Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-545-919/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-23
Bylos Nr.: 1A-545-919/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-03736-2022-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: V. J.

Kategorijos

23.2.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-545-919/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03736-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2.2.1.; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui R. J.,nuteistajam V. J. ir jo gynėjui advokatui L. S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir nuteistas 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. liepos 3 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis subendrintomis arešto bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) metams. Į bausmės laiką įskaityta arešto bausmė ar bausmės dalis, atlikta pagal 2023 m. liepos 17 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2024 m. liepos 3 d. Marijampolės apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 140 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. balandžio 14 d. iki 2022 m. balandžio 24 d. ir nuo 2024 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. J. iki bausmės vykdymo pradžios palikta kardomoji priemonė – suėmimas.

Bausmės pradžia V. J. skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugpjūčio 9 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. pripažintas kaltu, už tai, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jas platino šiomis aplinkybėmis: nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2022 m. balandžio 14 d. 18.07 val., iki tos pačios dienos 21.36 val., turėdamas su savimi (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone, savo gyvenamojoje vietoje - bute (duomenys neskelbtini) tikslu platinti neteisėtai laikė narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 5,481 g narkotinės medžiagos kokaino, 63,682 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), didelį kiekį – 29,411 g narkotinės medžiagos kanapių dervos bei narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir nenustatytos augalinės medžiagos mišinio, turinčio 0,074 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, ir jas neteisėtai platino:

1.1. 2022 m. balandžio 14 d. nuo 18.38 val. iki 18.57 val. (duomenys neskelbtini) už 625 eurus E. N. ir D. N. pardavė 2,885 g kokaino ir 50,59 g kanapių (antžeminių dalių), likusias narkotines ir psichotropines medžiagas, tikslu platinti neteisėtai laikė su savimi ir savo gyvenamojoje vietoje - bute (duomenys neskelbtini) iki policijos pareigūnai 2022 m. balandžio 14 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje jo – V. J. asmens kratos metu rado ir paėmė 2,596 g kokaino bei 2022 m. balandžio 14 d. 21.36 val. bute (duomenys neskelbtini) kratos metu rado ir paėmė 13,507 g kanapių (antžeminių dalių), didelį kiekį – 29,411 g narkotinių medžiagų kanapių dervos bei narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių) ir nenustatytos augalinės medžiagos mišinio, turinčio 0,074 g psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėjas advokatas L. S. B. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį ir prašo: 1) pakeisti nuosprendžio dalį, kuria V. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir perkvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; 2) atlikti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį iškviesti ir apklausti E. N. ir specialistą (ekspertą), atlikusį narkotinių (psichotropinių) medžiagų tyrimą bei surašiusį specialisto išvadą; 3) kreiptis į medicinines įstaigas dėl duomenų apie V. J. gydymą nuo priklausomybės ligų pateikimo bei gavus tokius duomenis spręsti dėl kompleksinės teismo medicininės - teismo narkologijos – toksikologijos ekspertizės paskyrimo.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi šis teismas neteisingai kvalifikavo inkriminuojamą nusikalstamą veiką, o teismo paskirta bausmė apeliantui V. J. yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, bei neproporcinga padarytai veikai. Pažymima, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo pateikta ir ištirta pakankamai objektyvių duomenų, kuriuos būtų galima pripažinti leistinais įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 20 straipsnio prasme ir kurių visetas leistų konstatuoti, kad nuteistasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

