- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1-152-648/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00107-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei ir Linai Butkuvienei, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui, kaltinamajam A. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Širvintose, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. ir 300 str. 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, žinomai netikrą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, bei pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent:
A. J., nuo 2006-09-28 būdamas UAB „A (duomenys pakeisti)“ (bendrovė registruota Širvintose, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (ir akcininku), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje iki 2009-05-17 (vėliausia apskaitos dokumentų perdavimo bankroto administratoriui data), nenustatytoje vietoje, tikslu pasisavinti jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą – pinigus, pagamino netikrą dokumentą – 2007-09-10 UAB „A“ akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 09/10, t.y. įrašė žinomai melagingus duomenis apie 2007-09-10 vykusį akcininkų susirinkimą ir, kad UAB „A“ skirs 1500000 Lt investuoti į aikštelės statybą Sankt Peterburge, apmokant avansu iš įmonės lėšų per 2008 ir 2009 m. bei sudarys sutartį su RAB „V (duomenys pakeisti)“, dokumente pasirašė ir pateikė jį pasirašyti antrajam UAB „A“ akcininkui G. J.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A.J., būdamas UAB „A“ akcininku ir direktoriumi, tikslu pasisavinti jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „A“ turtą – pinigus, tiksliai nenustatytu laiku, laikotarpyje iki 2009-05-17, nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2007-09-10 sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo sutartį Nr. AO 112, t.y. įrašė žinomai melagingus duomenis apie tariamą sandorį su Rusijoje registruota RAB „V“ ir įmonės lėšų investavimą, sutartyje pasirašė savo bei RAB „V“ generalinio direktoriaus D. V. M. vardu. A.J., panaudodamas pagamintą netikrą dokumentą - UAB „A“ vardu sudarytą fiktyvią 2007-09-10 sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo sutartį Nr. AO 112 su Rusijoje registruota ribotos atsakomybės bendrove „V“, atstovaujama generalinio direktoriaus D. V. M., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje iki 2009-05-17, nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus – UAB „A“ tris kasos išlaidų orderius, t.y. į 2008-08-31 kasos išlaidos orderį Nr. 067, įrašė žinomai melagingus duomenis, kad pagal sutartį Nr. AO 112 RAB „V“ direktoriui D. V. M. buvo išmokėtas 574 095 Lt. avansas, į 2008-11-30 kasos išlaidos orderį Nr. 071 įrašė žinomai melagingus duomenis, kad pagal sutartį Nr. AO 112 RAB „V“ direktoriui D. V. M. buvo išmokėtas 90 331 Lt. avansas ir į 2008-12-31 kasos išlaidos orderį Nr. 075 įrašė žinomai melagingus duomenis, kad pagal sutartį Nr. AO 112 RAB „V“ direktoriui D. V. M. buvo išmokėtas 553 000 Lt. avansas, bei šiuos kasos išlaidų orderius pasirašė D. V. M. vardu. Tokiu būdu, A. J., užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti bendrovės „A“ turtą ir juo disponuoti, iš bendrovės kasos paėmė jam patikėtas ir jo žinioje buvusias minėtas pinigų sumas ir viso pasisavino 1 217 426 Lt.
Kaltinamasis A. J. 2013-04-15 teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis 2006 m. įkūrė įmonę su broliu. Pirmus metus biznis sekėsi labai gerai. Pats pagrindinis klausimas buvo, kad apyvarta vyktų sklandžiai, kad išmuitinimas Maskvoje vyktų greitai, nes nuo to priklausė uždarbis. Maskvoje susipažino su D. M., susipažino su juo muitinės terminale, kur susirinkdavo visi autovežiai. Jis padėjo išmuitinimus daryti per vieną parą. 2007 m. liepą D. M. pasiūlė jam investicinį projektą, statyti Sankt Peterburge aikštelę sunkiasvoriams automobiliams su servisu, viešbučiu. Jis vyko į Sank Peterburgą, jam parodė vietą, kur netoli pagrindinės trasos bus statoma aikštelė, nusprendė, kad apsimoka investuoti. Vėliau su D. M. susitiko Simferopolyje, kur aptarė sąlygas. Pastarasis rugsėjį atvyko į Vilnių su sutartimi, jie susitiko brolio ofise, kur pasirašė paruoštą sutartį, susitarė, kad investicinį projektą pradės vykdyti nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. Susitiko Lietuvoje 2008-08-31 brolio ofise, jis jam perdavė pinigus grynais. Atsiskaitymas vyko su D. M.. Antras mokėjimas įvyko 2008-11-30. Jie susitarė, kad jis sumoka iki metų pabaigos pinigus, partneris sumažina apie 100 tūkstančių investicinį projektą ir paskolina jo įmonei 300 tūkstančių, kuriuos turės tuos pinigus išmokėti iki 2009 m. pabaigos. Jis turėjo D. M. įmonės „V“ pažymėjimą. Telefonu pastoviai bendravo. Akcininkų protokolą surašė jo pavedimu D. B. 2007 m. rugsėjo 10 d. Nepamena, kokia dieną buvo, kai davė broliui pasirašyti. Neigia, kad klastojo protokolą.
