Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-873-308/2022 pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

10. Ieškovas V. V. su atskiruoju skundu pateikė Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2S-50-390/2020, kopiją.

11. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pridėtu įrodymu, sprendžia šio įrodymo prie bylos neprijungti, nes ši nutartis jau yra byloje.

Dėl ginčo esmės

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

15. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

16. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas ieškinį priimti atsisako (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis).

17. Ieškovas V. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį, kadangi ieškinyje nurodoma žala atsirado ne dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, nes ieškovas nepateikė įrodymų su ieškiniu, jog jo nurodomas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas buvo priimtas dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, todėl laikė, kad ieškovas neturi teisės pasirinkti teismingumo, o ieškinys atsakovei, kuria yra valstybė, turi būti pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog byla teisminga Vilniaus apylinkės teismui. Ieškovo nuomone, teismas pirmiausiai turėjo išsiaiškinti, kokios institucijos atstovauja Lietuvos Respubliką, o tik po to spręsti apie bylos teismingumą, kaip ir nurodė Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 11 d. nutarties 17 punkte.

18. CPK 30 straipsnyje numatyti atvejai, kai be bendrų teritorinio teismingumo nuostatų taikymo, galimas alternatyvus teismingumas pagal ieškovo pasirinkimą. Alternatyvų teritorinį teismingumą ieškovo pasirinkimu reglamentuojančios nuostatos numato galimybę ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 7 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog dėl to, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. konstatavo, jog dėl šaldymo agregato ieškovui kreiptis į teismą yra visos būtinos sąlygos vindikaciniam ieškiniui paduoti, vėliau Alytaus apylinkės teismui 2021 m. lapkričio 9 d. konstatavus, kad nenustatytos visos sąlygos vindikaciniam ieškiniui, ieškovas patyrė daug išgyvenimų ir buvo morališkai sukrėstas, dėl to jam buvo padaryta tiek moralinė, tiek turtinė žala. Kitaip tariant, ką nurodo ieškinyje ir apeliantas, kad dėl Kauno apygardos teismo priimtos nutarties, o ne dėl Alytaus apylinkės teismo priimto sprendimo, ieškovas patyrė neturtinės žalos, kurią ieškiniu ir prašo priteisti iš valstybės.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.

21. Atsižvelgęs į tai, kad CPK 30 straipsnio 7 dalyje, nustatančioje alternatyvų teismingumą, išvardinti veiksmai atitinka CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui gyvenant Varėnos rajone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teisėjo ar teismo veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo gali būti pareikštas vadovaujantis CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostata, t. y. pagal ieškovo gyvenamąją vietą, todėl byla teisminga Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.

22. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-80-601/2022, kuria, kaip teismo precedentu, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimta byloje esant kitokioms nei šioje byloje aplinkybėms – ieškovas prašė iš valstybės priteisti neturtinę žalą todėl, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas nekorektiškai išreiškė savo nuomonę ir dėl to ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus (Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi, spręsdamas, ar Alytaus apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nurodė, kad veiksmai, dėl kurių ieškovas prašė priteisti žalą, nepatenka į CPK 30 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygas, nes CPK 30 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas atvejų). O šioje byloje nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo patyręs neturtinę žalą dėl teisėjo, nagrinėjusio civilinę bylą, kaltės, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atitinka CK 6.272 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir dėl šios priežasties ieškovas, vadovaudamasis CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta alternatyviojo teritorinio teismingumo nuostata, gali pasirinkti teismingumą pagal savo gyvenamąją vietą.

23. Įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ieškinys turėjo būti pareikštas pagal bendrąjį teritorinį civilinių bylų teismingumą, t. y. pagal atsakovės ar ją atstovaujančių institucijų buveinę, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Taigi priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina apeliacine tvarka, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.