Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsakovui V. J. nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl sutarties sąlygos pripažinimo apsimestine, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo T. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Atskirasis skundas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 306, 311 straipsniuose (CPK 338 straipsnis). Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306, 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

13. Taigi procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovo pateikto atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 29 d. nutarties turinys yra neįskaitomas, nėra aiškus atskirojo skundo pagrindas ir dalykas, todėl nustatė apeliantui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir nurodo, kad apelianto pateiktas atskirasis skundas yra įskaitomas.

15. Susipažinus su apelianto pateiktu atskiruoju skundu matyti, kad jis yra surašytas ranka. Nors CPK nėra įtvirtintas draudimas pateikti į bylą procesinius dokumentus, kurie surašyti ranka, tačiau, kaip minėta, visi procesiniai dokumentai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose. Atskirasis skundas, kaip ir bet kuris kitas teismui adresuojamas procesinis dokumentas, turi būti visiškai aiškus, o iš jo turinio turi būti įmanoma identifikuoti tiek galimus jos neteisėtumo argumentus, tiek ir procesinį rezultatą, kurio siekia apeliantas inicijuodamas tokį procesą.

16. Nagrinėjamu atveju, nepaisant aplinkybės, kad yra įmanoma įskaityti pavienius apelianto teismui pateikto atskirojo skundo žodžius, iš esmės skundo tekstas yra sunkiai įskaitomas. Dėl sunkiai įskaitomo teksto nėra galimybės susipažinti su teismui pateikto procesinio dokumento turiniu ir nustatyti, ar apeliantas nurodė ir aiškiai suformulavo atskirojo skundo pagrindą ir dalyką, ar teismui pateiktas procesinis dokumentas atitinka kitus procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Tokio atskirojo skundo priėmimas ir išsiuntimas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui neatitiktų proceso koncentruotumo, protingumo ir teisingumo principų. Įvertinus šias aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateiktas atskirasis skundas yra su esminiais trūkumais.

17. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas apelianto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 29 d. nutarties priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė apeliantui terminą nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams ištaisyti.

18. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas septynių dienų terminas nuo Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos jau yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui V. J. 7 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.