Šalies argumentai

2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apklausiamas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme V. J. nurodė, kad narkotines medžiagas - kanapių dervą laikė savo reikmėms. Duomenų, kad V. J. būtu pardavinėjęs narkotines medžiagas ar būtų ieškojęs potencialių klientų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad sulaikius V. J., buvo paimtas jo kraujas bei šlapimas ir buvo nustatyta, kad tiek šlapime, tiek kraujyje rasta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kas tik patvirtina, kad V. J. buvo ir yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Pažymima, kad priklausomybės ligos pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių yra priskirtos psichinėms ligoms. Todėl, nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl apeliantui skirtinos ambulatorinės teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės. Kadangi asmens priklausomybės liga, patvirtinta atitinkamu ekspertiniu tyrimu, gali reikšti nepakaltinamumą ar ribotą pakaltinamumą ir tuo pačiu sudaryti pagrindą arba konstatuoti, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pripažinti ribotą pakaltinamumą ir švelninti bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors V. J. nuteistas už tai, kad laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, nurodant 29,411, g. kanapių dervos (didelis kiekis), kas kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, tačiau minėta fakto aplinkybė nėra pagrįsta leistinais įrodymais. Tai, kad asmuo turėjo narkotines medžiagas, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis jas laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Atkreipiamas dėmesys, kad asmenys, vartojantys narkotines medžiagas, dažnai dalinasi tokiomis medžiagomis tarpusavyje ir tai negali reikšti tokio šių medžiagų platinimo, koks jis suprantamas teismų praktikoje. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdžiai matyti, kad būtent E. N., o ne apeliantas užsiėmė narkotinių medžiagų prekyba. Tai, kad bendrame pokalbyje V. J. pasiūlo E. N. įsigyti narkotikų, dar neduoda pagrindo teigti, kad toks siekis ir noras išliko iki pat V. J. sulaikymo momento. Teisminio nagrinėjimo metu E. N. nurodė, kad visas narkotines medžiagas įsigydavo bendram vartojimui. V. J. turėdavo kontaktą, iš kurio nusipirkdavo bendram vartojimui narkotikų ir jais pasidalindavo. Ką darydavo E. N. su savo įsigytais narkotikais, V. J. nei žinojo, nei buvo informuotas. Atkreipiamas dėmesys, kad V. J. buvo stipriai priklausomas nuo narkotinių medžiagų.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje aptarinėjamame dviejų asmenų pokalbyje, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, nėra nurodoma nei narkotinės medžiagos rūšis, nei kiekis, nei suma. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už trečiąjį asmenį, nuspręsdamas, kad asmuo ateityje būtų pasielgęs būtent taip, o ne kitaip. Apelianto gynėjo nuomone, šie duomenys pripažinti leistinu įrodymu pažeidžiant duomenų pripažinimo įrodymais taisykles. Teisine prasme tai yra ir netinkamas nusikalstamos veikos realizavimo stadijos pripažinimas, nes tokio ketinimo, net jeigu jis ir būtų buvęs, niekaip negalima pripažinti baigtu nusikaltimu. Dėl šios priežasties, siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus, prašoma atnaujinti bei atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir į teismo posėdį iškviesti bei apklausti E. N..

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu, konstatuojant apelianto veikime nurodytą narkotinės medžiagos įgijimo tikslą, t. y. parduoti. Sprendžiant ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės. Taigi, atsižvelgiant į tokius teismų praktikoje pateiktus apibendrinimus turėtų būti vertinami ir šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Taigi, nors kratos metu pas V. J. rastas didelis kiekis narkotinės medžiagos, akivaizdu, jog minėtos narkotinės medžiagos nebuvo paruoštos platinti, jos nebuvo supakuotos į atskirus paketus, nebuvo paruoštų parduoti dozių ir t.t.

2.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, ypač vertinant, kad nurodomi kiekiai yra ne daugiau, nei rekomendacinio pobūdžio, didelis kiekis kanapių dervos numatytas nuo 25 gramų. Asmeniui, turinčiam kanapių dervos, tiksliai suprasti, kokia yra turimos medžiagos konkreti masė (20, 25 ar 29 gramai), praktiškai neįmanoma, o jau tuo labiau, neįmanoma iš akies nustatyti, kokia yra veikliosios medžiagos koncentracija. Šiuo atveju V. J. net nežinojo, koks yra tikslus kanapių dervos svoris.

