Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei J. M. ( ieškinyje nurodyta M.) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2005 m. spalio 3 d. UAB „Omnitel“ ir atsakovė sudarė GSM abonentų prašymą Nr. OM643618, pagal kurią UAB „Omnitel“ atsakovei pagal sutartyje numatytus terminus ir sąlygas suteikė įrangą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis sumokėti už minėtą įrangą. Atsakovė su UAB „Omnitel“ už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. 2012 m. gruodžio 28 d. ieškovė ir UAB „Omnitel“ pasirašė Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Omnitel“ atlygintinai perleido ieškovės naudai visas reikalavimo teises atsakovės atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovės reikalavimus būtų įvykdžiusi.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 193,61 Eur skolos yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.1 straipsnis, 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.101 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų palūkanas už laikotarpį nuo reikalavimo perleidimo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. liepos 10 d., už penkis metus 44,50 Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei pirminio kreditoriaus perduotas reikalavimas – 668,50 Lt, kas atitinka 193,61 Eur. Reikalavimo teisė į atsakovės skolą ieškovei perduota 2012 m. gruodžio 28 d. Ieškovė su atsakove dėl palūkanų mokėjimo, palūkanų dydžio nesitarė, priešingai, 2013 m. sausio 15 d. pranešime dėl reikalavimo perleidimo ieškovė nurodė atsakovei sumokėti ne tik skolą, bet ir skolos išieškojimo išlaidas (161,78 Lt). Reikalavimo dėl palūkanų mokėjimo atsakovei nebuvo pateikta, todėl darytina išvada, kad palūkanos atsakovei nuo 2012 m. gruodžio 28 d. nebuvo skaičiuojamos. Be to, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę, ar kaip atlyginimas kreditoriui už skolininko naudojimąsi svetimais pinigais. CK 6.210 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti palūkanas. Tačiau kitos CK normos numato tokios taisyklės išimtis. CK Šeštos knygos IV dalies nuostatos (galiojusios iki 2014-06-13 ir taikytinos byloje, nes ieškovės palūkanų skaičiavimo pradžia yra 2012-12-28), apibrėžiančios vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus, numatė, kad pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 straipsnio 5 dalis). Laikytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas nuo 2012 metų yra prieštaraujantis įstatymo nuostatoms, todėl negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad šiuo klausimu jau yra susiformavusi Klaipėdos apygardos teismo praktika (Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1196-123/2012, e2A-277-796/2017), todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu, ieškinį šioje dalyje atmeta.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra numatyta skolininko pareiga mokėti procesines palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio l dalis).

Iš dalies tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 15,00 Eur sumokėto žyminio. Laikant, kad patenkinta apie 75 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 11,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, į. k. 125164834, iš atsakovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 193,61 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt trys Eur 61 ct) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. liepos 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,25 Eur (vienuolika Eur 25 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.