Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 31 d., 22 val. 35 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 530“,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

Anot apelianto, teismas nepagrįstai rėmėsi ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, nes šiame straipsnyje specialiosios teisės atėmimo termino skaičiavimas siejamas tik su vienintelės aplinkybės buvimu - nutarimo priėmimu dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokia ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta alternatyvi veika kaip neblaivumo patikrinimo vengimas į šio straipsnio taikymo sritį nepatenka, todėl Šilalės rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išplėtė ATPK 330 straipsnio 1 dalies taikymą ir nepagrįstai remiasi šia norma. Nesant sąlygų specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuoti pagal ATPK 330 straipsnio 1 dalį, taikytina bendroji ATPK 304 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Teisė vairuoti jam buvo atimta Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir jam buvo paskirta 2500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Šį nutarimą jis buvo apskundęs Klaipėdos apygardos teismui, be to, šioje byloje buvo pateikti duomenys iš gydymo įstaigos, kad atlikus testą neblaivumui nustatyti, jo biologiniuose skysčiuose alkoholio nerasta. 2014 m. gruodžio 8 d. tas pats Šilalės rajono apylinkės teismas ir tokia pačia sudėtimi išnagrinėjo analogišką atvejį dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Teismas, vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 punktu, nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą nesant administracinės teisės pažeidimo. Šilalės rajono apylinkės teismas vadovavosi ATPK 304 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Taigi, teismo nuomone, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę iki bus atmesta jo apeliacija dėl 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo. Po teismo posėdžio jis paklausė teisėjos, ar jis gali vairuoti, ir ji patikino, jog teisės vairuoti apeliantas dar nėra praradęs, kol skundas nėra išnagrinėtas. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad Šilalės rajono policijos komisariatas, gavęs 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą, nesiėmė jokių priemonių tam, kad vairuotojo pažymėjimą paimtų anksčiau nei bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, t. y. jokio raštiško pranešimo nesiuntė. Be to, iš Šilalės rajono policijos komisariato pateiktos pažymos apie ATPK nuobaudas yra nurodyta, kad nutarimas dėl specialios teisės atėmimo yra pradedamas vykdyti tik nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2017 m. birželio 7 d., tai taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai vadovavosi ATPK 304 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. R. L. buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 31 d., 22 val. 35 min(duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 530“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, R. L. neneigia aplinkybės, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę, todėl ginčo dėl to nėra. Apelianto manymu, jis transporto priemonę vairavo teisėtai, nes 2014 m. lapkričio 17 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo jam pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, buvo neįsiteisėjęs, kadangi apeliantas minėtą nutarimą buvo apskundęs Klaipėdos apygardos teismui ir jo apeliacinis skundas dar buvo neišnagrinėtas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, bei skundžiamame nutarime išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. L. 2014 m. gruodžio 31 d. transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė jam buvo atimta.

ATPK 269 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo. ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytu laiku padavimas ir jo priėmimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo. ATPK 304 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Taigi, vadovaujantis šiomis ATPK nuostatomis, už padarytą pažeidimą priimtas nutarimas paskirti administracinę nuobaudą – teisės atėmimą vairuoti transporto priemonę, jeigu dėl tokio nutarimo paduodamas skundas, vykdomas tik po to, kai išnagrinėjus administracinę bylą priimamas sprendimas ir skundas lieka nepatenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-9-2012). Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir Šilalės rajono apylinkės teismas, minėtai bendrajai taisyklei taikoma išimtis, įtvirtinta ATPK 330 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-9-2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 330 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą, taip pat yra konstatavęs, jog asmenys, padarę pažeidimus, būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio nuostatos dėl laikinojo leidimo naudotis atimta teise išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-1136/2005, N444-844/2008, N575-2864/2011, N261-960/2011 ir kt.). Taigi, ši taisyklė yra išimtis iš bendro pobūdžio taisyklių, kad apskundus nutarimą skirti administracinę nuobaudą, šis nutarimas turi būti vykdomas po to, kai skundas lieka nepatenkintas (ATPK 304 straipsnio 2 dalis), kad skundo nustatytu laiku padavimas sustabdo nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki skundo išnagrinėjimo (ATPK 297 straipsnis).

Kaip matyti iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo, R. L. teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams atimta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, už tai, kad sulaikytas vairuojant automobilį jis vengė pasitikrinti blaivumą. Nors apeliantas skunde akcentuoja, kad ATPK 330 straipsnio 1 dalies taikymas siejamas tik su vienintelės aplinkybės buvimu - nutarimo priėmimu dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta alternatyvi veika - neblaivumo patikrinimo vengimas, į ATPK 330 straipsnio 1 dalį nepatenka, tačiau su tokiais apelianto argumentais negalima sutikti. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, taip pat už neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Iš šios normos turinio matyti, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl vengimas pasitikrinti girtumą yra prilygintinas vairavimui apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis. Įvertinus šią aplinkybę, nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminai skaičiuotini ne vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, o išimtine ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai skundžiamame nutarime konstatavo, kad R. L. specialiosios teisės neteko nuo Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo priėmimo, o ne nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Apeliantas skunde remiasi Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarimu, kuriuo dėl analogiško administracinio teisės pažeidimo R. L. byla buvo nutraukta, tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad R. L. žinojo, kad Institucija minėtą nutarimą yra apskundusi Klaipėdos apygardos teismui ir šis nutarimas 2014 m. gruodžio 31 d. pažeidimo padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys, kad vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus šiuo metu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-9-2012 išaiškino, jog ATPK 330 straipsnyje, reglamentuojančiame nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą, įtvirtinta išimtis, kad transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad Šilalės rajono policijos komisariatas, gavęs 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą, nesiėmė jokių priemonių tam, kad vairuotojo pažymėjimą paimtų anksčiau nei bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, t. y. jokio raštiško pranešimo nesiuntė. Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų, pats R. L. nurodė, kad jis vairuotojo pažymėjimą yra pametęs, todėl laikinas leidimas vairuoti jam nebuvo išduotas, be to, iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad R. L. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, kad R. L. teisės vairuoti transporto priemones neteko iš karto po Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimo priėmimo, todėl 2014 m. gruodžio 31 d. jis vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, taip pažeisdamas ATPK 128 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Šilalės rajono apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Dėl to laikytina, kad teismo priimtas procesinis sprendimas teisingas, dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų jo keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarimą nepakeistą ir R. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.