2.8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eilėje baudžiamųjų bylų, teismo posėdžiuose apklausiant cheminį tyrimą atlikusius specialistus (ekspertus), nurodoma, kad paklaida nustatant narkotinių ar psichotropinių medžiagų - grynosios medžiagos kiekį, galima dėl tyrimo ypatumų, taikomų ekspertinio tyrimo ir medžiagų skaičiavimo metodikų. Ta paklaida galima plius/minus 10-15 procentų ar net didesnėse ribose. Specialistai nurodo, kad paklaidos skaičiavimai nėra tikslūs, paklaida gali būti ir dar didesnė. Atsižvelgiant į tai, jog realiai nustatytos masės paklaida galėjo būti ir didesnė, negu 10-15 procentų, šioje baudžiamojoje byloje, turėtų būti sprendžiama, jog rastos narkotinės medžiagos kiekis tampa artimas 24-25 gramų (tai yra ribai tarp nedidelio ir didelio kiekio), ir galimai nesiekiantis šio svorio ribos. Todėl, siekiant pašalinti bet kokias abejones, teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme turėjo būti iškviestas ir apklaustas specialistas, kuris atliko narkotiniu medžiagų tyrimą.

2.9. Be to, sprendžiant V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir veikos kvalifikavimą, būtina vertinti ne tik tai, ką nustatė specialistai (ekspertai), atlikę atitinkamos medžiagos chemini tyrimą, bet ir tai, ką suprato įsigijęs (laikęs) pats kaltininkas. Šiuo atveju akivaizdu, kad V. J., įsigydamas narkotines medžiagas savo reikmėms, negalėjo nei žinoti, nei suprasti, kokia tai narkotinė medžiaga ir koks realus narkotinės medžiagos kiekis. Juo labiau, negalėjo nei žinoti, nei suprasti, koks yra veikliosios medžiagos kiekis ar procentinė šios medžiagos išraiška bendrame kiekyje (koncentracija). Atsižvelgiant į tai kas nustatyta ir atsižvelgiant į iškilusias abejones dėl narkotinių medžiagų kiekio, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nei narkotinės medžiagos rūšies, nei veikliosios medžiagos kiekio nesuvokimą, turėjo vertinti kaltinamojo naudai, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio ir jame padaryti išvados, jog kaltinamasis V. J. disponavo būtent dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, todėl jo veika, nenustačius, kad minėtas medžiagas laikė tikslu platinti, turėjo būti kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

2.10. Pažymima, kad šios kategorijos bylose privalu laikytis principo in dubio pro reo, kuris nuosekliai išaiškintas formuojamoje kasacinėje praktikoje. Visos prielaidos, taip pat ir dėl kvalifikuojančių požymių, visos abejonės turėtų būti aiškinamos kaltinamojo naudai.

2.11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė susijusi su realiu laisvės atėmimu - laisvės atėmimo bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį, buvo netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Apelianto gynėjo vertinimu, akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai taikė BK 54 straipsnio, 62 straipsnio nuostatas, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokiu būdu neleistinai pasunkino V. J., kaip nuteistojo padėtį, pažeidė teisingumo principą ir BPK 1 straipsnio 1 dalį, netinkamai atsižvelgė į asmenį charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos motyvus ir tikslus, lengvinančias aplinkybes, teisingumo principą, dėl ko paskyrė nuteistajam pernelyg griežtą bausmę.

2.12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad V. J. dėl padarytos neteisėtos veikos (BK 259 straipsnio 1 dalis) pilnai prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, todėl į šias aplinkybes būtina atsižvelgti, pripažįstant tokią aplinkybę lengvinančia baudžiamąją atsakomybę. Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad V. J. buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir šiai dienai gydosi nuo priklausomybės. Be to, V. J. yra jau subrendęs žmogus, kuris savaime kelia kur kas mažesnį socialinį pavojų. Ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą, jis nesislapstė ir nevengė atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą. Charakterizuojamas teigiamai. Nuteisus jį realia laisvės atėmimo bausme, tokia bausmė taptų bausme pačiai visuomenei, nes šiuo metu jis sugeba pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais, šeima, o po tokio nubaudimo ši našta tektų biudžetui. Reali žala šia nusikalstama veika, netgi jei ji ir būtų pripažinta įrodyta, nepadaryta.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš V. J. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinio skundo matyti, jog juo prašoma perkvalifikuoti V. J. veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, visapusiškai ir objektyviai ištiriant reikšmingas bylos aplinkybės, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl teisėjų kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Skundžiamu nuosprendžiu V. J. prižintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