Teisiamojo posėdžio, įvykusio 2013-06-03, kaltinamasis A. J. pakeitė savo poziciją, pareiškė, jog prisipažįsta kaltu. 2006 m. įmonę įkūrė realiai komerciniai-ūkinei veiklai vykdyti. Iš pradžių įmonės veikla buvo sėkminga, buvo pelnas, tik 2008 m. situacija pasikeitė. Buvo gavęs pasiūlymą iš rusų įsigyti transporto aikštelę, bet neturėjo galimybių ir pasikeitus 2008 metais įmonės padėčiai viskas atsidėjo, todėl sutartis ir nebuvo įgyvendinta. Jis „sulipdė“ sutartį, nes atsirado trūkumas buhalterinėje apskaitoje, jis didėjo ir kažką reikėjo daryti. Galvojo, kad 2009 m. pavyks susitvarkyti, bet nepavyko. Sutartį jis suklastojo 2008 m. viduryje. Dėl akcininkų susirinkimo protokolo - jam buvo nepatogu prieš brolį dėl lėšų trūkumo kasoje, apie tai jam nesakė. Akcininkų susirinkimo protokolą suklastojo, tik nepamena kur tai padarė. Teksto nesuklastojo, nes toks faktas kaip ir buvo. Jokio M. nebuvo M. pavardę sugalvojo, bet įmonė „V“ Rusijoje buvo, ji realiai veikė. Jis su niekuo nebendrininkavo, veikė vienas. Buhalterei pasakė, kad ji parašytų orderius, o juos jis pats pasirašė ir suklastojo įrašus. Realiai planavo pagerėjus situacijai tuos pinigus įnešti į įmonės kasą. Jis pinigų nepasisavino, jokio turto neįsigijo. Trūkumas kasoje susidarė dėl to, kad jis išduodavo pinigus vairuotojams išlaidoms kelionėje, nes už viską ir visur reikėjo mokėti grynais, susidarydavo didelės pinigų sumos, dėl to per kelerius metus ir susidarė skola. Ketinimų tyčia klastoti dokumentus neturėjo, norėjo tik išsaugoti įmonę. Nusikalstamą veiką darė vienas, gailisi dėl to, kad suklastojo dokumentus. Jis nepasisavino lėšų, o žalą įmonei atlygino.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Jis (liudytojas G. J.) turėjo UAB „A“ 49 procentus akcijų. Jis broliui padėjo įkurti įmonę, susitvarkyti dokumentus. UAB „A“ buvo įsteigta 2006 m. Brolis neturėjo patirties, todėl jis pirmaisiais metais gan aktyviai dalyvavo įmonės veikloje. UAB „A“ turėjo tik vieną užsakovą įmonę „D (duomenys pakeisti)“. Kai įmonės veikla įsivažiavo, brolis vienas viską ir tvarkė, jis nebesikišo. Įmonėje buvo atsiradę pinigų, pirko mašinas ir buvo galvojama kur tuos pinigus dėti. Brolis turėjo planą arba pirkti mašinas arba investuoti užsienyje. Jo pozicija buvo prieš, todėl jis nesikišo. Vėliau brolis jam pasakė, kad jį Rusijoje apgavo. To ruso pirkėjo jis niekada nematė. Kaip akcininkas jis ruošdavo protokolus, išskyrus paskutinį. Paskutinio protokolo jis neruošė, bet brolis pasakė, kad reikia pasirašyti ir jis pasirašė kaip akcininkas. Kada tiksliai pasirašė protokolą tiksliai pasakyti negali, nepamena, jei parašyta rugsėjo 10 d., gali būti maždaug tuo laikotarpiu. Iš įmonės negavo jokių dividendų. Jam nežinoma, kad brolis tuo laikotarpiu būtų įsigijęs brangaus turto.