur nesižvalgė. Visą tai stebėjo jos draugas su K., jie suprato, kad tai pas pats automobilis, kuris juos aplenkė ir nuvažiavo nuo kelio, tai suprato iš automobilio šviesų. Leistinoje vietoje apsisuko ir grįžo atgal į tą vietą. Sustoję vyrai apžiūrėjo automobilį, jis buvo nuvažiavęs nuo kelio apvirtęs ant stogo. Priėjus automobilio viduje žmonių nebuvo, pašvietus telefonais ieškojo vairuotojo, netrukus vyrai jį rado. Ji arti nebuvo, nes bijo kraujo, viską stebėjo iš tolo. Jie įvykio vietoje sulaukė atvažiuojančios policijos. Vairuotoją atpažino jos draugas, jis gyvena jos tėvų kaimynystėje (1 tomas, b. l. 90-93).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. G. parodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d. dirbant Raseinių r., tarnybiniu automobiliu, apie 20:56 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) apsivertęs automobilis BMW. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. apie 20:56 val., (duomenys neskelbtini) ribose, (duomenys neskelbtini) S. S., kuriam teismo sprendimu atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį BMW 730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas bei kelio dangos būklę, nuvažiavo nuo kelio į pakelės lauką ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis BMW 730, priklausantis vairuotojo sugyventinei R. N.. Atvykus S. S. gulėjo ant žemės netoli apvirtusio automobilio, buvo sąmoningas, jo veidas buvo kruvinas, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Nustatyti vairuotojo girtumo alkotesteriu nepavyko dėl jo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų. Eismo įvykio vietoje buvę liudytojai paaiškino, kad tuo pat metu automobiliu Volvo XC90, (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kai juos dideliu greičiu aplenkė minėtas automobilis BMW, tačiau po lenkimo manevro toli nenutolęs nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Jie sustoję apžiūrėjo automobilį, o laukuose pastebėjo gulintį vyriškį, iš kart po eismo įvykio jokių kitų asmenų nepastebėjo (1 tomas, b. l. 96-99).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoju V. Ž. parodė, kad 2020 m. lapkričio 26 d.vakare, kiek buvo valandų tiksliai nepamena, su sugyventine L. L. automobiliu Volvo XC90, (duomenys neskelbtini) važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kartu dar buvo jo draugas K. G.. Vairavo L., ji važiavo apie 60-70 km/val., greičiu, kai (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu jų automobilį aplenkė kitas automobilis BMW, tačiau po lenkimo manevro toli nenutolęs nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi. Tai suprato iš automobilio šviesų. Leistinoje vietoje apsisuko ir grįžo atgal į tą vietą, norėdami pažiūrėti ar nėra sužeistų. Sustoję apžiūrėjo automobilį, jis buvo apvirtęs ant stogo. Buvo tamsu, todėl besišviesdami pamatė laukuose gulintį vyriškį, jis nuo automobilio galėjo būti apie 20 metrų atstumu. Toje vietoje prie automobilio ir aplink jį, jokių kitų asmenų nematė. Vyriškį atpažino, nes jis gyvena jo draugės L. tėvų kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini) Žino, kad jo vardas S.. Įvykio vietoje sulaukė pareigūnų. (1 tomas, b. l. 104-107).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 15-24).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad paimtas automobilis BMW730, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 25-28).
Transporto priemonės perdavimo ir priėmimo akte užfiksuota, kad automobilis BMW730 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 36).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje užfiksuota, kad automobilio BMW730 vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 4420 Eur (1 tomas, b. l. 40).
Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini)rašte užfiksuota, kad 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiui, kuriuo S. S. pagal BK BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 9 mėnesiams. S. S. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros (duomenys neskelbtini) planu Nr. (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 47-64).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6379/2020(01) nustatyta, kad S. S. kraujyje mažiausia koncentracija 2,22 promilių etilo alkoholio (1 tomas, b. l. 72).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, kad dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. S. S. kaltę patvirtina, o būtent aplinkybę, jog įvykio metu jis buvo neblaivus, patvirtina byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. S. kraujyje rasta mažiausia koncentracija 2,22 promilių etilo alkoholio, liudytojų parodymai. Tokie S. S. veiksmai kvalifikuojami kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais S. S. tyčia, apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad S. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).
Įrodyta, kad S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 243 straipsnyje, nes jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes būdamas nuteistas 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu, kuriuo S. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 9 mėnesiams ir privalėdamas vykdyti šiuo įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones dvejus metus devynis mėnesius, vairavo automobilį, tokiu būdu sistemiškai ir piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. S. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai ir baudžiamąjį nusižengimą. Minėti S. S. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam vairuotojui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. Tokiais savo veiksmais S. S. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms, sėsdamas už vairo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teismo manymu, rodo asmens neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgia į tai, jog S. S. teistas (b. l. 130-138, 139-153, 154-164), baustas administracine tvarka (b. l. 165-167). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, rodo, jog nusikalstama veika buvo padaryta neatsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio elgesio tąsa. Vis dėlto pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, šiuo atveju yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį, turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Nagrinėjamu atveju S. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus bei nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Šiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamajam S. S. 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu buvo paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams, tačiau kaltinamasis nepadarė išvadų ir toliau elgėsi nusikalstamai, 2020 m. lapkričio 26 d. ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad švelnesnėmis bausmėmis nebus įgyvendinta bausmės paskirtis, todėl už padarytas nusikalstamas veikas S. S. skiriamos griežčiausios bausmės rūšys – už BK 243 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką - areštas, o už BK 281 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad S. S. dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, savarankiškai pradėjo gydytis nuo alkoholizmo ir baigė psichosocialinės reabilitacijos programą, toliau tęsia gydymą, įsidarbino, todėl yra pagrindas manyti, kad gali pasitaisyti jo neizoliavus iš visuomenės. Dėl šių priežasčių taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Įvertinus tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam S. S. visiškai pripažinus padarius nusikalstamas veikas, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis S. S. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir galiojant draudimui tai daryti, bet ir sukėlė eismo įvykį, ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir galiojant draudimui vairuoti transporto priemones dvejus metus devynis mėnesius, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant S. S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – ketverius metus. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam 2020 m. gruodžio 31 d. prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, sustabdymas (t. 1, b. l. 127-129), draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiuotinas nuo 2020 m. gruodžio 31 d.
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo S. S., priklauso R. N. (b. l. 24). Kaltinamasis su R. N. gyvena kartu jau keturi metai ir transporto priemonė pirkta iš bendrų lėšų. Tai, kad S. S. buvo šios transporto priemonės valdytojas patvirtina ir 2019-01-03 techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.23). Automobilis BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Dėl kitų procesinių klausimų
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
S. S. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nuteisti arešto bausme 25 (dvidešimt penkioms) paroms.
S. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti S. S. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, S. S. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. kovo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 1300,00 eurų bauda ir paskirti S. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimt) mėnesių ir 1300,00 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, realaus laisvės atėmimo bausmės atveju į bausmės laiką S. S. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 2 d. 7.46 val. iki 2020 m. sausio 2 d. 16.13 val., ir laikyti, kad S. S. yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti S. S. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 4 (ketverius) metus;
konfiskuoti iš S. S. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį BMW730 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį kartu su priklausiniais (transporto priemonės registracijos liudijimas, tech. apžiūrų rezultatų kortelė), valstybės nuosavybėn.
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2020 m. gruodžio 31 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su vaizdo įrašu palikti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti S. S., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.