7. Apelianto gynėjas, nesutikdamas su V. J. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl narkotinių medžiagų - kokaino, kanapių (antžeminių dalių), kanapių dervos bei kanapių (antžeminių dalių) ir nenustatytos augalinės medžiagos mišinio, turinčio psichotropinės medžiagos ?-9-tetrahidrokanabinolio, įgijimo ir laikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog narkotinėmis medžiagomis jis disponavo siekdamas jas platinti. Taip pat teigiama, kad V. J. įgydamas didelį kiekį – 29,411 g narkotinės medžiagos kanapių dervos negalėjo žinoti koks yra tikslus kanapių dervos svoris bei veikliosios medžiagos koncentracija. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis įgijo ir laikė minėtas narkotines medžiagas su tikslu pats vartoti, tačiau turimomis narkotinėmis pasidalindavo ir su kitais. Tačiau, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, t. y. nuteistojo V. J., kito kaltinamojo E. N. parodymus, kratos protokolus, specialistų išvadas bei kitą rašytinę bylos medžiagą, juos palyginęs tarpusavyje, nustatė, jog teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jas platino.

8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-618/2010, 2K-113/2011 ir kt.).

9. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistojo V. J. duoti parodymai, jog jis neturėjo tikslo rastų narkotinių medžiagų platinti, jos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, nebuvo nuoseklūs. V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad jis neturėjo tikslo platinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Sutiko, kad asmens kratos metu ir kratos metu pas jį namuose paimtos medžiagos priklauso jam, tačiau jas turėjo su tikslu pats suvartoti. Apie E. ir D. veiklą susijusią su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nieko negali paaiškinti ir papasakoti. Dėl medžiagų, kurios rastos pas jį kišenėje ir namuose, sutinka pilnai, kad jas laikė neteisėtai, supranta, kad tai narkotinės ir psichotropinės medžiagos (išskyrus tabletes namuose). Dėl to tik ir prisipažįsta elgęsis neteisėtai dėl jų laikymo, paties vartojimo. Mano, kad įtarime nurodyti narkotinių medžiagų kiekiai yra didesni, nei jam atrodė, kad turėjo. Gali tik pasakyti, kad prie jo ir pas jį namuose rastas narkotines medžiagas įsigijo iš asmenų, prekiaujančių narkotinėmis medžiagomis, kurių nepažįsta. Jas buvo įsigijęs savo vartojimui. Pats jokiomis narkotinėmis medžiagomis neprekiavo tikrai. Apie tai, iš kur gauna minėtas medžiagas vartojimui, atsisakė paaiškinti. Taip pat parodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. jis paprašė draugo E., kurio pavardės nežino, kad jis jį nuvežtų į kaimą. Šis sutiko jį nuvežti. Nuvažiavo į jo kaimą - (duomenys neskelbtini), kur bute (dviejų aukštų name) jis susitiko su mama I. P., su kuria atsisveikino, nes ji turėjo išvykti į užsienį. Netoli kelio (asfalto), laukuose pasiėmė iš krūmų savo svarstykles. Tas svarstykles naudojo savo reikmėms, kad pasisverti savo perkamas narkotines medžiagas, kad žinoti, ar jo neapgauna dėl jų kiekio. Kaime užtruko apie pusvalandį, po to sėdo atgal į E. vairuojamą automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) link, kai ties (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį policija ir buvo sulaikyti. Pareigūnai klausinėjo apie narkotikus, jis pasakė, kad turi kišenėje. Asmens kratos metu iš kišenės pareigūnai paėmė jam priklausantį maišelį su kokainu. Kokainą jis turėjo savo žinioje apie savaitę laiko, tik prie svarstyklių laikė kažkiek laiko. Tiksliau svarstykles pasiėmė su tuo maišeliu ir kokainu iš (duomenys neskelbtini) kaimo esančių krūmų. Jis nematė, kad buvo daroma E. automobilio krata, jį prie jo tik po to atvedė, kai automobilyje ant vairuotojo sėdynės gulėjo krūva kažkokių maišelių. Kas juose ten buvo, jis nežino. Jis buvo tik to automobilio keleivis. Nežino kas buvo gabenama automobiliu, jei buvo kokie nors daiktai, paimti per kratą automobilyje, tai jie ne jo ir su jais neturėjo jokio sąlyčio ir kontakto. Jis jokių daiktų E. ir D. neperdavė. Jie taip pat jam nieko neperdavė (6 t., b. l. 104-108, 137-140).

10. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. J. taip pat savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad susitikdavo su E. N. nusipirkti narkotikų, kadangi abu juos vartojo. Ką E. N. darydavo su likusia narkotikų dalimi jis nežino. Narkotikų jam nepardavė. Juos pirkdavo kartu savo reikmėms. Pinigus dėdavo į vieną krūvą, ir už tuos pinigus pirkdavo narkotikų. Pinigus perduodavo sutartam asmeniui. Asmenis, iš kurių įsigydavo narkotikus, susirasdavo įvairiais būdais, per kitus asmenis ir visokius tinklalapius. Pinigus palikdavo sutartoje vietoje. Narkotikų kiekiai būdavo įvairūs. Sutardavo, kad abu ima po 100 gramų narkotinių medžiagų. Jis pats suvartodavo narkotikus. O ką darydavo E. N., jis nežino. Tą dieną, kai buvo sulaikytas, su E. N. nuvažiavo pas jį į kaimą, norėjo atsisveikinti su mama, nes ji po atostogų išvažiavo į Vokietiją. Atsisveikino su mama ir pakeliui susitiko su žmogumi, iš kurio abu nusipirko narkotinių medžiagų. Asmens, iš kurio įsigijo narkotikų, negali įvardinti. Jis (V. J.) bendraudavo su asmenimis, kurie parduodavo narkotikus. E. N. su jais nebendravo. Dėl kiekių ir kainos su jais tardavosi jis, o ne E. N.. E. N. tų žmonių nepažinojo. Kai sutardavo kainą, su E. N. suderindavo kiekius, juos perduodavo asmeniui, jam pinigus palikdavo sutartoje vietoje. Sutartoje vietoje palikdavo pinigus ir pasiimdavo narkotikus. Narkotikus paimdavo jis (V. J.). Būdavo, kad narkotikus palikdavo jo bute. E. N. tų žmonių kontaktų nedavė. Balandžio 14 d. E. N. jo prašė 50 gramų žolės. Iš E. N. paėmė apie 900 eurų. Į (duomenys neskelbtini) kaimą vyko atsisveikinti su mama, bet tuo pačiu įvyko ir kiti reikalai dėl narkotinių medžiagų. Jis susiekė su narkotinių medžiagų pardavėjais. Sutartoje vietoje jie paliko narkotines medžiagas, o jis miške paliko pinigus už narkotikus. Paimti narkotikų ėjo vienas, tuo metu E. N. buvo prie mašinos, ją tvarkė. Grįžęs narkotines medžiagas numetė ant automobilio kilimėlio. Po to žino, kad narkotikai kažkaip buvo kuprinėje, bet šios aplinkybės negali paaiškinti, kadangi nežino. Iki sulaikymo vartojo narkotines medžiagas. Pas jį namuose buvo rasta hašišo, kanapių ir kokaino. Jos buvo skirtos jo paties vartojimui. Svarstyklės buvo naudojamos pasverti narkotines medžiagas, kad jų kiekis atitiktų mokamus pinigus. Sulaikymo metu svarstykles jis laikė su savimi, kišenėje. Jas visada turėdavo tuo metu, kai vykdavo paimti narkotikų. Susirašinėjime nurodytas „HAS“ yra hašišas, tai kaip pasiūlymas įsigyti hašišo (10 t., b. l. 11-24).

