Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-03-28 · Civilinė byla Nr. 2A-230/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-28
Bylos Nr.
2A-230/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
G. J., A. J.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Audronės Jarackaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo taikos sutarties civilinėje byloje pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-74-392/2010 pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adolfo transportas“ ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo) tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2006 m. rugsėjo 28 d. buvo įsteigta UAB „Adolfo transportas“. Šios bendrovės steigėjai buvo atsakovas A. J. nuosavybės teise turintis 51 proc. akcijų (tuo pačiu buvęs ir UAB „Adolfo transportas direktoriumi), ir atsakovas G. J., turintis 49 proc. akcijų.

2007 m. rugsėjo 10 d. vykusiame bendrovės akcininkų susirinkime buvo nuspręsta iki 2009 m. gruodžio 31 d. investuoti 1 500 000 Lt bendrovės lėšų į stovėjimo aikštelės statybą S. P., Rusijoje, tuo tikslu sudarant sutartį su RAB „Vitel“. Tą pačią dieną tarp UAB „Adolfo transportas“ ir RAB „Vitel“ buvo sudaryta Sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo sutartis Nr. AO 112 (toliau – ginčo sutartis).

Vykdydamas ginčo sutartį, atsakovas A. J. RAB „Vitel“ atstovui D. M. grynaisiais pinigais sumokėjo 1 217 426 Lt avansą (2008 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 067, 2008 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderis Nr. 071, 2008 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 075).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi UAB „Adolfo transportas“ iškelta bankroto byla, o įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimas“.

Šalies argumentai

Ieškovas BUAB „Adolfo transportas“ kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė: 1) pripažinti tariama nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį tarp UAB „Adolfo transportas“ ir RAB „Vitel“; 2) priteisti solidariai iš A. J. ir G. J. ieškovui BUAB „Adolfo transportas“ 1 217 426 Lt ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad sutartis ir protokolas yra fiktyvūs, sudaryti atgalinėmis datomis ir skirti pridengti neteisėtą pinigų pasisavinimą iš UAB „Adolfo transportas“. Tuo tarpu bankrutuojančios įmonės sąskaitoje nėra piniginių lėšų net administravimo procedūroms. Pažymėjo, kad G. J., kaip įmonės akcininkas, pritarė ginčo sandoriui ir žinojo apie jo tariamą pobūdį, be to, didelis nerūpestingumas investuojant bendrovės lėšas į nežinomą projektą pagrindžia ir G. J. veiksmų neteisėtumą. Ieškovo nuomone, kadangi BUAB „Adolfo transportas“ negali vykdyti prievolių kreditoriams dėl juridinio asmens dalyvių nesąžiningų veiksmų, jiems yra taikytina solidari atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. AO 112 dėl sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo tarp UAB „Adolfo transportas“ ir RAB „Vitel“ bei priteisė solidariai iš A. J. ir G. J. ieškovui BUAB „Adolfo transportas“ 1 217 426 Lt, o taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 217 426 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį G. J. atžvilgiu atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2013 m. vasario 12 d. nutartimi byla apeliacine tvarka paskirta nagrinėti 2013 m. balandžio 2 d., tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka gautas bendras šalių ir atsakovo G. J. sutuoktinės R. J. prašymas byloje patvirtinti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 3 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, o rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą ir nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

Iš teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties aišku, kad sutarties šalims yra žinomos taikos sutarties tvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teisėjų kolegija pagal į bylą pateiktos tvirtinti 2013 m. kovo 18 d. taikos sutarties turinį bei sąlygas konstatuoja, kad taikos sutarties sudarymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, o taip pat ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), nes BUAB „Adolfo transportas“ kreditorių komitetas 2013 m. kovo 26 d. pritarė esminėms taikos sutarties sąlygoms (2 t., 219 b. l.), o savo pritarimą dėl taikos sutarties sudarymo išreiškė ir minėto kreditorių komiteto posėdyje nedalyvavęs narys UAB „Swedbank lizingas“ (2 t., 230 – 233 b. l.). Tuo tarpu iš šalių prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo (2 t., 195 b. l.) bei pridėtų turto arešto duomenų (2 t., 206 – 211 b. l.) darytina išvada, kad ir esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, jo vykdymas ir atitinkamai kreditorių reikalavimų tenkinimas būtų problematiškas, nes turto, pakankamo ieškinio reikalavimams ar atitinkamai dėl jų priimtam teismo sprendimui įvykdyti, atsakovai neturi. Be to, taikos sutartyje pažymėta, kad sutartis nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių pateikta taikos sutartis tvirtintina, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimas naikintinas ir civilinė byla pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adolfo transportas“ ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo nutrauktina.

Teismui atmetus ieškinį, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.), o ieškinį patenkinus, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.). Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas taikos sutarties tvirtinimo atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į suderintą šalių tarpusavio valią ir tvirtinamos taikos sutarties sąlygas. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės areštuojant ginčo turtą buvo pritaikytos dar Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, o minėtos nutarties pagrindu yra areštuotas G. J. ir R. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 210 b. l.). Prašyme patvirtinti taikos sutartį byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones prašoma palikti galioti iki visiško taikos sutarties įvykdymo. Kita vertus, taikos sutartimi šalys sutarė, kad G. J. ir R. J. būtų leista disponuoti butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį perleidžiant I. ir G. B. ar kitiems asmenims, laikantis tam tikrų sąlygų, kas iš esmės reiškia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 str.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, minėtas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas jokių dalyvaujančių byloje asmenų teisių nepažeidžia ir yra būtinas siekiant įvykdyti taikos sutarties sąlygas, o atsižvelgiant į tai, kad taikos sutartimi šalys numato savo įsipareigojimų vykdymo tvarką, pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių palikimas galioti iki įsipareigojimų pagal taikos sutartį įvykdymo neprieštarauja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytiems tikslams (CPK 147, 149, 150 str.).

Taikos sutarties 4 punkte nurodyta, kad kiekviena šalis pati apmoka savo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu žyminis mokestis už ieškinį apskritai nebuvo mokėtas (CPK 1 d. 8 p.), o atsakovo G. J. sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies grąžinimo klausimas išspręstas jau Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (2 t., 171 – 173 b. l.), todėl sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nagrinėjamu atveju nespręstinas (CPK 87 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio trečiąja dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu, 326 straipsnio pirmosios dalies 5 punktu,

nutaria:

Patvirtinti ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Adolfo transportas“ (į. k. 300603154), atsakovų A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) o taip pat G. J. sutuoktinės R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė ginčą užbaigti taikiai tokiomis sąlygomis:

1. Ieškovas visiškai atsisako visų savo ieškinio reikalavimų, kurie patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-392/2010, t. y. 1 217 426 Lt sumos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovai įsipareigoja sumokėti 75 000 Lt.

2. Atsakovai ir R. J. įsipareigoja mokėtinus 75 000 Lt pervesti į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ne vėliau kaip iki 2013 m. gegužės 1 d.

3. Jeigu su ieškovu nebus atsiskaityta (taip, kaip numatyta 2 punkte) iki 2013 m. gegužės 1 d., ieškovas įgyja reikalavimo teisę, o atsakovai pripažįsta solidarią pareigą sumokėti ieškinio sumą, t. y. 1 217 426 Lt ir ieškovas turi teisę kreiptis bei gauti vykdomąjį raštą 1 217 426 Lt sumai. Atsakovai patvirtina, kad šiame punkte išdėstytos nuostatos yra protingos ir pagrįstos.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Adolfo transportas“ ieškinį atsakovams A. J. ir G. J. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo nutraukti.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovams G. J. ir R. J. perleisti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini):

1) pirkėjams I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) jeigu minėto buto perleidimo sutartyje yra nustatomos šios sąlygos: butas perleidžiamas už ne mažesnę nei 365 000 Lt kainą ir kainos, mokėtinos pagal buto perleidimo sutartį, dalis (75 000 Lt) pervedama Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. tiesiai į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, ne vėliai kaip iki 2013 m. balandžio 5 d.;

2) bet kuriam trečiajam asmeniui su sąlyga, kad iki nuosavybės teisių perleidimo į butą momento pagal buto perleidimo sandorį mokėtinos kainos dalis (75 000 Lt) pervedama į BUAB „Adolfo transportas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Pakeistas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų įvykdymo.

Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėAudronė Jarackaitė