Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytaus raj., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajonas, nevedęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, teistas 8 kartus:

1) 2014 m. liepos 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 8 mėnesiams vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2014 m. liepos 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės apribojimo;

3) 2014 m. rugsėjo 15 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 1 metams, taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

4) 2014 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 1 mėnesis laisvės apribojimo;

2015 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 2014 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi pakeista bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taikant nurodytas auklėjamojo poveikio priemones;

5) 2015 m. liepos 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, taikytas BK 64¹ straipsnis, paskirta sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių, laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2016 m. kovo 9 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo, taikytas BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 65 straipsniu, 90 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 10 metų laisvės atėmimo; 2016 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta visiško bausmių apėmimo būdu su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu paskirta nesubendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutine subendrinta bausme paskirti 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2016 m. kovo 9 d.

8) 2016 m. gruodžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. gegužės 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutine bausme paskirta 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. M. buvo kaltinamas tuo, kad prievartavo didelės vertės turtą, o būtent:

jis buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, esančioje Kaišiadorių r., Pravieniškės II, Pravieniškių g. 5, 2016 m. rugsėjo 7 d. parašė ir 2016 m. rugsėjo 8 d. išsiuntė Kauno apygardos teismo teisėjui V. V. adresuotą laišką, Kauno apygardos teisme, A. Mickevičiaus 18, Kaunas, Kauno m. sav., gautą 2016 m. rugsėjo 10 d., kuriame išreiškė grasinimus teisėjui V. V. ir jo artimiesiems, t. y. grasindamas susidoroti – teigdamas, kad „atminkite, jog aš turiu draugų laisvėje, kuriems pažadėjau atlygį už Jus, taigi Jūs turite savaitę laiko pervesti pinigus, kitu atveju aš susisieksiu su draugais ir Jums nei dievas nepadės.“, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai vertė nukentėjusįjį V. V. perduoti jam didelės vertės turtą – 150 000 eurų, nurodydamas pervesti šiuos pinigus į kolonijoje esančią sąskaitą.

Šiais savo veiksmais H. M. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teisme H. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad visko tiksliai neprisimena, prašė teisėjo 150 000 eurų, kad pervestų į kolonijos sąskaitą. Teisėjui V. V. rašė, nes šis jį teisė ir „stipriai“ nuteisė, bet teisėjo reakcijos jam nerūpėjo. Jis nesitikėjo, kad teisėjas išsigąs, nes nusikalstamų veiksmų tikslas buvo siekis, kad jį pervežtu į kitus pataisos namus. Kadangi yra uždarytas, jokios galimybės įvykdyti savo grasinimų neturėjo. Jokių sąskaitų pataisos namuose nėra, jokio pinigų persiuntimo siųsdamas laišką nesitikėjo. Yra parašęs dar laiškų, kai Pravieniškėse atlikinėjo bausmę. Pirmą laišką teisėjui parašė 2016 metais. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o kai jis buvo baigtas, parašė antrą laišką. Šioje byloje minimas laiškas ir buvo antras. Paskui jis parašė trečią laišką. Rašydamas pirmus du laiškus jis tikėjosi, kad bylas nagrinės Kauno apygardos teismo teritorijoje esantys teismai ir jis bus etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, tačiau bylos dėl pirmo ir antro laiškų buvo persiųstos į Vilniaus apygardos teismą. Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygos geresnės, todėl norėjo būti perkeltas ten. Trečią laišką rašė į Alytų po to, kai jau žinojo, kad pirmą bylą nagrinės Vilniaus apygardos teismas ir dėl kokių priežasčių byla buvo persiųsta būtent šiam teismui. Galvojo, kad pirmą kartą teisiant gaus bausmę ir jį nuveš į kitus pataisos namus, bet taip nebuvo. Šią schemą sužinojo pataisos namuose, jo geriausias draugas taip darė. Nori kuo ilgiau sėdėti. Jam nereikia jokio bausmės mažinimo ir pan. Jis laisvėje nieko neturi, motina su broliu gyvena užsienyje, kitas brolis taip pat atlieka bausmę kolonijoje.