11. Analizuojant nuteistojo V. J. parodymų patikimumą pabrėžtinas jų nenuoseklumas ir prieštaringumas, kadangi nuteistasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2022 m. balandžio 14 d. jis paprašė E. N. jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame atsisveikino su mama bei įsigijo narkotinių medžiagų. Teigė, jog nei D. N., nei E. N. jokių daiktų neperdavęs. Nenurodė, jog būtų taręsis kartu su E. N. įsigyti narkotinių medžiagų vartojimui. Tačiau, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad į minėtą kaimą kartu su D. N. ir E. N. vyko nusipirkti narkotinių medžiagų vartojimui. Be to, kaip matyti, V. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su asmenimis parduodančiais narkotines medžiagas bendravo tik jis, E. N. su šiais asmenimis nebendravo, jų kontaktų neturėjo, jų nepažįsta, o dėl kiekių ir kainų taip pat tardavosi su V. J.. Be to, kaip matyti, 2022 m. balandžio 14 d. V. J. nurodė, jog vienas nunešė pinigus, paėmė slėptuvėje esančias narkotines medžiagas, ir jas atnešęs perdavė E. N.. Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje būtent nuteistojo parodymų nenuoseklumas bei iškeltų versijų nelogiškumas, įsigyjant narkotines medžiagas bei jas perduodant E. N., rodo realius kaltininko ketinimus šiomis medžiagomis disponuoti turint tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad už BK 260 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką nuteistajam gresia itin griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo keliamas versijas vertina kaip nuteistojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

12. Aptartą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis V. J. įgijo narkotines medžiagas bei jas laikė turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, patvirtina ir kiti objektyvūs įrodymai baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, duoti kito kaltinamojo E. N. parodymai patvirtina narkotinių medžiagų iš V. J. įsigijimo faktą. E. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per draugus susipažino su V. J., kuris nurodė, jog gali gauti kanapių, kurias galima būtų išparduoti ir tokiu būdu užsidirbti pinigų. Kadangi pats tuo metu niekur nedirbo, todėl sutiko su jo pasiūlymu, kad V. J. jam tieks kanapes, o jis jomis prekiaus. Taip pat, V. J. parsiveždavo dervos ir kokaino. V. J. narkotines medžiagas jam parduodavo savo namuose, (duomenys neskelbtini), tačiau buvę atvejų, kad jis jam priveždavo su automobiliu į sutartą vietą, t. y. prie kapinių, esančių (duomenys neskelbtini), ar prie jo namų esančio darželio. Taip pat, buvę atvejų, kad jis pats nuvažiuodavo į jo kaimą, (duomenys neskelbtini). Su V. J. visada atsiskaitydavo grynais pinigais. Buvę keli konfliktai dėl palikto narkotinių medžiagų kiekio ar jo paliktų pinigų sumos. Išpardavęs narkotines medžiagas, skambindavo V. ir sakydavo, kad baigėsi ar į pabaigą, tačiau konkrečiai neįvardindavo, kad narkotinės medžiagos. Iš V. J. pirkdavo už 750 Eur už 100 g., o gaudavo 1250 Eur. Dozę parduodavo už 10 Eur. Perkant narkotines medžiagas D. nedalyvaudavo, ji niekada iš V. J. medžiagų nepirkdavo. Buvę keli atvejai, kai D. važiuodavo kartu, tačiau ji visą laiką sėdėdavo automobilyje. 2022 m. balandžio 14 d. susisiekė su V., nes norėjo įsigyti kanapių ir kokaino, todėl visi trys nuvyko iki V. J. (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jis jam pardavė 50 g žolės ir 4-5 g. kokaino. V. nuėjo link ūkinių pastatų, o jis, pakėlęs variklio dangtį, remontavo automobilį, po ko įsėdo į automobilį. Sugrįžęs V. atsisėdo ant galinės sėdynės ir jam skirtas narkotines medžiagas įdėjo į jo mėlynos spalvos kuprinę, o jis V. padavė 625 Eur. (6 t., b. l. 20-23, 26-28, 31-33, 39-42). Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme E. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai nurodė, kad 2022 m. kovo 19 d. užfiksuotame susirašinėjime su V. J. derino kiekius ir kainas. Dėl 2022 m. kovo 20 d. susirašinėjimo paaiškino, kad vyko susirašinėjimas dėl narkotikų, gal dėl kokaino. V. J. jam priekaištavo dėl pinigų, kad per mažai jam davė. Žinutėse nurodytas žodis „Šušaras“, tai yra smulki žolė. Šviesus tai reiškia, kad gera kokybė ir nėra apipurkštas, pagerintas ar geriau veikiantis. V. J. žinutėje jam nurodytas žodis „HAS“, tai reiškia kanapių dervą, hašišą. Jis V. J. rašė, kad neina jo parduoti. V. J. siūlo jam ir hašišo, o jis atsako V. J., kad su juo yra prastai, sunku parduoti (10 t., b. l. 11-24). Taigi, matyti, kad viso baudžiamojo proceso metu E. N. nuosekliai aiškino, jog narkotines medžiagas įsigydavo iš V. J., o 2022 m. balandžio 14 d. kartu su V. J. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kuriame iš V. J. įsigijo kanapių ir kokaino už 625 eurus. Teisėjų kolegija abejoti šio kaltinamojo duotais parodymais neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs bei sutampantys su kitais byloje esančiais įrodymais, kurie įrodo V. J. tikslą turėtas narkotines medžiagas platinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. N. papildomas apklausimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje būtų perteklinis veiksmas.