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad dirbo UAB „A“ finansininke. Direktorius buvo A. J.. Jos darbas buvo buhalterinės apskaitos tvarkymas, duomenų suvedimas, darbo užmokesčio skaičiavimas bei vairuotojų ataskaitos. Pakilimo metai buvo 2007-2008 m., įmonėje finansinė padėtis buvo gera, buvo daug užsakymų. Pagrindinės kryptys buvo į Rusiją, Kaliningradą. Iš pradžių ji dirbo namuose, paskui buvo išnuomotas biuras (duomenys neskelbtini) g., paskui Vievyje didesnis ofisas, vairuotojai galėdavo patogiau privažiuoti. Kiek pamena, kai Vievyje nuomojosi patalpas, girdėjo pokalbius rusų kalba, A. tvarkydavo kažkokius projektus, buvo noras investuoti į aikštelę su galimybę po metų atgauti tam tikrą sumą. Suma buvo apie 300 tūkstančius gauti pajamų per metus. Pokalbiai vyko 2008 m. ar 2007 m. Sutartys buvo direktoriaus kompetencijoje, o atsiskaitymas buvo atliktas, buvo išmokėtos lėšos pagal sutartį. Pagal kasos išlaidų orderius, jai atrodo, du kartus buvo mokėjimai. Mokėjo iš įmonės pajamų. Dalis buvo bankuose, dalis grynais. Vadovas (A. J.) buvo kasininkas, operacijos tiek grynaisiais pinigais, tiek pavedimai buvo derinami su vadovu. Jai būdavo pristatomi jau užpildyti dokumentai ir ji turėdavo įtraukti į apskaitą. Atsiskaitymų ofise kaip ir nebūdavo, paprastai direktorius dokumentus paduodavo, pasakydavo reikia tą ir tą padaryti. Praktiškai ji ofise dirbdavo kiekvieną dieną iki 16 val. Direktorius būdavo ofise mažiau negu ji, jis dažnai vykdavo į užsienį. Ji neklausė direktoriaus kaip jis mokėjo užsienio valstybės piliečiui. Ofise nebuvo seifo, bet grynieji pinigai buvo direktoriaus žinioje, likutį ji galėdavo žinoti pagal kasą. Likutis didėjo palaipsniui, buvo pajamuojamos iš banko išgrynintos lėšos. 2007 m. jau kaupėsi didžiulės sumos. Vadovas išsigrynindavo pinigus banke kortele. Grynieji buvo pas vadovą, o pagal kasos pajamų orderį kiekvieną operaciją fiksuodavo kasos knygoje. Finansininke ji dirba jau virš 20 metų, UAB“A“ veikla nieko nesiskyrė nuo kitų transporto įmonių. Buvo laiku mokami mokesčiai, teikiamos visos deklaracijos. Tik už 2008 m. nepateikė deklaracijos, nes dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Įmonė neturėjo įsiskolinimų. Ji neruošė protokolų, tačiau matė, kad kelis kartus jie buvo rašomi. Negali pasakyti kada tiksliai buvo sudaryta sutartis dėl investicijų. Pokalbius rusų kalba girdėjo, bet nežino ar buvo kalbama apie šitą konkrečią sutartį. Apie mokėjimus sužinojo, kai buvo pateikti dokumentai. Ji nežinojo kokiu būdu buvo mokama. Žinojo apie direktoriaus ketinimus investuoti lėšas į aikštelę Sankt Peterburge. Sutarties ji nematė, ji buvo pas direktorių, ofise buvo tik darbo sutartys. Neatsimena, ar buvo mokama už vertimus ar teisininkams. Nežino ar direktorius įsigijo kokio nors turto 2008 m.
Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. V. parodė, kad ji neatsimena aplinkybių, atlieka daug vertimų ir negali visų atsiminti, negali pasakyti kokį dokumentą vertė. Nepamena, kas atvyko pasiimti vertimo ir kas kreipėsi. Galėjo būti, kad padarė vertimą, o kvitą vėliau išrašė.
Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad buvo iškelta bankroto byla UAB „A“ ir paskirtas bankroto administratorius. Tiriant bankroto bylą kilo įtarimų, kad gali būti sukčiavimas dėl aikštelės statybos Sankt Peterburge ir kreipėsi į prokuratūrą. Buvo gautas A. ir G. J. prašymas sudaryti taikos sutartį dėl įsiskolinimo, kurie buvo priteisti Apygardos teismo. Kreditorių pritarimu buvo sudaryta taikos sutartis, 2013 m. kovo 18 d. atsakovai sumokėjo 75 tūkstančius litų ir įmonė atsisakė ieškinio į priteistą sumą. Šiai dienai kaltinamajam jokių pretenzijų neturi.