Analogiškas aplinkybes įtariamasis H. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48, 49-51, 52-55).

Kitą vertus, be kaltinamajame akte nurodytų, teismo nustatytų ir kaltinimą prievartavus turtą pagrindžiančių aplinkybių, H. M. veiksmų įvertinimui svarbūs ir kiti piniginio reikalavimo bei grasinimo aspektai, taip pat kaltinamojo padėtis bei jo nurodomi savo veiksmų motyvai.

Vertinant vertimą perduoti turtą lydinčią psichinę prievartą teismas pažymi, kad psichinė prievarta baudžiamojoje teisėje visada turi būti reali. Realumas yra vienas iš psichinės prievartos požymių. Grasinimas yra realus, kai kaltininkas atlieka veiksmus siekdamas įbauginti nukentėjusįjį, o turto prievartavime grasinimu kaltininkas siekia nukentėjusįjį įbauginti tam, kad šis, įbaugintas kaltininko grasinimų, perduotų kaltininkui savo turtą. Svarbu, kad psichinės prievartos realumas yra tikrinamas iš kaltininko pozicijų, kiek jo tyčia buvo nukreipta realiai įgyvendinti reiškiamus grasinimus. Tai nustatoma ne vien tik subjektyviais kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais įrodymais.

Šioje byloje H. M. naudota psichinė prievarta grindžiama jo rašytų laiškų turiniu, kadangi juose yra bauginantys žodžiai, bauginančios užuominos. Tačiau svarbu nustatyti, kiek realiai H. M. ketino ir galėjo įvykdyti grasinimus. Nagrinėjamu atveju nors laiškuose jis išreiškė grasinimus, tačiau juos įgyvendinti jis neturėjo jokių galimybių. H. M. yra nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme, kurią šiuo metu atlieka, neatliktos bausmės dalis yra didelė, todėl jis pats dar ilgą laiką negalės įvykdyti grasinimų. Nors laiške mini, kad grasinimus įvykdys laisvėje esantys bendrininkai, tačiau nėra jokių duomenų, kad laisvėje jis turėtų bendrininkų, kurie galėtų įvykdyti jo grasinimus.

Pirmąjį savo parašytą laišką kaltinamasis išsiuntė Kauno apygardos teismo adresu, kur jį gavo teismo raštinė ir parodė teismo pirmininkui. Kaltinamasis žinojo, kad jo pirmasis laiškas buvo perduotas prokuratūrai, bet ir antrąjį laišką siuntė Kauno apygardos teismui ir žinojo, kad jo laišką gaus ir peržiūrės teismo darbuotojai, todėl jo turinys, grasinimai ir reikalavimas bus atskleisti ne tik nukentėjusiajam, bet kitiems žmonėms. Pasiremdamas pirmojo laiško patirtimi kaltinamasis suprato, kad net išsiuntus antrąjį laišką pinigų jam niekas nemokės. Be to, savo laišką kaltinamasis pasirašė savo vardu ir pavarde, nurodė būvimo vietą taip lyg ir siekdamas, kad jis būtų išaiškintas. Darydami nusikaltimus nusikaltėliai paprastai taip nesielgia ir tai rodo, kad kaltinamojo tikslas nebuvo susijęs su realaus nusikaltimo padarymu.