13. Nuteistojo V. J. siekį platinti turėtas narkotines medžiagas įrodo ir užfiksuoti E. N. susirašinėjimai su V. J. dėl narkotinių medžiagų įsigijimo bei apmokėjimo. Iš 2022 m. kovo 22 d., 2022 m. balandžio 25 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (2 t., b. l. 51-59, 60-63, 75-85) bei iš 2022 m. birželio 2 d., 2022 m. gegužės 30 d. daiktų apžiūros protokolų (5 t., b. l. 12-25, 26-31, 32-35) matyti, kad minėti asmenys bendrauja dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, vartoja frazes „turiu dar has“, atsakoma „su tuo visai“. Teisminio nagrinėjimo metu E. N. paaiškino, kad frazė „HAS“ reiškia kanapių dervą bei, kad V. J. siūlė šios narkotinės medžiagos įsigyti, tačiau jis atsisakė, kadangi ją sunku parduoti. Taigi, akivaizdu, kad užfiksuotas susirašinėjimas tarp V. J. ir E. N. vyksta dėl narkotinių medžiagų įsigijimo. Be to, V. J. E. N. pasiūlo įsigyti hašišo aštuonios dienos prieš tai, kai pas V. J. randama kanapių derva.

14. Apelianto gynėjas teigia, jog nuteistasis turėjo tikslą vartoti narkotines medžiagas asmeniniais tikslais ir tikslo platinti narkotinių medžiagų neturėjo. Šių aplinkybių patvirtinimui, apeliacinės instancijos teisme išreiškė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir kreiptis į medicinines įstaigas dėl duomenų apie V. J. gydymą nuo priklausomybės ligų pateikimo bei gavus tokius duomenis spręsti dėl kompleksinės teismo medicininės - teismo narkologijos – toksikologijos ekspertizės paskyrimo. Tačiau, teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tokį apelianto gynėjo prašymą atmetė, kadangi apeliaciniame skunde nenurodyta nei kur, nei kada V. J. gydėsi nuo priklausomybės ligų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė, kad nuteistasis V. J. rastas narkotines medžiagas neteisėtai laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. O tai, kad nuteistasis pats vartoja narkotines medžiagas, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių.

15. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis be kitų narkotinių medžiagų, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o jos kiekis akivaizdžiai neatitinka nuteistojo deklaruojamo tikslo vartoti pačiam, kas rodo, jog kanapių derva buvo skirta ne asmeniniam vartojimui, o realizavimui. Pažymėtina, kad argumentas dėl kiekio nustatymo asmeniniam vartojimui nėra teisiškai reikšmingas, kadangi byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai įrodo, jog rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos ne savo reikmėms, o platinimui. Be to, rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų pats savaime leidžia spręsti, kad visas rastas kiekis buvo skirtas platinimui, o ne savo reikmėms. Didelio narkotinių medžiagų kiekio laikymas paneigia argumentus dėl asmeninio vartojimo. Taigi, nuteistojo paaiškinimai dėl rastų narkotinių medžiagų laikymo asmeniniam naudojimui, neturint tikslo jų platinti, neatitinka tikrovės, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai bei laikoma nuteistojo gynybine versija.

16. Apeliaciniame skunde be kita ko, keliamos abejonės dėl V. J. turėto didelio kiekio – 29,411 g narkotinės medžiagos kanapių dervos tikslaus svorio bei veikliosios medžiagos koncentracijos. Teigiama, kad apeliantas negalėjo žinoti turimo šios narkotinės medžiagos kiekio. Apeliacinės instancijos teisme išreikštas prašymas atnaujinti įrodymų tyrimą ir į teismo posėdį iškviesti ir apklausti specialistą (ekspertą), atlikusį narkotinių (psichotropinių) medžiagų tyrimą bei surašiusį specialisto išvadą. Tačiau, teisėjų kolegija, tokį apelianto gynėjo prašymą atmetė bei konstatavo, jog byloje esanti 2022 m. gegužės 2 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada abejonių nekelia, kadangi pateiktoje išvadoje yra aiškiai nurodyta, jog rudos spalvos kieta augalinės kilmės medžiaga (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. balandžio 14 d. rasta ir paimta iš V. J., yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 29,411 g. Teisėjų kolegija, pagrindo abejoti šios išvados patikimumu neturi. Apeliaciniame skunde pagrįstų duomenų dėl šios išvados nepatikimumo nenurodyta. Be to, apeliacinio skundo teiginius, jog V. J. nežinojo kokį narkotinės medžiagos – kanapių dervos turi įgijęs, teisėjų kolegija, vertina kaip siekį išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų V. J. turėjo svarstykles narkotinėms medžiagoms sverti, narkotines medžiagas įgydavo iš jam žinomų žmonių, todėl nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad jis žinojo kokį kiekį narkotinių medžiagų įsigyja, o siekį platinti įgytas narkotines medžiagas įrodo aukščiau aptarti įrodymai.

17. Tenkinti apelianto gynėjo prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Pagal byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, nuteistojo veika atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, baudžiamasis įstatymas jo padarytai veikai taikytas tinkamai. Aplinkybę, kad nuteistasis narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti patvirtina byloje surinkti ir įvertinti įrodymai: kito kaltinamojo parodymai, pačio nuteistojo parodymai, tarnybiniai pranešimai, kratos protokolai, daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

18. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-126-511/2019, 2K-270-628/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-123-1073/2020).

19. Priimant tokį procesinį sprendimą, t. y. netenkinant nuteistojo gynėjo prašymo perkvalifikuoti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, pagrindo sumažinti jam skirtą bausmę nėra. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. J. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino, jog V. J. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, turint tikslą jas platinti. Teismas taip pat įvertino tai, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo teistas nebuvo, tačiau po jos padarymo teistas keturis kartus. Baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam V. J. bausmės dydį, t. y. paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą.

20. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad rastos narkotinės medžiagos buvo laikomos su tikslu parduoti, o ne, kaip teigia apelianto gynėjas, skirta asmeniniam vartojimui, ir V. J. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, tai yra, nustačius visus būtinus šios veikos sudėties požymius. Todėl, paneigus pabrėžiamą aplinkybę dėl narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo perkvalifikuoti nuteistojo veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo V. J. gynėjo advokato L. S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė