Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-859/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
1-2292-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24604-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
M. M.
Advokatai
Gediminas Lukaševičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2292-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24604-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,kaltinamajam M. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,galimai laiduotojai A. L.,

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. 2022 m. liepos 4 d. apie 01.40 val., ties pastatu, adresu Verkių g. 29, Vilnius, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,54 promilių neblaivumą.

Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.

Kaltinamasis nebuvo kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, o po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Todėl apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, teismas nustatė, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. Todėl įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. buvo svečiuose, šventė gimtadienį ir nesaikingai vartojo alkoholį. Neapskaičiavo jo poveikio. Gyvena netoliese. Neplanavo vykti namo. Nepagalvojo apie pasekmes, sėdo už automobilio vairo. Viskas vyko Žirmūnų mikrorajone. Vykdamas namo pajuto, kad elgiasi neadekvačiai, buvo „dezorentuotas“. Sustojo šalikelėje. Išlipo iš automobilio. Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigūnai, patikrino neblaivumą ir nustatė 2,7 promilių girtumą. Po kurio laiko alkoholio kiekis iškvėptame ore buvo sumažėjęs, tačiau vis tiek virš 2,5 promilių. Automobilis priklauso jo akcinei bendrovei - įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Įvykis pakeitė gyvenimą, visiškai nevartoja ir stengiasi vengti pasisėdėjimų, daugiau važiuoja į sodybą, pradėjo daugiau sportuoti, pasikeitė požiūris, gyvenimo būdas, tas įvykis pakeitė gyvenimą, dalyvauja visuomeninei veikloje. Su A. L. yra artimi, kartu gyvena, pažįstami 15 metų, artimai apie 3 metus. Papasakojo jai, ji buvo namie, tuo momentu buvo girtas, ji iš karto blogai reagavo, turėjo tarpusavio konfliktų ta tema.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju M. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (b. l. 53) bei nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje, tik išsamiau nurodė visą įvykio eigą. Parodė, kad 2022 m. liepos 3 d. apie 19 val. jis atvažiavo savo automobiliu „Mercedes - Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į svečius pas draugus šventė draugo gimtadienį. Gimtadienio metu jis neplanavo vartoti alkoholio, bet buvo sunki diena, tad jis norėjo atsipalaiduoti ir nusprendė išgerti su draugais. Tą dieną jis išgėrė apie 300 gramų degtinės. Maždaug apie 01.00 val. jis nusprendė vykti į namus, tokį sprendimą jis priėmė, nes nemąstė logiškai, sąmoningai, buvo paveiktas alkoholio. Jis buvo smarkiai apsvaigęs. Jis prisimena, kad sustojo šlikėje, nes jautėsi stipriai apsvaigęs, nebegalėjo tęsti vairavimo, tad priėmė sprendimą sustoti. Po kurio laiko, jis tiksliai negali pasakyti kuriuo laiku, prie jo priėjo policijos pareigūnai, paprašė asmens dokumento. Jis iš karto pateikė policijos pareigūnams automobilio raktelius. Jis prisimena, kad pūtė į alkotesterį du kartus, pirmu lyg 2.7 promilės, antru 2.5 promilės. Po to, policijos pareigūnai parvežė jį namo. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jam toks elgesys nebūdingas. Tiesiog buvo gimtadienis, tą dieną vartojo stiprius vaistus nuo aukšto spaudimo. Mano, kad tai galėjo taip pat turėti įtakos jo stipriam apsvaigimui. Pasižada daugiau nevairuoti neblaivus (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).

BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. liepos 4 d. 01.13 val. registruotas įvykis – du neblaivūs vyrai bandė sėsti į automobilį „MB“ džipą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pokalbio metu išlipo, vaikšto aplink. Pranešėjas baiminasi, kad gali vairuoti (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju M. G. parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 02.32 val. važiavo Kareivių g. nuo prekybos centro „Ozas“ link Valakampių tilto. Pastebėjo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalia plovyklos „Švaros broliai“, kuris stovėjo atsirėmęs į kelio atitvarus. Vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, elgėsi neadekvačiai, sunkiai valdė judesius. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie įvykį. Jam skambinant, minėto automobilio vairuotojas pamatė, kad jis su kažkuo šneka, sėdo į savo automobilį ir pradėjo šalintis iš vietos. Tuo metu šnekėjo su bendrojo pagalbos centro operatoriumi. Supratęs, kad stovi pavojingoje vietoje - važiuojamoje dalyje, nusprendė patraukti automobilį į „Emsi“ degalinės aikštelę. „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas šalindamasis iš vietos įsuko į „Švaros broliai“ aikštelę, apsisuko ir įvažiavo į aikštelę. Pastebėjo, kad minėto automobilio vairuotojas privažiuoja prie jo, nusprendė išvažiuoti iš degalinės aikštelės į Verkių g. pusę. „Mercedes Benz“ vairuotojas pradėjo jį vytis ir mirksėti tolimosiomis šviesomis. Tuomet jis pradėjo lėtinti greitį, sustojo pirmoje eismo juostoje už sankryžos, Verkių g., šalia pastato, kur yra medžio centras. Minėtas automobilis sulėtino greitį ir taip pat sustojo pirmoje eismo juostoje prieš jį. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu pranešti apie pasikeitusią situaciją, „Mercedes Benz“ automobilio vairuotojas visą laiką buvo savo automobilyje. Kol jis bendravo su operatoriumi, jis apsisuko Verkių gatvėje ir važiavo link Verkių-Kareivių sankryžos ir pasišalino. Maždaug po 5 min. jis nusprendė pravažiuoti tą vietą, kur buvo sustojęs minėtas automobilis, pravažiuodamas pamatė kad asmenį, kuris vairavo automobilį, sulaikė toje pačioje vietoje policijos pareigūnai (b. l. 36).

Ikiteisminiame tyrime liudytoja A. C. parodė, kad 2022 m. liepos 4 d. apie 01 val., dirbant kartu su vyr. patruliu R. Š., buvo gautas pranešimas dėl neblaivių vyrų, vienas iš jų - iki pusės nuogas, pranešėjas baiminosi, kad pusnuogis vyras neblaivus bandys vairuoti „Mercedes Benz“ automobilį, džipą, įvykio vietos adresas buvo Žygio g. 93, Vilniuje. Nuvykę į įvykio vietą nieko nerado, ieškojo automobilio aplinkinėse gatvėse, bet nieko nerado. Tuomet po maždaug 20 minučių jie gavo papildomą informaciją, kad minėtas „Mercedes Benz“ iš Žygio gatvės išvyko link PC „Senukai“, esančio P. Lukšio gatvėje. Jai su kolega vykstant Verkių gatve, ties pasatu Verkių g. 29, kitoje gatvės pusėje pastebėjo minėtą ieškomą automobilį, automobilis stovėjo. Privažiavę jie pastebėjo, kad automobilis stovi su dirbančiu varikliu. Išlipę, ji kartu su kolega priėjo prie „Mercedes Benz“ vairuotojo, nurodė vairuotojui išjungti variklį, išlipo iš automobilio. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojui išlipant iš automobilio jie pastebėjo, kad jo judesiai nekoordinuoti, jis nuolat kartojo lyg pasiteisindamas: „Jūs manęs nepagavot, aš nevairavau, nieko neįrodysit“. Vyras buvo pusnuogis iki pusės, lyg su sportiniais šortais. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentuotus, jis elgėsi neadekvačiai, vis ieškojo automobilio, elgėsi nepagarbiai, gana agresyviu balso tonu. Maždaug apie pusę valandos jie prašė vairuotojo įpūsti į alkotesterį, vyras atsisakė, vis šūkavo, kad nevairavo. Priėjęs prie minėto automobilio bagažinės pradėjo traukti įvairius statybinius įrankius, juos rodyti jiems <...> Jam kiek nusiraminus, jis sutiko pasitikrinti blaivumą. Pirmu įpūtimu jis įpūtė apie 2.70 promilių, antru - apie 2.50 promilių. Po kurio laiko prie jų atėjo pranešėjas ir paliudijo neblaivaus vairavimo faktą, jie paėmė iš pareiškėjo paaiškinimą <...> (b. l. 39).

Neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad M. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 12); Alkoholio kiekio matuoklio išrašuose nurodoma, kad M. M. 2022 m. liepos 4 d., 02.12 val. nustatytos 2,70 prom.; 02.31 val. nustatytos 2,54 prom. (b. l. 13-14).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai nustatyti ant galinio kairės pusės sparno-bamperio (b. l. 20-24).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra mobiliosios („Body“) kameros vaizdo įrašai. 1) Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0704_013911_013.MP4“: įrašo apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: „VLN_PR_61953A 2022/07/04“ <...> matomas Vyras, kuris pliktelėjęs, iki pusės nuogas, lipantis iš automobilio, Vyras kalba nerišliai. Vyras: „Aš nieko nevairavau“. Pareigūnė: „Kur automobilį apgadinot?“ Vyras trūkčioja pečiais. Pareigūnė: „Nežinot kur apgadinot?“ Vyras: „Sodyboj.“ Pareigūnas: „Dokumentus prašau pateikit.“ <...> Vyras, šneka labai nerišlia kalba: „M. M. <...> Pareigūnas: „M., reiks pasitikrinti blaivumą.“ Vyras „Absoliučiai sutinku.“ Pareigūnas: „Vairavot mašiną?“ Vyras: „Ne“. 2) Vaizdo įrašas, pavadinimu „2022_0704_014411_014.MP4“: <...> Vyras pakiliu tonu: „Net nevairavau.“ <...> 3) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0704_015550_015.MP4: <...> Vyras: „O jūs mane sustabdėt su mašina ar be mašinos?“ Pareigūnas: „Mes privažiavom prie jūsų, jūs stovėjot.“ Vyras: „Bet stovėjimas ne važiavimas, duokit vandens.“ <...> Vyras: „Dėl ko, jei jums reikia, jūs ir pūskit.“ <...> 4) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0704_020847_016.MP4: įrašo apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: „2022_0704_020847_016.MP4“ <...> 02:11 val. Vyras pučia į alkotesterį. Pareigūnas: „Prieš kiek laiko vartojot alkoholį?“ Vyras: „Prieš parą laiko.“ Pareigūnė: „Šiandien nevartojot alkoholio?“ Vyras: „Ne, negėriau visai, nemėgstu aš...“ 5) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0704_022940_017.MP4 <...> Pareigūnas: „Jei sakot, kad nevariavot, tai gerai, kad nevairavot.“ 02:31 val. pareigūnas duoda pūsti antrą kartą. Alkotesterio rodmenų nesimato. Pareigūnas: „Pasėdėkit mašinoje“. 6) Vaizdo įrašas, pavadinimu 2022_0704_023740_018.MP4 <...> Pareigūnas: „Prašau pasirašykit.“ <...> Pareigūnas: „Atsisakot pasirašyti.“ Vyras: „Aš neatsisakau, bet... kaip aš pasirašysiu, kai to nedariau.“ Pareigūnas: „Juk pūtėt į alkotesterį?“ Vyras: „Kada? Aš atsisakau pasirašyti.“<...> Vyras pasirašo (b. l. 44-45).

Šie teismo aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištirti bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viso šio baudžiamojo proceso metu prisipažino vairavęs neblaivus. Ir nors pirminėje stadijoje, tik sulaikytas policijos patrulių šį faktą dar neigė, galiausiai, po profesionalių ir ne vien tik formalumu grįstų policijos patrulių veiksmų, kaltinamasis galiausiai sutiko pasitikrinti neblaivumą. Konkrečiu atvejų pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kiltų ir tuo atveju, jeigu kaltinamasis vengtų neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Todėl kaltinamojo pasirinkimas, kad ir ganėtinai vėlesnis (minėta, kad apie 30 minučių buvo įkalbinėtas policijos patrulių pasitikrinti neblaivumą), sudarė galimybę konstatuoti kaltinamojo, kuris vairavo automobilį, neblaivumo lygį. Tokio kaltinamojo bendradarbiavimo su policijos patruliais dėka buvo išvengta tolimesnio konflikto, tarp vairavimo fakto nepripažįstančio ir neblaivumo patikros atsisakančio kaltinamojo pradinėje stadijoje. Atitinkamai, visi procesiniai veiksmai buvo atlikti galiausiai sklandžiai, užtikrinant kitų asmenų saugumą nuo neadekvačiai besielgusio neblaivaus vairuotojo, o pats vairuotojas saugiai pristatytas į savo namus, taip užtikrinant ir jo pačio saugumą. Tai aktualu, ypač vertinant kaltinamojo elgesį nuo momento, kai jis suprato apie tai, kad liudytojas M. G. yra pranešęs policijai apie jo neteisėtus veiksmus neblaiviam vairuojant automobilį iki jis buvo sulaikytas policijos patrulių.

Kaltinamojo nurodytas aplinkybes dėl pripažintos nusikalstaos veikos padarymo patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai - pranešimas M. G. policijai ir jo, kaip liudytojo, apklausos metu nurodytos aplinkybės, kurias iš esmės patvirtino ir apklausta liudytoja A. C., kuri, be kita ko, nurodė ir kaltinamojo sulaikymo bei pirminių proceso veiksmų, kaip ir kaltinamojo neblaivumo nustatyto aplinkybes. Visi aptarti šioje byloje ištirti įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad M. M. 2022 m. liepos 4 d. apie 01.40 val., ties pastatu, adresu Verkių g. 29, Vilnius, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,54 promilių neblaivumą. Šiais neteisėtais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Dėl aptarto, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinime dėl techninės rašymo apsirikimo klaidos nurodyta netiksli nusikalstamos veikos padarymo data „2020 m. liepos 4 d.“, todėl ši aplinkybė patikslintina. BIRT žiūryklės duomenimis 2022 m. liepos 4 d. 01.13 val. registruotas įvykis, todėl laikytina įrodyta, jog kaltinamasis 2022 m. liepos 4 d. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).

Kaltinamasis M. M. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodo, kad jis nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir galisi ją padaręs, žada keistis, pasitaisyti ir ateityje vengti aplinkybių, lemiančių tokį neteisėtą veikimą. Laiduoti už kaltinamąjį nori jį puikiai pažįstanti gyvenimo draugė A. L., kuri yra dirbanti, turinti aukštąjį išsilavinimą, ji yra socialiai aktyvus žmogus, teisingos ir plačios pasaulėžiūros, optimistiška ir pozityvi asmenybė. Ji nėra teista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Su ja kaltinamasis bendrauja nuolat, vienas kitą remia, A. L. daro jam teigiamą įtaką.

A. L. pateikė prašymą perduoti jai kaltinamąjį M. M., kurio gyvenimo draugė ji yra, pagal laidavimą. Jie pažįstami 20 metų, kartu gyvena tris metus. Gali skirti pakankamai dėmesio įsipareigojimų įvykdymui. Yra ambicinga ir reikli tiek savo, tiek kitų žmonių atžvilgiu. Dės maksimalias pastangas, kad M. M. atitiktų įstatymų reikalavimus, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kartu gyvena, todėl turi galimybę gyvai bendrauti, palaikyti tarpusavio ryšį. Yra pasiruošusi teikti M. M. visą reikalingą socialinę, moralinę pagalbą. Kaltinamasis visada atsižvelgia į jos nuomonę, patarimus, todėl gali daryti akivaizdžią teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.

Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį M. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M. M. yra darbingo amžiaus, neteistas (b. l. 82), per 5 metus baustas administracine tvarka (b. l. 83-84), SODROS duomenimis dirba (b. l. 85), M. M. gavo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą, pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 118). M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be paminėto, visos aplinkybės patvirtina ir tai, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Nagrinėjamu atveju atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo gyvenimo draugė A. L.. Iš byloje esančių duomenų apie A. L. nustatyta, kad ji yra darbingo amžiaus, dirba (charakterizuojama teigiamai) (b. l. 121), neteista (b. l. 122), administracine tvarka nebausta (b. l. 124). Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja prašoma būti paskirta A. L. pažymėjo, kad pažįsta M. apie 20 metų, dabar 3 metus gyvena kartu, jis klauso jos nuomonės gerbia ją. Ji yra reikli, ryžtinga ir atsakinga, mano, kad gali jam padėti, kad daugiau neatsitiktų tokia situacija. M. tai padarė pirmą kartą, jai tai buvo neįtikėtina. Jis labai pergyvena, jį kankina nemiga, gėda prieš draugus ir artimuosius, reikia prašyti, kad į darbą nuvežtų, parvežtų. Ji padės jam maksimaliai, užsiims visokia veikla, į sodybą važiuos. Tiki, kad tai daugiau nebepasikartos. Taigi, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja A. L. yra verta teismo pasitikėjimo, ją su kaltinamuoju sieja glaudūs tarpusavio ryšiai, jos asmenybė teigiama, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

A. L. skirtina M. M. laiduotoja netaikant užstato, nes yra jo gyvenimo draugė, su kuria gyvena kartu 3 metus, o pažįstami daugiau nei 20 metų, be to, atsižvelgiama į pateiktus ir jau aptartus kaltinamąjį ir A. L. teigiamai charakterizuojančius duomenis, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji kaltinamajam gali daryti teigiamą įtaką artimiausioje aplinkoje. Dėl aptarto, nustatytinas vienerių metų aštuonių mėnesių laidavimo terminas, be užstato.

Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodoma, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz (duomenys neskelbtini) 4Matic“ vidutinė kaina su PVM – 33 590,00 EUR. Todėl spręstinas klausimas dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo pagrįstumo.

Minėta, kad M. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Mercedes-Benz“, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė AB „(duomenys neskelbtini)“, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadinasi, konkrečiu atveju nėra galimybės konfiskuoti valstybės naudai turtą, kuris buvo kaltinamojo naudojamas nusikaltimui padaryti, t. y. automobilį, nes šis priklauso trečiajam asmeniui. Taigi, esant BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindui, šioje byloje svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Minėtos teismų praktikos kontekste svarbu, kad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-91-303/2021).

Įgyvendinant suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų aiškinimo dėl atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekstą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Vienoje paskutinių kasacinių nutarčių pažymėta, kad sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės vertę priimamas, pirma, įvertinus turto konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, konstatavus BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytų išimčių buvimą ir galiausiai nusprendus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Minėta, kad M. M. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Pastarojo elgesys veikos padarymo metu ir iškarto po jos buvo atitinkamas jo neblaivumo būklei, t. y. buvo ganėtinai neadekvatus, kėlė gan didelį pavojų pačiam sau ir kitiems asmenims. Vien dėl neblaivumo nebesugebėjęs valdyti automobilį, kaltinamasis tokį valdymą tęsė ir vėl po to, kai pamatė esą stebimas liudytojo, kuris pranešė policijai apie neadekvačiai besielgiantį, galimai neblaivų vairuotoją. Būtent po tokio liudytojo pilietiško poelgio, kaltinamasis šį pradėjo persekioti ir taip vėl kėlė didelį pavojų sau ir aplinkiniams. Galiausiai, tik policijos patrulių ir minėto liudytojo sąveikos dėka kaltinamojo neteisėtas ir itin pavojingas elgesys neblaiviu valdant automobilį buvo nutrauktas. Nežiūrint į tai, kaltinamasis ir toliau policijos patruliams neigė vairavęs automobilį. Tokia situacija tęsėsi gan ilgai, iki kaltinamasis faktiškai buvo įkalbėtas vykdyti teisėtus patrulių reikalavimus ir pasitikrinti neblaivumą. Nuo to momento kaltinamasis pradėjo kooperuotis su policijos patruliais ir bendradarbiauti su jais atliekant reikalaujamus veiksmais. Taigi, visas kaltinamojo elgesys nuo vairavimo neblaiviu pradžios iki neblaivumo patikros parodo, kad jis dėl neblaivumo buvo neadekvačioje būklėje, kėlė itin didelį pavojų sau ir aplinkiniams, siekė galimo revanšo prieš liudytoją, kuris pranešė apie tokį neteisėtą kaltinamojo elgesį, šį persekiodamas savo automobiliu, o galiausiai, nepakluso pradžioje policijos patrulių reikalavimams. Nors nėra toks nepaklusimas konstatuotas, visgi, jau aptarti bylos įrodymai neginčijamai apibūdiną kaltinamojo minėtą elgesį. Visą tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo elgesys nusikaltimo padarymo metu ir iškarto po jo, neduoda pagrindo vertinti kaip kaltinamojo gailėjimąsi dėl padaryto. Priešingai, savo elgesiu kaltinamasis aktyviais veiksmais vis siekė išvengti atsakomybės už padarytą neteisėtą, pavojingą veikimą tiek persekiodamas liudytoją, pranešusį apie įvykį, tiek vengdamas pirminio bendradarbiavimo su atvykusiais policijos patruliais. Toks kaltinamojo elgesys, vertinant aptariamo turto konfiskavimo instituto taikymo svarbą konkrečiu atveju sudaro pagrindą ne kaltinamojo naudai spręsti dėl iš kaltinamojo išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dydžio. Minėta, kad automobilio vertė su PVM aktualiu nusikaltimo padarymo metu buvo 33 590,00 EUR. Automobilis valdomas kaltinamojo bendrovės. Vertinant bendrovės veiklą ir kaltinamojo valdomos bendrovės valdomo automobilio tipą, tai, kad būtent pats kaltinamasis betarpiškai valdo šį automobilį ir savo asmeniniam poreikiui, nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų ir jau aptarto kaltinamojo elgesio veikos padarymo metu ir iškarto po jos, sudaro pagrindą konstatuoti, kad iš kaltinamojo turi būti išieškota ne mažiau kaip pusę konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 16 795 EUR (šešiolika tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt penki eurai). Būtent tokia išieškotina pinigų suma užtikrins, kad kaltinamasis, valdydamas šį, ar bet kurį kitą automobilį, ateityje nebenusikals. Ši taikoma priemonė konkrečiu atveju labiausiai atitiks šios taikomos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų ir užtikrins proporcingumo principo įgyvendinimą, vertinant ir su kaltinamojo gaunamomis pajamomis bei jau aptartus jį charakterizuojančius duomenis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 16 795 EUR (šešiolika tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt penki eurai). Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos ir aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,54 prom. neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad M. M. vairavo neblaivus, mieste, naktį, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu būdu kėlė pavojų ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir aplinkinių. Todėl spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dviejų) metų ribojimo terminą. Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, jau aptartam kaltinamojo elgesiui veikos padarymo metu ir nedelsiant po jos, kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.

Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. liepos 14 d. kai kaltinamajam M. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi ir 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato.

Laiduotoju paskirti A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti M. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dviem) metam uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2022 m. liepos 14 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 16 795 EUR (šešiolika tūkstančių septyni šimtai devyniasdešimt penki eurai).

M. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį.

2) sumokėjus automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, kad:

Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad:

Ji, būdama laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėjas Vladimir Berezovskij