H. M. yra parašęs du laiškus nukentėjusiajam V. V.. Abu laiškai buvo gauti Kauno apygardos teisme. Gavus pirmąjį laišką Kauno apygardos teismo pirmininkas jį parodė nukentėjusiajam, nukentėjusysis jį perskaitė ir žinojo tiek apie grasinimus, tiek apie piniginį reikalavimą. Paskui pirmasis laiškas buvo išsiųstas prokuratūrai. Vėliau, kai baudžiamoji byla dėl pirmojo laiško buvo siunčiama į teismą, kaltinamasis parašė antrąjį laišką ir jį išsiuntė Kauno apygardos teismui. Gavęs antrąjį laišką Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas jį persiuntė prokuratūrai neparodęs nukentėjusiajam. Apie antrąjį laišką nukentėjusysis sužinojo tik apklausos metu, kuomet tyrėjas parodė jam kaltinamojo siųstą antrąjį laišką. Nukentėjusysis apie grasinimus ir piniginį reikalavimą sužinojo tik tuomet, kai kaltinamojo veiksmai buvo išaiškinti, policija tyrė H. M. veiksmus ir tuo metu nukentėjusiajam bijoti nebuvo pagrindo, policija būtų jį apsaugojusi. Tai rodo ir labai formalūs bei trumpi nukentėjusiojo paaiškinimai apie išgąsti perskaičius laiško turinį.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų ir paskutinio jam paskelbto nuosprendžio, toks yra jo veikimas, kurio tikslo teismas nesupranta, o kaltinamojo teismo posėdyje nurodyto tikslo teismas nevertina kaip logiškai pagrindžiančio jo veiksmus. Anksčiau teistas, turėdamas pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tokių pat veiksmų kaltinamasis akivaizdžiai suprato, kad iš įkalinimo įstaigos jo siunčiami laiškai yra registruojami, laišką jis pasirašė savo vardu ir pavarde, ir jis bus nustatytas, tačiau sąmoningai savo veiksmais didino ir taip jau didelę jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėtų bylų, kuriose asmenys (tiek H. M., tiek kiti asmenys) buvo kaltinami veikdami tokiu pat būdu prievartavę turtą rodo, kad tai yra nuteistųjų elgesio schema, kurios motyvai nėra aiškūs (galimai siekis būti etapuotiems, ar siekis būti perkeltiems į kitus pataisos namus), tačiau nesusiję su turtine nauda. Tai patvirtina ir kaltinamojo parodymai apie dar vieną, be šiame nuosprendyje minimų dviejų, teismui išsiųstą grasinančio turinio laišką su turtiniu reikalavimu.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta laisvės atėmimo bausmė. Pavojingumas yra vienas iš nusikaltimo požymių, būtinas kiekvienoje veikoje, jei norima ją pripažinti nusikaltimu. Atitinkamai veikai nesant pavojingai ji negali būti vertinama kaip nusikaltimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-76/2012). Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271-648/2015).

Kiekvienas nusikaltimas turi savo prasmę, kaltinamojo veiksmai visada turi savo tikslą ir (ar) motyvą, net jei tikslas ir (ar) motyvas nėra konkrečios inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. H. M. inkriminuotas nusikaltimas yra BK skirsnyje, nustatančiame nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, todėl šio nusikaltimo tikslas yra gauti svetimą turtą, o motyvas – savanaudiškumas. Darant nusikaltimą nuosavybei kaltininko tikslas yra įgyti svetimą turtą, padaryti nukentėjusiojo turtą savu, naudotis juo savo nuožiūra ir taip praturtėti, gauti turtinės naudos. Toks kaltininko veiksmų tikslas yra ir prievartaujant turtą.

Sprendžiant H. M. atsakomybės klausimą svarbu, kad baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-263/2010).

Išdėstytas teorines baudžiamosios teisės nuostatas sugretinus su byloje nustatytais faktais matyti, kad H. M. veiksmai, prokuroro kaltinamajame akte įvertinti kaip turto prievartavimas, nors formaliai ir atitinka BK 181 straipsnio 3 dalies požymius, tačiau neturi jokio tikslo, jokių motyvų ir jokios prasmės, yra neįgyvendinimi, jie nėra pavojingi, todėl negali būti vertinami kaip nusikaltimas. Dėl BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytų kaltinimų H. M. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu H. M. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.