Teisiamajame posėdyje apklausta I. J. parodė, kad kaltinamasis jos buvęs vyras, šiuo metu gyvena atskirai. Buvo įkurta A. ir jo brolio įmonė ir jos veikla buvo susijusi su automobilių pervežimu. Ji girdėdavo pokalbius kaip A. su rusais šnekasi, girdėjo, kad jis ruošiasi investuoti į aikštelės statymą Rusijoje ir buvo labai užsidegęs tuo projektu. Ji nežino su kuo jis kalbėjo. Pokalbiai vyko 2006-2007 metais. Tuo metu verslas klestėjo. Tuo metu neįsigijo jokio turto. Namuose buvo seifas ir ji matydavo, kad jame laikomos didelės sumos pinigų. Suprato, kad pinigai iš verslo. Ji nesikišdavo į vyro reikalaus. Matė, kad jis dideles pinigų sumas paimdavo iš seifo, jai sakydavo, kad veža partneriams. Taip pat ji žino, kad pinigai buvo mokami vairuotojams. Vyro santykiai su broliu buvo geri.
Liudytojas M. U. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju 2007 metais vyko į Simferopolį, Ukrainą. Jis ten ilsėjosi, o A. iki pietų kelias dienas kažkur išvažiuodavo, buvo susitikęs su dviem vyrais Simferopolyje kavinėje. A. kažką apie transporto reikalus kalbėjo, jis norėjo pirkti lyg aikštelę, bet ar derėjosi su rusais, jis nepamena. Į susitikimus jis nevažiuodavo.
Liudytojas V. P. apklausiamas teisme parodė, kad su kaltinamuoju jis pažįstamas nuo vaikystės. Pamena, kad 2008 m. gruodžio 31 d. jis A. prašymu iš Širvintų į Vilnių vežė pinigus žmonėms sumokėti už aikštelę. Atvažiavus prie jo ofiso, adreso jis nežino, jis liko mašinoje, o A. nuėjo į ofisą su dviem asmenimis, kurie atvažiavo taksi. Jis jų nepažįsta. Jis ofise nebuvo, apie ką buvo kalbama nežino. Prieš tai pas A. matė didelį krepšį, kuriame matė pinigus, daug pinigų. A. sakė, kad pusę milijono. Grįžęs iš susitikimo, A. sakė, kad viską investavo, pirko aikštelę ne Lietuvoje.
2007-09-10 UAB „A“ akcininkų susirinkimo protokole Nr. 09/10 fiksuotas sprendimas skirti 1 500 000 Lt investavimui į aikštelės statybą Sankt Peterburge, apmokant avansu iš įmonės lėšų per 2008 ir 2009 metus, taip pat sudaryti sutartį su OOO „V“ (t.1, b.l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu UAB „Bankroto administravimas“ pateikė tyrimui 2007-09-10 sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo sutartį Nr. AO-112 su vertimu, 2008-08-31 kasos išlaidų orderį Nr. 067, 2008-11-30 kasos išlaidų orderį Nr. 071 ir 2008-12-31 kasos išlaidų orderį Nr. 075. Iš sutarties turinio seka, kad 2007-09-10 Sankt Peterburge sudaryta Sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo sutartis Nr. AO 112, kuria Rusijos Federacijoje registruota ribotos atsakomybės bendrovė „V“ ir Lietuvos Respublikoje registruota UAB“A“ susitarė statyti automobilių stovėjimo aikštelę adresu Leningrado sritis, Vyborgo miestas, (duomenys neskelbtini), o orientacinis investicijų dydis - 15 000 000 rublių (t.1, b.l. 58-64). 2008-08-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 067, 2008-11-30 kasos išlaidų orderyje Nr. 071 ir 2008-12-31 kasos išlaidų orderyje Nr. 075 nurodyta, kad OOO „V“ direktoriui D. M. sumokėtas avansas pagal sutartį Nr. AO 112 atitinkamai 574 095 litai, 90 331 litai ir 553 000 litai (t.1, b.l. 65,66,67).
UAB „A“ 2006-10-02 įsakymas Nr. 1 patvirtina, kad įmonėje kasininko pareigas ėjo direktorius A. J., kuris pilnai materialiai atsako už grynųjų pinigų operacijas, išėmimą iš bankų, grynųjų laikymą bei saugojimą (t.1, b.l. 134).
