Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. D., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajone atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui V. K., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti visiškai. Ieškovė E. D. nurodė, kad atsakovas niekada nepadėjo išlaikyti dukters, gražiuoju susitarti taip pat nepavyko. Su dukra atsakovas bendrauja nenoriai, prieš metus truputėlį bendravo, dukros iniciatyva. Jos mėnesio pajamos yra apie 300 Eur, sveikata neleidžia dirbti, daug padeda draugas. Gyvena nuomojame trijų kambarių bute, keturių asmenų šeima. Dukros išlaikymui mėnesiui reikia 300 – 400 Eur. Pati gali skirti apie 100 Eur.

Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Išvadą duodančios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsižvelgiant į vaiko poreikius ieškinį reikėtų tenkinti pagal ieškovės paskaičiavimus. Jo manymu išlaikymo dydis yra realus, atitinkantis vaiko amžių ir sąlygas būtinas vaikui normaliai vystytis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K.. Ieškovė su atsakovu nuo 2012 m. gyvena atskirai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieškove E. D., kadangi vaikas nuolat gyvena su ja, tai geriausiai atitiks vaiko interesus, be to, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Remiantis bylos duomenimis, nustatytina, jog atsakovas ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu metu, būdamas blaivus ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo; dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo; pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save (drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 str.).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui gali skirti po 100 Eur per mėnesį, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda, todėl akivaizdu, jog vaikui ši pinigų suma patenkinti jo būtinuosius poreikius yra per maža.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė viena pati negali išlaikyti dukters, kadangi be A. K., turi dar vieną nepilnametį vaiką, todėl teismo nuomone atsakovas turi prisidėti prie dukros išlaikymo 250 Eur suma, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo nuomone ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad jis būtų nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaiką.

Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Šalių dukra lanko mokyklą, ieškovė dėl savo sveikatos būklės yra nedirbanti, gauna tik socialines išmokas. Atsakovas savo dukters išlaikyti visiškai nepadeda, bendrauja su vaiku tik dukters iniciatyva. Ateityje išlaidos vaikui tik didės, tačiau šiuo metu teismo nuomone 250 Eur dydis yra optimalus ir pakankamas oriam vaiko vystymuisi. Ši suma nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo dukra, ją prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą.

Esant tokioms aplinkybėms ir šalių teisiniams argumentams, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo V. K. nepilnametės dukters A. K. išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovė E. D. skirtina nepilnametės dukters A. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2012 m., tik vieną kartą atsakovas dukrai davė apie 100 Eur. Todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, skaičiuojant po 250 Eur, viso 9000 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2012 m., atsižvelgiant į vaiko poreikius, reikalingo išlaikymo dydį, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 36 mėnesius, kas mėnesį skaičiuojant po 180 Eur. Taigi iš atsakovo V. K. priteistinas 6480 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė 2019 m. liepos 30 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos Nr. 2.5.(NTP-2)-19-T-1841-12389, kuriuo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (22-23 e. b. l.). Taip pat teismui pateikta 2019 m. spalio 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, Nr. (2.19)NTP-7-5999, kurioje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. D., patirta 234 Eur išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.).

Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių paskirstymo, sprendžiama dėl kiekvieno pareikšto ir patenkinto arba nepatenkinto reikalavimo atskirai.

Atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo turi sumokėti 68 Eur žyminį mokestį valstybei (250 x 12 mėn. = 3000 Eur); už reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo atsakovas turi sumokėti 146 Eur žyminį mokestį valstybei (6 480 x 3 % x 75 %); 75 Eur už nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymą 75 Eur žyminį mokestį valstybei, iš viso 289 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė šioje byloje patyrė 234 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai, iš esmės patenkinus ieškovės ieškinį, tik sumažinus išlaikymo skolą, priteistinos visos išlaidos valstybei, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 234 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo V. K., išlaikymo nepilnametei dukrai A. K., išlaikymo skolą 6480 Eur, už praėjusį 36 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant po 180 Eur už vieną mėnesį.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra jo motina E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jų motina E. D..

Nustatyti, jog V. K. ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę, bendraujant su vaiku užtikrina jam saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.); bendrauja su vaiku telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant vaiko interesams (vaikui tinkamu metu, būdamas blaivus ir pan.), o motina tokiam bendravimui netrukdo; dalyvauja vaiko auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tam netrukdo; pasiimdamas vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių vaikui reikmenų turėjimą pas save (drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.).

Išieškoti iš atsakovo V. K., 289 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Išieškoti iš atsakovo V. K., 234 Eur (du šimtus trisdešimt keturis eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.