Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. T. ieškinį atsakovui Lu. T. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo V. K., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nuomonės nepareiškė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neprieštarauja vaiko M. T. interesams.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad išklausius trečiojo asmens paaiškinimų byloje abejonių nekyla, kad nuginčijus vaiko tėvystę teisme, trečiasis asmuo V. K., kuris nuo gimimo rūpinasi ir augina dukrą, kuris yra biologinis vaiko tėvas, įteisins tėvystę ir mažametis vaikas neliks be tėvo, todėl, atsižvelgiant ir į vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, neprieštarauja, kad ieškinys būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Pagal CK 3.148 straipsnį bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Iš bylos medžiagos, „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2022 m. kovo 12 d., iki šiol nėra nutraukta. Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. T. Kadangi dukra gimė ieškovei ir atsakovui esant santuokoje, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko M. T. gimimo įrašo grafoje „Duomenys apie tėvą“ tėvu įrašytas atsakovas – vaiko motinos sutuoktinis. „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi byloje Nr. T-635-409/2022 nuteistajam Lu. T. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis pasiųstas atlikti 2021 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmę. „Liteko“ duomenimis Lu. T. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini)atlieka nuo 2022 m. liepos 28 d. 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžiu jis nuteistas realia 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme (baudžiamosios bylos Nr. 1-111-900/2023), šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2023 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-1525-900/2023). Uždarosios akcinės bendrovės „UNGE“ pateiktame ekspertizės akte Nr. SL0018/24 nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. buvo paimti biologiniai mėginiai iš V. K. ir M. T., remiantis DNR tyrimu, V. K. yra biologinis M. T. tėvas su tikimybe 99,996382%.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad ieškovės dukros Militos pradėjimo ir gimimo metu atsakovas atliko laisvės atėmimo bausmę, kurią atlieka ir šiuo metu, su ieškove negyveno ir šiuo metu negyvena, ieškovės dukros neaugina, jos neišlaiko. Teismas neturi pagrindo abejoti DNR tyrimo išvada, kuri patvirtina, kad ieškovės dukters M. biologinis tėvas – V. K. Teisme V. K. pripažino, kad jis dukrą augina, išlaiko, pasirūpins, kad jis būtų įrašytas mergaitės tėvu.

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad atsakovas nėra jos dukters M. T. tėvas, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo tėvystės dukrai nuginčijimo tenkinamas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Nagrinėjamu atveju ieškovei reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nepareiškus, nuginčijus atsakovo tėvystę, ieškovė turi dėti visas pastangas, kad M. T. gimimo įraše tėvu būtų įrašytas biologinis vaiko tėvas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjamu, nurodytos CPK 88 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Šioje byloje išlaidų patyrė valstybė, jas sudaro žyminis mokestis – 110 Eur, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 23,79 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš tarnybos pateiktos pažymos, šioje byloje yra 245,83 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei turėtų būti priteisiamos iš atsakovo. Atsakovas Lu. T. prieštaravimų dėl ieškinio nepareiškė, ieškinys pareikštas tiek ieškovės ir jos vaiko, tiek atsakovo interesais, dėl susidariusios padėties (vaiko pradėjimo nenutraukus santuokos) atsakomybė tenka ieškovei, tačiau ir atsakovas galėjo reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (ieškinio patenkinimo atveju jam nebūtų reikėję atlyginti išlaidų valstybei), todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo priteistina 1/3 dalis bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. 126,54 Eur, iš jų 81,94 Eur už antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad Lu. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš Lu. T. valstybei 126,54 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešių eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas, iš jų 44,60 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 60 centų) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662, 81,94 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 94 centus) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.