Pagal Teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos Federacijos gauti išrašai iš Vieningo valstybinio teisių į nekilnojamąjį turtą ir sandorių su juo registro dėl teisių perėjimo į nekilnojamojo turto objektą, kuriuose nurodoma: teisės į objektą (duomenys neskelbtini), Leningrado sritis, Vyborgo rajonas, (duomenys neskelbtini), turėtojas – municipalinis vienetas „Leningrado srities Vyborgo rajonas“, 2006-10-06 teisė nutraukta dėl objekto likvidavimo nugriovus pastatą; teisės į objektą (duomenys neskelbtini), Leningrado sritis, Vyborgo rajonas, (duomenys neskelbtini), turėtojas – municipalinis vienetas „Leningrado srities Vyborgo rajonas“, 2006-10-06 teisė nutraukta dėl objekto likvidavimo nugriovus pastatą; teisės į objektą (duomenys neskelbtini), Leningrado sritis, Vyborgo rajonas, (duomenys neskelbtini), turėtojas – municipalinis vienetas „Leningrado srities Vyborgo rajonas“, 2006-10-06 teisė nutraukta dėl objekto likvidavimo nugriovus pastatą (t.2, b.l. 49-57).
Pagal Teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos Federacijos gauta Leningrado srities municipalinio vieneto „Vyborgo rajonas“ administracijos pažyma, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3434 kv.m., yra įrašytas į valstybinę kadastro įskaitą ir nuosavybės teise priklauso RAB „P (duomenys pakeisti)“. Nekilnojamojo turto objektai ( daugiabučiai namai: (duomenys neskelbtini)), esantys nurodytame žemės sklype , taip pat priklauso RAB „P“. (duomenys neskelbtini) namo nėra. (t.2, b.l. 160, 161).
Swedbank AB pateiktas UAB“A“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 piniginių lėšų apyvartą buvo virš 5 500 000 litų (t.3, b.l. 139-159).
Teisminio nagrinėjimo metu gauta 2013-03-05 Taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2A-230/2013 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-28 nutartis patvirtina, kad atsakovai A. J. ir G. J. bei pastarojo sutuoktinė sudarė su ieškovu BUAB“A“, atstovaujama UAB“N (duomenys pakeisti)“, taikos sutartį, kuria ieškovas atsisakė visų ieškininių reikalavimų dėl 1 217 426 litų išieškojimo, o atsakovai įsipareigojo sumokėti ieškovui 75 000 litų, ir šias taikos sutarties sąlygas patvirtino teismas. (t.3, b.l. 107-108, 109-111).
Dėl kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-575/2010 ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamojo A. J. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. yra teisinga, nes jis, būdamas UAB „A“ direktoriumi, taip pat eidamas ir įmonės kasininko pareigas t. y. užimamų pareigų pagrindu savo žinioje teisėtame valdyme turėdamas bendrovės turtą bei šio turto atžvilgiu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgalinimus, veikdamas tyčia nuo 2006-09-28 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje iki 2009-05-17 pasisavino jam patikėtą UAB „A“ 1 217 426 Lt turtą. Kaltinamasis A. J. kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino, nors teigė, kad jis nepasisavino kaltinamajame akte nurodytos pinigų sumos, o trūkumas įmonės kasoje susidarė per kelių metų laikotarpį dėl verslo specifikos, nes jo vadovaujama įmonė užsiėmė krovinių pervežimu, daugiausia į Rusijos Federaciją, ir tam , kad verslas sėkmingai vyktų, buvo reikalingos pinigų sumos grynaisiais, kurias jis duodavo įmonės vairuotojams. Kita vertus, jis parodė, kad jo žinioje buvo įmonės kasa, įmonėje jis tvarkė visus grynuosius pinigus, kuriuos laikė ne įmonės ofise, o savo gyvenamojoje vietoje. Tai taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai ir liudytojų D. B. ir I. J. parodymai. Šiuo atveju, A. J. teiginiai apie įmonės lėšų panaudojimą nėra niekuo paremti bei nepagrįsti įmonės buhalteriais dokumentais. Byloje nustatyta, jog UAB „A“ dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelę turtinę žalą, kas iš esmės lėmė įmonės bankrotą. Kaltinamojo parodymai, jog jis tikėjosi pasibaigus krizei trūkstamą sumą įmonės kasoje padengti iš savo dividendų dalies, rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia- jis suprato, jog savinasi įmonės turtą, numatė įmonei daromą žalą ir norėjo taip veikti. Taigi, byloje vienareikšmiškai nustatyta, kad kaltinamasis A. J., būdamas UAB „A“ direktoriumi ir kasininku, disponavo įmonei priklausančiu turtu - grynaisiais pinigais, kas reiškia, jog jis pats buvo tiesiogiai atsakingas už tokio turto panaudojimą ir jo pagrindimą atitinkamais dokumentais. Patikėto turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamojo pasisavinti įmonės pinigai buvo naudojami jos reikmėms, o kaltinamojo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, kad jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės įmonės turtą – pinigines lėšas. Kaltinamojo A. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., sudėtį, nes pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 3 d.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.
