Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimo, kuriuo M. P. nubaustas už administracinės teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124¹ str. 2 d.; 126 str. 4 d. ir paskirta galutinė nuobauda 2500 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemonę 2 metams ir 6 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2013-10-02 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK buvo surašytas ATPK protokolas dėl to, kad jis 2013-10-02, apie 19.45 val. Elektrėnuose, Šviesos g. vairuodamas automobilį Volswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pėsčiųjų ir dviračių taku, bei policijos pareigūno reikalavimu vengė pasitikrinti ar nėra neblaivus. Tokiais savo veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 18, 130 punktų reikalavimus, t.y. įvykdė administracinį teisės pažeidimą numatytą 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 2 d.

Vilniaus apygardos teisme 2014-01-13 buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko atsiliepimas į M. P. apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisingą procesinį sprendimą, dėl ko prašoma skundžiamą 2013-12-11 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos M. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo byloje dėl M. P. padaryto ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo nėra, tačiau apeliaciniu skundu yra ginčijamas ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymas, teigiant, kad jam nebuvo siūlyta pasitikrinti blaivumo, todėl jis to daryti nevengė.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. P. padarė ATPK 126 str. 4 d. nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Priešingai nei teigia apeliantas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad M. P. buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą, bet jis tai daryti vengė, tačiau toks skundo argumentas vertintinas kritiškai ir yra atmestinas.

Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, apklausta liudytoja policijos pareigūnė O. K. nurodė, kad M. P. pasitikrinti buvo siūloma prieš jį pristatant į policijos komisariatą, o taip pat ir pačiame policijos komisariate, tačiau tai jis padaryti atsisakė. Aukštesnės instancijos teismui netikėti šių liudytojos parodymų patikimumu ir teisingumu nėra pagrindo. Duomenų apie tai, kad tyrėja kalbėtų netiesą ar turėtų pagrindą apkalbėti pažeidėją byloje nėra. Nors M. P. nurodo, kad tyrėja O. K. yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau tai tėra subjektyvi pažeidėjo nuomonė, nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Aukštesnės instancijos teismas vertindamas pirmosios instancijos teismo skundžiamo nutarimo pagrįstumą vadovaujasi ne pažeidėjo subjektyvia nuomone, kuri neatitiko jo lūkesčių, o objektyviais įrodymais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, jų parodymai teismo posėdžio metu, L. L. paaiškinimas, kiti duomenys. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Nors pažeidėjas nurodo, kad policijos pareigūnai su juo elgėsi nepagarbiai ir toks elgesys pažeidėją pažemino, sutrikdė, tačiau pastebėtina, kad priešingai nei teigia M. P., pats pažeidėjas elgėsi nepagarbiai, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, nepakluso teisėtiems reikalavimams netriukšmauti, nesispardyti, dėl ko buvo panaudota spec. priemonė ir M. P. buvo uždėti antrankiai. Taip pat M. P. aukštesnės instancijos teismui nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo teiginius, kad prieš jį pareigūnai smurtavo, todėl šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas. Pažymima, kad blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d. ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 dalį asmeniui kyla ne tik tada, kai jis transporto priemonę vairavo neblaivus, bet ir kai vengė pasitikrinti neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010, Nr. N-438-3334/2011; Nr. N662-1045/2012).

Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismo vertinimu, galimybė patikrinti M. P. neblaivumą buvo, tačiau pats pažeidėjas nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą, dėl ko pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d.

Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Visais kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas).

Nors M. P. skunde teigia, kad policijos pareigūnai turėjo jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau iš policijos pareigūnų parodymų, matyti, kad M. P. nebuvo tokios būklės, dėl kurios objektyviai nebuvo įmanoma atlikti jo neblaivumo patikrinimo, nes priešingu atveju jis nebūtų pajėgęs pasipriešinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N5-393/2007; N444-1686/2009).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas įvertinęs visus byloje esančius objektyvius duomenis padarė pagrįstą išvadą, dėl M. P. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti priimto sprendimu teisėtumu ir pagrįstumu, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

M. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.