A. J. kaltinamas pagaminęs netikrą dokumentą, suklastojęs tikrą dokumentą, žinomai netikrą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojęs, dėl ko buvo padaryta didelės žalos UAB“A“. Tačiau teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, jog toks kaltinimas nėra teisingas ir kaltinamojo nusikalstami veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti. Atsakomybei pagal BK 300 str. 3 d. kilti būtina, jog dėl nusikalstamų veiksmų atsirastų pasekmės, šiuo atveju, būtų padaroma didelė žala. Kaltinamasis A. J. teisme parodė, jog akcininkų susirinkimo protokolą, sutartį dėl aikštelės statybos ir įmonės kasos išlaidų orderius jis surašė siekdamas pateisinti įmonės kasoje susidariusį trūkumą, kad jis veikė vienas, išsigalvojo asmenį D. M., pas surašė ir pasirašė už jį sutartyje ir kasos išlaidų orderiuose. Taigi, iš kaltinamojo parodymų seka, jog jis gamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo tikslu pateisinti pasisavintų įmonės lėšų tariamai teisėtą panaudojimą, o ne siekdamas tokiais veiksmais pasisavinti įmonės lėšas ir padaryti žalą įmonei. Realiai dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas UAB“A“ jokios realios didelės žalos nepadarė. Vertinant visas nustatytas aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis A. J. dokumentus klastojo ne tomis datomis, kurios yra nurodytos juose, o daug vėliau, pvz. 2007 m. Sutartyje dėl aikštelės statybos Nr. AO112 UAB“A“ banko sąskaita nurodyta esanti AB Swedbank, kai visuotinai žinoma, jog pavadinimas Swedbank registrų centre įregistruotas 2009-03-17. Apibendrinant konstatuotina, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai atitinka ne kvalifikuotą nusikaltimo sudėtį, o kvalifikuotini pagal LR BK 300 str. 1 d. Teismas taip pat taiso kaltinimą ir šalina iš jo aplinkybę, kad kaltinamasis pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą, žinomai netikrą ir žinomai suklastotą dokumentą panaudojo veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Kaip minėta kaltinamasis nurodė, kad jis veikė vienas, šios aplinkybės nėra paneigtos, o byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų kelių asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką.
Dėl bausmės
Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 61 str. nuostatas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis atlygino įmonei padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė baigtus nesunkų ir sunkų nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia. A. J. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrijos ligoninėje negydytas, dirba, charakterizuojamas teigiamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos bei užsienio partnerių, nors yra išsituokęs, tačiau išlaiko du mažamečius vaikus, gyvena sus sugyventine. Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijoje bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 d. apibrėžtą bausmės paskirtį ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-259/2011). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, pripažįsta padaręs nusikalstamas veikas, atlygino įmonei turtinę žalą, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, dirba, išlaiko buvusią žmoną ir du mažamečius vaikus, turi faktinę šeimą. Nusikalstama veika padaryta prieš 4-5 metus. Be to, įvertintina tai, kad A. J. atskyrimas nuo darbo, jam artimų asmenų, gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, o reali laisvės atėmimo bausmė turės tiesioginės įtakos kaltinamojo mažamečiams vaikams, kuriuos jis vienintelis išlaiko, kadangi nedirbant jų motinai, ženkliai pablogės vaikų materialinė padėtis, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant net ir nedidelės trukmės laisvės atėmimo bausmę bei izoliavus jį nuo visuomenės. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad realios laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam paskyrimas už nusikaltimus, padarytus byloje nurodytomis aplinkybėmis, prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, A. J. už Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirtina švelnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. padarymą kaltinamajam skirtina bauda.
Civilinio ieškinio nėra. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jam paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir skirti jam 60 MGL (7800 litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. J. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Palikti A. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.